Civilinė byla Nr. e3K-3-140-1075/2025
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02865-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.6.2; 3.2.1.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Eglės Zemlytės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens A. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Valdenis“ ieškinį atsakovams V. L. ir R. L. dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. G., uždaroji akcinė bendrovė „Dalisima“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Belvista“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Ecornus“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo ribas ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisinį statusą, aiškinimo ir taikymo civilinėje byloje teismui vertinant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, veiksmų, susijusių su ieškinio reikalavimo dalyku, apimtį.
2. Ieškovė prašė solidariai iš atsakovų priteisti 92 489,21 Eur žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovė V. L. ėjo ieškovės direktoriaus pareigas nuo įsteigimo iki 2022 m. vasario 11 d., jos pareiga buvo parengti ir išsaugoti pirminius įmonės veiklos dokumentus, kurių pagrindu išrašytos sąskaitos faktūros, šiuos dokumentus bei 18 305 Eur vertės trumpalaikį turtą perduoti paskirtam naujam direktoriui trečiajam asmeniui A. G., tačiau tai nebuvo padaryta, todėl ieškovė negalėjo vykdyti veiklos, atsiskaityti su kreditoriais, tapo nemoki (bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma – 54 489,21 Eur). Atsakovė pasisavino ir (ar) iššvaistė 4274,40 Eur ir, neperduodama dokumentų trečiajam asmeniui, užkirto galimybę nustatyti bei surasti (atgauti) 18 305 Eur vertės trumpalaikį turtą, nurodytą 2020 m. įmonės balanse, taip padarydama ieškovei ir jos kreditoriams žalos. Be to, pasak ieškovės, jos patirta žala taip pat laikytinos ir ieškovės neteismine tvarka vykdomo bankroto administravimo išlaidos, kurių iš 38 000 Eur yra patirta 17 254,70 Eur. Atsakovės (ne)veikimas buvo suderintas su jos tėvu atsakovu R. L., kuris yra vienos iš ieškovės akcininkių UAB „Dalisima“ direktorius ir kurio valia atsakovė buvo paskirta formalia ieškovės direktore, o faktiškai visai ieškovės veiklai vadovavo ir sprendimus dėl ieškovės veiklos priėmė atsakovas R. L.. Ieškovė nurodė, jog jeigu atsakovai būtų saugoję įmonės dokumentus bei turtą ir būtų jį perdavę trečiajam asmeniui, ieškovė būtų galėjusi atsiskaityti su visais savo kreditoriais ir išvengti bankroto. Atsakovų solidarioji atsakomybė už žalą, pasak ieškovės, kyla pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatas.
4. Atsakovai atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad atsakovė buvo atstatydinta iš direktoriaus pareigų po to, kai inicijavo ginčą su UAB „Ecornus“ ir UAB „Belvista“ dėl jų skolos ieškovei; UAB „Ecornus“ nebuvo suinteresuota mokėti ieškovei skolą, todėl inicijavo atsakovės atstatydinimą ir naujuoju ieškovės direktoriumi paskyrė savo ilgametį vadovą ir tuometį darbuotoją trečiąjį asmenį A. G., o šis iš karto kreipėsi į teismą ir atsiėmė ieškinį dėl skolos priteisimo. Atsakovai taip pat pažymėjo, kad visi buhalterinę reikšmę turintys dokumentai laiku buvo perduoti ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „STJ Legal“, tai buvo žinoma visoms ieškovės akcininkėms, taip pat ir UAB „Ecornus“, kurios darbuotojas ir direktorius buvo A. G.. Iki atsakovės atstatydinimo ieškovė turėjo 4252,57 Eur dydžio įsipareigojimą UAB „Vilniaus vandenys“, o visi kiti ieškovės įsipareigojimai kreditoriams susidarė A. G. vadovavimo ieškovei laikotarpiu.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:
6.1. atsakovė buvo ieškovės direktore nuo 2017 m. spalio 9 d. iki 2022 m. vasario 11 d., kai ieškovės direktoriumi buvo paskirtas trečiasis asmuo A. G.;
6.2. atsakovė buvo paskirta ieškovės direktore ne išimtinai atsakovo valia, o visų ieškovės steigėjų – UAB „Dalisima“, UAB „Ecornus“ ir UAB „Amanda“ – sprendimu;
6.3. 2021 m. gruodžio 14 d. ieškovė išsiuntė UAB „Ecornus“ ir UAB „Belvista“ pretenziją dėl skolos grąžinimo;
6.4. 2022 m. sausio 3 d. UAB „Amanda“ ir UAB „Ecornus“ kreipėsi į atsakovę dėl visuotinio ieškovės akcininkų susirinkimo sušaukimo spręsti klausimui dėl ieškovės direktorės atšaukimo ir naujo direktoriaus paskyrimo; susirinkimas nebuvo sušauktas;
6.5. 2022 m. sausio 18 d. UAB „Amanda“ ir UAB „Ecornus“ kreipėsi į ieškovę ir UAB „Dalisima“ su pranešimu dėl priimto sprendimo sušaukti visuotinį ieškovės akcininkų susirinkimą;
6.6. 2022 m. sausio 21 d. ieškovė (atstovaujama atsakovės) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms UAB „Ecornus“ ir UAB „Belvista“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, teismas 2022 m. sausio 27 d. preliminariu sprendimu priteisė ieškovės reikalaujamas sumas;
6.7. 2022 m. vasario 11 d. ieškovės akcininkės UAB „Ecornus“ ir UAB „Amanda“ (nedalyvaujant trečiai akcininkei UAB „Dalisima“), sekretoriaujant A. G., nutarė nuo 2022 m. vasario 11 d. iš ieškovės direktoriaus pareigų atšaukti atsakovę ir naujuoju direktoriumi paskirti A. G.;
6.8. 2022 m. kovo 9 d. ieškovė, atstovaujama naujo vadovo (trečiojo asmens A. G.), sudarė sutartį su advokato padėjėju J. K. dėl įvairaus pobūdžio teisinių paslaugų teikimo, taip pat kreipėsi į atsakovę su reikalavimu nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 dienas nuo reikalavimo gavimo informuoti, kas yra atsakingas už ieškovės buhalterinės apskaitos tvarkymą; perduoti visus ieškovės dokumentus ir turtą pagal finansinės atskaitomybės duomenis turto perdavimo dieną ir kt.;
6.9. 2022 m. kovo 10 d. ieškovė, atstovaujama A. G., pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsakovėms UAB „Belvista“ ir UAB „Ecornus“ atsiėmimo, šį pareiškimą 2022 m. kovo 15 d. nutartimi teismas priėmė ir panaikino anksčiau priimtą preliminarų sprendimą, priteisdamas iš ieškovės atsakovei UAB „Belvista“ jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą;
6.10. 2022 m. kovo 29 d. UAB „Belvista“ aštuoniolikai skirtingų adresatų išsiuntė el. laišką dėl ieškovės direktoriaus pakeitimo;
6.11. 2022 m. balandžio 6 d. A. G. tapo naujai įsteigtos UAB „Pramonės vanduo“ direktoriumi; šią bendrovę įsteigė UAB „Verslo aikštelė“, kurios vienintelis akcininkas yra A. G.; UAB „Pramonės vanduo“ perėmė ieškovės veiklą;
6.12. 2022 m. gegužės 10 d. UAB „STJ Legal“ perdavė ieškovei, atstovaujamai A. G., 6 segtuvus buhalterinės apskaitos dokumentų;
6.13. 2022 m. gegužės 10 d. ieškovei išrašyta 40 200 Eur sąskaita už J. K. teisines paslaugas; J. K. tapo didžiausiu ieškovės kreditoriumi;
6.14. 2022 m. birželio 13 d. ieškovės kreditorių susirinkime nutarta ieškovę paskelbti bankrutuojančia ir ieškovės bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka; daugiausia balsų turintys kreditoriai J. K. ir UAB „Belvista“ balsavo už savo pasiūlytą nemokumo administratoriaus kandidatūrą;
6.15. 2022 m. rugpjūčio 3 d. ieškovės kreditorių susirinkime nutarta patvirtinti bankroto administratoriaus administravimo išlaidų sąmatą pagal kreditoriaus J. K. pateiktą projektą, taip pat buvo nutarta ieškovę pripažinti likviduojama dėl bankroto; patvirtinta 35 000 Eur maksimali administravimo išlaidų sąmata;
6.16. 2022 m. lapkričio 4 d. ieškovės kreditorių susirinkime patvirtintas ieškovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas: didžiausias kreditorius su 40 200 Eur reikalavimu buvo D. D., kuriam savo reikalavimą perleido J. K.; UAB „STJ Legal“ su 398,45 Eur reikalavimu; UAB „Belvista“ su 4840,97 Eur reikalavimu ir UAB „Vilniaus vandenys“ su 9049,79 Eur reikalavimu; susirinkime dalyvavo tik vienas kreditorius – D. D., kurio reikalavimas sudarė 73,78 proc. visų reikalavimų;
6.17. 2023 m. rugpjūčio 2 d. ieškovės kreditorių susirinkime pripažinta, kad už ieškovės tyčinį bankrotą yra atsakinga atsakovė V. L.; sprendimą priėmė iš esmės vienas ieškovės kreditorius D. D..
7. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad, priešingai nei teigė trečiasis asmuo A. G., ieškovės veiklos nebuvo siekiama išsaugoti, o buvo skubama inicijuoti ieškovės nemokumo procesą ne teismo tvarka.
8. Teismas konstatavo, kad atsakovės atšaukimo iš ieškovės direktoriaus pareigų dieną ieškovė turėjo tik 4254,57 Eur skolą UAB „Vilniaus vandenys“, tokio pobūdžio išlaidos ieškovės veikloje buvo įprastos, todėl jų teismas nevertino kaip atsakovų neteisėtais veiksmais ieškovei padarytos žalos, juo labiau kaip žalos nevertino sumų, kurių ieškovė neapmokėjo pagal PVM sąskaitas faktūras, UAB „Vilniaus vandenys“ išrašytas jau po atsakovės atšaukimo iš ieškovės direktoriaus pareigų.
9. Teismas konstatavo, kad ieškovė byloje neįrodė, jog atsakovė, būdama direktorė, vykdė nesąžiningas verslo schemas, veikė pernelyg rizikingai, visiškai neatsižvelgdama į kreditorių interesus, iššvaistė juridinio asmens turtą ir todėl ieškovės veikloje įprastų kreditorių reikalavimų (pvz., UAB „Vilniaus vandenys“) patenkinimas tapo neįmanomas ar sunkiai įgyvendinamas. Priešingai, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos teismas nustatė, kad nesąžiningas verslo schemas vykdė naujasis ieškovės vadovas A. G., o ne atsakovai.
10. Teismas pažymėjo, kad bankrutuojančiai ieškovei atstovaujančių asmenų (nemokumo administratoriaus ir advokato padėjėjo J. K.) pozicija yra nenuosekli, nes ieškinyje teigiama, kad ieškovė 2021 m. pabaigoje – 2022 m. pradžioje tapo nemoki, o kita vertus, yra teigiama, kad iš finansinę apskaitą tvarkiusios įmonės perimtų 6 segtuvų finansinių dokumentų nėra įmanoma nustatyti nei ieškovės turimo turto, nei jos įsipareigojimų.
11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iš esmės vienintelis ieškovės argumentas, kaip atsakovė užkirto galimybę ieškovei toliau vykdyti veiklą, buvo susijęs su tuo, kad atsakovė neperdavė su klientais sudarytų sutarčių bei skaitiklių rodmenų fiksavimo dokumentų, tačiau ieškovė byloje neginčijo aplinkybės, jog tarp iš ieškovės finansinę apskaitą tvarkiusios įmonės perimtų dokumentų buvo ieškovės klientams išrašytos PVM sąskaitos faktūros, atitinkamai ieškovės naujajam vadovui buvo visos galimybės nustatyti buvusius klientus, su jais susiekti ir susitarti dėl tolesnio bendradarbiavimo, naujų sutarčių sudarymo, skaitiklių rodmenų fiksavimo tvarkos nustatymo ir kt., be to, su klientais buvo nedelsiant susisiekta po atsakovės atstatydinimo iš ieškovės direktoriaus pareigų.
12. Teismas nusprendė, kad nė vieno iš atsakovų veiksmai nenulėmė ieškovės nemokumo, todėl atsakovai nėra atsakingi ir už nemokumo administravimo procese patiriamas išlaidas ar juo labiau už būsimas šio proceso išlaidas pagal maksimalių išlaidų sąmatą.
13. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir trečiojo asmens A. G. apeliacinius skundus, 2025 m. sausio 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
14. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė, būdama direktorė, vykdė nesąžiningas verslo schemas, veikė pernelyg rizikingai, visiškai neatsižvelgdama į kreditorių interesus, iššvaistė juridinio asmens turtą ir todėl ieškovės veikloje įprastų kreditorių reikalavimų (pvz., UAB „Vilniaus vandenys“) patenkinimas tapo neįmanomas ar sunkiai įgyvendinimas. Kolegija pažymėjo, kad ne atsakovai vykdė nesąžiningą veiklą, ji buvo vykdoma, kai atsakovai jau neturėjo įgalinimų veikti ieškovės vardu. Trečiasis asmuo A. G. nusprendė pasamdyti teisininką už 40 200 Eur dokumentams, kurių, kaip tvirtina A. G., jis neturėjo, išanalizuoti ir įvertinti. Dėl šių priežasčių kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai negali būti atsakingi už tai, kad naujasis ieškovės direktorius A. G. nutarė ieškovės vardu prisiimti ypač didelį finansinį įsipareigojimą ir nutarė atsiimti ieškovės vardu skolininkėms UAB „Ecornus“ ir UAB „Belvista“ pareikštą 25 726,65 Eur sumos ieškinį.
15. Visus dokumentus, susijusius su ieškovės veikla, turėjo šios įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusi įmonė „STJ Legal“, ji dokumentus perdavė ieškovei (jos naujajam vadovui). Iš balanso dokumentų kolegija nustatė, jog į įmonės balansą įrašytas 18 305 Eur turtas buvo ieškovės, kaip kreditorės, reikalavimai skolininkėms UAB „Ecornus“ ir UAB „Belvista“, dėl kurių atsakovė buvo pareiškusi ieškinį, tačiau A. G. jį atsiėmė.
16. Kolegija pažymėjo, kad visi ieškovės įsipareigojimai kreditoriams, išskyrus 4252,57 Eur skolą UAB „Vilniaus vandenys“ (kuri būtų buvusi sumokėta, jei paskirtas naujas ieškovės direktorius nebūtų atsiėmęs ieškinio dėl skolos priteisimo), atsirado po to, kai atsakovė buvo atleista iš direktoriaus pareigų, todėl jos veiksmai nesusiję priežastiniu ryšiu su žala.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai, pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo
17. Trečiasis asmuo A. G. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui; arba Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 5 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistus, pašalinant iš jų motyvuojamųjų dalių argumentus, kuriais pasisakyta dėl trečiojo asmens A. G. veiksmų neteisėtumo (pirmosios instancijos teismo sprendimo 38 punktas; apeliacinės instancijos teismo nutarties 40 punktas). Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės patvirtino pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kad nesąžiningas verslo schemas vykdė naujasis ieškovės vadovas A. G., o ne atsakovai. Su tokiu teismų vertinimu trečiasis asmuo A. G. nesutinka, nes bylą nagrinėję teismai akivaizdžiai peržengė bylos ribas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 265 straipsnio 2 dalis) ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, savo priimtų sprendimų motyvuose konstatuodami trečiojo asmens veiksmų neteisėtumą, nors šis asmuo šioje byloje net nebuvo patrauktas kaip atsakovas ir jam ieškiniu nebuvo reiškiami jokie reikalavimai. Negana to, prie tokių išvadų teismai priėjo neišanalizavę ir neįvertinę trečiojo asmens tiek raštu, tiek posėdžių metu žodžiu teiktos pozicijos ir jo įrodymų. A. G. į bylą įtrauktas pirmosios instancijos teismo iniciatyva po ieškinio pareiškimo. Ieškovė savo ieškinio reikalavimų negrindė faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, kurie būtų susiję su trečiojo asmens A. G. atsakomybe, tokios aplinkybės nesudarė ieškovo apibrėžto įrodinėjimo dalyko. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės, ieškovei to neprašant, savo iniciatyva (ir trečiajam asmeniui iš esmės siurpriziškai) tirti trečiojo asmens A. G. veiksmų, kiek tai susiję su ieškovės veikla ir jai padaryta žala, bei teismo sprendimo motyvuose pateikti šių veiksmų teisinį vertinimą, konstatuodamas trečiojo asmens veiksmų neteisėtumą. Trečiasis asmuo A. G. prašo pašalinti skundžiamų teismų sprendimų motyvus dėl jo atsakomybės, nes tokių motyvų palikimas teismo sprendimuose, kai šiuo klausimu nevyko bylos nagrinėjimas iš esmės, pažeistų trečiojo asmens, kuris byloje nuo tokių kaltinimų jam net negalėjo gintis, nes byloje net nebuvo patrauktas kaip atsakovas, teises. Remiantis tokiais teismų sprendimų motyvais kaip prejudiciniais faktais, vien šiuo pagrindu galėtų būti inicijuojamos naujos civilinės bylos trečiajam asmeniui, kurias pradėjus nuginčyti įsiteisėjusių teismų sprendimų išvadas galimybių praktiškai nėra.
17.2. Pirmosios instancijos teismas neužtikrino tinkamo įrodymų vertinimo, nes apskritai nepasisakė ir neįvertino trečiojo asmens į bylą pateiktų įrodymų ir paaiškinimų. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo išsamiai išdėstė aplinkybes, kokie jo pateikti paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai nebuvo įvertinti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl šių trečiojo asmens apeliacinio skundo motyvų nepasisakė, o apeliaciniame skunde keliamo prašymo pridėti prie bylos jo pateiktus rašytinius paaiškinimus, kurie taip pat patvirtina, kad ne trečiasis asmuo, o atsakovai elgėsi neteisėtai ir nesąžiningai su ieškove, net neišsprendė.
18. Ieškovė prisideda prie trečiojo asmens A. G. kasacinio skundo.
19. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai R. L. ir V. L. prašo jį atmesti ir skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Vadovaujantis aktualia kasacinio teismo jurisprudencija, bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas, taip pat atsakovo pateiktų atsikirtimų į ieškinį dalykas ir faktinis pagrindas. Savo atsiliepimuose į ieškinį atsakovai akcentavo, kad ieškovės nemokumą ir žalą lėmė išimtinai nesąžiningi naujojo ieškovės direktoriaus veiksmai, todėl prašė į nagrinėjamą civilinę bylą kaip trečiąjį asmenį įtraukti A. G.. Atsakovai įrodinėjo, kad visi buhalterinę reikšmę turintys ieškovės dokumentai A. G. buvo perduoti, taigi jis neturėjo jokių objektyvių kliūčių toliau vykdyti įprastą ieškovės veiklą. Ieškovė solidariai atsakovams pareikštą ieškinį grindė tuo, kad, atsakovei atstatydinus iš direktoriaus pareigų, naujasis ieškovės direktorius tariamai dėl atsakovų kaltės negalėjo tęsti įprastos ieškovės veiklos, todėl inicijavo ieškovės bankrotą ne teismo tvarka, o bankroto procese patvirtinti kreditorių reikalavimai ir patvirtinta administravimo išlaidų sąmata yra ieškovės žala, kurios atlyginimas solidariai priteistinas iš atsakovų. Atsakovai, nesutikdami su pareikštu ieškiniu, atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad ieškovės nemokumas kilo išimtinai dėl nesąžiningų A. G. veiksmų, todėl jis ir yra atsakingas už ieškovei galimai padarytą žalą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio pagrįstumo, turėjo pareigą vertinti ne tik ieškinyje nurodytas aplinkybes, bet ir atsakovų atsiliepimuose į ieškinį bei kituose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, kuriais jie atsikirto į ieškinio reikalavimus. Teismai visiškai pagrįstai ir teisėtai vertino tokius šalių argumentus, nustatinėjo galimas (labiau tikėtinas) ieškovės nemokumo priežastis, prašomos priteisti pinigų sumos (žalos) susidarymo aplinkybes ir padarė teisėtą išvadą, kad ne atsakovai, o būtent trečiasis asmuo A. G., būdamas ieškovės direktorius, vykdė nesąžiningas verslo schemas. Trečiojo asmens pozicija, kad pirmosios instancijos teismas bylą privalėjo išnagrinėti, vertindamas išimtinai tik ieškinyje išdėstytą poziciją ir visiškai nevertindamas atsakovų atsiliepimų argumentų, prieštarauja civiliniame procese galiojantiems dispozityvumo ir rungimosi principams, šalies teisei būti išklausytai.
19.2. Pirmosios instancijos teismas A. G. kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, į bylą įtraukė ne savo iniciatyva, o tenkindamas atsakovų atsiliepimuose į ieškinį ir 2024 m. vasario 9 d. parengiamajame teismo posėdyje pateiktą atitinkamą prašymą.
19.3. Tais atvejais, kai argumentai ar įrodymai, kuriais teismas rėmėsi priimdamas procesinį sprendimą, bylos šaliai buvo (ar turėjo būti) žinomi, teismo sprendimą pripažinti siurpriziniu nėra teisinio pagrindo. Trečiasis asmuo A. G. buvo tinkamai informuotas tiek apie procesą, tiek apie atsakovų atsiliepimų į ieškinį argumentus, kad būtent jis yra atsakingas už ieškovės nemokumą ir žalą. Trečiojo asmens A. G. dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu. Kasaciniame skunde jis pripažįsta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis dalyvavo 2024 m. balandžio 10 d. teismo posėdyje ir davė paaiškinimus dėl bylos esmės, atsakė į šalių atstovų bei teismo klausimus. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme trečiajam asmeniui buvo žinomi šalių argumentai, kuriais jos grindė savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštą ieškinį, jis turėjo galimybę dėl šių argumentų pasisakyti ir tokia teise pasinaudojo, teikdamas atsiliepimą į ieškinį bei duodamas paaiškinimus teismo posėdyje. Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad trečiojo asmens teisė teikti paaiškinimus (tiek žodžiu, tiek raštu) visais bylos klausimais, įskaitant dėl jo, kaip paskutinio ieškovės direktoriaus, veiklos vertinimo, buvo suvaržyta, o skundžiamuose teismų procesiniuose sprendimuose pateiktas jo veiksmų, vadovaujant ieškovei, prisiimant naujus įsipareigojimus, perkeliant ieškovės veiklą į kitą naujai įsteigtą įmonę ir kt., teisinis vertinimas buvo siurprizinis. Kasaciniame skunde nepateikta jokių argumentų, leidžiančių spręsti, jog toks pažeidimas (net jei jis būtų pasitvirtinęs) nulėmė ar pagrįstai galėjo nulemti nagrinėjamos bylos rezultatą atmesti ieškinį.
19.4. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo aiškiai matyti, kad teismas, atmesdamas atsakovams pareikštą ieškinį ir pasisakydamas dėl trečiojo asmens veiklos nesąžiningumo, vertino byloje pateiktų duomenų bei nustatytų aplinkybių visumą, o ne pavienius įrodymus ar teiginius. Apeliacinės instancijos teismas taip pat išsamiai įvertino apeliacinių skundų argumentus ir tinkamai motyvavo, kodėl laiko juos nepagrįstais ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms. Trečiasis asmuo kasaciniame skunde nesutinka su įrodymų vertinimu, tačiau konkrečių teismų nustatytų aplinkybių jis nekvestionuoja. Vien nesutikimas su teismų išvadomis nesudaro pagrindo spręsti, kad teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą. Kasaciniame skunde trečiasis asmuo nekvestionuoja teismų nustatytų aplinkybių, o tik nesutinka su šių aplinkybių vertinimu, net nepateikdamas savo alternatyvaus byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių vertinimo.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų
20. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMi02ODQvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-2-684/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-2-684/2021">e3K-3-2-684/2021</a> 19 punktą).
21. Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai ir atsiliepime į kasacinį skundą nurodyti teisiniai argumentai. CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas kasaciniame skunde nurodyti išsamius teisinius argumentus, kurie patvirtintų CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą, reiškia, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai turi būti siejami su kasaciniu skundu skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų ir teisinių argumentų klaidų ar pažeidimų atskleidimu. Kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų, arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-373/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-373/2013">3K-3-373/2013</a>).
22. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo pateikė kasacinį skundą dėl byloje priimtų teismų procesinių sprendimų, kuriais buvo atmestas ieškovės ieškinys atsakovams dėl žalos atlyginimo ir kartu pasisakyta, kad nesąžiningą veiklą vykdė trečiasis asmuo A. G., o ne atsakovai. Trečiojo asmens kasacinis skundas grindžiamas iš esmės dviem argumentais. Pirma, kad bylą nagrinėję teismai peržengė bylos ribas, konstatuodami trečiojo asmens A. G. veiksmų neteisėtumą, nors jam ieškiniu nebuvo reiškiami jokie reikalavimai. Antra, teismai pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, o apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl su įrodymų vertinimu susijusių trečiojo asmens apeliacinio skundo motyvų, neišsprendė prašymo pridėti prie bylos jo 2024 m. rugpjūčio 16 d. teiktus rašytinius paaiškinimus.
23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad trečiojo asmens kasaciniame skunde iš dalies neatsižvelgta į kasacinio proceso specifiką, reikalavimą nurodyti konkrečius kasacijos pagrindus bei juos patvirtinančius teisinius argumentus. Dalis trečiojo asmens A. G. kasacinio skundo teiginių, kuriais nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai neužtikrino tinkamo įrodymų vertinimo, nepasisakę dėl jokių jo byloje nurodytų argumentų ir teiktų įrodymų, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes šie teiginiai neatitinka CPK nustatytų reikalavimų dėl motyvuotų kasacijos pagrindų nurodymo (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas) – kasaciniame skunde pateikiamas tik bendras teiginys, tačiau nenurodyta jokių konkrečių aplinkybių, kurių neištyrė bylą nagrinėję teismai ir kurios turėjo esminę reikšmę neteisingam bylos išsprendimui.
24. Ieškovė pateikė prisidėjimą prie kasacinio skundo. Jame nurodė ne tik argumentus, susijusius su trečiojo asmens A. G. veiksmų ir kasaciniame skunde nurodytų įrodymų vertinimu, bet ir argumentus, kuriais nėra grindžiamas kasacinis skundas: dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo sprendžiant dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, įrodymų vertinimo sprendžiant dėl ieškovės skolos UAB „Ecornus“ ir UAB „Belvista“ egzistavimo, ieškovės pateiktų įrodymų, patvirtinančių atsakovų atsakomybę, nenagrinėjimo, bylos esmės neatskleidimo. CPK 348 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys per terminą, nustatytą atsiliepimams į kasacinį skundą pateikti, gali rašytiniu pareiškimu prisidėti prie paduoto kasacinio skundo. Pareiškime dėl prisidėjimo prie paduoto kasacinio skundo prisidedantis asmuo negali pareikšti savarankiškų apskųsto sprendimo ar nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų bei savarankiškų reikalavimų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prisidėjimas prie kasacinio skundo reiškia byloje dalyvaujančio asmens pritarimą kasaciniame skunde reiškiamiems kasatoriaus reikalavimams, todėl byloje dalyvaujantis asmuo, norėdamas nurodyti kitus ginčijamo teismo sprendimo panaikinimo ar pakeitimo pagrindus ir reikšti savarankiškus procesinius reikalavimus dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties (sprendimo), turi kreiptis su savarankišku kasaciniu skundu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDUtOTQzLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-45-943/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-45-943/2025">e3K-3-45-943/2025</a>, 15 punktas).
25. Pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas teisėjų kolegija nenustatė (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys), todėl trečiojo asmens A. G. kasacinis skundas nagrinėjamas atsižvelgiant į kasaciniame skunde suformuluotas ir teisėjų kolegijos pirmiau nurodytas kasacijos ribas ir bylą nagrinėjusių teismų nustatytas aplinkybes. Atitinkamai ieškovės prisidėjime prie kasacinio skundo nurodyti argumentai, kuriais nėra grindžiamas trečiojo asmens A. G. kasacinis skundas, teisėjų kolegijos nebus nagrinėjami.
Dėl teismo teisės vertinti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, veiksmus, susijusius su ieškinio reikalavimo dalyku
26. Ieškovė – bankrutavusi UAB „Valdenis“ – ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo atsakovams kaip buvusiems vadovams grindė jų tariamai nesąžiningais veiksmais, lėmusiais bendrovės bankrotą. Trečiasis asmuo A. G. kaip asmuo, buvęs paskutinis bendrovės vadovas iki bankroto, į bylą buvo įtrauktas atsakovų prašymu, nes jų atsiliepimų į ieškinį argumentai susiję su trečiojo asmens veiksmais einant bendrovės vadovo pareigas.
27. Bylą nagrinėję teismai savo procesinių sprendimų motyvuose, vertindami bendrovei padarytos žalos ir bankroto priežastis, analizavo ne tik atsakovų, bet ir trečiojo asmens A. G., kaip paskutinio bendrovės vadovo, veiksmus.
28. Nagrinėjamoje byloje turi būti atsakyta į klausimą, ar bylą nagrinėję teismai, savo priimtuose procesiniuose sprendimuose vertindami trečiojo asmens A. G. veiksmus, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisinį statusą ir draudimą peržengti bylos nagrinėjimo ribas.
29. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, statusą apibrėžia CPK 47 straipsnis: tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms; jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (1 dalis); tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį; be to, jie neturi teisės reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas (2 dalis); pareiškime dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turi būti nurodytas įstojimo į procesą pagrindas ir kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti (3 dalis); trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus (4 dalis).
30. Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo nustatytą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, tačiau jie gali būti susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzgvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-338/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-338/2005">3K-3-338/2005</a>; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNjEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-161/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-161/2009">3K-7-161/2009</a>; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-391/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-391/2009">3K-3-391/2009</a>).
31. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, kurios pusėje jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo ateityje. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir procesinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
32. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, instituto paskirtis – sudaryti sąlygas savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę bylas spręsti ekonomiškai ir operatyviai. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, procese dalyvauja tam, kad galėtų išdėstyti savo poziciją (reikšti atsikirtimus) byloje, nuo kurios baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos. Pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį tokiems asmenims suteiktos lygios procesinės teisės ir pareigos kaip ir bylos šalims, išskyrus teises ir pareigas, susijusias su ginčo dalyku, kurios priskirtos tik šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjE4LTEwNzUvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-218-1075/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-218-1075/2024">e3K-3-218-1075/2024</a>, 34 punktas).
33. Taigi atsižvelgiant į aptartus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisinio statuso ypatumus, jo dalyvavimo civiliniame procese paskirtį ir tikslą – sudaryti sąlygas savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę bylas spręsti ekonomiškai ir operatyviai, konstatuotina, kad teismas turi teisę procesiniame sprendime pasisakyti dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, veiksmų, susijusių su ieškinio dalyku, vertinimo, nors tokiam asmeniui ir nėra reiškiami reikalavimai ir byloje nėra sprendžiama dėl jo materialiųjų teisių ir pareigų. Kadangi tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (išskyrus teisę disponuoti ginčo dalyku), jie turi teisę išreikšti savo poziciją, teikti atsikirtimus ir paaiškinimus byloje, nuo kurios baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos, ir toks jų dalyvavimas procese pagrįstai galėtų lemti byloje nustatytų aplinkybių prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas), taip užtikrinant CPK 7 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
34. Kasaciniame skunde keliamas klausimas, ar tokie teismų procesinių sprendimų argumentai, kuriais įvertinti ne tik atsakovų, bet ir trečiojo asmens A. G. veiksmai ir jų ryšys su ieškiniu prašoma atlyginti žala, nors trečiajam asmeniui ir nebuvo pareikšti jokie reikalavimai, nereiškia bylos ribų peržengimo.
35. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus, ieškovas ieškinyje privalo nurodyti reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Remiantis dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), ieškinio faktinį pagrindą ir ieškinio dalyką, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, pasirenka ir gali keisti tik ieškovas. Tuo tarpu atsakovas nuo pareikšto ieškinio ginasi atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnis) ar priešieškinio (CPK 143 straipsnis) forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjk4LTk2OS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-298-969/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-298-969/2022">e3K-3-298-969/2022</a>, 23 punktas).
36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjk4LTk2OS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-298-969/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-298-969/2022">e3K-3-298-969/2022</a>, 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Atsakovo atsikirtimai ar kitų proceso dalyvių išreikštos pozicijos vertintini tiek, kiek jie susiję su ieškovo apibrėžtu bylos nagrinėjimo dalyku ir pagrindu, bei neįpareigoja teismo spręsti ieškovo ieškinyje nekeliamų klausimų arba klausimų, kurie nesusiję su ginčo esme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NDQtNjkwLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-644-690/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-644-690/2015">3K-3-644-690/2015</a>).
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo argumentai, jog ne jis, o kitas asmuo yra atsakingas už ieškovo reikalaujamą atlyginti žalą, yra vienas iš galimų atsakovo gynybos būdų, kuriuo atsakovas įgyvendina teisę gintis nuo pareikšto ieškinio. Taigi tokie atsikirtimai neabejotinai patenka į bylos nagrinėjimo ribas ir teismo privalo būti vertinami. Antraip būtų apribota atsakovo teisė gintis nuo pareikšto ieškinio, ir taip būtų šiurkščiai pažeistas šalių procesinio lygiateisiškumo principas.
38. Nagrinėjamoje byloje atsakovai atsiliepimuose į ieškinį pareiškė materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimus, kuriais buvo siekiama paneigti jiems pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą, be kita ko, nurodė, kad žala atsirado dėl trečiojo asmens A. G. veiksmų.
39. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį (civilinė atsakomybė dėl žalos juridiniam asmeniui atlyginimo), buvo būtina objektyviai įvertinti visų galimų žalos (iš esmės bendrovės įsipareigojimų kreditoriams) atsiradimo priežasčių aplinkybes, įskaitant ir tą veiklos laikotarpį, kai bendrovei vadovavo trečiasis asmuo A. G.. Bylą nagrinėję teismai turėjo teisę (ir pareigą) analizuoti trečiojo asmens veiksmus kaip dalį bendrovės skolų susidarymo ir bankroto priežasčių, siekdami nustatyti, ar žala bendrovei kilo dėl atsakovų veiksmų, ar faktinės aplinkybės patvirtina tą žalą galimai sukėlus trečiojo asmens veiksmus.
40. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju bylą nagrinėję teismai neišėjo už bylos nagrinėjimo ribų – jie nenustatinėjo trečiojo asmens A. G. atsakomybės, tik analizavo faktines aplinkybes, kurios galėjo paneigti atsakovų kaltę, ir nepasisakė dėl trečiojo asmens A. G. veiksmų vertinimo daugiau, negu apibrėžta atsakovų atsiliepimų į ieškinį ribų ir susiję su ieškinio dalyku ir pagrindu.
41. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad trečiajam asmeniui A. G. buvo sudarytos galimybės dalyvauti bylos procese ir jis jame pakankamai aktyviai dalyvavo bei dėl pirmiau nurodytų atsakovų argumentų teikė atsikirtimus tiek raštu, tiek žodžiu. Pirmosios instancijos teismui pripažinus jo dalyvavimą būtinu, A. G. dalyvavo 2024 m. balandžio 10 d. posėdyje, jo metu, be kita ko, pareiškė nenorįs dalyvauti numatytame balandžio 24 d. posėdyje ir baigiamosiose kalbose, ir teismas nutarė, kad trečiojo asmens A. G. dalyvavimas vėlesniuose posėdžiuose nebėra būtinas. Vėlesniuose teismo posėdžiuose trečiasis asmuo A. G. nedalyvavo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad trečiojo asmens A. G. procesinės teisės gintis nuo atsakovų atsikirtimuose nurodytų argumentų buvo užtikrintos nepriklausomai nuo aplinkybės, kad šio asmens procesinis statusas byloje buvo trečiojo asmens, o ne atsakovo. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad buvo pažeistas lygiateisiškumo ar teisės būti išklausytam principas ar kad sprendimas trečiajam asmeniui A. G. buvo siurprizinis.
Dėl A. G. 2024 m. rugpjūčio 16 d. teiktų rašytinių paaiškinimų
42. Trečiasis asmuo A. G. kasaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepriėmė jo 2024 m. rugpjūčio 16 d. teiktų rašytinių paaiškinimų su rašytiniais įrodymais, o apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apeliacinio skundo motyvų, susijusių su paaiškinimų nepriėmimu, ir neišsprendė apeliaciniame skunde teikto prašymo pridėti šiuos rašytinius paaiškinimus prie bylos.
43. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad trečiasis asmuo A. G. 2024 m. kovo 5 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, tačiau į teismo posėdį, vykusį 2024 m. kovo 6 d., neatvyko. Šiame teismo posėdyje tenkinus atsakovų prašymą jo dalyvavimas pripažintas būtinu. Minėta, trečiasis asmuo A. G. dalyvavo 2024 m. balandžio 10 d. posėdyje, tačiau balandžio 24 d. posėdyje ir baigiamosiose kalbose dalyvauti atsisakė, 2024 m. balandžio 24 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, šiuos teismas priėmė. 2024 m. gegužės 15 d. teismas nutarė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir kaip trečiuosius asmenis įtraukti į bylos procesą UAB „Amanda“, UAB „Dalisima“, UAB „Belvista“ ir UAB „Ecornus“. Po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo 2024 m. rugpjūčio 16 d. įvyko vienas teismo posėdis, jame trečiasis asmuo A. G. nedalyvavo, tačiau prieš pat posėdį pateikė rašytinius paaiškinimus ir rašytinius įrodymus. Teismas dėl jų priėmimo svarstė teismo posėdyje ir nutarė priimti rašytinius paaiškinimus iš dalies (11–12 punktus), nurodęs argumentus, kad kiti paaiškinimų argumentai yra didelės apimties ir galėjo būti pateikti anksčiau kaip atsiliepimas į ieškinį arba išdėstyti žodžiu teismo posėdyje.
44. Trečiasis asmuo A. G. apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepriėmė jo rašytinių paaiškinimų, išskyrus jų 11–12 punktus, su kartu teikiamais rašytiniais įrodymais, nors kitų trečiųjų asmenų UAB „Dalisima“, UAB „Ecornus“, UAB „Amanda“ dokumentus priėmė, taip demonstruodamas šališką dalies proceso dalyvių vertinimą bei pažeisdamas proceso dalyvių lygiateisiškumą; taip pat prašė pridėti aptariamus rašytinius paaiškinimus prie bylos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas galutiniame procesiniame sprendime dėl šių apeliacinio skundo argumentų ir prašymo pridėti rašytinius paaiškinimus prie bylos nepasisakė.
45. Dalyvaujantys byloje asmenys, naudodamiesi procesinėmis teisėmis, privalo taip pat vykdyti ir įstatymų įtvirtintas pareigas, veikti už koncentruotą (greitą) ir ekonomišką procesą (CPK 7 straipsnis). Minėta, kad trečiasis asmuo A. G. pakankamai aktyviai dalyvavo procese ir reiškė savo poziciją – teikė atsiliepimą į ieškinį, rašytinius paaiškinimus, dalyvavo viename žodiniame posėdyje, tačiau nepasinaudojo teise dalyvauti vėlesniuose teismo posėdžiuose. 2024 m. rugpjūčio 16 d. teismo posėdis vyko po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo, į bylą įtraukus trečiuosius asmenis UAB „Amanda“, UAB „Dalisima“, UAB „Belvista“ ir UAB „Ecornus“, kurie anksčiau procese nedalyvavo, taigi negalėjo teikti paaiškinimų.
46. Trečiasis asmuo A. G. kasaciniame skunde nedetalizuoja argumentų ir nenurodo konkrečių rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytų faktinių aplinkybių, kurios galėtų paneigti byloje teismų nustatytas faktines aplinkybes, kad ieškovės prašoma atlyginti žala (ieškovės įsipareigojimai kreditoriams ir bankroto administravimo išlaidos) atsirado ne atsakovų, o trečiojo asmens A. G. vadovavimo bendrovei laikotarpiu.
47. Apeliacinio proceso paskirtis yra patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo, sąžiningai naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, visus nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentus turėjo nurodyti apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo A. G., be kita ko, nurodė (sutrumpintai) taip pat ir tuos argumentus, kuriuos dėstė rašytiniuose paaiškinimuose. Apeliacinės instancijos teismas juos iš esmės išnagrinėjo, todėl rašytinių paaiškinimų, kurie iš dalies įtraukti į apeliacinio skundo argumentus, priėmimo klausimo neišsprendimas vertintinas kaip formalus procesinis pažeidimas. Minėta, pirmosios instancijos teismas argumentuotai atsisakė priimti aptariamus rašytinius paaiškinimus (išskyrus 11–12 punktus), o apeliacinės instancijos teismas, šiuo aspektu nekartodamas pirmosios instancijos teismo argumentų ir pakartotinai nespręsdamas jų priėmimo klausimo, esminio proceso teisės pažeidimo nepadarė.
48. Įvertinusi skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog byloje buvo pažeista apeliacinės instancijos teismo pareiga motyvuoti nutartį (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Tai, kad apeliacinės instancijos teismas ginčijamoje nutartyje trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentus atmetė kaip nepagrįstus, ištyręs bylos įrodymus, susijusius su ieškovės skolų susidarymu, ir konstatavęs, jog ieškovės prašomą atlyginti žalą nulėmė ne bendrovės buhalterinių dokumentų neperdavimas, o trečiojo asmens A. G. veiksmai, nesudaro pagrindo pripažinti, jog teismo nutartis buvo nemotyvuota. Pripažintina, jog apeliacinės instancijos teismas identifikavo ir įvertino esminius byloje keliamus klausimus ir į juos argumentuotai atsakė, pateikė motyvuotus argumentus dėl byloje nagrinėjamo ginčo išsprendimo. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą byloje susidariusią procesinę situaciją ir į tai, kad trečiasis asmuo nepagrindė, kokią įtaką proceso teisės normų pažeidimai turėjo priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nurodyti apeliacinės instancijos teismo padaryti minėti formalūs civilinio proceso normų pažeidimai nelaikytini nulėmusiais neteisingą bylos išnagrinėjimo rezultatą. Aptarti apeliacinės instancijos teismo proceso trūkumai vertinami kaip neesminiai ir nepažeidžiantys pagrindinių civilinio proceso principų bei asmens teisės į teisingą teismą esmės, nes, analizuojant procesą bendrai, matyti, kad trečiasis asmuo A. G. turėjo galimybę pateikti savo poziciją byloje. Dėl to nėra pagrindo naikinti iš esmės teisingą, atitinkančią tiek byloje nustatytas aplinkybes, tiek nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reguliavimą apeliacinės instancijos teismo nutartį.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
49. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai iš esmės tinkamai aiškino ir taikė nagrinėjamam ginčui aktualias civilinio proceso teisės normas, nenukrypo nuo šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o trečiojo asmens A. G. kasacinis skundas atmetamas.
50. Atsižvelgiant į šios bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme rezultatą (trečiojo asmens A. G. kasacinis skundas atmestas), atsakovai neturi pareigos atlyginti šiam trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidų, jo patirtų bylą nagrinėjant kasaciniame teisme.
51. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
52. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
53. Atsakovas R. L. pateikė prašymą priteisti 1815 Eur išlaidų advokato pagalbai atsiliepimui į kasacinį skundą parengti atlyginimą ir šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7, 8.14 punktuose nurodyto maksimalaus dydžio ir jų atlyginimas priteistinas atsakovui iš trečiojo asmens A. G..
54. Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui R. L. (duomenys neskelbtini) iš trečiojo asmens A. G. (duomenys neskelbtini) 1815 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Artūras Driukas
Eglė Zemlytė
