Civilinė byla Nr. 3K-3-157/2012
Teisminio proceso Nr. 2-21-3-01203-2011-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 99.11; 106.10; 114.8.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. kovo 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Z. ir atsakovo L. G. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. Z. ieškinį atsakovui L. G. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl to, ar baudžiamojoje byloje, kurioje asmeniui pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, nustatytos aplinkybės dėl nukentėjusio asmens patirtos žalos turi prejudicinę galią civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas priteistino žalos atlyginimo dydžio klausimas; ar, sprendžiant dėl nuostolių, kuriuos sudaro nuomos mokestis, priteisimo, galima remtis viešajame registre neįregistruota nuomos sutartimi; ar baudžiamojoje byloje, kurioje pripažinta asmens teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas gali būti priteisiamas nagrinėjant civilinį ieškinį; ar, išnagrinėjus civilinį ieškinį, priteisiamos palūkanos nuo priteistos sumos.
Atsakovas 2010 m. kovo 23 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-331-720/2009 buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, nustatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje (piktnaudžiavimas). Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atsakovas, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – antstolių kontoros antstolis – ir vykdydamas skolos išieškojimą pagal Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą, išduotą 2002 m. lapkričio 26 d., pagal kurį ieškovė buvo įpareigota sumokėti 218-ajai butų savininkų bendrijai, esančiai (duomenys neskelbtini), 1597,78 Lt skolą, ją sumokant dalimis – t. y. po 133,15 Lt kas mėnesį, pradedant nuo 2002 m. lapkričio 26 d. iki 2003 m. lapkričio 26 d., pažeidė CPK nustatytas išieškojimo iš skolininko turto bendrąsias taisykles. Nors ieškovė informavo atsakovą apie tai, kad skola pagal vykdomąjį raštą beveik sumokėta, atsakovas, piktnaudžiaudamas tarnyba, toliau vykdė skolos išieškojimą, pažeisdamas CPK 664 straipsnyje nustatytą išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę, t. y. žinodamas, kad ieškovė dirba, taip pat kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 3000 Lt (CPK 663 straipsnio 3 dalies nuostata), 2004 m. liepos 23 d. areštavo ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą – 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); be to, pažeidė CPK 681 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, nes areštuotą turtą įvertino daug mažesne nei rinkos kaina, t. y. 15 000 Lt, nors, VĮ Registrų centro duomenimis, turto arešto dieną (2004 m. liepos 23–ąją) buto vertė buvo 60 700 Lt; 2004 m. gruodžio 30 d. vykusių varžytynių metu buto kainą neteisėtai sumažino iki 12 000 Lt, nors, VĮ Registrų centro duomenimis, buto rinkos kaina šią dieną buvo 66 800 Lt; ieškovei priklausanti buto dalis parduota už 12 700 Lt, taip jai padaryta 20 700 Lt žalos. Nuosprendžiu teismas iš dalies tenkino ieškovės civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisė jai iš atsakovo 10 000 Lt nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo bei pripažino ieškovei teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 1 d. nutartimis šis nuosprendis paliktas nepakeistas.
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 41 170,50 Lt turtinei žalai atlyginti, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad Antstolių įstatyme nustatyta antstolio civilinė atsakomybė už žalą, padarytą atliekant antstolio funkcijas neteisėtais antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmais (Antstolių įstatymo 17 straipsnio 2 dalis). Ieškovės teigimu, neteisėti antstolio veiksmai ir padarytos žalos dydis yra įrodyti bei patvirtinti įsiteisėjusiu Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. nuosprendžiu. Ieškovė nurodė, kad, atsakovui pardavus jai priklausantį butą daug mažesne nei rinkos kaina, ieškovei padaryta 20 700 Lt žalos; ji neteko vienintelio gyvenamojo būsto, neturėjo lėšų įsigyti kito, todėl nuo 2005 m. kovo 30 d. iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. iš B. M. G. nuomojo gyvenamąją patalpą, už nuomą sumokėjo 18 200 Lt, kurie taip pat vertintini kaip ieškovės patirta žala. Be to, ieškovės nuomone, į atlygintinos žalos dydį, be kita ko, įskaičiuotinos ieškovės turėtos atstovo pagalbai baudžiamajame procese apmokėti ir bylos medžiagos kopijų darymo išlaidos – 2270,95 Lt.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovei iš atsakovo 41 170,50 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. gegužės 27 – osios) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas nurodė, kad pagal CPK 182 straipsnio 2, 3 punktus nereikia įrodinėti nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Nagrinėjant ieškinį civilinio proceso tvarka iš naujo nesvarstoma dėl ieškinio pagrįstumo, bet nustatomas civilinio ieškinio dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Druskininkų savivaldybė v. A. M. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNDUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-245/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-245/2010">3K-7-245/2010</a>; kt.). BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teisės į ieškinio patenkinimą pripažinimas baudžiamajame procese reiškia, kad ieškinys negali būti atmestas civiliniame procese (Lietuos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. J. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-303/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-303/2009">3K-3-303/2009</a>).
Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti 20 700 Lt žalą, atsiradusią dėl to, kad ieškovei priklausantis butas parduotas iš varžytynių už daug mažesnę nei rinkos kainą, pagrįstumo, nustatė, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. nuosprendžiu konstatuota, jog dėl pirmiau nurodytų aplinkybių (buto pardavimo iš varžytynių mažesne nei rinkos kaina) ieškovė patyrė 20 700 Lt žalos; Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 1 d. nutartimis nuosprendis buvo nepakeistas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas. Teismas atmetė kaip neįrodytas ir prieštaraujančias baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybes, nurodytas atsakovo pateiktoje UAB,,Robinta“ turto vertės nustatymo ataskaitoje, kad ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė 2004 m. gruodžio 30 d. buvo 13 500 Lt.
Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 18 200 Lt žalą, patirtą dėl to, kad, pardavus ieškovei priklausančią buto dalį, ji turėjo mokėti už kito buto nuomą, rėmėsi byloje pateiktu 2005 m. kovo 30 d. susitarimu dėl gyvenamosios vietos suteikimo, kuriame nurodyta, kad B. M. G. susitarė su ieškove, jog ši laikinai pagyvens jos namuose ir mokės kas mėnesį 350 Lt. Šis susitarimas 2009 m. rugpjūčio 1 d. buvo nutrauktas. Teismas konstatavo, kad atsakovo pateikti argumentai, jog nuomos sutartis yra apsimestinė, sudaryta siekiant pasipelnyti ir neįregistruota viešajame registre, todėl negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis (CK 6.579 straipsnio 4 dalis), taip pat kad ieškovės nuomotame name kartu su nuomotojos sūnumi gyveno ieškovės duktė, parduotame iš varžytynių bute ieškovė negyvena nuo 2002 m. rugsėjo 3 d., nepaneigia ieškovės ir liudytojos O. S. nurodytų aplinkybių, kad ieškovė nuo 2002 m. rugsėjo 3 d. negyveno jai priklausančiame būste dėl sudarytų sunkių gyvenimo sąlygų, o 2004 m. gruodžio 30 d. atsakovui neteisėtai jį pardavus, ieškovė apskritai neteko galimybės gyventi jai teisėtai priklausiusioje buto dalyje, todėl ieškinio reikalavimą priteisti 18 200 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkino.
Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl to, kad ieškovė reikalavimą atlyginti atstovavimo išlaidas, turėtas baudžiamojoje byloje, galėjo pareikšti tik toje byloje, ir nurodė, kad nagrinėjama civilinė byla iškelta, baudžiamojo proceso metu pripažinus ieškovei teisę į ieškinio patenkinimą, t. y. šios dvi bylos yra susijusios, tik 2011 m. rugpjūčio 22 d. (jau po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo) ieškovei pateiktas pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis jos turėtų atstovavimo išlaidų dydį, todėl sprendė, kad ieškovei priteistinas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 2270,95 Lt.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2012 m. birželio 7 d. nutartimi panaikino Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškovei iš atsakovo priteista 18 200 Lt už gyvenamųjų patalpų nuomą, 2270,95 Lt bylinėjimosi išlaidų, ieškovės turėtų nagrinėjant baudžiamąją bylą, atlyginimas ir šiuos ieškinio reikalavimus atmetė; sprendimo rezoliucinę dalį išdėstė taip: priteisti iš atsakovo ieškovei 20 700 Lt žalai atlyginti, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. gegužės 27 – osios) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, privalo remtis baudžiamosios bylos duomenimis dėl nusikalstama veika padarytos tiesioginės turtinės žalos. Įsiteisėjusiu Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. nuosprendžiu konstatuota, kad, atsakovui pardavus ieškovei priklausiusią buto dalį iš varžytynių daug mažesne nei rinkos kaina, ji patyrė 20 700 Lt žalos, todėl teisėjų kolegija atmetė apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovei šios žalos atlyginimas priteistas nepagrįstai.
Teisėjų kolegija, remdamasi CK 6.478 straipsnio 2 dalies, 6.579 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kad nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešajame registre, nustatė, kad gyvenamosios patalpos, esančios Kaune, Didžioji g. 48, nuomos sutartis nebuvo įregistruota viešajame registre. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuostatos yra imperatyviosios, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis ieškovės ir B. M. G. sudaryta nuomos sutartimi ir jos pagrindu ieškovei priteisti 18 200 Lt žalos atlyginimą.
Teisėjų kolegija nustatė, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ieškovė turėjo 2200 Lt atstovavimo ir 70,95 Lt baudžiamosios bylos duomenų kopijavimo išlaidų; pažymėjo, kad BPK 106 straipsnyje nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgdama į šį teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai ieškovės turėtas procesines išlaidas sutapatino su nusikalstama veika padaryta žala; šiuo atveju jų priteisimo klausimas turėjo būti išspręstas priimant nuosprendį.
Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, kad dėl ieškovės kaltės civilinis procesas užsitęsė, todėl iš atsakovo nepagrįstai buvo priteistos palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, teisėjų kolegija nurodė, kad, remiantis bylos duomenimis, ieškovė tik vieną kartą patikslino ieškinį, jos nedalyvavimas teismo posėdžiuose dėl sveikatos nesutrukdė nagrinėti bylą, nes ieškovė buvo tinkamai atstovaujama advokato padėjėjo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl teisėjų kolegija konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos.
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė V. Z. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 7 d. nutarties dalį, kuria tenkintas atsakovo apeliacinis skundas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į byloje pateiktų įrodymų visumą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), netinkamai aiškindamas CK 6.478 straipsnio 2 dalies, 6.579 straipsnio 4 dalies normas, nepagrįstai sprendė, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis byloje pateikta nuomos sutartimi, nes ši neįregistruota viešajame registre, ir priteisti kasatorei 18 200 Lt žalos atlyginimą. Kasatorės teigimu, CK 6.478 straipsnio 2 dalies, 6.579 straipsnio 4 dalyje nuostatos, kad nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešajame registre, turi būti taikomos atsižvelgiant į jų esmę ir tikslus. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMjM5LTUxNi8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-239-516/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-239-516/2010">2A-239-516/2010</a>, išaiškinta, kad CK 6.478 straipsnio 2 dalies norma yra skirta apsaugoti teisėtus trečiųjų asmenų interesus, susijusius su nekilnojamuoju daiktu, kad jiems būtų žinoma apie nekilnojamojo turto suvaržymą tuo atveju, kai jie ketina įgyti į jį tam tikras teises ar pareigas, nes tai gali turėti įtakos jų teisių apimčiai ir suvaržymui; ši norma netaikytina tuo atveju, kai nuomos sutartimi remiamasi kaip įrodymu pagrįsti patirtus nuostolius sumokėto nuomos mokesčio forma. Kasatorės teigimu, tokius pačius sandorio išviešinimo, jį įregistruojant viešajame registre, tikslus nurodė Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. lapkričio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNjc0LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-674/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-674/2009">2A-674/2009</a>. Kasatorės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju jos sudaryta nuomos sutartis neturi įtakos atsakovo teisėms ir teisėtiems interesams, nes atsakovas neturi jokių teisių ar pareigų, susijusių su kasatorės nuomotomis patalpomis; nuomos sutartis yra įrodymas, patvirtinantis kasatorės dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patirtą žalą; tai, kad nuomos sutartis neįregistruota, nepaneigia aplinkybės, jog nuomos mokestis buvo mokamas ir jis vertintinas kaip ieškovės patirta žala. Kasatorės teigimu, aplinkybę, kad ji nuomojo gyvenamąjį būstą, patvirtina ne tik 2005 m. kovo 30 d. rašytinis susitarimas, bet ir liudytojų B. M. G. bei O. S. parodymai, tai reiškia, jog, net ir tuo atveju, jeigu nebūtų pagrindo remtis rašytiniu susitarimu, byloje yra kitų įrodymų, kurių apeliacinės instancijos teismas nevertino. Kasatorė pažymėjo, kad turtinė žala jai padaryta nusikalstamais atsakovo veiksmais, kurie patvirtinti baudžiamojo proceso tvarka, todėl jai padaryta žala atlygintina visiškai.
2. Kasatorės įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į visiško nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 straipsnio 2 dalį), netinkamai aiškino ir taikė BPK 106 straipsnio normas, todėl priėjo prie nepagrįstos išvados, kad kasatorės baudžiamojo proceso metu turėtos bylinėjimosi išlaidos galėjo būti atlyginamos tik jo metu. Kasatorės teigimu, civilinėje byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė turėjo tiesioginių nuostolių, t. y. baudžiamojo proceso metu savo interesams ginti sudarė atstovavimo sutartį su advokatu, už kurio paslaugas sumokėjo 2200 Lt, taip pat darė baudžiamosios bylos duomenų kopijas, prašė išduoti jų nuorašus, todėl turėjo 70,95 Lt išlaidų. Dalis šių išlaidų turėta jau pasibaigus baudžiamosios bylos nagrinėjimui (už paslaugas advokatui sumokėta 2011 m. rugpjūčio 22 d., už baudžiamosios bylos kopijų padarymą – 2011 m. balandžio 13 d.), todėl, kasatorės nuomone, ji negalėjo reikalauti šių atlyginti baudžiamojoje byloje. Kasatorės įsitikinimu, sutarčių laisvės principas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis) reiškia, kad kasatorė, 2009 m. gegužės 27 d. sudarydama su advokate atstovimo sutartį, turėjo teisę susitarti, jog suteiktos paslaugos bus apmokamos pasibaigus baudžiamosios bylos nagrinėjimui. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovė galėjo reikalauti tik bylinėjimosi baudžiamojo proceso metu, apribotų šią šalių teisę. Kadangi BPK neįtvirtinta galimybės pateikti prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas jau priėmus teismo nuosprendį, tai, kasatorės nuomone, civiliniam ieškovui ar nukentėjusiajam turi būti suteikta teisė į tiesioginių nuostolių atlyginimą civilinio proceso tvarka. Kasatorė pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNjcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-67/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-67/2011">2A-67/2011</a>, kurioje ieškovas, pripažinus jo teisę į žalos atlyginimą civiliniame procese, be kita ko, reiškė reikalavimą atlyginti turtinę žalą, kurios dalį sudarė bylinėjimosi išlaidos, turėtos kitose bylose, pasisakyta, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog kiti ieškinio reikalavimai atlyginti kelionių, advokatų teisinių paslaugų išlaidas vertintini kaip kitose bylose patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurių atlyginimo klausimai turi būti sprendžiami tose konkrečiose bylose, taip neatskleidė šios bylos dalies esmės.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas L. G. prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Atsakovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nekilnojamojo daikto nuomos sutartis sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jei ji įstatymo nustatyta tvarka įregistruota viešajame registre. Kasatorės pateiktas 2005 m. kovo 30 d. susitarimas neįregistruotas viešajame registre, taip pat nėra įrodymų, kad ji mokėjo nuomos mokestį. Atsakovas nesutinka su kasatorės teiginiu, kad nuomos sutarties neįregistravimas neturi jokios įtakos jo teisėms ir pareigoms, nes būtent šios sutarties pagrindu kasatorė prašo priteisti 18 200 Lt žalos, kurią sudaro, anot kasatorės, jos sumokėtas nuomos mokestis, atlyginimą. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad nuomos sutartis nebuvo pateikta nei vykdomojoje, nei baudžiamojoje bylose, nei pateikiant ieškinį civilinio proceso tvarka; tik kasatorei nusprendus ieškinį patikslinti, buvo pateikta nuomos sutartis. Atsakovo vertinimu, reikšminga ir ta aplinkybė, kad nuomos sutartis sudaryta artimais giminystės ryšiais susijusių asmenų, t. y. nuomotoja B. M. G. yra kasatorės dukters anyta; O. S., kuri, kasatorės teigimu, taip pat patvirtino, kad nuomos sutartis buvo sudaryta ir kasatorė mokėjo nuomos mokestį, yra kasatorės motina. Dėl to, atsakovo įsitikinimu, šių liudytojų parodymai nėra patikimi. Atsakovas pažymėjo, kad antstolis V. K. 2011 m. rugsėjo 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksavo B. M. G. kaimynių N. B. ir A. Š. paaiškinimus, jog pas B. M. G. gyvena nemažai žmonių ir neaišku, kur dar galėtų gyventi nuomininkė. Be to, atsakovo teigimu, tiek B. M. G., tiek kasatorės nurodomos aplinkybės apie nuomos sutarties sudarymą, jos trukmę ir nuomos mokesčio mokėjimą skiriasi. Tai, atsakovo nuomone, sudaro pagrindą abejoti sudarytos nuomos sutarties teisėtumu.
2. Atsakovo įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 2270,95 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų baudžiamojoje byloje, atlyginimo. Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad BPK nenustatyta galimybės pateikti prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas po teismo nuosprendžio priėmimo, turi būti vadovaujamasi CPK nuostatomis, nes baudžiamojoje byloje, be kita ko, buvo sprendžiami nuostolių dydžio ir jų atlyginimo klausimai, tarp jų – neturtinės žalos atlyginimo klausimas, kuris toje byloje buvo visiškai išspręstas. Atsakovas pažymėjo, kad pagal CPK 98 straipsnį išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas negali būti priteisiamas, jeigu prašymas jį priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikiami iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB,,Kasyba” v. AB,,Lietuvos taupomasis bankas”, bylos Nr. 3K-7-861/2001, išaiškinta, kad negalima naujoje civilinėje byloje reikšti ieškinio CPK 98 straipsnio pagrindu dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo, nes šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje yra priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės. Taip nurodyta ir BPK 106 straipsnyje. Kasatorė už baudžiamojoje byloje advokato jai suteiktą pagalbą sumokėjo praėjus septyniolikai mėnesių po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo, tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo metu ji dar šių išlaidų neturėjo, be to, baudžiamojoje byloje nepateiktas atstovavimo susitarimas, kuris sudarytų pagrindą spręsti, jog tokias išlaidas gali būti prašoma atlyginti ateityje; aplinkybė, kad kasatorė išlaidų turėjo jau pasibaigus baudžiamosios bylos nagrinėjimui, patvirtinta kasaciniame skunde.
Kasaciniu skundu atsakovas L. G. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 7 d. nutarties dalį, kuria iš jo priteista ieškovei 20 700 Lt žalos atlyginimo, ir šią bylos dalį grąžinti nagrinėti iš naujo, likusią nutarties dalį palikti nepakeistą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:
Kasatoriaus įsitikinimu, bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ginčo klausimais suformuotos praktikos, pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punktą, 212 straipsnio 1 dalį, CPK 331 straipsnio nuostatas:
1. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, jog ieškovei padarytos žalos dydis yra 20 700 Lt, ir ši aplinkybė vertintina kaip prejudicinis faktas nagrinėjamoje civilinėje byloje. BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tai, kasatoriaus nuomone, reiškia, kad civilinio ieškinio tenkinimo klausimas perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka, kai baudžiamojoje byloje negalima nustatyti jo dydžio. Baudžiamojoje byloje padaryta prielaida, kad ieškovė galbūt turėjo 20 700 Lt žalos. Kasatoriaus teigimu, ji negali būti vertinama kaip prejudicinis faktas civilinėje byloje, nes ja nėra nustatytas ieškovės patirtas žalos dydis (priešingu atveju ieškinio tenkinimo klausimas turėjo būti išspręstas baudžiamojoje byloje). Kasatoriaus nuomone, Kauno rajono apylinkės teismas nei baudžiamojoje byloje, nei nagrinėjamoje civilinėje byloje nenustatinėjo ieškovės patirtos žalos dydžio, nevertino pateiktų įrodymų, neskyrė ekspertizės, tik rėmėsi baudžiamojoje byloje pateikta prielaida, kad ieškovė galbūt patyrė 20 700 Lt žalos. Kasatoriaus įsitikinimu, ši prielaida yra neteisinga, t. y. ½ dalies buto kaina nustatyta VĮ Registrų centro atlikto masinio vertinimo metu nurodytą viso dviejų kambarių buto kainą dalijant perpus. Byloje pateiktoje VĮ Registrų centro pažymoje nurodyta, kad nėra galimybės įvertinti vieno kambario dviejų kambarių bute ir kad tokio kambario vertė negali būti nustatoma, dalijant viso buto vertę pusiau. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gruodžio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „JGK statyba“ v. antstolis D. S., bylos Nr. 3K-3-604/2008, išaiškino, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta turto vertė yra nustatoma masinio vertinimo būdu, t. y. nustatant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias to turto savybes, todėl gali skirtis nuo individualios turto rinkos vertės. Priverstine tvarka parduodamo turto vertės nustatymą reglamentuojančiose teisės normose neįtvirtinta, kad turto rinkos vertė būtinai būtų nustatoma pagal Nekilnojamojo turto registre fiksuotą vertę. Šie duomenys gali būti vienas kriterijų, nustatant areštuojamo turto rinkos vertę, tačiau būtina atsižvelgti ir į kitus reikšmingus kriterijus, ypač į atskleidžiančius individualius turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-409/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-409/2008">3K-3-409/2008</a>). Kasatorius pateikė byloje UAB,,Robinta“ atliktą ginčo turto vertės nustatymo ataskaitą, kurioje nurodyta, kad ½ dalies buto vertė 2004 m. gruodžio 30 d. buvo 13 500 Lt, tačiau pirmosios instancijos teismas šį įrodymą atmetė, nurodydamas, kad jame nurodytos aplinkybės paneigiamos baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, nors nei baudžiamojoje, nei civilinėje byloje nebuvo skiriama ekspertizė ir nustatinėjama parduoto turto vertė. Kasatoriaus įsitikinimu, turtas buvo įkainotas ir parduotas, atsižvelgiant į rinkos kainą – už 12 700 Lt. Kasatorius pažymėjo, kad ieškovė patirtos žalos neįrodinėjo.
2. Kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai priteisė iš jo palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojoje byloje nepriteista ieškovės, jos nuomone, patirta žala, nusprendus, kad reikalingas atskiras tyrimas žalos dydžiui nustatyti. Tačiau civilinėje byloje žalos dydis nebuvo nustatinėjamas, remiantis baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais, t. y. žalos atlyginimas galėjo būti priteistas jau baudžiamojoje byloje. Be to, anot kasatoriaus, ieškovė vilkino procesą ne tik tikslindama ieškinį ir laiku nepateikdama įrodymų, bet ir skųsdama teismo nutartis, be priežasties nedalyvaudama teismo posėdžiuose, pateikė teismui negaliojančią medicinos pažymą. Šių aplinkybių bylą nagrinėję teismai nevertino. Kasatoriaus nuomone, ieškovė yra nesąžininga, todėl jai negali būti priteisiamas nuostolių, kuriuos ji patyrė dėl savo, o ne dėl kasatoriaus neteisėtų veiksmų, atlyginimas.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė V. Z. prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Ieškovės teigimu, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje neišnagrinėtas dėl to, kad buvo pareikštas dėl 90 000 Lt žalos atlyginimo, tačiau nepateikta tokį žalos dydį patvirtinančių įrodymų. Baudžiamojoje byloje buvo nuspręsta, kad ieškinio dalis dėl 20 700 Lt žalos atlyginimo yra įrodyta. Kadangi ieškovė reiškė reikalavimą priteisti didesnį žalos atlyginimą, tai civilinis ieškinys perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Ieškovės vertinimu, kasatoriaus nurodyti argumentai, kad ½ dalis buto buvo parduota už rinkos vertę atitinkančia kainą, yra paneigti įsiteisėjusiu Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, kurioje konstatuota, kad kasatorius padarė ieškovei 20 700 Lt žalos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S. U. ir kt. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-215/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-215/2008">3K-3-215/2008</a>, nurodyta, kad yra civilinių bylų, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginiai padariniai (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Ieškovės teigimu, baudžiamojoje byloje buvo nustatytas minimalus ieškovės patirtos turtinės žalos dydis, kurio nereikėjo įrodinėti civilinėje byloje, todėl bylą nagrinėję teismai nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos dėl įsiteisėjusio teismo nuosprendžio prejudicinės reikšmės kitoje civilinėje byloje.
Ieškovės įsitikinimu, atmestinas kaip nepagrįstas kasatoriaus argumentas dėl to, kad byloje neįrodyta, jog ieškovė nepatyrė 20 700 Lt žalos. Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. nuosprendyje konstatuota, kad kasatorius pardavė ieškovei priklausančią buto dalį, pažeisdamas CPK 381 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, t. y. areštuodamas turtą, jį įvertino daug mažesne nei rinkos kaina, t. y. 15 000 Lt, nors, VĮ Registrų centro duomenimis, arešto dieną ginčo turto vertė buvo 60 700 Lt; varžytynių metu turto vertė sumažinta iki 12 000 Lt ir parduota už 12 700 Lt, nors, VĮ Registrų centro duomenimis, varžytynių dieną buto rinkos kaina buvo 66 800 Lt, taigi, ieškovės teigimu, ½ dalis nuosavybės buvo verta 33 400 Lt. Ieškovės nuomone, atsižvelgiant į tai, ji neteko 20 700 Lt pajamų, kurias būtų gavusi, jeigu turtas būtų buvęs parduotas rinkos kainomis. Ieškovė pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-409/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-409/2008">3K-3-409/2008</a>, ir 2008 m. gruodžio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje UAB „JGK statyba“ v. antstolis D. S., bylos Nr. 3K-3-604/2008, ir šios bylos faktinės aplinkybės nesutampa, todėl kasatorius nepagrįstai jomis remiasi kaip precedentais nagrinėjamai bylai. Ieškovės teigimu, ginčo turtas parduotas iš varžytynių jos apie šias neinformavus, todėl ieškovė negalėjo išreikšti savo nuomonės dėl parduodamo turto vertės ir jo įvertinimo būdo. Kasatoriaus pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad ji atlikta remiantis kasatoriaus paaiškinimais apie butą, nors, kaip nustatyta baudžiamojoje byloje, kasatorius jame nėra buvęs; turto vertintojas jame taip pat nesilankė. Ieškovės nuomone, net ir paskyrus ekspertizę, neįmanoma būtų nustatyti, kokia buvo ginčo turto vertė jo pardavimo iš varžytynių metu, nes butas priklauso tretiesiems asmenims ir nuo jo pardavimo praėjo aštuoneri metai.
2. Ieškovė nesutinka su kasacinio skundo argumentais, kad ji nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir vilkino bylos nagrinėjimą. Ieškovės nuomone, tai, kad ji pasinaudojo teise apskųsti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutartį dėl jai paskirtos baudos, neužvilkino bylos nagrinėjimo, nes apeliacinės instancijos teismui išsiųsta tik ta bylos dalis, kuri buvo susijusi su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; teismo posėdžiai buvo atidėti dėl objektyvių priežasčių (ieškovei pateikus patikslintą ieškinį, dėl ieškovės ir jos atstovės ligų); netinkamas medicinos pažymos pateikimas nesusijęs su bylos vilkinimu. Ieškovė pažymėjo, kad ji tik vieną kartą patikslino ieškinį ir nevengė pateikti teismo prašomų įrodymų. Dėl to, ieškovės nuomone, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo netaikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalies normų ir nepriteisti iš kasatoriaus palūkanų nuo priteisto žalos atlyginimo. Nurodytos palūkanos teismų praktikoje yra vadinamos,,procesinėmis“, pagrindas jas priteisti yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC01MzcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-537/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-537/2011">3K-P-537/2011</a>).
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl baudžiamojoje byloje nustatytų faktų prejudicinės reikšmės, kai baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys nagrinėjamas civilinio proceso tvarka
Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos civiliniame procese paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Viena šios taisyklės išimčių – CPK 182 straipsnyje įtvirtinti atleidimo nuo įrodinėjimo pagrindai, t. y. nustatyta, kokių aplinkybių šalims nereikia įrodinėti. CPK 182 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar nusikalstamus veiksmus padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Šios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B.–W. ir kt. v. A. P., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-378/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-378/2009">3K-3-378/2009</a>; 2012 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Armila“ v. V. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-30/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-30/2012">3K-3-30/2012</a>). Kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AS If P&C Insurance v. UAB „G4S Lietuva“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-458/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-458/2009">3K-3-458/2009</a>; 2010 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. R. v. UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, bylos Nr.3K-3-53/2010). Remiantis pateiktais išaiškinimais, darytina išvada, kad, sprendžiant, ar baudžiamojoje byloje nustatyti nusikalstamų veiksmų teisiniai padariniai vertintini kaip prejudiciniai civilinėje byloje, būtina nustatyti, ar jie patenka į įrodinėjimo dalyką civilinėje byloje. Pažymėtina, kad įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Tik tam tikrais atvejais į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėse bylose įeina faktai, nustatyti baudžiamosiose bylose. Tokių faktų pavyzdžiai gali būti nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginiai padariniai (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. v. UAB „Šilo bitė“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-392/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-392/2010">3K-3-392/2010</a>).
Šioje byloje aktualus Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-331-720/2009 konstatuotų aplinkybių reikšmės nagrinėjamam civiliniam ginčui spręsti teisinis įvertinimas. Nurodytu nuosprendžiu kasatorius L. G. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, nustatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad, vykdydamas skolos iš kasatorės V. Z. išieškojimą, pažeidė CPK nustatytas išieškojimo iš skolininko turto bendrąsias taisykles ir nepagrįstai, be to, per maža kaina, pardavė iš varžytynių kasatorei priklausiusią buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Baudžiamojoje byloje kasatorė V. Z. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė dėl neteisėto buto dalies pardavimo priteisti jai iš L. G. 90 000 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo išspręsta baudžiamojoje byloje (kasatorei V. Z. Priteista 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo), o dėl kitos ieškinio dalies pripažinta kasatorei teisė į ieškinio patenkinimą ir civilinis ieškinys perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Teisėjų kolegija pažymi, kad paprastai teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išsprendžia ir pateikto civilinio ieškinio tenkinimo klausimą (BPK 11 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Tačiau išimtiniais atvejais, kai civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, taip pat jeigu neišspręstas turtinės žalos dydžio klausimas neturi įtakos kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui, ieškinys gali būti neišnagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai taikoma BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, civilinės atsakomybės sąlygas nustato teismas, priimantis apkaltinamąjį nuosprendį, nes nesant civilinės atsakomybės sąlygų ieškinys turėtų būti atmestas ir nebūtų teisinio pagrindo išimčiai taikyti. Jeigu teismas nustato, kad yra sąlygos civilinei atsakomybei taikyti, ir pripažįsta civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o ieškinį dėl žalos dydžio nustatymo perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka, tai ieškinį nagrinėjantis teismas nebegali iš naujo spręsti dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir tuo pagrindu atmesti ieškinį. Teisės į ieškinio patenkinimą pripažinimas baudžiamajame procese reiškia, kad ieškinys negali būti atmestas civiliniame procese. Asmenys, nesutinkantys su apkaltinamajame nuosprendyje civiliniam ieškovui pripažinta teise į ieškinio patenkinimą, gali skųsti nuosprendį baudžiamojo proceso nustatyta tvarka (Lietuos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. J. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-303/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-303/2009">3K-3-303/2009</a>; 2010 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Druskininkų savivaldybė v. A. M. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNDUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-245/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-245/2010">3K-7-245/2010</a>).
Atsižvelgiant į aptartus civilinio ieškinio pareiškimo ir nagrinėjimo baudžiamojoje byloje bei jo perdavimo nagrinėti civilinio proceso tvarka ypatumus, darytina išvada, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. nuosprendyje, išnagrinėjus civiliniu ieškiniu pareikštus reikalavimus, konstatuota, jog kasatorė V. Z. turi teisę į žalos atlyginimą, t. y. nustatytos visos kasatoriaus antstolio L. G. civilinei atsakomybei taikyti sąlygos. Iš prie nagrinėjamos civilinės bylos pateiktos baudžiamosios bylos dokumentų matyti, kad Kauno rajono apylinkės teismas, priimdamas 2010 m. kovo 23 d. nuosprendį, konstatavo, jog yra pakankamai duomenų išspręsti ieškinio reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimo tenkinimo klausimą, bet jų nepakanka priteisti kasatorės prašomą turtinės žalos atlyginimą, todėl šią ieškinio dalį perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nebegali būti iš naujo sprendžiama dėl kasatoriaus antstolio L. G. civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (nebuvimo) ir ieškinys negali būti atmestas, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai pasisakė tik dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio.
Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti 41 170,50 Lt turtinei žalai atlyginti: 20 700 Lt –
dėl turto iš varžytynių pardavimo už per mažą kainą, 18 200 Lt – išlaidos, turėtos kito būsto nuomai, 2 270,95 Lt – išlaidos, turėtos atstovo pagalbai baudžiamajame procese apmokėti ir baudžiamosios bylos dokumentų kopijoms daryti. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad aplinkybė, jog ieškovė dėl turto pardavimo iš varžytynių turėjo 20 700 Lt žalos, nustatyta baudžiamojoje byloje ir yra prejudicinis faktas nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl neįrodinėtina. Kasatorius L. G. su tokia teismų išvada nesutinka ir nurodo, kad žalos dydis turi būti nustatinėjamas šioje civilinėje byloje.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, minėta, jog, sprendžiant, ar baudžiamojoje byloje nustatyti nusikalstamų veiksmų teisiniai padariniai vertintini kaip prejudiciniai civilinėje byloje, būtina nustatyti, ar jie patenka į įrodinėjimo dalyką civilinėje byloje. Baudžiamojoje byloje buvo sprendžiama dėl antstolio veiksmų, vykdant išieškojimą iš kasatorės V. Z., kartu ir dėl turto pardavimo iš varžytynių, teisėtumo ir, be kita ko, nustatyta, kad kasatorei priklausiusi buto dalis įvertinta ir parduota už per mažą kainą; dėl tokio neteisėto pardavimo jai padaryta 20 700 Lt žalos, kurią sudaro tuometės buto dalies rinkos vertės ir kainos, už kurią ji parduota, skirtumas. Šioje civilinėje byloje reikalavimas priteisti žalą, atsiradusią dėl turto pardavimo iš varžytynių už per mažą kainą, yra vienas visų ieškovės pareikštų reikalavimų. Tai reiškia, kad baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės dėl žalos dydžio yra reikšmingos nagrinėjamoje civilinėje byloje, t. y. patenka į jos įrodinėjimo dalyką, todėl vertintinos kaip turinčios prejudicinę galią. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad žalos, padarytos dėl turto pardavimo iš varžytynių už per mažą kainą, dydis neturi būti įrodinėjimas civilinio proceso tvarka, o turi būti vadovaujamasi baudžiamojoje byloje nustatytu žalos dydžiu, t. y. kad, pardavus kasatorei V. Z. priklausančią buto dalį iš varžytynių, jai padaryta 20 700 Lt žalos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartomis prejudicinius faktus ir baudžiamosiose bylose pareikštų civilinių ieškinių nagrinėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis bei atsižvelgdama į faktinę situaciją byloje, sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė šias normas bei pagrįstai priteisė kasatorei V. Z. 20 700 Lt žalos, padarytos dėl turto pardavimo iš varžytynių per maža kaina, atlyginimo.
Dėl nuomos sutarties teisinės registracijos reikšmės
Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl civiliniu ieškiniu pareikšto ir pirmosios instancijos teismo patenkinto reikalavimo priteisti 18 200 Lt kasatorės V. Z. kito būstai nuomai turėtų išlaidų atlyginimą, pagrįstumo, nustatė, kad kasatorės V. Z. byloje pateikta nuomos sutartis neįregistruota viešajame registre, todėl sprendė, jog ji negali būti panaudota prieš kasatorių antstolį L. G. ir jos pagrindu žalos atlyginimas nepriteistinas. Kasatorės V. Z. nuomone, tokiu aiškinimu nepagrįstai apribojamos jos galimybės įrodinėti nuomos teisinių santykių ir dėl jų turėtų išlaidų buvimą.
CK 1.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokios registracijos tikslas – išviešinti sandorio sudarymo faktą tretiesiems asmenims. Nesilaikius įstatymo nustatyto reikalavimo įregistruoti sandorį, šalims sandoris galioja, tačiau neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš juos remdamosi kitais įrodymais (CPK 1.75 straipsnio 2 dalis), pvz., liudytojų parodymais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Airidvika“ v. D. M. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-495/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-495/2010">3K-3-495/2010</a>; 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Airidvika“ v. L. N., bylos Nr. 3K-3-54/2011). Teisėjų kolegija pažymi, kad ne visi tretieji asmenys turi suinteresuotumą būti informuoti apie privalomai registruotino sandorio sudarymą, o tik tie, kurių teisėms ir pareigoms tokio sandorio sudarymas gali turėti įtakos, t. y. kurių interesai yra tiesiogiai susiję su tokio sandorio dalyku (objektu). Pavyzdžiui, asmeniui, ketinančiam įsigyti nekilnojamojo turto, yra svarbu žinoti, apie šiam turtui taikomus suvaržymus (hipoteka, nuoma), nes tai lemia ne tik asmens apsisprendimą daiktą įsigyti, bet ir jo, kaip būsimo daikto savininko, teisių ir pareigų apimtį; finansų įstaigai, skolinančiai lėšas, reikšminga yra žinoti apie sutuoktinių sudarytą vedybų sutartį ir pan. Dėl to tokiais atvejais, kai tam tikrą privalomai registruotiną, bet neįregistruotą sandorį siekiama panaudoti prieš trečiuosius asmenis, kurių teisiniams interesams, susijusiems su sandorio dalyku, sandorio sudarymas gali turėti įtakos, CK 1.75 straipsnio 2 dalyje nustatytas apribojimas juo remtis turi būti taikomas. Tačiau jeigu tokį sandorį siekiama panaudoti prieš trečiąjį asmenį, kuris teisinio intereso, susijusio su sandorio dalyku, neturi, tai nepriklausomai nuo to, ar sandoris yra įregistruotas, pirmiau nurodytas apribojimas juo remtis netaikytinas.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl nuomos sutarties neįregistravimo teisinių padarinių. CK 6.478 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešajame registre. Nagrinėjamoje byloje pateiktas 2005 m. kovo 30 d. susitarimas dėl gyvenamosios vietos suteikimo, kurį kasatorė vertina kaip nuomos sutartį, viešajame registre neįregistruotas. Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, būtina nustatyti, ar nuomos sutarties neįregistravimas šiuo atveju galėjo lemti kastoriaus L. G. interesų pažeidimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą, kurią sudaro būsto nuomos išlaidos, t. y. nereiškiami jokie reikalavimai ir nepateikiami atsikirtimai, susiję su nekilnojamojo turto, kuris buvo išnuomotas, statusu, priklausomybe ar kitomis reikšmingomis aplinkybėmis, kurios gali turėti įtakos, sprendžiant dėl sandorio neįregistravimo teisinių padarinių taikymo. Šiuo atveju sudarytas sandoris reikšmingas tik kaip įrodymas, kad egzistavo nuomos teisiniai santykiai, dėl kurių kasatorė V. Z. turėjo išlaidų. Tai, kad jis neišviešintas, jokių kasatoriaus teisinių interesų, susijusių su sudaryto sandorio dalyku, nepažeidė, todėl nėra pagrindo taikyti ribojimą remtis šiuo sandoriu, įrodinėjant žalos, patirtos dėl turėtų išlaidų numojant kitą būstą, faktą ir dydį.
Byloje teismų nustatyta, kad kasatorė V. Z. 2005 m. kovo 30 d. susitarimu dėl gyvenamosios vietos suteikimo, susitarė su B. M. G., jog kasatorė laikinai pagyvens jos namuose ir mokės kas mėnesį 350 Lt. Šis susitarimas 2009 m. rugpjūčio 1 d. buvo nutrauktas. Atsižvelgiant į tai, kad, pardavus iš varžytynių kasatorei priklausančią gyvenamojo būsto dalį, ji turėjo ieškoti kitos gyvenamosios vietos, todėl turėjo išlaidų, šios nėra neprotingai didelės, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 18 200 Lt kaip kasatorės patirtos žalos dėl kito buto nuomos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisinę sandorių registraciją reglamentuojančias teisės normas, todėl ši apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis naikintina.
Dėl palūkanų priteisimo
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos (dar vadinamos,,procesinėmis“) priteisiamos, kai patenkinamas skolininko reikalavimas, ir atlieka kompensavimo funkciją – už tą laikotarpį, kurį kreditorius atsisako tenkinti skolininko turtinį reikalavimą, skolininkui atlyginami minimalūs nuostoliai. Kasatoriaus L. G. įsitikinimu, šios procesinės palūkanos priteistos nepagrįstai, nes žalos atlyginimas galėjo būti priteistas jau baudžiamojoje byloje, be to, kasatorė V. Z. piktnaudžiavo procesu: vilkino procesą tikslindama ieškinį, laiku nepateikdama įrodymų, skųsdama teismo nutartis, be priežasties nedalyvaudama teismo posėdžiuose.
Minėta, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog nėra galimybės nustatyti tikslaus kasatorės V. Z. patirtos turtinės žalos dydžio, todėl jai pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą ir byla perduota nagrinėti civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kasatoriaus argumentai, kad žalos atlyginimas galėjo būti priteistas jau baudžiamojoje byloje, atmestini kaip nepagrįsti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriaus L. G. nurodomos aplinkybės, kurios, jo nuomone, pagrindžia kasatorės V. Z. piktnaudžiavimą procesu, gali būti reikšmingos sprendžiant dėl tokio kasatorės V. Z. procesinio elgesio kasatoriaus patirtų nuostolių atlyginimo (CPK 95 straipsnis), tačiau nesudaro pagrindo atsisakyti priteisti procesines palūkanas. Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad kasatorės V. Z. civilinis ieškinys, kuriuo ji prašė priteisti jai iš kasatoriaus L. G. 20 700 Lt žalos, padarytos jo nusikalstamais veiksmais, atlyginimo, teismo priimtas 2011 m. gegužės 25 d.; 2011 m. rugsėjo 21 d. teismo priimtas ieškinio patikslinimas, kuriuo kasatorė prašė papildomai priteisti 18 200 Lt žalos, kurią sudaro kito būsto nuomos išlaidos ir 2270,95 Lt bylinėjimosi išlaidos, turėtos baudžiamojo proceso metu, atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad kasatoriui L. G. iki 2011 m. rugsėjo 21 d. (patikslinto ieškinio priėmimo) nebuvo žinoma apie ieškinio reikalavimą priteisti 18 200 Lt kito būsto nuomos išlaidų atlyginimą, darytina išvada, jog procesinės palūkanos nuo šios sumos priteistinos nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos, t. y. 2011 m. rugsėjo 21-osios, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų baudžiamojoje byloje, priteisimo, perdavus nagrinėti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka
Kasatorė civiliniu ieškiniu prašė, be kita ko, priteisti bylinėjimosi – dokumentų kopijų darymo ir atstovavimo – išlaidų, turėtų baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, atlyginimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka, t. y. remiantis juose įtvirtintomis tokių išlaidų atlyginimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Šiuo atveju kasatorė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, turėtų baudžiamojo proceso metu, atlyginimą, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl šio reikalavimo pagrįstumo, turi būti vadovaujamasi BPK normomis. Bylinėjimosi išlaidos baudžiamajame procese įvardijamos kaip procesinės ir jų nebaigtinis sąrašas įtvirtintas BPK 103 straipsnyje. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų; jis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų atlyginimui taip pat skirta BPK 106 straipsnio 2 dalies norma, kurioje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso reglamentavimą, jeigu proceso išlaidų atlyginimo klausimas neišsprendžiamas priimant nuosprendį, jį gali spręsti teismas nuosprendžio vykdymo metu BPK 361 straipsnyje nustatyta tvarka. Aiškinant šias nuostatas sistemiškai, darytina išvada, kad proceso išlaidų atlyginimo klausimas gali būti išsprendžiamas tiek priimant teismo nuosprendį, tiek ir jį vykdant, taip pat nenustatyta draudimo prašyti šias išlaidas atlyginti, kai teismo nuosprendis apskundžiamas ir bylos nagrinėjimas tęsiasi instancine tvarka, t. y. prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo gali būti pateikiamas ir nagrinėjamas viso baudžiamojo proceso metu, tačiau ne jam pasibaigus. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad kasatorė baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu neturėjo galimybės pateikti jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir bylos dokumentų kopijoms daryti pagrindžiančių dokumentų ir prašyti šias išlaidas atlyginti. Be to, kartu pažymėtina ir tai, kad iš kasatorės šioje byloje pateiktų mokėjimų už advokato suteiktą pagalbą ir už dokumentų kopijų darymą baudžiamojoje byloje matyti, kad dalis jų išduoti jau pasibaigus baudžiamajai bylai, t. y. įvykdžius teismo nuosprendį (pvz., vykdomoji byla, kurios metu buvo išieškoma kasatorei priteistas 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, užbaigta 2011 m. rugpjūčio 2 d., kvitas advokato pagalbai apmokėti išduotas 2011 m. rugpjūčio 22 d.), tai sudaro pagrindą abejoti, kad V. Z. turėjo realių atstovavimo ir kopijų darymo išlaidų baudžiamajame procese. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą teisinį reglamentavimą ir į faktinę situaciją byloje, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog kasatorės V. Z. baudžiamojo proceso metu turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas šioje byloje jai nepriteistinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, išnagrinėjus civilinę bylą, priteisimo
Kasatorė V. Z. ir kasatorius L. G. prašo priteisti jiems bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant šią civilinę bylą, atlyginimą. Remiantis CK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kasacinis teismas, pakeitęs apeliacinės instancijos teismo nutartį, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Atsižvelgiant į galutinį teisinį rezultatą byloje, taip pat į kasatorės reikalavimus, reikštus pirmosios instancijos teisme, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teisme patenkinta 95 proc. kasatorės reikalavimų. Kasatorė turėjo 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl jai priteistinas iš kasatoriaus L. G. 1900 Lt šių išlaidų atlyginimas. Kadangi iš kasatorės priteistina suma už procesinių dokumentų įteikimą sumažėja iki mažesnio nei valstybės nustatyto minimalaus dydžio (teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“), tai ji iš kasatorės nepriteistina; iš kasatoriaus L. G. priteistinas 26,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.
Apeliaciniame teisme, atsižvelgiant kasatoriaus L. G. apeliaciniu skundu reikštą reikalavimą ir galutinį teisinį rezultatą nagrinėjamoje byloje, tenkinta 5 proc. kasatoriaus reikalavimo. Kasatorius L. G. už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 1295,12 Lt žyminio mokesčio, todėl jam atitinkamai iš kasatorės V. Z. priteistina 64,76 Lt.
Kasaciniame teisme, atsižvelgiant į kasatorės V. Z. ir kasatoriaus L. G. kasaciniais skundais reikštus reikalavimus ir galutinį teisinį rezultatą nagrinėjamoje byloje, kasatorės V. Z. kasacinis skundas tenkintas 90 proc., o kasatoriaus L. G. – atmestas. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad kasacinės instancijos teisme kasatorei V. Z. atstovavo advokatė D. Višinskienė; už kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasatoriaus L. G. kasacinį skundą surašymą kasatorė sumokėjo 4000 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, taip pat į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.12, 8.14 punktus, daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti kasatorei V. Z. iš kasatoriaus L. G. 3700 Lt advokato pagalbai apmokėti, taip pat 552,60 Lt žyminio mokesčio už paduotą kasacinį skundą (CPK 93 straipsnio 3 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Kasacinės instancijos teisme kasatoriui L. G. atstovavo advokatė D. Jurevičienė; už atsiliepimo į kasatorės V. Z. kasacinį skundą surašymą kasatorius sumokėjo 600 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, taip pat į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.14 punktą, daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti kasatoriui L. G. iš kasatorės V. Z. 60 Lt advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys). Kasatoriui L. G. priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas įskaitytinas į kasatorei V. Z. priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kasacinės instancijos teismas turėjo 42,51 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 22 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, iš esmės tenkinus kasatorės V. Z. kasacinį skundą ir atmetus kasatoriaus L. G. kasacinį skundą, priteistinas iš kasatoriaus L. G. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 7 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalis dėl 18 200 Lt už gyvenamųjų patalpų nuomą priteisimo, panaikinti ir dėl šios dalies palikti galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 7 d. nutarties dalį, kuria nepakeista Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalis dėl palūkanų priteisimo, pakeisti ir priteisti ieškovei V. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 5 proc. palūkanas nuo 20 700 Lt priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. gegužės 27-osios) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. palūkanas nuo 18 200 Lt priteistos sumos nuo patikslinto ieškinio priėmimo teisme dienos (2011 m. rugsėjo 21-osios) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 7 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme priteisimo, pakeisti ir priteisti ieškovei V. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1900 (vieną tūkstantį devynis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimą, valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovo L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 26,60 Lt (dvidešimt šeši litus 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, atlyginimą, atsakovui L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės V. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 64,76 Lt (šešiasdešimt keturis litus 76 ct) žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą.
Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 7 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei V. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 4192,60 Lt (keturis tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt du litus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovo L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 42,51 (keturiasdešimt du litus 51 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Janina Januškienė
Gintaras Kryževičius
