Dėl pažeistų teisių gynimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-66/2006

Procesinio sprendimo kategorijos: 75.6.2; 129.18 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. sausio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko ir Teodoros Staugaitienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. R. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 18 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. R. ieškinį atsakovams antstoliui L. G., A. R. dėl pažeistų teisių gynimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – P. S.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė teismo atkurti jos pažeistas teises – panaikinti antstolio L. G. 2004 m. liepos 13 d. turto arešto aktą, kuriuo apribotas disponavimas butu Kaune, (duomenys neskelbtini); nurodytą butą ji įsigijo už savo ir dukters lėšas, dėl to šis yra jos asmeninė nuosavybė. Ieškovė nurodė, kad jos santuoka su atsakovu A. R. įregistruota 1991 m. lapkričio 21 d., tačiau turtinių ryšių jie neturėjo, bendrai namų ūkio netvarkė; šiuo metu santuoka su atsakovu yra nutraukta, išieškojimas pagal A. R. skolą nukreiptas į butą nepagrįstai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė, būdama santuokoje su atsakovu, įsigijo butą Kaune, (duomenys neskelbtini); ieškovės argumentą, kad butas buvo įgytas jį privatizuojant už asmenines ieškovės ir jos dukters lėšas, dėl to laikytinas asmenine ieškovės nuosavybe, teismas atmetė, laikė, jog ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimą. Butas įgytas santuokos metu pagal Butų privatizavimo įstatymą, dėl to nepriklausomai nuo lėšų šiam butui įsigyti šaltinių ar aplinkybės, kad jis įgytas vieno iš sutuoktinių vardu, pagal galiojusio SŠK 21 straipsnį laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas taip pat atmetė ieškovės argumentą, kad antstolis, areštuodamas butą, pažeidė procesinės teisės normas; apie turto areštą ieškovei pranešta ir aktas paskelbtas tinkamai, per penkias dienas nuo arešto akto gavimo ieškovė galėjo pareikšti nuomonę dėl buto įkainojimo, tačiau šia teise nepasinaudojo; antstolis turėjo teisę areštuoti visą butą ir pasiūlyti ieškovei ir trečiajam asmeniui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Remdamasis bylos duomenimis, teismas padarė išvadą, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą ne iš skolininko darbo užmokesčio, bet iš nekilnojamojo turto, nepažeidė procesinės teisės normų; skolininkas prašymo vykdyti išieškojimą iš darbo užmokesčio nepateikė, nuo antstolio slapstėsi, be to, išieškant 11 618,50 Lt sumą iš darbo užmokesčio, būtų užsitęsęs vykdymo procesas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2005 m. liepos 7 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 18 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad butas Kaune, (duomenys neskelbtini), pagal ieškovės ir Kauno miesto valdybos 1992 m. gegužės 11 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise; galiojusio SŠK 21 straipsnis nustatė sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą turtui, įgytam santuokos metu, neatsižvelgiant į tai, jog turtas įgytas vieno jų vardu. Kolegija taip pat argumentavo, kad CPK 667 straipsnis nedraudė antstoliui vykdyti išieškojimą iš A. R. turto, kuris yra bendras su ieškove, dalies. Bylos duomenimis, antstolis pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį pasiūlė ieškovei ir trečiajam asmeniui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo; antstolis, prieš nukreipdamas išieškojimą į gyvenamąjį būstą, aiškinosi apie atsakovo lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, kitą turtą, taip pat apie galimybę vykdyti išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio, dėl to ieškovės argumentus, kad antstolis nurodytų veiksmų neatliko ir taip pažeidė procesinės teisės normas, kolegija pripažino nepagrįstais. Kolegija taip pat motyvavo, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos (2002 m. gruodžio 31 d. Nr. 432) 26 punktą, jeigu asmuo, kuriam paskelbiamas turto arešto aktas, atsisako pasirašytinai jį priimti, antstolis tai pažymi turto arešto akte ir laikoma, jog turto arešto aktas šiam asmeniui buvo paskelbtas. Kadangi ieškovė atsisakė pasirašyti turto arešto akte, tai kolegija sprendė, kad jai buvo paskelbtas turto arešto aktas; ieškovės argumentą dėl pažeistos teisės pareikšti nuomonę dėl buto įkainojimo laikė nepagrįstu, nes ieškovė šia teise nepasinaudojo.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 18 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 7 d. nutartį, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

1. Teismai neteisingai nustatė buto Kaune, (duomenys neskelbtini), teisinį režimą; išvada, kad butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padaryta, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrus jo įsigijimo, t. y. buto privatizavimo, aplinkybes. Santuoka su atsakovu įregistruota 1991 m. lapkričio 11 d., kai butų privatizavimo procesas jau buvo prasidėjęs; butas išpirktas už ieškovės ir jos dukters lėšas; atsakovo sutikimo nebuvo reikalaujama, be to, pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnį atsakovas neturėjo teisės pirkti buto, nes ši teisė buvo suteikta asmenims, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikoje ir įstatymo įsigaliojimo dieną (1991 m. birželio 20 d.) buvo perkamo buto nuomininkai ar jo šeimos nariai arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Teismai šių aplinkybių nesiaiškino, tuo tarpu atsakovas 1991 m. birželio 20 d. nebuvo nei buto nuomininkas, nei nuomininko šeimos narys (sutuoktinis); jis nebuvo įgijęs subjektinės teisės privatizuoti butą ir juo naudojosi tik kaip buto savininko šeimos narys; niekada neginčijo ieškovės teisių į butą. Pripažinę butą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos butų privatizavimo klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje L. L. prieš V. L., D. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-974/2000; 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje J. Z. prieš A. V., bylos Nr. 3K-3-745/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje L. K. prieš B. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-7-816/2003). CK 3.109 straipsnyje nustatytas baigtinis sąrašas prievolių, kurios gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto; teismai nesiaiškino, ar antstolis, nukreipdamas išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą, tinkamai taikė nurodytą teisės normą; ar pagrįstai atsakovo prievolę trečiajam asmeniui pripažino prievole, vykdoma iš bendro sutuoktinių turto.

2. Teismai netinkamai įvertino įrodymus apie turto areštą, dėl to argumentai, kad antstolis, areštuodamas butą, nepažeidė procesinės teisės normų, yra nepagrįsti. Pagal CPK 643 straipsnį antstolis privalo siųsti pažymas apie vykdymo eigą, tačiau butas buvo areštuotas ir įkainotas, ieškovei nepranešus ir jai nedalyvaujant; todėl buvo pažeista ieškovės teisė pareikšti nuomonę dėl buto įkainojimo; antstolis taip pat pažeidė CPK 585 straipsnį, nes nenustatė termino turto arešto aktui pasirašyti; atvykęs vėlai vakare aprašyti turto, antstolis pažeidė CPK 592 straipsnį.

Teismai neteisingai taikė CPK 123 straipsnio 1 dalies ir 679 straipsnio normas. Procesiniai dokumentai (turto arešto aktas, turto aprašas) įteikiami skolininkui ir išieškotojui asmeniškai ir pasirašytinai; nesant galimybės įteikti, dokumentai siunčiami registruotu laišku; šis dokumentų įteikimo reglamentavimas taip pat taikytinas turto savininkui. Teismai nepagrįstai pripažino, kad antstolis tinkamai įvykdė nurodytus įstatymo reikalavimus, pažymėjęs akte, jog ieškovė atsisakė pasirašyti aktą; CPK 677 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama skolininko turto aprašymo tvarka; tuo tarpu antstolis nevykdė nurodytų įstatymo reikalavimų, areštavo ieškovės, bet ne skolininko turtą, turto arešto akto neįteikė ieškovei asmeniškai ir neišsiuntė registruotu laišku.

Teismai nesiaiškino, ar antstolis, nukreipdamas išieškojimą į gyvenamąjį būstą, tinkamai įvykdė CPK 662, 664 straipsnius; ar antstolis, nukreipdamas išieškojimą į gyvenamąjį būstą, iš kurio skola išieškoma penktąja eile, turėjo duomenų apie skolininko lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, taip pat apie kitą turtą.

Teismai nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįvykdė CPK 178 straipsnyje nustatytos pareigos pateikti įrodymus, kuriais grindė savo reikalavimus. Ieškovė pateikė leistinus įrodymus (buto privatizavimo dokumentus, liudytojo E. Z. parodymus), šių įrodymų nepaneigė nei atsakovai, nei trečiasis asmuo; šiuo atveju teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 10 punkto, įpareigojančio teismus siūlyti šalims pateikti naujus įrodymus, priimti šalių pateiktus naujus įrodymus arba šalių prašymu juos išreikalauti.

Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Ieškovė ir atsakovas A. R. buvo registruotoje santuokoje nuo 1991 m. lapkričio 21 d. iki 2004 m. rugsėjo 30 d. Ieškovė 1992 m. gegužės 11d. pagal Butų privatizavimo įstatymą pirko butą Kaune, (duomenys neskelbtini). Pagal SŠK 21 straipsnį nurodytas butas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vienos ieškovės vardu. 2004 m. liepos 13 d. antstolis, vykdydamas išieškojimą iš skolininko A. R., areštavo visą butą, nes skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta; antstolis pasiūlė ieškovei ir trečiajam asmeniui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Ieškovė prašė panaikinti turto arešto aktą, teigė, kad butą privatizavo už savo ir dukters lėšas, dėl to šis yra jos asmeninė nuosavybė.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia teisės, bet nesprendžia fakto klausimų; jeigu kasaciniame skunde nurodomi argumentai dėl įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimo, kasacinės instancijos teismas patikrina, ar bylą nagrinėję teismai, nustatydami byloje reikšmingus faktus, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, ar dėl tam tikrų proceso pažeidimų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Antstolis L. G. 2004 m. liepos 13d. areštavo E. R. vardu registruotą butą Kaune, (duomenys neskelbtini). Kauno miesto apylinkės teismui 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atsisakius priimti E. R. skundą dėl antstolio veiksmų areštuojant turtą, E. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, atsakovais nurodė antstolį L. G. ir buvusį sutuoktinį A. R., kuris yra skolininkas vykdymo byloje, ieškinio dalyką suformulavo taip: atkurti pažeistas E. R. teises ir panaikinti turto arešto aktą. Pagal ieškinio dalyką teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju ginčo esmė yra ta, ar antstolis turėjo teisę areštuoti E. R. vardu registruotą butą, ar, atlikdamas vykdymo veiksmus, nepažeidė įstatymų reikalavimų, todėl kasacijos dalykas yra tie kasaciniame skunde keliami teisės klausimai, kurie susiję su materialinės ir procesinės teisės normų, reglamentuojančių nurodytus santykius, aiškinimu ir taikymu.

Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Vykdymo proceso dalyviai yra proceso šalys – ieškotojas ir skolininkas, taip pat suinteresuoti asmenys, pavyzdžiui, skolininko bendraturčiai. Vykdymo procese galioja teisėtumo principas, todėl, kai reikalaujama išieškoti iš nustatyta tvarka registruojamo nekilnojamojo turto, antstolis turi nustatyti skolininko teises į turtą, ar visas tas turtas priklauso skolininkui, kokia yra turto vertė ir kt. Antstolis, užtikrindamas teisėtą išieškotojo interesą, privalo areštuoti surastą skolininko turtą (CPK 675 straipsnis). Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.

Byloje nustatyta, kad skolininkas A. R. buvo registruotoje santuokoje su E. R. nuo 1991 m. lapkričio 21 d. iki 2004 m. rugsėjo 30 d., E. R. vardu 1992 m. gegužės 11 d. pagal Butų privatizavimo įstatymą pirktas butas Kaune, (duomenys neskelbtini). Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai teisingai argumentavo, kad buto privatizavimo metu santuokoje įgyto sutuoktinių turto teisinį režimą nustatė įstatymas – SŠK 21 straipsnyje buvo įtvirtinta, kad toks turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno jų vardu. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnį šios įstatymo nuostatos dėl sutuoktinių turto bendrumo laikomasi ir dėl privatizuotų butų. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai teisingai taikė nurodytas procesinės ir materialinės teisės normas, padarė pagrįstą išvadą, kad esant nurodytam įstatyminiam reglamentavimui antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko A. R. turtą, turėjo teisę areštuoti santuokos su E. R. metu įgytą butą. Nagrinėjamoje byloje nesprendžiama klausimo dėl prievolės vykdymo (skolos išieškojimo) iš bendro sutuoktinių turto, todėl kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma į CK 3.109 straipsnyje nustatytų normų pažeidimą (apeliacinės instancijos teismo nutarties sakinys, kad CPK 666 straipsnio 1 dalis leidžia išieškojimą iš fizinių asmenų nukreipti į jungtinę nuosavybę – tai klaidingas įstatymo normos perteikimas, neturėjęs reikšmės iš esmės teisingoms teismo išvadoms). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, kartu jis turi pasiūlyti išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Skolininko bendraturtis, nesvarbu, tai sutuoktinis ar kitas asmuo, neatsako už skolininko prievoles, todėl, areštavus bendrą turtą, priverstinis išieškojimas galimas po to, kai bus nustatyta skolininko dalis bendrame turte (CPK 667 straipsnio 2, 3 dalys). Bylos duomenimis, antstolis pagal CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą pasiūlė išieškotojui ir skolininko bendraturtei – buvusiai sutuoktinei E. R. – kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo. Bylos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad buto įgijimo metu įstatymu (SŠK 21 straipsnis) nustatytas turto teisinis režimas nepaneigia galimybės ginčyti teisme turto priklausymą abiem sutuoktiniams. Pateikęs atitinkamus (leistinus) įrodymus sutuoktinis gali ginčyti santuokos metu įgyto turto bendrumo prezumpciją ir prašyti teismo pripažinti turtą jo asmenine nuosavybe.

Civilinėje teisėje galimi įvairūs pažeistų teisių gynimo būdai (CK 1.138 straipsnis). Asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo nurodyti, ko prašo, kokiu būdu turėtų būti ginama jo subjektinė teisė (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas); jeigu ieškinyje nėra reikalavimo, kad ieškovo teisė būtų ginama jo nurodytu konkrečiu būdu, nėra ieškinio dalyko, nėra ir teisminio nagrinėjimo dalyko. Teismas yra ginčus dėl teisės sprendžianti nešališka institucija, todėl negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyko. E. R. ieškinyje prašė panaikinti turto areštą, prašymo pripažinti butą jos asmenine nuosavybe nesuformulavo; byloje yra duomenų apie tokio ieškinio pareiškimą teisme atskirai nuo reikalavimo dėl antstolio veiksmų pripažinimo neteisėtais (Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2-12502/2004 pagal išieškotojo P. S. prašymą dėl skolininko A. R. dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo sustabdyta iki bus išnagrinėta ši civilinė byla, Nr. 2-15468/2004). Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimą reglamentuojančios CPK normos neleidžia, jog vienoje civilinėje byloje būtų įrodinėjami faktai, kurie kitoje byloje būtų naudojami kaip prejudiciniai. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintini pertekliniais pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų motyvai ir išvados dėl ieškovės argumentų ir įrodymų, susijusių su ieškovės teiginiu, kad antstolio areštuotas butas yra jos asmeninė nuosavybė. Laikytina, kad teismai tikrino antstolio veiksmų, areštuojant butą, teisėtumą, vadovaudamiesi nuostata, jog šioje byloje nebuvo įstatymo nustatyta tvarka ginčijama ir nėra paneigta santuokos metu sutuoktinių įgyto turto prezumpcija (SŠK 21 straipsnis).

Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tyrė aplinkybes dėl ieškovės nurodytų vykdymo proceso pažeidimų antstoliui areštuojant turtą. Byla nagrinėjama ginčo (ne ypatingosios) teisenos tvarka, nepriskirtina prie kategorijos bylų, kuriose pagal įstatymą teismas turi būti aktyvus (savo iniciatyva rinkti įrodymus ir kt.); ginčo pobūdis, kitos aplinkybės taip pat nesuponavo būtinybės teismui būti aktyviam, padėti ieškovei įgyvendinti savo procesines teises. Dėl to pripažintini nepagrįstais kasacinio skundo argumentai dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 10 punkte išdėstytų nuostatų nesilaikymo. Teismų nustatytos aplinkybės yra fakto klausimai, kasacine tvarka tikrinama, ar byloje nustatytoms aplinkybėms teismai teisingai taikė procesinės teisės normas.

Teismai nustatė, kad antstolis buvo atvykęs pas ieškovę dėl buto arešto, tačiau ši antstolio neįsileido į butą, todėl antstolis turto arešto akte įrašė, jog ieškovė atsisakė pasirašyti aktą. Taigi, byloje nustačius, kad ieškovė vengė dalyvauti, areštuojant turtą, teismai, remdamiesi Sprendimų vykdymo instrukcijos 26 punktu, turėjo pagrindą vertinti, jog ieškovei buvo tinkamai pranešta apie turto areštą ir turto arešto aktas paskelbtas tinkamai. Toks teismų vertinimas atitinka CPK 678 straipsnio 5 dalį.

Byloje nėra nustatyta, kad antstolis atvyko areštuoti turto po dvidešimt antros valandos, todėl teismai neturėjo pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos CPK 592 straipsnio normos dėl vykdymo veiksmų atlikimo laiko.

Teismai nustatė, kad ieškovė ir po to, kai gavo turto arešto aktą, nepasinaudojo CPK 681 straipsnio 3 dalyje nustatyta teise per įstatyme nurodytą laiką pateikti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, todėl kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama apie ieškovės šios teisės pažeidimą.

CPK 677 straipsnyje reglamentuojamas skolininko turto aprašymo, bet ne turto arešto veiksmų atlikimas, todėl kasacinio skundo argumentas dėl CPK 677 straipsnio 3 dalies taikymo nenagrinėtinas.

Apeliacinės instancijos teismas tyrė aplinkybes, turinčias reikšmės taikant CPK 662–664 straipsnius, teismas nustatė, kad skolininkas nepateikė antstoliui įrodymų, jog išieškomą pinigų sumą galima išieškoti CPK 663 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu; antstolis, prieš nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančią buto dalį, aiškinosi, ar skolininkas turi kito turto, lėšų bankuose ir kitose kredito įstaigose. Kasacinio skundo argumentas, kad teismas netikrino, ar antstolis nepažeidė CPK 662, 664 straipsnių reikalavimų, atmestinas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai aiškino ir taikė materialinės, taip pat procesinės teisės normas, nenustatė tokių vykdymo proceso pažeidimų, dėl kurių antstolio veiksmus būtų galima pripažinti neteisėtais; tenkinti kasacinį skundą nėra pagrindo (CPK 346 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 18 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Romualdas Čaika

Virgilijus Grabinskas

Teodora Staugaitienė