Baudžiamoji byla Nr. 1-779-800/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47611-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.2; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 19 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė,
sekretoriaujant Loretai Janušauskienei,
dalyvaujant prokurorei Astai Bernatavičienei,
kaltinamajam B. K., jo gynėjui advokatui Stasiui Kasiuliui,
nukentėjusiajai S. K.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vedęs, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
B. K. 2024 m. gruodžio 5 d., laikotarpyje nuo 20.00 val. iki 20.40 val., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pykčio pasekoje, mažamečių vaikų akivaizdoje, smurtavo, mušė, grasino nužudyti šeimos narį - sutuoktinę S. K., kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas: inicijavęs žodinį konfliktą, sudavė smūgį galva S. K. į nosį, sugriebęs abiem rankomis už jos rankų, ją purtė, grėsmingai šaukė sakydamas, kad „šiandien jos gyvenimas baigsis, jos niekas neras, nes bus panardinta rūgštyje“, suėmė rankomis jai už pečių ir stipriai stūmė žemyn, nepavykus jos pargriauti ir sutuoktinei išsilaisvinus bei nuėjus į kitą kambarį, jis priėjęs sudavė du smūgius dešinės rankos alkūne jai į pilvo sritį bei laikydamas peilį rankoje, grasino papjauti, sakydamas „pripjaus“ ir tuo pačiu imitavo smūgį peiliu jai į nugarą, S. K. atidarius namo langą ir ketinant išlipti bei kviesti pagalbą, suėmė ją už drabužių, nutempė nuo lango ir toliau jai grasino, sakydamas, kad „jei ji kvies pagalbą, tai nei vienas gyvas iš čia neišeis, jeigu su juo negyvens, tai išvis negyvens“, sugriebė jai rankomis už pažastų, nutempė ją į kitą kambarį, suėmęs už pečių kilstelėjo į viršų ir nustūmė ant lovos, dėl ko ji stipriai susitrenkė nugarą ir pradėjo dusti, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai S. K. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos nosies nugarėlės srityje, kaklo dešinėje pusėje, dešinio žasto srityje, kairės alkūnės sąnario srityje, kairio klubo srityje, kairės mentės srityje, dešinės šlaunies srityje, kairio kelio sąnario srityje.
B. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis B. K. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad 2024 m. gruodžio 5 d. įvyko šeimyninis kivirčas. Įvyko dėl to, kad buvo neblaivus, buvo nustatytas 1,6 promilių girtumas. Pastarieji keli metai šeimoje buvo įtemti, buvo ne viena konfliktinė situacija, žmonos provokacijos, tai ir įtakojo neigiamų emocijų išėjimą tokia forma. Gerai neatsimena, bet atrodo, kad konflikto metu vaikų šalia nebuvo. Pripažįsta savo veiksmus, dėl jų nuoširdžiai gailisi. Kaltinime pareikštus veiksmus prieš nukentėjusiąją atliko.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis B. K. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. gruodžio 5 d., apie 20.00 val. jis, būdamas neblaivus, grįžo namo. Virtuvėje rado sutuoktinę S. K.. Kur tuo metu buvo mažamečiai vaikai, jis nežino, nes parėjęs jų nematė, tikriausiai jie buvo savo kambaryje, bet tiksliai to patvirtinti negali. Grįžus namo, tarp jo ir S. K. kilo žodinis konfliktas. Konfliktas kilo dėl jų vaikų auklėjimo, kadangi buvo gavę pastabų iš vaikų darželio dėl jų sūnaus elgesio. S. K. pradėjo jam priekaištauti, kodėl jis skambino vienam iš tėvų, kuris irgi veda savo vaiką į tą patį darželį. O jis jam skambino tik todėl, kad norėjo jo atsiprašyti dėl savo vaiko elgesio, nes jo sūnus darželyje buvo sužalojęs kitą vaiką. Šio žodinio konflikto metu jis panaudojo ir smurtinius veiksmus. Kokius tiksliai smurtinius veiksmus atliko, dabar neatsimena, tačiau gali būti tokie, kurie nurodyti pranešime apie įtarimą. Taip pat, konflikto metu sutuoktinės atžvilgiu buvo pasakyti ir grasinimai, tačiau ką tiksliai jai sakė, dabar irgi nepamena, todėl nenori apie tai kažką daugiau pasakoti. Tačiau pilnai sutinka su įtarime išvardintais veiksmais, dėl to labai gailisi. Dėl šių savo veiksmų jis jau ne kartą yra atsiprašęs savo sutuoktinės S. K.. Tai pirmas kartas, kai panaudojo prieš savo sutuoktinę fizinį smurtą, nors žodinių konfliktų yra buvę ir anksčiau (1 t., b. l. 5–6).
Be kaltinamojo B. K. parodymų, faktines jo veikų padarymo aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai ir bylos duomenys, kuriuos teismas pripažįsta atitinkančiais įrodymams keliamus reikalavimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.
Nukentėjusioji S. K., apklausta teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną buvo namuose su vaikais, vyras grįžo akivaizdžiai išgėręs ir pradėjo kabinėtis. Kabinėjimasis nebuvo fizinis, jis vaikščiojo aplinkui ir kartojo žodžius „T. kukų“. Pasakė, kad nesupranta, ką nori pasakyti, nesileido į kalbas, nuėjo virti sriubos. Tą dieną įvyko incidentas darželyje, vaikas netyčia iš kojos įspyrė mergaitei. Dienos metu ji buvo kalbėjusi su tuos mergaitės tėvu. Atsidaręs telefoną pamatė nežinomo numerio skambutį, paklausė, kas čia per numeris. Paaiškino, kad skambino tos mergaitės tėtis. Jis perskambino, tuo numeriu. Pokalbis truko trumpai, jis greitai grįžo ir pradėjo ją užgaulioti, vadino necenzūriniais žodžiais, kuriais galima apibūdinti netinkamo elgesio moterį. Jis pasakė, ką tiek laiko, t. y. 19 minučių galėjo kalbėtis su svetimu vyru. B. aiškino apie tą pokalbį, tada jis priėjęs, virtuvėje ją paėmė už pečių ir savo kakta trankė jai į nosį, dėl ko pasruvo ašaros. Kraujas nebėgo. Pradėjo visa drebėti. Tada griebė ir pradėjo tąsyti. Sūnus T. atbėgo, stojo tarp jų, pradėjo ginti. Abu vaikai klykė. Po jai suduoto smūgio B. pasakė, kad pasikalbės rytoj, dabar pasiima vaikus ir važiuoja pas tėvus. Jis pasakė, kad “niekur tu neisi, „tu k**a, gyva neišeisi, mes nei vienas iš šitų namų neišeisim. Jeigu tu su manim negyvensi, tu iš viso negyvensi, mirsi“. Tuo metu B.pradėjo ją tąsyti po visus kambarius, stūmė į stalą. B.kelis kartus nustūmė vaiką, buvo užrėmęs išėjimą iš vaikų kambario. Prašė T. bėgti kviesti pagalbą. Tuo metu B.truputį atsitraukė ir ji perbėgo į kitą kambarį, kur atsidariusi langą rėkė „gelbėkit, padėkit”, tačiau šauksmo niekas neišgirdo. T. B. priėjęs suėmė už džemperio kapišono ir tempė jį smaugdamas. Demonstratyviai ištraukė telefonus ir pasakė „imk kale skambink, galvoji, kad policija tau padės“. Tikrai galvojo, kad tą vakarą mirs. Paėmusi telefoną drebančiomis rankomis bandė jį atrakinti. Jis pamatęs, kad tikrai ketina kviesti policiją, užlaužė rankos pirštą ir pasakė „ką tu kale išsikviesti, čia niekas nepadės“. Tada jis paėmė ją už pažastų nunešė į miegamą ir pakėlęs trenkė ant lovos. Griūdama susimušė, nuo skausmo pritrūko oro. Tai pamatęs pasakė „dūsti kale, dusk vis tiek skaičiuoji paskutines minutes“. Pasiėmęs raktus atsirakino seifą, kuriame stovi ginklai. Tai pamačiusi pradėjo klykti, pasakė „Tajau bėk kviesti pagalbą, nes mums bus šakės”. Vaikas pradėjo bėgti, o B.išsigandęs, kad bus iškviesta pagalba pradėjo jį vytis. Išlaukusi momentą, iššoko per langą ir nubėgo pas kaimynę, iškvietė policiją. Kai atvyko pareigūnai, B.buvo užsidėjęs taktinius drabužius, liemenę, išsitraukęs visas ginklų dėžes. Pareigūnus perspėjo, kad namuose yra ginklų ir vyras jai jais grasino, tada jie išsikvietė pastiprinimą. Kai atvažiavo kiti pareigūnai, visi jo drabužiai, liemenė, viskas buvo numesta. Labiausia buvo sužalota nosis, vėliau atsirado paakiuose mėlynės. Mėlynės buvo ant šonų, ant kojų, ant žasto, ant kaklo buvo likę pirštų antspaudai.
Šiuo metu su vyru gyvena atskirai. Jam buvo paskirta kardomoji priemonė gyventi atskirai. Buvo priversta išeiti iš namų, nes visą tą laiką buvo terorizuojama. Po šio įvykio buvo dar vienas įvykis, jam buvo išduotas orderis nesiartinti. Jis jį skundė Kauno apygardos teismui, kuris skundą atmetė ir nurodė, kad orderis yra paskirtas teisėtai. Dėl antro įvykio ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas.
Šiuo metu santykiai su vyru konfliktiški. Antro koflikto metu, kai jis įrėmė į kūną raktą pasakė „kale tu turi pagyventi metus laiko tik dėl E., o paskui aš tave padėsiu“. Kadangi E. yra laiduotoja, taip supranta, kad per tuos metus jis negali sesei pridaryti problemų. Jos santykiai su E. visada buvo gražūs ir šilti, kol jai nepasiskųsdavo broliu. E. labai myli savo brolį. Ji elgiasi labai globėjiškai. Visada iš visų situacijų yra pasiryžusi jį ištraukti. Jis visą laiką ja manipuliuodavo. E. yra labai geras žmogus. Labai daug padėjo. Apie ją nė vieno blogo žodžio negali pasakyti kaip apie žmogų. B. laiduotoja negali būti, nes jo nepaveiks.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji davė iš esmės analogiškus parodymus kaip teismo posėdžio metu (t. 1, b. l. 1 – 6, 68–72, 73–76, 82–90).
Liudytoja V. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). 2024 m. gruodžio 5 d., jai būnant namuose, išgirdo, kad kažkas beldžiasi į duris, buvo apie 20.40 val. Išėjusi pamatė, kad atėjo kaimynė S. K.. S. K. pasakė, kad vyras B. K. prieš ją smurtauja, muša ją. Ji buvo apsirengusi tik vienu kombinezonu, su kuriuo ją matydavo vaikščiojančią tik kambaryje. Kadangi lauke buvo šalta, pakvietė ją į vidų. Užėjus į vidų, S. K. pas ją paprašė telefono, skambino Bendrajam pagalbos centrui, ką kalbėjo su operatore, negirdėjo, nes tuo metu buvo nuėjusi į antrą aukštą. Atvyko policijos pareigūnai, S. K. nuėjo į namus. S. K. būnant pas ją, ji nematė, kad ji kur nors būtų sužalota, matė, kad ji yra išsigandus, verkė. D. S. K. būnant pas ją namuose ir laukiant atvykstant policijos pareigūnų, pas ją atėjo ir mažamečiai vaikai. Matėsi, kad jie yra pasimetę, tačiau nematė, kad jie verktų ar būtų sumušti. Matė, kad lauke išėjęs ir B. K.. Paklausus pas jį kas čia nutiko, jis atsakė, kad jo žmona čia tik „isterikuoja“, tačiau jo neklausė dėl ko tarp jų kilo konfliktas ir ar tikrai jis ją mušė. S. K. su B. K. čia gyvena jau apie keturis metus ir anksčiau nebuvo mačiusi, kad tarp jų butų kokie nors konfliktai ar barniai. Anksčiau čia gyveno B. K. tėvai, tačiau jo tėvui mirus, čia gyventi atsikraustė B.su S. K., o jo motina persikraustė gyventi kitur. Kad B. K. turėtų kokių nors ginklų, nėra mačius. Tačiau yra mačius, kad kažkokį ginklą turėjo tėvas A. K., nes jis lyg priklausė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 118–121).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokole užfiksuotas S. K. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 5 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), namo virtuvėje, svetainėje ir kambariuose prieš ją smurtavo ir peiliu grasino vyras B. K.. Jis ranka suėmęs už kaklo smaugė, dešinės rankos alkūne sudavė ne mažiau dešimt smūgių į pilvo sritį, dešinį šoną, ją suėmęs dviem rankomis už dešinio pečio tempė į žemę, stūmė dešinės rankos kumščiu įrėmęs į pilvą, delnu sudavė ne mažiau tris smūgius į dešinį ir kairį šonus, tokius pat du smūgius sudavė į kaklo sritį. Po šių veiksmų juto fizinį skausmą. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 1–6).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 5 d., 20 val. 48 min. buvo gautas pranešimas, kad pranešėją sumušė vyras, pranešėja šiuo metu atbėgusi pas kaimynę (duomenys neskelbtini), kur laukia policijos. Namuose yra 2 nepilnamečiai vaikai. Atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), Alytus, užėjus į namo kiemą, iš kiemo pro langus matėsi kambariuose degančios šviesos, o virtuvėje palinkęs prie stalo stovėjo vyriškis, kuris buvo nukreipęs žvilgsnį į stalą. Vyriškis ant juosmens segėjo taktinį diržą, tačiau ant jo kabančiose dėkluose ginklo ar dėtuvių juose nesimatė. Kambariuose jokių daugiau asmenų nepastebėjo, pranešime nurodytas (duomenys neskelbtini). Nuėjus (duomenys neskelbtini), jame rado pranešėją S. K., kuri buvo su vaikais pas kaimynus. Bendraujant su S. K. ji papasakojo, kad jos sutuoktinis grįžęs į namus ėmė priekabiauti, kaltinti ją neištikimybe, vėliau pradėjo stumdyti, mušti, suėmęs už kaklo smaugti. Visa tai vyko mažamečių vaikų akivaizdoje. Įvertinus situaciją paklausė, ar vyriškis gali turėti ginklų. Ji atsakė, kad turi ir ne vieną. Tada telefonu informavo VPK budėtoją, kad reikalinga kolegų pagalba, o jie su pranešėja nuėjo į 12 namo kiemą. Kieme pro langą matėsi, kad name vaikštinėja vyriškis, kuris tuo momentu nuėjo į koridorių link lauko durų. Ar vyriškis kažką turi rankose jis nematė ir pasitraukė arčiau namo kampo į saugesnę vietą. Tuo tarpu prasivėrė namo įėjimo durys ir kolega sušuko, ginklas, o moteris išbėgdama pro kiemo vartelius taip pat suriko, kad mato ginklą. Atsitraukus toliau už namo stebėjo situaciją, o vyriškis tuo tarpu vėl grįžo į namą. Po keleto minučių jis vėl išėjo į lauką ir nuėjo link kiemo vartelių, bet ar jis ką pavojingo turėjo rankose, nesimatė, kadangi toje vietoje buvo tamsu. Tada jis sušuko „ar yra policija“, jis atsakė, kad yra ir liepė išeiti į šviesą. Jam grįžtant link namo, sušuko jam nurodydamas pakelti rankas į viršų. Vyriškis pakėlė rankas į viršų ir pamatęs, kad rankose pavojingų daiktų nelaiko, ėmė artėti prie jo toliau duodamas nurodymus, laikyti rankas iškeltas ir klaupti ant kelių. Vyriškis vykdė jo nurodymus, jis priartėjęs prie jo sugriebė vyriškį ir paguldė ant žemės, o prisijungus kolegai E. M. jį sulaikė. Vyriškis sulaikymo metu pavojingų daiktų prie savęs neturėjo. Paaiškėjo, jog tai B. K.. Vyriškis namuose seife turėjo keletą šaunamųjų ginklų (t. 1, b. l. 26–27).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas D. J. tarnybiniame pranešime nurodė, kad šių metų gruodžio 5 d., apie 21 val. 10 min. dirbo kartu su vyresniuoju specialistu R. Č. (ekipažas AP-1704), patruliuojant nustatytame maršrute Alytaus AVPK OVS budėtojas pranešė, jog kolegoms, tai yra AP-1707 reikalinga pagalba vykti adresu (duomenys neskelbtini), kadangi atvyko į įvykį, kuriame asmuo galimai turi su savimi šaunamąjį ginklą. Vykstant nurodytu adresu per radijo ryšio priemonę išgirdo, kaip kolegos pranešė, jog asmuo turi rankose ginklą. Taip pat jie nurodė, jog jie pasiliktų tarnybinį automobilį toliau nuo namo. Privažiavus arčiau paaiškėjo, jog asmuo su ginklu galimai yra name, kuris yra pažymėtas (duomenys neskelbtini). Jis tarnybiniame automobilyje pradėjo ieškoti skydo. Radus skydą ėjo link vartelių. Priėjęs arčiau išgirdo, jog kolegos A. B. ir E. M. jau minėtą asmenį susilaikė. Jis priėjo jiems padėti. Prie vyriškio jokio ginklo nerado. Kišenėje kelnių buvo rasti tik raktai. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo B. K.. Asmuo paaiškino, jog jokio ginklo su savimi neturėjo. Tai pat tikino, jog šis turi ginklų, kurie yra padėti seife. Namuose buvo matyti daug daiktų skirtų kariuomenei. Vyriškis juos nuvedė iki seifo, kuriame buvo užrakinti jo turimi ginklai. Tai pat kambaryje buvo padėtos ginklo dėtuvė bei šovinių dėtuvės. Minėtam asmeniui buvo nustatytas 1,61 promilės girtumas su alkoholio kiekio matuokliu,,Alcotest 7510 Nr. ARJK-0108“, patikros sertifikato Nr. 2194788. Kolegos nurodė, jog pranešėja yra nuėjusi pas kaimynus. Nuėjus į pastatą Nr. 10, jame rado pranešėją S. K., kuri nurodė, jog prieš ją smurtavo jos vyras. Tai pat kartu su ja buvo jos vaikai T. K. ir A. K.. Moteris buvo blaivi. Dėl patirto fizinio smurto ir grasinimų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 28–29).
Įvykio vietos apžiūros protokole su nuotraukomis apžiūrėta įvykio vieta - Alytus, (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimtas peilis (t. 1, b. l. 30–43).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G475/2024 (06) nurodyta, kad S. K. nustatyta poodinės kraujosruvos nosies nugarėlės srityje, kaklo dešinėje pusėje, dešinio žasto srityje, kairės alkūnės sąnario srityje, kairio klubo srityje, kairės mentės srityje, dešinės šlaunies srityje, kairio kelio sąnario srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau devynių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, ko pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 107–109).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Dėl BK 140 straipsnio 2 dalies taikymo
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog B. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina kaip nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis B. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino savo kaltę padarius jam inkriminuojamas veikas ir nurodė, kad 2024 m. gruodžio 5 d. apie 20.00 val. jis būdamas neblaivus grįžo namo. Grįžus namo, tarp jo ir S. K. kilo žodinis konfliktas. Konfliktas kilo dėl jų vaikų auklėjimo, kadangi buvo gavę pastabų iš vaikų darželio dėl jų sūnaus elgesio. S. K. pradėjo jam priekaištauti, kodėl jis skambino vienam iš tėvų, kuris irgi veda savo vaiką į tą patį darželį. O jis jam skambino tik todėl, kad norėjo jo atsiprašyti dėl savo vaiko elgesio, nes jo sūnus darželyje buvo sužalojęs kitą vaiką. Šio žodinio konflikto metu jis panaudojo ir smurtinius veiksmus. Kokius tiksliai smurtinius veiksmus atliko, dabar neatsimena, tačiau gali būti tokie, kurie nurodyti pranešime apie įtarimą. Tai pirmas kartas, kai panaudojo prieš savo sutuoktinę fizinį smurtą, nors žodinių konfliktų, yra buvę ir anksčiau. B. K. kaltę taip pat įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai – nukentėjusiosios S. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad konflikto metu jai ketinant pasiimti vaikus ir vykti su jais pas savo tėvus kaltinamasi to padaryti neleido, jis užstojo praėjimą, o nukentėjusiajai norint pro jį praeiti, vyras atstumdavo ją atgal. Kaltinamasis naudodamas fizinę jėgą ją stūmė į vaikų kambarį, vaikų kambaryje suėmė dviem rankomis jai už dešinio peties ir tempė į žemę. Nukentėjusiajai praeinant su vaikais virtuvę, kaltinamasis ją pačiupo, apsuko ir dešinės rankos alkūne jai sudavė du smūgius į pilvo sritį. Suduodamas smūgius toje pačioje rankoje laikė peilį, kuris buvo atlenktas. Atbėgus nukentėjusiajai į svetainę prie lango ir norint jį atidaryti bei išlipti, kaltinamasis pribėgo prie jos, pačiupo ją už drabužių ir naudodamas fizinę jėgą tempė ją atgal. Nukentėjusiajai bandant kviestis pagalbą, kaltinamasis jai iš rankų ištraukė telefoną, užlaužė dešinės rankos nykštį. Atėmęs telefoną, kaltinamasis naudodamas fizinę jėgą, nukentėjusiąją kilstelėjo už pečių ir nustūmė, trenkė į jų miegamąjį kambarį, ji nukrito ant lovos ir pritrūko deguonies. Konflikto pradžioje kaltinamasis savo galva kirto nukentėjusiajai į nosį, sugriebęs ją už rankų purtė, dėl ko nukentėjusioji jautė fizinį skausmą. Minėtus nukentėjusiojo parodymus taip pat įrodo Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G475/2024 (06), kurioje nurodoma, jog S. K. nustatyta poodinės kraujosruvos nosies nugarėlės srityje, kaklo dešinėje pusėje, dešinio žasto srityje, kairės alkūnės sąnario srityje, kairio klubo srityje, kairės mentės srityje, dešinės šlaunies srityje, kairio kelio sąnario srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau devynių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, ko pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą.
Pagal BPK 38 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji S. K. yra kaltinamojo B. K. sutuoktinė.
Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija, neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas bei sutrikdyta jos sveikata, ir to norėjo. Taigi konstatuotina, kad B. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, nustatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Dėl BK 145 straipsnio 1 dalies taikymo
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Įstatymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raštu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-26/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-26/2010">2K-26/2010</a>, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Grasinimas turi būti realus. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjM5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-639/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-639/2010">2K-639/2010</a>).
Pagal grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą subjektyviuosius požymius turi būti nustatyta kaltininko tiesioginė tyčia, apimanti aiškų kaltininko supratimą, kad jis sąmoningai, tyčia grasinimą išsako taip, jog nukentėjusysis įtikinamas, kad nužudymo ar sunkaus kito žmogaus sužalojimo veiksmai gali būti realiai padaryti ir kaltininkas nori būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAzLTQ4OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-203-489/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-203-489/2018">2K-203-489/2018</a>).
Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog kaltinamasis B. K. 2024 m. gruodžio 5 d., vykusio konflikto metu, grasino nužudyti S. K. ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą.
Kaltinamasis B. K. pripažino, kad konflikto metu nukentėjusiosios atžvilgiu buvo pasakyti ir grasinimai, tačiau ką tiksliai jai sakė, jis nepamena, tačiau pilnai sutiko su įtarime išvardintais veiksmais, dėl to labai gailisi. Nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis konflikto metu, naudodamas fizinę jėgą, jai grasino sakydamas, jog ji „negyvens“, „negyvens, jos niekas neras, nes bus panardinta rūgštyje, nusineš visą giminę“, „jei ji kvies pagalbą ir pagalba atvyks, jie gyvi neišeis“. Kaltinamasis suduodamas smūgius į pilvo sritį toje pačioje rankoje laikė atkeliamą peilį, kuris buvo atlenktas. Kaltinamasis ją gąsdino, imitavo smūgį su peiliu. Laikydamas rankoje peilį nukentėjusiajai grasino, kad ją pripjaus. Kaltinamasis taip pat teigė, jog apsirengs savo turimą aprangą ir visus „išsitaškys“, kad nukentėjusiajai bus nukapoti pirštai. Nukentėjusioji jo grasinimus suprato kaip realius, kadangi kaltinamasis turi keturis registruotus ginklus, važiuoja į šaudyklą. Nagrinėjamu atveju grasinimas buvo išreikštas poelgiu – peilio nukreipimu į žmogų, t. y. konkliudentiniais veiksmais bei žodžiu – sakant, kad „pripjaus“, „bus panardinta rūgštyje“, „negyvens“. Šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys – liudytojos V. M. parodymai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kita rašytinė bylos medžiaga, iš kurios matyti, jog įvykio metu nukentėjusioji buvo išsigandusi, o atvykus policijos pareigūnams kaltinamasis dėvėjo taktinį diržą. Sprendžiant dėl grasinimo realumo svarbu nustatyti, ar nukentėjusysis turėjo pagrindą bijoti, jog grasinimas gali būti įgyvendintas. Nukentėjusioji S. K. apklausų metų nurodė, jog ji labai bijo savo vyro, jis turi priklausomybę alkoholiui, nevaldo savo agresijos jos atžvilgiu, smurtauja prieš ją ne pirmą kartą. Kaltinamasis kaltina ją dėl parašyto pareiškimo, grasina, kad atims vaikus, kad pasibaigus kardomajai priemonei pašalins, užmuš kitus vyrus, jeigu užmegs su jais santykius. Kaltinamasis nuolat mini savo santykius su nusikaltimus darančiais asmenimis, taip rodydamas, kad jis bei jo draugai gali su ja susidoroti, sako, kad asmenys yra skolingi jam paslaugą, todėl už paslaugą gali su ja susidoroti. Tuo momentu, kai vyko šis įvykis, nukentėjusioji jo grasinimus laikė realiais, jautė grėsmę, nes galvojo, kad ją gali sužeisti, pasitaikius galimybei iššoko per langą ir nubėgo pas kaimynus kviestis pagalbos.
Kaltinamasis B. K., būdamas suaugęs, pakaltinamas, neabejotinai suprato, kad jo grasinimai, išreikšti žodžiais ir konkliudentiniais veiksmais, gali įtikinti nukentėjusiąją, jog pavojus jai yra realus, norėjo nukentėjusiąją išgąsdinti, siekė tokios jos būsenos, todėl konstatuotina, kad jis veikė tyčia.
Kaltinamojo B. K. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, esant pakankamam pagrindui matyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, požymiai, todėl B. K. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.
BK 40 straipsnio taikymo motyvai
Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pateiktas E. S. prašymas, kuriuo ji prašo perduoti kaltinamąją B. K. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės (t. 2, b. l. 75).
BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.
Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis B. K. padarė 2 nesunkius tyčinius nusikaltimus, nusikalto pirmą kartą (t. 2, b. l. 55-58), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, administracine tvarka baustas vieną kartą už KET pažeidimus, baudą sumokėjęs (t. 2, b. l. 59). Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini)”. Lietuvos Šaulių sąjungos charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 87), Viešosios įstaigos Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašytas ir nesigydė (2 t., b. l. 91). Įvertinus visas šias aplinkybes, laikytina, kad yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos sąlygos.
Be BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis.
Byloje yra pateiktas laiduotojos E. S. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą (t 2 b. l. 107). Ji yra neteista (t 2., b. l. 135), galiojančių administracijų nuobaudų neturi, dirbanti, nurodo esanti pareiginga ir atsakinga.
Taikant kaltinamajam laidavimą, būtina atsižvelgti ne tik į paties kalinamojo B. K. bet ir į galimos laiduotojos E. S. asmenybę, galimos laiduotojos požiūrį į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, į jos įtakos pobūdį kaltinamajam.
E. S. davė paaiškinimus teisme, kur nurodė, kad yra kaltinamojo sesuo. Nurodė, kad ji gyvena Klaipėdoje, bet lankosi ir Alytuje. Paaiškino, kad tarp jų su broliu yra natūralus bendravimas, kuris vyksta nuo vaikystės. Nurodė, kad labai gerai pažįsta savo brolį, žino, kas dedasi jo galvoje. Nurodė, kad jis nėra blogas žmogus, tiesiog paskutinių įvykių sankaupa pasidarė per didelė. Brolis vedęs 11 metų. Per visą šį laiką jis dalindavosi su ja savo išgyvenimais šeimoje. Būdavo pas jo žmoną emocijų kaitos. Jis paskambindavo ir sakydavo, kad nežino ką daryti. Gyvenime nėra tik vyrai blogi, būna ir moterims visokių bangavimų. Brolis apie 2024-12-05 įvykį pranešė jai telefonu, kalbėdamas verkė, nurodė, kad blogai pasielgė su žmona, nurodė, kad rėkavo, mušė žmoną. Jo elgesio neteisina. Po įvykio kalbėjo ir susirašinėjo su brolio žmona. Ji yra brolio vaikų krikšto mama. Bendrauja su brolio vaikais, važiuoja kartu į išvykas. Gali prisiimti atsakomybę, kad brolį veiks teigiamai.
Teismas pasisako, kad E. S. nagrinėjamu atveju nėra tinkama laiduotoja BK 40 straipsnio prasme. Nors ji yra kaltinamojo sesuo, tačiau faktiškai bedrauja tik telefonu, susitinka su broliu epizodiškai. Ji su kaltinamuoju gyvena atskiruose miestuose, susitinka tik kartais.
Galima laiduotoja nepagrindė galimybės daryti įtaką kaltinamajam, kad šis ateityje nenusikalstų. Svarbu pažymėti ir tai, kad kaltinamojo ir laiduotojos draugiški ryšiai buvo ir iki nusikalstamos veikos, tačiau laiduotojos autoritetas ir jos ryšys su kaltinamuoju nedarė jokios įtakos kaltinamajam, jis vis tiek nusikalto. Kad galima laiduotoja neturi įtakos kaltinamojo veiksmams rodo ir tai, kad dar bylą nagrinėjant teisme, pakartotinai buvo išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis kaltinamajam, kuris buvo apskųstas ir peržiūrėtas apeliacine tvarka ir paliktas nepakeistas. Sutiktina su gynybos išsakyta pozicija, kad dėl to nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir visos abejonės yra aiškinamos kaltinamojo naudai, tačiau teismas tai vertina kaip charakreizuojančią kaltinamąjį medžiagą. Šios aplinkybės rodo ne tik kaltinamojo negebėjimą tinkamai spręsti iškulusias šeimynines problemas, tačiau ir laiduotojos negalėjimą įtakoti, kad kaltinamasis dėtų visas pastangas vengti konfliktinių situacijų bendraujant su nukentėjusiąja. Taigi akivaizdu, kad E. S. neturi tokio autoriteto, kad B. K. galėtų įtakoti priimti kasdieninius sprendimus santykiuose su nukentėjusiąja.
Spręsdamas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymo klausimą, teismas privalo atsižvelgti ir į teisingumo ir teisingo nubaudimo principus. Tokį asmenį atleidus nuo atsakomybės ir nepaskiriant teisingos bausmės, būtų netinkamai realizuojama baudžiamojo proceso paskirtis, o tai akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui.
Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, nagrinėjamu atveju nėra sąlygų ir pagrindų B. K. taikyti BK 40 straipnyje numatytą laidavimą.
Bausmės skyrimo motyvai
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmes, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, kuriuo sukėlė nukentėjusiam asmeniui fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jo sveikatą ir nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą, pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei, abi nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, baigtos. Kaltinamasis kaltę pripažino ir nuošidžiai gailėjosi, tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas bylos aplinkybes, kaltinamąjį B. K. charakterizuojančias aplinkybes (anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą, paskirtą baudą sumokėjęs, dirba), sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta kaltinamajam už abi padarytas veikas paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis – už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą skiriama 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skiriama 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu B. K. šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės apimamos, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir skiriama subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 2 dalis).
Baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
B. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. gruodžio 5 d. 21.50 val. iki 2024 m. gruodžio 6 d. 14.13 val. (1 dieną). Šis laikino sulaikymo taikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant trims laisvės apribojimo paroms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis).
Pagal BK 48 straipsnio 4 dalies nuostatas teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, skirti įpareigojimus. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, nustatytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kaltinamajam skirtinas įpareigojimas per bausmės vykdymo laikotarpį sudalyvauti elgesio pataisos programoje, bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 5 dalies 4 punktas).
Kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu B. K. skirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas (paimta asmens tapatybės kortelė Nr. 16535701) ir įpareigojimas gyventi skyrium – paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas S. K. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais paliktini saugoti byloje.
Kaltinamajam laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, byloje priteistinų proceso išlaidų nėra.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298 straipsniais, 303–308 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
B. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti:
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu B. K. šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės apimamos, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir skiriama subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamoj kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės atlikimo laiką įskaityti B. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. gruodžio 5 d. 21.50 val. iki 2024 m. gruodžio 6 d. 14.13 val. (1 diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 4 punktu įpareigoti B. K. per bausmės vykdymo laikotarpį sudalyvauti elgesio pataisos programoje, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Kardomąsias priemones – dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir ir įpareigojimą gyventi skyrium panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti S. K..
Kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje.
Paimtą B. K. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti B. K..
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Živilė Janavičienė
