Civilinė byla Nr. 3K-3-504-687/2017
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00749-2016-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.4.2.12.2; 2.6.11.1; 2.6.11.15
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gruodžio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Laužiko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paradis liftai“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paradis liftai“ dėl žalos atlyginimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paradis liftai“ priešieškinį ieškovei asociacijai „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ dėl draudimo eksploatuoti liftą, iki bus visiškai atsiskaityta; tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Kortas“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Algraižė“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių kilnojamojo daikto pardavėjo teisių gynimo būdus, kai pirkėjas nesumoka visos kainos, taip pat sutartį sudarančių šalių teisę pasirinkti pagal sutartį perleidžiamo daikto nuosavybės teisės perėjimo momentą bei pirkimo–pardavimo sutarties atribojimą nuo rangos sutarties, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė asociacija „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ prašė ieškiniu teismo priteisti iš atsakovės UAB „Paradis liftai“ 1023,38 Eur žalos atlyginimo ir 6 proc. metines procesines palūkanas.
Ieškovė nurodė, kad ji ir trečiasis asmuo UAB „Kortas“ pagal viešuosius pirkimus sudarė rangos sutartį Nr. 32, kurios pagrindu jungtinės veiklos sutarties partneriai privalėjo atlikti statybos remonto ir rekonstrukcijos darbus objekte Alytuje, Tilto g. 2. Pagal sutartį subrangovų ar jų rangovų atlikti darbai buvo fiksuojami ir pateikiami ieškovei kaip UAB „Kortas“ atlikti darbai. Šiems darbams įvykdyti UAB „Kortas“ sudarė subrangos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Algraižė“, o ši pastate suprojektuotam liftui įrengti pasisamdė atsakovę UAB „Paradis liftai“. Kai rangovė atliko darbus ir sumontavo keleivinį liftą „Orona 3G 1015“, liftas 2015 m. rugpjūčio 24 d. buvo įregistruotas Pavojingų įrenginių registre pripažįstant, kad jo savininkė yra ieškovė ir kad minėtą įrenginį galima eksploatuoti.
Ieškovė teigė, kad 2015 m. gruodžio 15 d. atvykę du nepažįstami asmenys be savininkės sutikimo liftą atjungė ir įvedė lifto parametrų saugos kodus, pagal kuriuos lifto eksploatavimas tapo negalimas. Dėl šio įvykio buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, jo metu nustatyta, kad lifto montavimo darbus atliko atsakovė, su kuria UAB „Algraižė“ visiškai neatsiskaitė. Liftą pataisyti galima tik keičiant valdymo bloką. Dėl lifto sugadinimo ieškovė patyrė žalos. Ieškovė kreipėsi į kitą liftus eksploatuojančią bendrovę „Schindler liftas“, ši už lifto valdymo plokštės pakeitimą bei sumontavimą, lifto paleidimą pateikė 1023,38 Eur sąskaitą. Šią sumą kaip žalos atlyginimą ieškovė prašė priteisti iš atsakovės.
Atsakovė UAB „Paradis liftai“ priešieškiniu prašė iki tol, kol su atsakove bus visiškai atsiskaityta pagal 2015 m. vasario 2 d. lifto tiekimo ir montavimo sutartį Nr. LPS-2015-009 (toliau – ir Sutartis), uždrausti ieškovei ir (ar) bet kuriam ieškovės asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ įgaliotam asmeniui eksploatuoti liftą ir daryti nurodytam liftui (įskaitant bet kurią lifto dalį ar konstrukciją) bet kokį mechaninį ir (ar) programinio pobūdžio poveikį.
Atsakovė nurodė, kad sutarties 2 punktu šalys susitarė, jog lifto ir darbų atlikimo kaina – 27 709 Eur (su PVM). Atsakovė perdavė liftą UAB „Algraižė“ ir tinkamai atliko darbus, o UAB „Algraižė“ liftą ir darbus priėmė ir dėl jų kokybės jokių pretenzijų nereiškė.
UAB „Algraižė“ 19 396,30 Eur (su PVM) kainos dalį sumokėjo lifto perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dieną, t. y. 2015 m. rugpjūčio 20 d., bet daugiau jokių mokėjimų pagal sutartį neatliko, t. y. liko skolinga 8312,70 Eur. Ši skola atsakovei priteista Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNTA5Ny04NDkvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-5097-849/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-5097-849/2015">e2-5097-849/2015</a>.
Kadangi daikto vertė yra didesnė nei atliktų darbų vertė, sudaryta sutartis yra ne rangos, o pirkimo–pardavimo sutartis, kuriai taikomos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojančios teisės normos. Sutarties 6.6 punktu šalys susitarė, kad liftas yra atsakovės nuosavybė iki visiško atsiskaitymo. Kadangi UAB „Algraižė“ neįvykdė įsipareigojimo atsiskaityti, atsakovė išliko lifto savininkė.
Atsakovė, kaip lifto savininkė, yra suinteresuota, kad liftas nebūtų eksploatuojamas (naudojamas), nes naudojamas liftas dėvisi, o tai atitinkamai lemia jo vertės mažėjimą. Dėl to atsakovės direktoriaus pavedimu jos darbuotojai 2015 m. gruodžio 15 d. nuvyko į pastatą ir įvedė lifto apsaugos kodus, kurie sustabdė lifto eksploatavimą.
Atsakovė taip pat teigė, kad šiuo atveju yra sąlygos uždrausti eksploatuoti (naudoti) liftą ir kitu savarankišku kumuliatyviu teisiniu pagrindu – prevencinio reikalavimo tenkinimo pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 3 punktas, 6.255 straipsnis). Ieškinyje ieškovė pripažino (ir pateikė dokumentus), kad pakeitė atsakovei priklausančio lifto valdymo plokštę visiškai kita valdymo plokšte. Ieškovė šiuos veiksmus atliko be atsakovės leidimo, o lifto plokštės atsakovei negrąžino. Tokia ieškovės pozicija ir su liftu atliekami neteisėti veiksmai, atsakovės vertinimu, patvirtina realų dar didesnės žalos ateityje atsiradimo pavojų.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino: uždraudė ieškovei, iki bus visiškai atsiskaityta su atsakove pagal sutartį Nr. LPS-2015-009, ir (ar) bet kuriam ieškovės įgaliotam asmeniui eksploatuoti liftą „Orona 3G 1015“ ir daryti nurodytam liftui (įskaitant bet kurią lifto dalį ar konstrukciją) bet kokį mechaninį ir (ar) programinio pobūdžio poveikį.
Sprendime teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Paradis liftai“ su trečiuoju asmeniu UAB „Algraižė“ 2015 m. vasario 2 d. sudarė Lifto tiekimo ir montavimo sutartį Nr. LPS-2015-009. Sutarties pagrindu atsakovė sumontavo liftą bei atliko paleidimo ir derinimo darbus ieškovės patalpose Alytuje, Tilto g. 2. Sulygta darbų atlikimo kaina – 27 709 Eur. Atlikus lifto montavimo darbus užsakovė UAB „Algraižė“ liko atsakovei nesumokėjusi 8312,70 Eur. UAB „Algraižė“ atsisakius sumokėti likusią skolą, atsakovė UAB „Paradis liftai“ 2015 m. gruodžio 15 d. atjungė liftą, blokuodama jo valdymo sistemą. Ieškovė, siekdama toliau naudoti liftą, kreipėsi į UAB „Schindler liftas“, ši nustatė gedimą ir pakeitė lifto valdymo plokštę bei įjungė liftą.
CK 6.645 straipsnyje reglamentuojama, kad jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedidelė, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo–pardavimo sutartimi. Lifto kaina yra 24 684 Eur, o darbų atlikimo kaina – 3025 Eur, taigi lifto kaina yra 8 kartus didesnė negu atsakovės atliktų darbų kaina. Todėl minėta sutartis kvalifikuotina kaip pirkimo–pardavimo sutartis. Remiantis tuo, ginčo objektas, kol su pardavėja, t. y. su atsakove, nėra visiškai atsiskaityta už parduotą daiktą, yra atsakovės nuosavybė.
CK 4.49 straipsnis reglamentuoja atvejus, kai daikto įgijėjas pagal sandorį įgyja nuosavybės teisę. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartyje gali būti numatyta, jog nuosavybės teisė pereina įgijėjui tik po to, kai jis įvykdys tam tikrą sutartyje nustatytą sąlygą.
Šalys Sutartyje susitarė, kad daiktas pereina užsakovės nuosavybėn nuo visiško atsiskaitymo, t. y. pinigų sumokėjimo momento. Kadangi atsakovė 2015 m. rugpjūčio 20 d. perdavimo–priėmimo aktu trečiajam asmeniui UAB „Algraižė“ perdavė tik patį liftą, bet neperdavė nuosavybės teisės į liftą, tai atitinkamai UAB „Algraižė“ lifto nuosavybės teisės negalėjo perleisti nei trečiajam asmeniui UAB „Kortas“, nei ieškovei, nei jokiam kitam subjektui.
Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tokiu atveju, jeigu konstatuojamas visų bendrųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų buvimas, t. y. žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, žalos ir neteisėtų veiksmų priežastinis ryšys bei kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Šiuo atveju taikyti civilinės atsakomybės negalima, nes nėra visų būtinųjų šios atsakomybės taikymo sąlygų. Atsakovė ieškovei neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų ieškovei ar jos turtui sukėlę žalą. Ieškovė nenurodė ir nepagrindė, kokias įstatymo teisės normas savo veiksmais pažeidė atsakovė. Lifto kodų pakeitimas negali būti laikomas lifto sugadinimu, nes atsakovė, atgavusi už savo daiktą sulygtą pinigų sumą, būtų vėl operatyviai ir lengvai įjungusi liftą ir nebūtų pareikalavusi iš ieškovės kompensuoti išlaidų. Kitos lifto plokštės įgijimas visiškai nebuvo būtinas, nes pirminei valdymo plokštei jokia žala nebuvo padaryta, apsaugos kodų įvedimas nesukėlė fizinio ar mechaninio pažeidimo.
Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Atsakovė, kol su ja visiškai neatsiskaityta, yra teisėta lifto savininkė. Tai reiškia, kad atsakovė turi teisę ginti savo nuosavybę ir uždrausti kitiems asmenims naudotis savo daiktu. Atsakovė yra suinteresuota, kad jai nuosavybės teise priklausančiu daiktu nebūtų naudojamasi, nes taip liftas dėvisi, sumažėja jo prekinė vertė. Todėl atsakovės priešieškinio reikalavimą uždrausti lifto eksploatavimą, iki bus visiškai atsiskaityta pagal lifto tiekimo–montavimo sutartį, teismas tenkino.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. kovo 14 d. sprendimu, išnagrinėjusi ieškovės asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ apeliacinį skundą, panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovės asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovės UAB „Paradis liftai“ ieškovei 1023,38 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. kovo 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendime apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad trečiojo asmens UAB „Algraižė“ ir atsakovės UAB „Paradis liftai“ 2015 m. vasario 2 d. sudarytos lifto tiekimo ir montavimo sutarties 6.6 punktu atsakovė trečiojo asmens UAB „Algraižė“ nuosavybės teisės į perduotą liftą įgijimą susiejo ne su daikto perdavimo momentu, o su mokėjimu už jį. Kilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties šalims įstatymas nedraudžia nustatyti, kad nuosavybės teisę pirkėjas įgis ne nuo daiktų perdavimo momento, o vėliau, pavyzdžiui, pirkėjui visiškai atsiskaičius už gautus daiktus (CK 6.349 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas CK 4.49 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs: kai yra šalių susitarimas dėl nuosavybės teisės perėjimo momento, bendroji taisyklė, kad nuosavybės teisė į daiktą pereina nuo daikto perdavimo momento, netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2004).
Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNTA5Ny04NDkvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-5097-849/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-5097-849/2015">e2-5097-849/2015</a> iš trečiojo asmens UAB „Algraižė“ atsakovei priteistas skolos likutis pagal 2015 m. vasario 2 d. lifto tiekimo ir montavimo sutartį Nr. LPS-2015-009. UAB „Algraižė“ Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-606-390/2017 yra iškelta bankroto byla. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi UAB „Algraižė“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o atsakovė patvirtinta kaip kreditorė, turinti 8734,95 Eur reikalavimą.
Atsakovė pasirinko savo pažeistų teisių gynimo būdą ir neatsiskaitymo su ja atveju taikė teisines pasekmes, nustatytas CK 6.345 straipsnio 3 dalyje, – pareikalavo teismo tvarka iš pirkėjo sumokėti kainą ir įstatymų nustatytas palūkanas bei sutartyje nustatytus delspinigius. Tokia situacija kvalifikuotina kaip savininko valios išraiška dėl būdo, kuriuo siekiama ginti savo kaip pardavėjo teises, pareiškiant pirkėjo nesumokėtos kainos dalies dydžio finansinį reikalavimą bankroto procedūrose.
Sutarties 8.3 punkte nustatyta, kad, kitai šaliai inicijavus bankrotą ar jai tapus nemokiai, kiekviena iš šalių turi teisę pareikalauti nuostolių atlyginimo ir delspinigių. Taigi, atsakovė Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNTA5Ny04NDkvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-5097-849/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-5097-849/2015">e2-5097-849/2015</a>, prisiteisdama iš trečiojo asmens UAB „Algraižė“ nesumokėtą skolą ir nuostolius, tapdama kreditore pirkėjos bankroto byloje, pasirinkusi kitą negu CK 6.345 straipsnio 1 dalyje, 6.349 straipsnio 2 dalyje nustatytą savo pažeistų teisių gynimo būdą, kartu neteko nuosavybės teisės į ieškovės administraciniame pastate Alytuje, Tilto g. 2, sumontuotą keleivinį liftą „Orona 3G 1015“. Ieškovė už liftą visiškai atsiskaitė su UAB „Kortas“. Kaip potencialiai pavojingas įrenginys liftas 2015 m. rugpjūčio 24 d. įregistruotas Pavojingų įrenginių registre, jame kaip savininkė yra nurodyta ieškovė.
Kadangi atsakovės nuosavybės teisė į liftą pasibaigė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada dėl atsakovės teisės ginti savo nuosavybę ir uždrausti kitiems asmenims naudotis savo daiktu CK 4.98 straipsnio ir 6.255 straipsnio l dalies pagrindu yra nepagrįsta. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendimu netenkino atsakovės priešieškinio ir tenkino ieškinį, priteisdamas ieškovei kaip lifto savininkei žalos atlyginimą, nes ieškovė įrodė visas civilinei atsakomybei taikyti būtinas įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: ieškovės patirta žala yra atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos tiesioginis priežastinis ryšys.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Paradis liftai“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 14 d. sprendimą, kuriuo ieškinys tenkintas, ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas dėl šalių teisės susitarti dėl nuosavybės teisės perėjimo momento. Atsakovė ir trečiasis asmuo BUAB „Algraižė“ sudarė Sutartį, kuria susitarė dėl lifto pirkimo–pardavimo ir darbų pastate atlikimo. Sutarties 6.6 punktu atsakovė aiškiai išreiškė savo valią pasilikti savo pačios pagaminto įrenginio (lifto) nuosavybės teisę tol, kol jai nebus sumokėta visa Sutarties kaina. Šalių teisė susitarti dėl nuosavybės teisės perėjimo momento kildinama iš sutarties laisvės principo, kuris užtikrina šalių laisvę sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti sutarties sąlygas, tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnis). To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Tuo tarpu 5 dalyje nurodyta, kad tokiu atveju, jeigu sutarties sąlygas nustato dispozityvioji teisės norma, tai šalys gali susitarti šių sąlygų netaikyti arba susitarti dėl kitokių sąlygų.
Sutarties teisinis kvalifikavimas ne kaip rangos, o kaip pirkimo–pardavimo sutarties lemia šalių teisę susitarti dėl kito nei numatyto įstatyme pirkimo–pardavimo sutartimi perleidžiamų daiktų nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momento. CK 4.49 straipsnio 1 dalis nustato, kad daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kito. CK 4.49 straipsnio 3 dalis tiesiogiai nurodo, kad sutartyje gali būti numatyta, jog nuosavybės teisė pereina įgijėjui tik po to, kai jis įvykdys tam tikrą sutartyje nustatytą sąlygą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad kai yra šalių susitarimas dėl nuosavybės teisės perėjimo momento, bendroji taisyklė, kad nuosavybės teisė į daiktą pereina nuo daikto perdavimo momento, netaikoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2004; 2009 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-475/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-475/2009">3K-3-475/2009</a>). Šalys susitarė ir Sutarties 6.6 punktu nustatė kitą negu nustatytas CK 4.49 straipsnio 1 dalyje nuosavybės teisės į daiktą (turtą) perėjimo momentą, t. y. aiškiai ir nedviprasmiškai sulygo, kad lifto nuosavybės teisė priklauso atsakovei iki tol, kol trečiasis asmuo BUAB „Algraižė“ sumokės atsakovei visą Sutarties kainą. Kadangi trečiasis asmuo BUAB „Algraižė“ pažeidė iš Sutarties kylančią prievolę atsiskaityti su atsakove, tai ji 2015 m. rugpjūčio 20 d. perdavimo–priėmimo aktu trečiajam asmeniui BUAB „Algraižė“ perdavė tik patį liftą, bet ne šio įrenginio nuosavybės teisę.
Alytaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-5098-849/2015 2015 m. lapkričio 2 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo, inter alia (lot. be kita ko), priteisė iš trečiojo asmens BUAB „Algraižė“ atsakovės naudai nesumokėtą Sutarties kainos dalį, t. y. 8312,70 Eur. Skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo išvada, kad atsakovė, prisiteisusi nesumokėtą Sutarties kainos dalį, prarado lifto nuosavybės teisę, nulemta netinkamo CK 6.345 straipsnio 1 dalies ir 6.349 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriose įtvirtinti savininko teisių pirkimo–pardavimo santykiuose apsaugos teisiniai mechanizmai, aiškinimo ir taikymo, taip pat pažeidžia sutarties laisvės principą (CK 6.156 straipsnis). CK 6.345 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tokiu atveju, jeigu kilnojamieji daiktai jau perduoti pirkėjui, o jis kainos nesumokėjo, pardavėjas turi teisę atsisakyti sutarties raštu apie tai pranešdamas pirkėjui ir išreikalauti daiktus iš pirkėjo. Jeigu nesumokėta tik kainos dalis, pardavėjas gali išreikalauti tik nesumokėtą daikto kainos dalį, kai daiktas yra dalusis. CK 6.349 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai neįvykdomos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos, su kuriomis sutartis sieja nuosavybės teisės į daiktus perėjimą pirkėjui, pardavėjas turi teisę išreikalauti daiktus iš pirkėjo, jeigu sutartis nenumato ko kita.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad iš nuosavybės teisės prigimties kildinami savininko teisių pirkimo–pardavimo santykiuose apsaugos teisiniai mechanizmai (CK 6.345 straipsnio 1 dalis, 6.349 straipsnio 2 dalis) sistemiškai aiškintini kaip suteikiantys savininkui apsisprendimo teisę, ar dalies kainos nesumokėjimo atveju, kai pagal sutartį nuosavybės teisė į daiktus pirkėjui pereina tik sumokėjus pardavėjui visą sutartyje nustatytą kainą, reikalauti visų daiktų grąžinimo ir prisiimti prievolę grąžinti pirkėjo jau sumokėtą kainos dalį, ar atsisakyti daliųjų daiktų dalies, už kurią sumokėta, nuosavybės ir išreikalauti tik tą daliųjų daiktų dalį, už kurią pirkėjas nesumokėjo, ar išreikalauti nesumokėtą daikto kainos dalį, t. y. reikalauti, kad pirkėjas įvykdytų mokėjimo prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-475/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-475/2009">3K-3-475/2009</a>). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas dėl pardavėjo teisės savo nuožiūra pasirinkti gynybos būdus, įtvirtintus CK 6.345 straipsnio 1 dalyje ir 6.349 straipsnio 2 dalyje, priešingai nei sprendė apeliacinės instancijos teismas, visiškai nereiškia to, kad pardavėjas, pareikšdamas ieškinį teisme ir savo naudai prisiteisdamas pirkėjo nesumokėtą pirkimo–pardavimo sutarties kainą (jos dalį), savaime tokiu būdu atsisako (praranda) to daikto, už kurį nėra sumokėta, nuosavybės teisių. Sutartyje nustačius, kad lifto nuosavybės teisė pereina pirkėjui tik nuo visiško atsiskaitymo su lifto pardavėju momento, net ir atsakovei prisiteisus nesumokėtą Sutarties kainos dalį ir įsiteisėjus Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. preliminariam sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-5098-849/2015, bet šiam sprendimui nebuvus realiai įvykdytam nei geranoriškai, nei priverstine tvarka, t. y. atsakovei faktiškai negavus trečiojo asmens BUAB „Algraižė“ nesumokėtos Sutarties kainos dalies, atsakovė išliko lifto savininkė.
Apeliacinės instancijos teismo aiškinimas, kad atsakovė, prisiteisusi nesumokėtą Sutarties kainos dalį, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento savaime prarado lifto nuosavybės teisę, negali būti vertinamas kaip pagrįstas ir teisėtas, nes akivaizdžiai prieštarauja Sutartyje įtvirtintai šalių valiai dėl lifto nuosavybės perėjimo momento ir pažeidžia CK 6.156 straipsnyje įtvirtintą sutarties laisvės principą. Pagal Sutarties 6.6 punktą lifto nuosavybės perėjimo momentas yra siejamas ne su atsakovės pareikalavimu sumokėti skolą ir ne su skolos prisiteisimu teismine tvarka ir (ar) teismo sprendimo įsiteisėjimu, o su faktiniu atsiskaitymu su atsakove pagal Sutartį (su visos Sutarties kainos sumokėjimo atsakovei momentu). Skolos pagal Sutartį prisiteisimas iš esmės nepakeitė atsakovės situacijos, t. y. tiek iki teismo sprendimo, tiek ir po jo atsakovei likusi Sutarties kaina nebuvo sumokėta. Skolos prisiteisimas šiuo atveju reiškia tik tiek, kad atsakovė įgijo teisę su vykdomuoju raštu kreiptis į antstolį, jog nesumokėta skolos suma būtų išieškota Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nustatyta tvarka.
Bankroto byla trečiajam asmeniui BUAB „Algraižė“ buvo iškelta Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-606-390/2017. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte imperatyviai nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, yra draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Taigi bankrutuojanti įmonė (daiktų pirkėja) UAB „Algraižė“ po bankroto bylos iškėlimo jau nebegali vykdyti savo prievolių, tarp jų ir prievolės sumokėti daiktų pardavėjui skolą už gautus daiktus, o daiktų pardavėja UAB „Paradis liftai“ jau nebegali reikalauti, kad skola būtų išieškoma priverstinio vykdymo tvarka. Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi trečiasis asmuo BUAB „Algraižė“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o atsakovė UAB „Paradis liftai“, turinti 8734,95 Eur finansinį reikalavimą, buvo patvirtinta kaip kreditorė. Atsakovės vertinimu, tai patvirtina, kad šiuo atveju tik Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria patvirtintas atsakovės finansinis reikalavimas trečiojo asmens BUAB „Algraižė“ bankroto byloje, įsiteisėjimo momentas yra laikytinas momentu, nuo kurio atsakovė atsisakė lifto nuosavybės teisės.
Dėl civilinės deliktinės atsakomybės – ji gali būti taikoma tik tokiu atveju, kai yra pagrindas konstatuoti visų bendrųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų buvimą, t. y. žalą (nuostolius), neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Skundžiamame sprendime nepagrįstai spręsta, kad atsakovė, 2015 m. gruodžio 5 d. įvesdama lifto apsaugos kodus, atliko neteisėtus veiksmus. Kaip lifto savininkė atsakovė atitinkamai turėjo visas įstatymuose nustatytas savininko teises ir pareigas, įskaitant ir teisę savo nuožiūra naudoti, valdyti savo turtą bei juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.98 straipsnis). Tai reiškia, kad atsakovė turėjo teisę uždrausti naudotis liftu, kol nebus visiškai atsiskaityta, bei, atsižvelgdama į tai, kad geranoriški atsakovės prašymai sustabdyti lifto eksploatavimą pastate nebuvo vykdomi, pati sustabdė jai priklausančio įrenginio eksploatavimą pastate. Todėl yra teisinis pagrindas atmesti ieškovės reikalavimą dėl 1023,38 Eur žalos atlyginimo.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė asociacija „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ prašo atmesti atsakovės kasacinį skundą ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 14 d. sprendimą. Atsiliepime nurodyti tokie esminiai argumentai:
CPK 143 straipsnis nurodo atvejus, kada galima reikšti priešieškinį: a) siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą; b) patenkinus priešieškinį, visiškai nebus galima patenkinti ieškinio ir c) yra ieškinio ir priešieškinio tarpusavio ryšys. Priešieškinyje, atsižvelgiant į CK 6.130 straipsnį, nebuvo reikalaujama įskaityti vienarūšių reikalavimų. Vienarūšių reikalavimų nėra, nes atsakovė neprašė išieškoti atitinkamos skolos iš ieškovės, neprašė grąžinti jai nuosavybės teise priklausančio daikto iš svetimo neteisėto valdymo. Priešieškinis neatitinka ir antros sąlygos – patenkinus priešieškinį bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio reikalavimo. Nėra priešieškinio ir ieškinio tarpusavio ryšio. Ieškovė negali būti atsakovė priešieškinyje, nes nebuvo ir nėra jokių ieškovės ir atsakovės sutartinių santykių. Todėl atsakovės pateiktas priešieškinis kaip procesinis dokumentas negalėjo būti nagrinėjamas šioje byloje. Tai yra atskiras savarankiškas reikalavimas šioje byloje esantiems tretiesiems asmenims. Ieškovė tokioje byloje gali būti trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais.
CK 6.193 straipsnis nustato, kad aiškinant sutartį turi būti išsiaiškinta tikrieji sutarties šalių ketinimai, sutarties esmė ir tikslai. Kaip matyti iš UAB „Algraižė“ ir UAB „Paradis liftai“ Sutarties, UAB „Paradis liftai“ įsipareigojo pateikti ir sumontuoti liftą pas ieškovę, t. y. pas trečiąjį asmenį, kuris lifto montavimo metu nebuvo Sutarties šalis. Ieškovė neturėjo jokių teisinių santykių su UAB „Algraižė“ ir kartu su UAB „Paradis liftai“. Sandoriai negali sukurti ne sandorio šalims teisių ir pareigų, kurios išplaukia iš sudarytos lifto montavimo sutarties. Liftas ir atlikti darbai buvo perduoti UAB „Algraižė“ pagal rangos teisinius santykius reguliuojančius statybos techninius reglamentus. Vėliau atitinkamai darbai su panaudotomis medžiagomis ir įrenginiais buvo perduoti UAB „Kortas“, o pastaroji darbus su sunaudotomis medžiagomis ir įranga perdavė užsakovei, t. y. ieškovei. Todėl susiklostę visų proceso dalyvių teisiniai santykiai atitinka CK 6.681 straipsnyje pateiktą statybos rangos sąvoką. Pripažinus susiklosčiusius santykius statybos rangos santykiais, nuosavybės perleidimo momentas yra darbų perdavimo aktas, o ne atsiskaitymas už atliktus darbus.
Asociacija „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ nėra saistoma jokio susitarimo ar sutarties su UAB „Paradis liftai“ ir nėra saistoma UAB „Paradis liftai“ ir UAB „Algraižė“ teisinių santykių. Aplinkybė, kad šios bendrovės sudarė sutartį, pagal kurią nuosavybės teisė pereina į liftą tik visiškai atsiskaičius, nėra aktuali asociacijai „Dzūkų krašto menų inkubatorius“, nes asociacija laikytina sąžininga lifto valdytoja. CK 4.96 straipsnio 1 dalis suformuluota imperatyvia forma, ir tai yra daiktinės teisės norma, skirta asmens, nežinojusio ir neturėjusio žinoti, kad perleidėjas neturėjo teisės daikto perleisti, interesams apsaugoti. Asmenys, sąžiningai įsigyjantys daiktą, turi būti tikri, kad šis daiktas iš jų nebus išreikalautas; jie gali paleisti tą daiktą į tolesnę apyvartą, nerizikuodami, kad perleidimo sandoris bus pripažintas negaliojančiu.
Asociacija „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ nežinojo ir neprivalėjo žinoti, kad rangovė ar juolab subrangovė neįgijo nuosavybės teisių į liftą ir atitinkamai nuosavybės teisių negalėjo jai perduoti. Atsižvelgiant į tai, kad asociacija „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ laikytina sąžininga lifto įgįjėja, UAB „Paradis liftai“ neturi teisės reikšti reikalavimų, grindžiamų nuosavybės teise dėl uždraudimo naudotis, išreikalavimo ir kt. Konstatavus, kad ieškovė laikytina sąžininga lifto įgijėja, aktualus CK 4.35 straipsnis, reglamentuojantis valdymo pažeidimą. CK 4.34 straipsnio, reglamentuojančio valdymo gynimą, 2 dalyje nurodyta, kad valdytojas gali reikalauti teismine tvarka ne tik savo valdymo gynimo, bet ir nuostolių, kurie buvo padaryti dėl valdymo pažeidimo, atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad asociacija „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ laikytina sąžininga lifto valdytoja, o UAB „Paradis liftai“ atliko neteisėtus veiksmus, užblokavo lifto valdymo plokštę ir padarė žalos, UAB „Paradis liftai“ kyla pareiga padengti asociacijai „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ nuostolius.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl pirkimo–pardavimo ir rangos teisinių santykių atribojimo, ginčo santykių teisinio kvalifikavimo
Kasaciniame skunde atsakovė UAB „Paradis liftai“ teigia, kad jos ir trečiojo asmens BUAB „Algraižė“ 2015 m. vasario 2 d. sutartis dėl lifto pirkimo–pardavimo turėtų būti kvalifikuojama kaip pirkimo–pardavimo, o ne kaip rangos sutartis. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė teigia, jog ši sutartis kvalifikuotina kaip rangos sutartis.
CK 6.645 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo–pardavimo sutartimi. Tai įstatyme nustatytas ir naudojamas teismų praktikoje rangos bei pirkimo–pardavimo sutarčių atribojimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-887/2003; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-224/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-224/2010">3K-3-224/2010</a>; 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzM0LTY4NC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-334-684/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-334-684/2016">e3K-3-334-684/2016</a>, 20 punktas).
Sutarties dėl lifto pirkimo–pardavimo 2 punkte nustatyta bendra lifto kartu su montavimo darbais kaina be PVM – 22 900 Eur, su PVM – 27 709 Eur. Sutarties priede Nr. 3, taip pat lifto perdavimo–priėmimo akte pridėtame atliktų darbų akte Nr. 1 nurodyta lifto kaina (be PVM) – 20 400 Eur ir montavimo, derinimo, perdavimo kaina (be PVM) – 2500 Eur.
Pagal sutartį lifto kaip įrenginio kaina daug kartų viršijo jo montavimo, derinimo, perdavimo darbų kainą. Pažymėtina, kad ieškovė, teigdama, jog lifto perdavimas ir sumontavimas atitiko statybos rangos teisinius santykius, nepateikė įrodymų dėl kitokios, negu nurodyta sutartyje, lifto ir jo montavimo darbų vertės (CPK 178 straipsnis). Aiškiai didesnės vertės už montavimo darbų kainą daikto perleidimas sudarant sutartį ir ją vykdant reiškia, kad buvo sudaryta pirkimo–pardavimo, o ne rangos sutartis.
Dėl kilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį sudarančių šalių teisės pasirinkti pagal sutartį perleidžiamo daikto nuosavybės teisės perėjimo momentą
Pagal bendrąją taisyklę CK 4.49 straipsnio 1 dalis nustato, kad daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kito. CK 4.49 straipsnio 3 dalis tiesiogiai nurodo, kad sutartyje gali būti numatyta, jog nuosavybės teisė pereina įgijėjui tik po to, kai jis įvykdys tam tikrą sutartyje nustatytą sąlygą.
CK 6.349 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyti, kad nuosavybės teisė į perduotus pirkėjui daiktus išlieka pardavėjui iki tol, kol už juos bus visiškai sumokėta arba įvykdytos kitokios sąlygos. Ši galimybė kildinama iš sutarčių sudarymo laisvės principo (CK 1.2, 6.156 straipsnio 1 dalis), pagal kurį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad kai yra šalių susitarimas dėl nuosavybės teisės perėjimo momento, bendroji taisyklė, kad nuosavybės teisė į daiktą pereina nuo daikto perdavimo momento, netaikoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2004; 2009 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-475/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-475/2009">3K-3-475/2009</a>).
Sutarties 6.6 punktu šalys susitarė, kad liftas yra pardavėjos UAB „Paradis liftai“ nuosavybė, iki pirkėja UAB „Algraižė“ visiškai neatsiskaitys už jį. Įsiteisėjusiu Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNTA5Ny04NDkvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-5097-849/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-5097-849/2015">e2-5097-849/2015</a> nustatyta, kad UAB „Algraižė“ 19 396,30 Eur (su PVM) kainos dalį sumokėjo lifto perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dieną, t. y. 2015 m. rugpjūčio 20 d., bet daugiau jokių mokėjimų pagal sutartį neatliko, t. y. liko skolinga 8312,70 Eur. Ši skola preliminariu sprendimu priteista UAB „Paradis liftai“ iš UAB „Algraižė“. UAB „Algraižė“ Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-606-390/2017 iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi UAB „Algraižė“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o UAB „Paradis liftai“ patvirtinta kaip kreditorė, turinti 8734,95 Eur finansinį reikalavimą. Pardavėjos UAB „Paradis liftai“ reikalavimo teisė nėra įgyvendinta, jai BUAB „Algraižė“ išlieka skolinga pagal sutartį dėl lifto pirkimo–pardavimo, todėl pardavėja nagrinėjamoje civilinėje byloje pareiškė reikalavimą dėl savo teisių gynimo.
Dėl kilnojamojo daikto pardavėjo teisių gynimo būdų, kai pirkėjas nesumoka visos kainos
CK 1.137 straipsnio 1–3 dalys nustato, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą; įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų; draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai; žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Nurodytos nuostatos reiškia, be kita ko, ir tai, kad asmuo, kurio teisės yra pažeidžiamos, pasirenka jam priimtiną pažeistų teisių gynimo būdą ir jį įgyvendina laikydamasis aptartų kriterijų.
Pardavėjo teisių gynimo priemonės tais atvejais, kai pirkėjas neįvykdo pareigos sumokėti kainą, reglamentuojamos CK 6.345 straipsnio 1 dalyje: jeigu kilnojamieji daiktai jau perduoti pirkėjui, o jis kainos nesumokėjo, pardavėjas turi teisę atsisakyti sutarties raštu apie tai pranešdamas pirkėjui ir išreikalauti daiktus iš pirkėjo; jeigu nesumokėta tik kainos dalis, pardavėjas gali išreikalauti tik nesumokėtą daikto kainos dalį, kai daiktas yra dalusis; išreikalavimo teisę pardavėjas turi iki tol, kol daiktai dar nėra atlygintinai perleisti trečiajam asmeniui. CK 6.345 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visais kitais šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nenurodytais atvejais atsiranda CK 6.314 straipsnyje numatytos teisinės pasekmės: kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas.
Atsakovė lifto pardavėja UAB „Paradis liftai“ įgyvendino CK 6.314 straipsnyje nustatytą savo teisių gynimo būdą, pareikalavusi priteisti nesumokėtą kainos už liftą dalį. Nutarties 34 punkte jau nurodyta, kad kitu byloje priimtu ir įsiteisėjusiu teismo preliminariu sprendimu nesumokėta kainos dalis pardavėjai UAB „Paradis liftai“ yra priteista iš pirkėjos BUAB „Algraižė“, o šiai tapus nemokiai, pardavėja įgijo finansinį reikalavimą pirkėjos bankroto byloje. Nagrinėjamoje byloje UAB „Paradis liftai“ priešieškinio reikalavimu siekia savininko teisių gynimo, reikalaudama pašalinti nuosavybės teisės pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu, t. y. reiškia negatorinį priešieškinio reikalavimą uždrausti ieškovei naudotis liftu (CK 4.98 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje negatorinio ieškinio reikalavimo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra pažymėta, kad, netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitą asmenį be teisinio pagrindo atsidūrusį daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo, reikšdamas vindikacinį ieškinį (CK 4.95 straipsnis). Savininkas savo teises gali ginti ir reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikšdamas negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Taigi, tiek vindikacinio, tiek negatorinio ieškinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises – nevaldantis savo turto savininkas reikalauja grąžinti neteisėtai valdomą turtą, pareikšdamas vindikacinį ieškinį, o kai savininkas siekia pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą, nesusijusį su valdymo netekimu, pareiškia negatorinį ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODgtMjE5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-488-219/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-488-219/2015">3K-3-488-219/2015</a>).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas pagal negatorinį ieškinį turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-285/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-285/2010">3K-3-285/2010</a>; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-189/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-189/2011">3K-3-189/2011</a>; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-344/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-344/2012">3K-3-344/2012</a>; kt.). Pažymėtina, kad nuosavybės teisių gynimo tikslu reikšdamas negatorinį ieškinį daikto savininkas yra saistomas sudarytų sutarčių ar kitokių to daikto teisinių apsunkinimų ar apribojimų.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad liftą jo pardavėja UAB „Paradis liftai“ perdavimo–priėmimo aktu perdavė pirkėjai BUAB „Algraižė“. Šis perdavimo–priėmimo aktas nėra nuginčytas. Perdavusi liftą pardavėja kartu laisva valia atsisakė valdymo ir naudojimosi teisių į liftą, o pirkėja, vėliau perdavusi liftą, kurį galutinai priėmė ieškovė, teisėtai įgijo valdymo ir naudojimosi liftu teises pagal perdavimo–priėmimo aktą. Taigi ieškovės turėjimas lifto savo žinioje ir naudojimasis juo turi teisinį pagrindą ir nėra neteisėtas bei nepažeidė lifto pardavėjos UAB „Paradis liftai“ teisių, kurias ši perdavė kartu su lifto perdavimo–priėmimo aktu. Kadangi pagal šį aktą pirkėja BUAB „Algraižė“ įgijo valdymo ir naudojimosi liftu teises, o šias teises vėliau įgijo galutinė lifto įgijėja ieškovė asociacija „Dzūkų krašto menų inkubatorius“, tai pardavėjos negatorinis priešieškinio reikalavimas uždrausti ieškovei naudotis liftu, kai tokią teisę pardavėja perleido, o ieškovė įgijo, yra nepagrįstas. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė netenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimo uždrausti ieškovei naudotis liftu, kai naudojimosi liftu teisės atsakovė jau buvo netekusi pagal perdavimo–priėmimo aktą, o ieškovė – teisėtai įgijusi liftą, nes nustačius, kad ieškovė teisėtai naudojasi liftu, nėra įrodytas savininko teisių pažeidimas kaip būtina negatorinio ieškinio tenkinimo sąlyga.
Kadangi atsakovė lifto pardavėja, neturėdama teisės reikalauti uždrausti ieškovei naudotis liftu, neteisėtai atjungė liftą, o ieškovė, atkurdama galimybę naudotis liftu, patyrė lifto valdymo plokštės keitimo išlaidų, tai apeliacinės instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą priteisti tokių išlaidų atlyginimą. Nutarties 35 punkte nurodyta, kad asmuo, kurio teisės yra pažeidžiamos, pasirenka jam priimtiną pažeistų teisių gynimo būdą ir jį įgyvendina, o žalos padarymas piktnaudžiaujant savo teise – įgyvendinant civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai, t. y. žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise, yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės patirta žala (1023,38 Eur lifto eksploatavimo atkūrimo išlaidos) yra atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos tiesioginis priežastinis ryšys, todėl nustatęs visas deliktinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai) – neteisėtus veiksmus, žalą, jų priežastinį ryšį, atsakovės kaltę – priteisė ieškovei iš atsakovės nurodyto dydžio žalos atlyginimą.
Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu išnagrinėjusi bylą pagal kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisinius argumentus, palieka nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą šioje nutartyje nurodytais teisiniais argumentais (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasacinio skundo netenkinant atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).
Ieškovė, pateikusi atsiliepimą į kasacinį skundą ir jame suformulavusi prašymą priteisti 300 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikė sąskaitą už teisinę pagalbą ir pinigų priėmimo kvitą (2 t., b. l. 85, 86), kad sumokėjo 500 Eur advokatui už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą. Esant prašomos priteisti ir sumokėtos advokatui sumų neatitikčiai, sprendžiama dėl prašyme priteisti 300 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus atsakovės kasacinio skundo, iš jos priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovei. Ieškovės advokato pagalbai apmokėti patirtų išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių.
Kasaciniame teisme patirta 12,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paradis liftai“ (j. a. k. 302635250) ieškovei asociacijai „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ (j. a. k. 302282754) 300 (tris šimtus) Eur ir valstybei 12,10 Eur (dvylika Eur 10 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Janina Januškienė
Egidijus Laužikas
