Civilinė byla Nr. e2-181-589/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00578-2021-0
Procesinio sprendimo kategorija:2.1.5.1.2.7; 2.6.10.1; 2.6.10.2.4.1;3.2.6.1
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 4 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė,
sekretoriaujant Vilmai Bučaitei,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui I. R.,
atsakovės atstovui advokatui A. U.,
nedalyvaujant trečiajam asmeniui R. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Romiris“ ieškinį atsakovei R. S., trečiajam asmeniui – R. S.,
n u s t a t ė :
1. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Romiris“ kreipėsi į teismą bei prašė priteisti solidariai iš atsakovų R. S. ir R. S. 110 055,60 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinys, papildomi paaiškinimai grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
3. Nurodo, jog Lietuvos apeliacinis teismas, grąžindamas iš naujo nagrinėti bylą, atsakovės R. S. atžvilgiu, ne visai tiksliai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartį. Pažymi, kad LAT nekonstatavo, kad Vilniaus apygardos 2017 m. liepos 26 d. nutartis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu prejudicialumas bylai dėl žalos atlyginimo netaikytinas. LAT nurodė, jog atsakovė turi teisę byloje dėl žalos atlyginimo įrodinėti, kad minėta nutartis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu šioje byloje neturi prejudicinės reikšmės nustatant civilinės atsakomybės sąlygas bei paskirstant įrodinėjimo pareigą šalims, ar kad nėra civilinės atsakomybės sąlygų.
4. Nurodo, jog yra visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos atsakovės R. S. atžvilgiu. Be to, pagrįsta ir įrodyta, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Mevex“ bankrotą pripažinti tyčiniu turi prejudicinę reikšmę šiai bylai bei leidžia taikyti Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnyje nurodytas pasekmes.
5. Nurodo, jog pareiškime dėl BUAB „Mevex“ bankroto pripažinimo tyčiniu, abu atsakovai R. S. ir R. S. nurodyti kaip dalyvaujantys byloje asmenis. Tai, kad dėl atsakovų vengimo priimti procesinius dokumentus pastariesiems jie nebuvo įteikti bei jie nepareiškė nuomonės, nereiškia, kad atsakovams nebuvo žinoma apie procesą, jie negalėjo jame dalyvauti ar pareikšti prieštaravimų.
6. Todėl mano, kad visiškai nepagrįsti atsakovės teiginiai, jog ji nebuvo dalyvaujantys asmuo BUAB „Mevex“ bankroto byloje, paneigtas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi. Panevėžio apygardos teismas pagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo nutartimi dėl BUAB „Mevex“ bankroto pripažinimo tyčiniu, pagrįstai laikė atsakovę minėtoje byloje dalyvavusiu asmeniu bei pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl civilinės atsakomybės taikymo esant aplinkybėms, kai yra nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai, žala įmonės kreditoriams. Tokiais atvejais priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą ir tos įmonės kreditoriaus žalos yra preziumuojamos.
7. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas nutartyje dėl BUAB „Mevex“ bankroto pripažinimo tyčiniu, yra įvertinta įmonės veiklos visuma ir padaryta išvada, kad buvo kryptingai siekiama bankroto. Todėl preziumuojama, kad neatsiskaitymas su kreditoriais yra nulemtas būtent tų veiksmų, kurie privedė įmonę prie tyčinio bankroto ir esmingais pablogino įmonės turtinę padėtį. Įmonės turtinė padėtis jau buvo sunki iki veiksmų, lėmusių tyčinio bankroto pripažinimą atlikimo, nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, padaryta kreditoriams.
8. Nurodo, jog Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartimi, kuria BUAB „Mevex“ bankrotas pripažintas tyčiniu, konstatavo, kad pagal finansinės atskaitomybės dokumentus už 2013 metus matyti, kad įmonė turėjo finansinių sunkumų jau tuo metu, kadangi įmonės įsipareigojimai viršijo turimą turtą – turtas sudarė 1 258 688 litų dydžio sumą, o įsipareigojimai siekė 1 817 178 litų sumą, t.y. įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Žinodama, kad atsakovų valdoma įmonė neatsiskaito su kreditoriais, tuometinė vadovė R. S. nesikreipė dėl savalaikio bankroto bylos iškėlimo BUAB „Mevex“ ir tuo pažeidė įmonės kreditorių teisėtus interesus.
9. Atsakovė R. S. pažeidė fiduciarines ir rūpestingumo pareigas, jos veikla neatitiko vadovo, kaip specialaus subjekto, elgesio standartų, ji pažeidė vadovo objektyvaus elgesio standartus – nesielgė rūpestingai, apdairiai ir protingai, organizuota įmonėje veikla neatitiko teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
10. Pažymi, kad ieškovė sieja žalos padarymo faktą tiesiogiai su atsakovų solidariais veiksmais, kadangi atsakovė, net ir po pasitraukimo iš pareigų ir paskyrus fiktyviai kitą vadovą, kuris tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, kartu su R. S. privedė įmonę prie bankroto. Atsakovė R. S. ir R. S., veikdami bendrai tikslingai siekė nuslėpti faktą, kad įmonė priklauso jiems, į šią įmonę perkelta BUAB „Vevira“ veikla. Mano, kad atsakovė R. S. pateikė melagingus duomenis apie pasikeitusius akcininkus ir vadovą, kadangi ji ir toliau liko faktine vadove bei įmonės savininke.
11. Pažymi, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas, tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama. R. S. ir atsakovei faktiškai bendrai valdant, o R. S. faktiškai vadovaujant įmonei, buvo sukurta BUAB „Mevex“ veiklos perkėlimo, lėšų pasisavinimo ir/ar perdavimo naujai įkurtai UAB „RS Logistics“ schemą, kai visas įmonės pelnas ir turtas atitekdavo naujai įsteigtai įmonei, o nuostoliai bankrutuojančiai įmonei. Visos BUAB „Mevex“ turimos lizinguojamos transporto priemonės, kurios ir generavo pajamas, buvo perduotos UAB „RS Logistics“, kuri gaudavo pajamas iš veiklos, o nuostoliai tekdavo BUAB „Mevex“.
12. Ieškovo kreditorinis reikalavimas kildinamas iš neteisėto trišalio sandorio, kai BUAB „Vevira“ negaudama jokio atlyginimo perdavė visas savo prekes „sandėlio likučius“ už 380 000 litų įmonei BUAB „Mevex“, o pastaroji už prekes neatsiskaitė tariamai įskaitydama trišaliu susitarimu R. S. mokėtiną skolą. Atsakovė R. S., vadovaudama bankrutuojančiai įmonei ne tik išeikvojo gautą turtą, bet ir nepareikalavo už perduotą turtą skolos sumokėjimo. Neteisėtai atliekant skolų įskaitymus, jau esant BUAB „Mevex“ nemokumo būklei, teikiant pirmenybę susijusio asmens reikalavimų patenkinimui, buvo išeikvotas įmonės turtas, tuo pažeisti kreditorių interesai.
13. Atsakovei R. S. tenka visa atsakomybė patenkinus netinkamo kreditoriaus V. P. reikalavimą, kadangi atsakovei, kaip įmonės vadovei, nepareiškus prieštaravimo, buvo priimtas teismo įsakymas pagal V. P. pareiškimą, visiškai netikrinant reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo.
14. Nurodo, jog atsakovė R. S. suteikė paskolas įmonei, tačiau jau įmonei esant nemokiai, pažeidžiant eiliškumą, atsakovė atgavo paskolas pirmiau už kitus kreditorius, tuo padarydama žalą.
15. Atsakovė BUAB „Mevex“ vardu, eidama direktorės pareigas, sudarė fiktyvią sutartį bei neva ketino įgyti iš Ivetos ir M. S. (dukros ir sūnaus) 0,1653 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiai pastatais. Įmonė sumokėjo avansą, tačiau žemės sklypas neįgytas. Be to, įmonė neatlygintinai perleido savo automobilį Audi A3 už 48 000 litų I. S..
16. Pažymi, kad įmonės kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas buvo išeikvotas negaunant už tai jokio atlyginimo ir tai laikytina atsakovės R. S. neteisėtu veikimu, sukėlusius nuostolius įmonei bei žalą kreditoriams.
17. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad prašo ieškinį tenkinti. Pažymėjo, kad ieškovė ieškinį grindžia visomis ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, o taip pat argumentais nurodytas kasaciniame skunde dėl Lietuvos apeliacinio teismo nutarties. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovės vertinimu nėra jokio pagrindo netaikyti prejudicijos nagrinėjam ginčui, t.y. turėtų būti taikomos tyčinio bankroto metu. Atsakovė buvo pripažinta dalyvavusiu asmeniu tyčinio bankroto byloje. Pasyvus atsakovės dalyvavimas tyčinio bankroto byloje vertinamas kaip procesiškai pasyvus elgesys. Nagrinėjamos bylos aspektu taip pat svarbu, kad atsakovė yra dalyvavusi kelių bendrovių veikloje, kurios vėliau bankrutavo. Be to, atsakovė fizinio asmens bankroto bylą iškėlė Latvijoje. Ieškovės vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad dvi civilinės atsakomybės sąlygos – vadovo neteisėti veiksmai ir kaltė, nelaikytinos nustatytomis prejudicinių faktų forma, tačiau yra įrodytos įsiteisėjusiais teismo sprendimai.
18. Nurodo, jog atsakovė R. S., vadovaudama UAB „Mevex“, sumokėjo iš įmonės turto skolą sutuoktiniui R. S., tokiu būdu sumažino įmonės turtą, kuriuo buvo galima atsiskaityti su kreditoriais, tuo padarė tiesioginę žalą ieškovei (kaip BUAB „Vervira“ teisių perėmėjai), nes pastarasis perdavė prekes, o jokio atsiskaitymo negavo. Atsakovė neįrodė, kad buvo perduotas turtas nemokumo administratoriui. Vienarūšių įskaitymo sutartis buvo nuginčyta, patvirtintus taikos sutartį tarp BUAB „Mevex“ ir BUAB „Vervira“ 2016 m. gegužės 5 d.
19. Dėl kreditoriaus teisės reikšti tiesioginį ieškinį pažymėjo, kad kreditorius turi teisę reikšti tiesioginė ieškinį dėl žalos atlyginimo vadovams po juridinio asmens pabaigos, jei bankrotas pripažintas tyčiniu. Senaties terminas šiuo atveju skaičiuojamas nuo tos dienos, kai juridinio asmens veiklos pabaigos ir ieškovei tapo galutinai aišku, kad iš skolininkės nebus išieškota skolos suma. Skaičiuoti senaties terminą nuo kokios nors atsakovės neteisėto sandorio sudarymo nėra pagrindo, nes net nebūtų žinoma, kaip žalą apskaičiuoti, kadangi tik bankroto metu gali būti tenkinami kreditorių reikalavimai.
20. Pažymėjo, kad suformuotą teismų praktiką, egzistuoja dvi tiesioginio ieškinio procesinės formos, siejamos tiek su skolininko juridinio asmens teisiniu statusu, tiek su nepripažinto tyčinio bankroto faktu.
21. Pirmuoju atveju, kreditorius tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo vadovams gali reikšti tik išimtinais atvejais, kai šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui. Antruoju atveju, kreditorius tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo vadovams gali reikšti po juridinio asmens pabaigos, jei bankrotas pripažintas tyčiniu. Ieškovė reiškia ieškinį po juridinio asmens pabaigos, bankrotą pripažinus tyčiniu. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju, teismas spręsdamas dėl tokio ieškinio patenkinimo bei nustatant civilinės atsakomybės sąlygas privalo remtis LAT Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis išaiškinimais dėl civilinės atsakomybės taikymo esant aplinkybėms, kai yra nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai bei padaryta žala, taiko priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą ir tos įmonės kreditoriaus žalos, prezumpciją. Pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto asmuo gali įrodinėti, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas pripažintas tyčiniu.
22. Nurodo, jog atsakovai sistemingai privedė įmonę prie bankroto, t.y. bendrovė buvo netinkamai valdoma, ką patvirtinta 2015 m. sausio 9 d. nuosprendyje išdėstytos aplinkybės. Be to, nemokumo administratoriui nebuvo perduoti apskaitos dokumentai ir turtas pagal balansą. Atsakovė buvo faktinė įmonės vadovė, t.y. net ir po pasitraukimo iš vadovės pareigų ir fiktyviai paskyrus nauju vadovu Latvijos pilietį, kuris tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, kartu su R. S. privedė įmonę prie tyčinio bankroto. Faktiniu vadovu iki įmonės išregistravimo išliko atsakovė, o faktiniais savininkais abu Slaboševičiai.
23. Nurodo, jog iki BUAB „Mevex“ bankroto bylos iškėlimo atsakovės veiksmais sudarant sandorius dėl kurių įmonės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, konstatavo jos nesąžiningumą ir sandorių neatitikimą įstatymams. Šios aplinkybės nurodytos Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartyje bankrotą pripažinti tyčiniu bei tai turi prejudicinę reikšmę ir šiai bylai.
24. Pažymi, kad fiduciarinių pareigų pažeidimus atsakovė padarė tyčia arba dideliu neatsargumu. Buvo siekiama pažeisti kreditorių interesus arba veiksmai buvo atlikti dėl didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas.
25. Atsakovė nepasinaudojo teise nuginčyti civilinės atsakomybės sąlygų prezumpciją (neteisėtų veiksmų ir kaltės), t.y. nepateikė įrodymų ir argumentų civilinės atsakomybės sąlygų prejudicialumą ir paneigti savo atsakomybę, neįrodinėjo ir neįrodė, jog UAB „Mevex“ nebūtų pajėgi atsiskaityti su UAB „Vevira“, net jai neatlikus veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, todėl mano, kad reikalavimas yra pilnai įrodytas ir turėtų būti tenkinamas.
26. Atsakovė su pareikštu ieškiniu, prašo ieškinį atmesti. Atsakovės pozicija iš esmės grindžiama šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
27. Nurodo, jog Lietuvos apeliacinis teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo atsakovės R. S. atžvilgiu, konstatavo bylos esmės neatskleidimą, t.y. dėl netinkamai nustatytų ir įvertintų bylos aplinkybių, susijusių su civilinės atsakomybės taikymo atsakovei R. S. sąlygų nustatymu (neteisėtų veiksmų ir žalos dydžio). Pažymi, kad nutartis dėl grąžinimo yra įsiteisėjusi ir privaloma tiek bylą iš naujo nagrinėjančiam teismui, tiek byloje dalyvaujančioms šalims.
28. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje dėl BUAB „Mevex“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir joje nustatytos aplinkybės neturi prejudicinių savybių ir šioje civilinėje byloje šia tyčinio bankroto nutartimi remtis negalima. Nagrinėjamoje byloje turi būti nustatomos civilinės atsakomybės sąlygos arba jų nebuvimas. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Romiris“ ieškinio pagrindas, kuris apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, buvo grindžiamas tyčinio bankroto nutartimi ir joje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad bendrovė prie bankroto buvo privesta tyčia, ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas vien dėl šios priežasties.
29. Nurodo, jog atsakovė R. S. ėjo BUAB „Mevex“ direktorės pareigas. Jos vadovavimo laikotarpiu, bendrovė veikė sėkmingai ir atsakovė jokių neteisėtų veiksmų ieškovės UAB „Romiris“ ir/ar pradinės kreditorės UAB „Vervora“, kurios reikalavimą perėmė ieškovė, atžvilgiu neatliko ir jokios žalos nepadarė.
30. Ieškovė UAB „Romiris“ neįrodinėja, kad atsakovė R. S. padarė tiesioginę žalą ieškovei UAB „Romiris“ ar pradinei kreditorei UAB „Vevira“. Ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose visi argumentai išimtinai yra susiję su tariama išvestine žala kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku nebuvo kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o ne su kokia nors tiesiogine žala konkrečiam kreditoriui.
31. Nurodo, jog atsakovei R. S. būnant bendrovės BUAB „Mevex“ vadove, iš UAB „Vevira“ įsigijo prekių už 380 000 Lt. Už parduotas prekes su UAB „ Vevira“ buvo atsiskaityta 2009 m. rugpjūčio 10 d. vienarūšių reikalavimų įskaitymo sutartimi, sudaryta tarp UAB „Vevira“, UAB „Mevex“ ir R. S.. Vienarūšių reikalavimų įskaitymo sutartis niekada nebuvo pripažinta negaliojančia ir yra galiojanti šiai dienai. Šios aplinkybės neginčytinai reiškia, kad UAB „Mevex“ su UAB „vevira“ yra visiškai atsiskaičiusi, o atsakovė R. S. nei BUAB „Mevex“, nei UAB „ Vevira“ atžvilgiu neatliko absoliučiai jokių neteisėtų veiksmų.
32. Nesutinka su ieškovės argumentais, kad aplinkybę, jog BUAB „Mevex“ nėra atsiskaičiusi su UAB „Vevira“ neva įrodo Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis. Pažymi, kad iš taikos sutarties turinio nėra galimybės nustatyti, kokiu pagrindu bankrutuojančių bendrovių administratoriai nusprendė įtraukti UAB „Vevira“ į BUAB „Mevex“ kreditorių sąrašą. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Kadangi esminis šios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taiko sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir prejudicinės reikšmės.
33. Po vienarūšių reikalavimų įskaitymo sutarties, UAB „ Mevex“ įvykdė visus savo įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė šia sutartimi, t.y. R. S. perleidus savo reikalavimą naujam kreditoriui V. P., 2011 m. sausio 5 d. naujasis kreditorius ir UAB „Mevex“ sudarė sutartį dėl skolos grąžinimo, kuria UAB „Mevex“ įsipareigojo grąžinti V. P. 380 000 Lt sumą iki 2011 m. kovo 7 d. Vėliau buvo išduotas teismo įsakymas ir iš UAB „Mevex“ priteista, o vėliau ir sumokėta skola.
34. Pažymi, kad BUAB „Mevex“ vykdė ne tik prekybos veiklą, bet ir krovinių pervežimo veiklą, todėl bendrovės veikloje buvo sudarinėjami įvairūs sandoriai, kurie buvo būtini vykdant pervežimo veiklą ir kurie buvo naudingi bendrovės vykdomojoje veikloje. BUAB „Mevex“ vykdama krovinių pervežimo veiklą nuomojosi iš UAB „RS Logistics“ priklausančias transporto priemones. Atsakovės vadovavimo laikotarpiu BUAB „Mevex“ niekada nesinuomojo iš UAB „RS Logistics“ transporto priemonių, kurias pati būtų įsigijusi lizingo būdu.
35. Pažymi, kad BUAB „Mevex“ iškėlus bankroto bylą, tarp BUAB „Mevex“ ir UAB „RS Logistics“ buvo sudaryta taikos sutartis, kuri buvo patvirtinta Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje, o taikos sutarčiai pritarta kreditorių susirinkime. Pagal taikos sutartį UAB „RS Logistics“ įsipareigojo sumokėti BUAB „Mevex“ 8500 Eur sumą. Mano, kad šios aplinkybės patvirtina, kad sandoriai su UAB „RS Logistics“ buvo pelningi bendrovei.
36. Atsakovė R. S. bendrovės veikloje, siekiant, jog bendrovė turėtų apyvartinių lėšų, suteikdavo paskolas BUAB „Mevex“. Nesutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovė, įmonei esant nemokiai, pirmiau už kitus kreditorius atgavo skolą, tuo pažeisdama atsiskaitymų eiliškumą. Pažymi, kad CK 6.9301straipsnis, įtvirtinantis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, įsigaliojo tik 2013 m. sausio 1 d. ir ieškovės nurodomu laikotarpiu negaliojo.
37. UAB „Romiris“ nurodo aplinkybes apie 2009 metais atliktą UAB „Mevex“ mokestinį patikrinimą, tačiau, kaip ir kokiu būdu konkrečiai atliktas mokestinis patikrinimas ir BUAB „Mevex“ apskaičiuotos mokestinės prievolės yra susijusios su kokiais nors neteisėtais atsakovės veiksmais ieškovės ar pradinės kreditorės atžvilgiu, nėra nurodoma.
38. Pažymi, kad atsakovė niekada nebuvo BUAB „Mevex“ akcininke, todėl niekada neturėjo nei teisės, nei pareigos skirti asmenis į BUAB „Mevex“ valdymo organus. Atsakovė nepriiminėjo jokių sprendimų, susijusių su asmenų skyrimu į BUAB „Mevex“ valdymo organus bei neperleidinėjo jokių bendrovės akcijų.
39. Pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kreditorius neturi teisės kreiptis į teismą ir reikalauti iš bendrovės vadovo atlyginti žalą dėl to, kad pastarasis laiku nesikreipė į teismą ir reikalauti atlyginti žalą dėl to, kad pastarasis laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymi, kad ieškovė neįrodinėja bendrovės nemokumo momento, bendrovės į balansą įrašyto turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų, kurie leistų nustatyti, ar atsakovė turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
40. Nurodo, jog ieškovė iš pradinės kreditorės UAB „ Vevira“ reikalavimą įgijo tik 2016 metais ir niekaip nėra susijusi su BUAB „Mevex“ bankroto byla. Ieškovės argumentai dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą ne tik, kad neturi jokios reikšmės šioje civilinėje byloje, tačiau ir nepagrįsti.
41. Ieškovė nurodo, kad ieškovės kreditorinis reikalavimas kildinamas iš neteisėto trišalio sandorio. Vienarūšių reikalavimų įskaitymo sutartis buvo sudaryta dar 2009 m. rugpjūčio 10 d. Ieškovė ieškinį pateikė 2021 m. gegužės 25 d., t.y. praleidusi trejų metų ieškinio senaties terminą. Netgi tuo atveju, jeigu vertinant, kad pradinė kreditorė UAB „Vevira“ reikalavimą įgijo Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi, ieškovės ieškinys teismui pareikštas taip pat praleidus trejų metų ieškinio senaties terminą, taikytiną reikalavimams dėl žalos atlyginimo.
42. Teismo posėdyje atsakovės atstovai iš esmės pakartojo ir palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus. Atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovė nepagrįstai remiasi tyčinio bankroto nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, kadangi šiuo atveju yra netaikoma prejudicija. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, ieškovė turėjo įrodinėti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje yra neįrodyta žala, priežastinis ryšys. Atsakovės vertinimu yra nenustatytas žalos dydis, kadangi patvirtintas ieškovės kreditorinis reikalavimas negali būti vertinamas kaip nustatytas žalos dydis.
43. Taip pat pažymėjo, kad byla nagrinėjama pagal ieškovės pareikšto ir suformuoto ieškinio reikalavimus. Ieškovė nagrinėjamoje byloje nekeitė ieškinio pagrindo. Ieškovės nurodytos aplinkybės apibrėžia nagrinėjamo dalyką, tačiau tai nėra ieškinio pagrindas. Mano, kad šiuo atveju reikėtų vertinti kokiu pagrindu atsirado ieškovės reikalavimas. Ieškovė yra reikalavimą iš BUAB „Vevira“ perėmęs asmuo. Ieškovė įsigijo reikalavimą žalai atlyginti, tačiau reikalavimo perleidimo sutartimi neįgijo reikalavimo reikalauti 6 procentų dydžio metinių palūkanų. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad BUAB „Mevex“ būtų padariusi žalą UAB „Vevira“. Patvirtintoje taikos sutartyje tarp BUAB „Mevex“ ir BUAB „Vevira“ nėra nurodyta kokiu pagrindu buvo susitarta įtraukti BUAB „Vevira“ kreditorinį reikalavimą į BUAB „Mevex“ bankroto bylą. Vienarūšių reikalavimų įskaitymas tarp BUAB „Mevex“ ir BUAB „Vevira“ nebuvo pripažintas negaliojančiu, jis nėra nuginčytas. Todėl nežinant kokiu pagrindu atsirado BUAB „Vevira“ reikalavimas, sudėtinga vertinti civilinės atsakomybės sąlygas. Pažymėjo, kad ieškovės pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (75 punktas) nurodoma, kad nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas kildinamas iš vienarūšių reikalavimų įskaitymo. Tyčinio bankroto byloje buvo kalbama tik apie vienintelį sandorį, kitos aplinkybės iš esmės nebuvo vertintos. Vienarūšių reikalavimų įskaitymo sandoris, kurio pagrindu buvo atsiskaityta su BUAB „Vevira“, yra galiojantis.
44. Nesutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovės kaltę patvirtina ir LVAT nutartis. Pažymi, kad šioje byloje buvo nagrinėjamas mokestinis ginčas. Išsprendus ginčą, BUAB „Mevex“ mokesčius sumokėjo.
45. Trečiasis asmuo atsiliepimo nagrinėjamoje byloje nepateikė.
Ieškinys atmestinas.
46. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Romiris“ perėmusi reikalavimą iš pradinės kreditorės BUAB „Vevira“ skolininkės BUAB „Mevex“ atžvilgiu, kreipėsi dėl žalos atlyginimo solidariai iš buvusių BUAB „Mevex“ vadovų R. S. ir R. S.. Pradinio kreditoriaus BUAB „Vevira“ finansinis kreditorinis reikalavimas 110 055,60 Eur sumai buvo patvirtintas BUAB „Mevex“ bankroto byloje, kurį 2018 m. kovo 19 d. reikalavimo perleidimo sutartimi įgijo UAB“ Romiris“. 2018 m. birželio 25 d. BUAB „Mevex“ buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Išregistravus BUAB :Mevex“ ieškovės reikalavimas bankroto byloje nebuvo patenkintas.
47. Atsakovė R. S. BUAB „Mevex“ vadove buvo laikotarpiais nuo 2009 m. birželio 18 d. iki 2010 m. gegužės 31 d., nuo 2010 m. gruodžio 14 d. iki 2012 m. lapkričio 21 d., nuo 2013 m. sausio 21 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. BUAB „Mevex“ akcininku nuo 2009 m. gegužės 13 d. iki 2011 m. gegužės 10 d. buvo M. T., nuo 2011 m. gegužės 10 d. iki 2012 m. lapkričio 13 d. J. V., nuo 2012 m. lapkričio 13d. iki 2018 m. birželio 26d. J. B..
48. 2015 m. sausio 22 d. iškelta bankroto byla UAB „Mevex“.
49. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2682-340/2018 BUAB „Mevex“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Vilniaus apygardos teismas, pripažindamas bankrotą tyčiniu konstatavo, kad BUAB „Mevex“ faktiškai valdė abu atsakovai, kurių sprendimais įmonės turtas buvo perleistas susijusiems asmenims, dėl ko įmonė buvo sąmoningai blogai valdoma ir priimami akivaizdžiai nenaudingi įmonei sprendimai. Vadovai laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, tuo buvo pažeisti įmonės kreditorių teisėti interesai. Be to, 2009 m. rugpjūčio 10 d. R. S. BUAB „Vevira“ vardu pasirašė vienarūšių reikalavimų įskaitymo sutartį, kurią BUAB „ Vevira“ 380 000 Lt. skolą R. S., perleido BUAB „Mevex“ prisiimant 380 000 Lt. Įsiskolinimą. Tokiu būdu buvo patenkintas R. S. kreditorinis reikalavimas. BUAB „Vevira“ turtas buvo perleistas R. S. vadovaujamai įmonei BUAB „Mevex“ už bendrą 380 795,44 Lt sumą, tačiau nėra duomenų, jog minėtą turtą BUAB „Mevex“ būtų faktiškai gavusi.
50. 2016 m. gegužės 5 d. Šiaulių apygardos teismas patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp BUAB „Vevira“ ir BUAB „Mevex“ civilinėje byloje dėl vienarūšių reikalavimų įskaitymo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia bei panaikinimo nuo jos sudarymo momento, restitucijos taikymo. Nutarties 1 punkte nurodoma, jog BUAB „Mevex“ turtas yra parduotas tretiesiems asmenims per 2010-2011 metus ir restitucija natūra yra negalima, todėl ieškovė BUAB „Vevira“ yra įtraukiama į trečios eilės BUAB „Mevex“ kreditorių sąrašą, patvirtinant 110055,61 Eur finansinį reikalavimą. BUAB „Mevex“ bankroto administratorius sutiko ieškovės BUAB „Vevira“ finansinį reikalavimą 110 055,61 Eur įtraukti į trečio eilės BUAB „Mevex“ kreditorių sąrašą.
51. 2018 m. kovo 19 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, BUAB „Vevira“ perleido UAB „Romiris“ reikalavimo teisę į BUAB „Mevex“ dėl 110055,60 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo išieškojimo.
52. Atsakovė R. S. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. B2-2682-340/2018 dėl BUAB „Mevex“ bankroto pripažinimo tyčiniu; atnaujinus procesą prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutarties dąlį, kuria teismas nutarė pripažinti BUAB „Mevex“ bankrotą tyčiniu arba iš Vilniaus apygardos teismo 2017m. liepos 26 d. nutarties motyvuojamosios dalies pašalinti argumentus, kuriais buvusi BUAB „Mevex“ vadovė R. S. pripažinta atsakinga už BUAB „Mevex“ tyčinį bankrotą. Atsakovės R. S. prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo netenkintas.
53. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. lapkričio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-1075/2022, panaikino pirmosios instancijos ir apeliacinio teismo nutartys ir nutraukė procesą pagal R. S. prašymą dėl proceso BUAB „Mevex“ tyčinio bankroto byloje atnaujinimo. Kasacinis teismas konstatavo, kad BUAB „Mevex“ išregistravimas iš Juridinių asmenų registro reiškia, jog neliko vienos iš šalių, todėl procesas pagal R. S. prašymą atnaujinti bylos procesą yra pradėtas nepagrįstai, todėl procesą nutraukė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. lapkričio 16 d. nutarties 33 punkte pažymėjo, kad toks proceso pagal R. S. prašymą atnaujinti byloje procesą nutraukimas nereiškia, jog jos interesai negalėtų būti apginti kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, žalos atlyginimo byloje teikiant argumentus dėl civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentavo, kad šiuo atveju negali būti taikomos teismo sprendimo prejudicialumo savybės atsižvelgiant į tai, kad nors R. S. ir buvo įtraukta į tyčinio bankroto procesą, tačiau nebuvo apie jį tinkamai informuota.
54. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-17-450/2023 22 punkte, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuotas aplinkybes, pažymėta, kad sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo iš atsakovės R. S., kaip buvusios BUAB „Mevex“ vadovės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išimtinai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-2682-340/2048 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais ir nevertino būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų.
55. Ieškovės vertinimu, nagrinėjamoje byloje turėtų būti pripažįstamas Vilniaus apygardos teismo tyčinio bankroto byloje nustatytos aplinkybės dėl atsakovės R. S. veiksmų, t.y. atsakovės neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys, turinčiais prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, nors ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse nurodyta, kad tyčinio bankroto byloje nustatytos aplinkybės atsakovės R. S. atžvilgiu nelaikytinos prejudiciniais faktais.
56. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Ieškovė prašo laikyti prejudiciniais faktais Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.B2-2682-340/2018 (tyčinio bankroto byloje) nustatytas aplinkybes, patvirtinančias atsakovės kaltę ir priežastinį ryšį, tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse nurodytus argumentus, kad nagrinėjamu atveju negali būti taikomos teismo sprendimo prejudicialumo savybės, nėra pagrindo įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo sprendimo dėl BUAB „ Mevex“ bankroto pripažinimo tyčiniu nustatytų aplinkybių laikyti prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjant bylą pakartotinai, turi būti nustatinėjamos civilinės atsakomybės sąlygos, tame tarpe kaltė ir priežastinis ryšys, ir tik tuo atveju, jeigu civilinės atsakomybės sąlygos būtų nustatytos, atsakovei galėtų kilti atsakomybė dėl turtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad juridinio asmens tyčinis bankrotas ir bankrutavusio juridinio asmens valdymo organų civilinė atsakomybė yra skirtingi teisės institutai, turintys skirtingą paskirtį, tikslus, taikymo sąlygas.
57. Tais atvejais, kai nėra pakankamo pagrindo aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, pripažinti prejudiciniais faktais pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, teismo sprendimas vertintinas kaip rašytinis įrodymas, jo įrodomoji reikšmė bylos faktų konstatavimui vertintina kartu su kitais šioje byloje surinktais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013; 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2013).
58. Ieškovė nagrinėjamoje byloje pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei R. S., kaip buvusiai BUAB „Mevex“ vadovei.
59. Teismų praktikoje kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo juridinio asmens vadovams ir (ar) dalyviams (CK 6.263 straipsnio 1 dalis) yra pripažįstama, tačiau ji taikoma itin siauriai; tokia pozicija grindžiama tuo, kad ši teisė yra išimtis iš bendrijų kreditoriaus teisių gynimo taisyklių, be kita ko, įmonės nemokumo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-540-469/2018; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-30-969/2021).
60. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad tiesioginė juridinio asmens organų civilinė atsakomybė juridinio asmens kreditoriams, grindžiama bendraisiais deliktinės atsakomybės pagrindais (CK 6.263 straipsnio 1 dalimi), gali kilti tik nustačius, kad: 1) bendrovės valdymo organai atliko neteisėtus veiksmus, nukreiptus į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitus į konkretų kreditorių nukreiptus nesąžiningus veiksmus); 2) būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsirado žala (tokia žala nelaikomas bendro bendrovės nemokumo sukėlimas ar mokumo sumažėjimas, kuris vienodai paveikia tiek konkretų kreditorių, tiek kitus bendrovės kreditorius); 3) bendrovė pati negali patenkinti kreditoriaus reikalavimų. t. y. bendrovės valdymo organų atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-30-969/2021).
61. Reiškiant tiesioginį kreditoriaus ieškinį juridinio asmens dalyviui dėl individualiai kreditoriui padarytos žalos atlyginimo CK 6.263 straipsnio pagrindu taip pat turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
62. Nagrinėjamos bylos atveju aktuali ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokio jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau padaryto tik dėl jo didelės kaltės, t. y. dėl tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar dėl didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas. Paprastas vadovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei pagal CK 6.263 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K?3?232-701/2020 38 punktas).
63. Ieškovės vertinimu, atsakovė pažeidė fiduciarines ir rūpestingumo pareigas, pažeidė vadovo objektyvaus elgesio standartus, t.y. nesielgė rūpestingai, apdairiai ir protingai, siekė pažeisti kreditorių interesus, iš anksto žinodama, kad dėl šių veiksmų atsiras žala bendrovei, sudarydama vienarūšių reikalavimų perleidimo sutartį su BUAB „Vevira“ pažeidė kreditorių interesus, nes sudarius fiktyvų sandorį tarp susijusių asmenų, vienarūšių reikalavimų įskaitymo sutartimi BUAB „Mevex“ atsirado prievolė apmokėti R. S. skolą, nors BUAB „Vevira“ jokio atsiskaitymo negavo. Be to, atsakovė nesikreipė laiku dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei.
64. Byloje nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 10 d. tarp BUAB „Vevira“, atstovaujamos R. S. ir UAB „Mevex“ atstovaujamos R. S. sudaryta vienarūšių reikalavimų įskaitymo sutartis. Šia sutartimi R. S. skola BUAB „ Vevirai“ perleista BUAB „Mevex“. Vienarūšių reikalavimų įskaitymo sutartimi sumažintas BUAB „Vevira“ įsiskolinimas R. S.. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad, sudarius vienarūšių reikalavimų įskaitymo sutartį, BUAB „Mevex“ įsigijo kompanijos „Sparco“ prekes ir BUAB „Mevex“ neturint pakankamai lėšų atsiskaityti už gautas prekes iš BUAB „Vevira“, buvo perimta BUAB „Vevira“ skola R. S..
65. Šios tarp BUAB „Vevira“ ir BUAB „Mevex“ sudarytos vienarūšių reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumas buvo nagrinėjamas Šiaulių apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje BUAB „Vevira“ nemokumo administratorius buvo pareiškęs ieškinį dėl minėtos sutarties pripažinimo negaliojančia ir niekine. Šiaulių apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje patvirtino taikos sutartis, sudarytą tarp bankrutuojančių UAB „Vevira“ ir UAB „Mevex“, kuria susitarta, kad BUAB „Vevira“ kreditorinis reikalavimas yra įtraukiamas į trečios eilės BUAB „Mevex“ kreditorių sąrašą. Kaip nurodoma taikos sutarties 1 punkte, taikos sutartis sudaryta dėl to, kad BUAB „Mevex“ turtas per 2010-2011 metus yra parduotas tretiesiems asmenimis ir restitucija natūra yra negalima. Iš sudarytos taikos sutarties turinio galima suprasti, kad būtent dėl to, jog BUAB „Mevex“ turtas yra parduotas tretiesiems asmenims, buvo susitarta įtraukti BUAB „Vevira“ į trečios eilės kreditorių sąrašą, tačiau šalys sudarydamos taikos sutartį, neišreiškė savo valios dėl vienarūšių reikalavimų įskaitymo sutarties pripažinimo negaliojančia ar niekine.
66. Nesant išreikštos šalių valios dėl pačios vienarūšių reikalavimo įskaitymo sutarties pripažinimo negaliojančiu ir tik patvirtinus BUAB „Vevira“ kreditorinį reikalavimą tuo pagrindu, kad BUAB „Mevex“ turtas per 2010-2011 metus yra parduotas tretiesiems asmenims ir negalima restitucija natūra, neleidžia daryti išvados, kad vienarūšių reikalavimų įskaitymo sutartis yra pripažinta negaliojančia ir niekine.
67. Be to, vėliau R. S. perleido savo kreditorinį reikalavimą V. P., 2011 m. sausio 5 d. V. P. ir BUAB „Mevex“ sudarė sutartį dėl skolos grąžinimo, kurios pagrindu BUAB „Mevex“ įsipareigojo grąžinti V. P. 380 000 Lt. iki 2011 m. kovo 7 d. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 d. įsakymu išieškoma iš BUAB „Mevex“ 380 000 Lt skola, 4484 Lt. delspinigių, 6 procentų dydžio metinės palūkanos kreditoriaus V. P. naudai. Duomenų, kad reikalavimo perleidimo sutartis yra nuginčyta, nagrinėjamoje byloje nėra.
68. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžiu, R. S. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką LR BK 208 straipsnio 1 dalį (už dalį BUAB „Vevira“ kreditorių reikalavimų patenkinimą) bei pagal LR BK 223 straipsnio 1 dalį (už aplaidų BUAB „ Vevira“ buhalterinės apskaitos tvarkymą). Tuo pačiu nuosprendžiu, iš R. S. priteista BUAB „Vevira“ naudai 275 116,66 Eur (949922,80 Lt) turtinei žalai atlyginti. Dalį priteistos turtinės žalos sudarė 380 000,00 Lt, kurią BUAB „Vevira“ patyrė dėl to, kad R. S. 2009 m. rugpjūčio 10 d., atstovaudamas kaip direktorius BUAB „Vevira“ pasirašė vienarūšių reikalavimų perleidimo sutartį dėl BUAB „ Vevira“ skolos perleidimo BUAB „Mevex“, tokiu būdu sumažindamas BUAB „Vevira“ įsiskolinimą R. S., t.y. patenkino savo, kaip BUAB „ Vevira“ kreditoriaus reikalavimą. Pradinei kreditorei BUAB „Vevira“ žalos atlyginimas yra priteistas iš R. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu.
69. Nors atsakovė teigia, kad žalos atlyginimas negali būti iš jos priteisiamas ir tuo aspektu, kad baudžiamojoje byloje buvo patenkintas BUAB „Vevira“ civilinis ieškinys ir priteista žala iš R. S., tame tarpe įsiskolinimas pagal vienarūšių reikalavimų įskaitymo sutartį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad baudžiamojoje byloje pareikšto ieškinio dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo dydis buvo apskaičiuotas Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. BUAB „Vevira“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimu suma, t.y. 275 116,65 Eur.
70. Ieškovė vertina, kad šiuo atveju atsakovė, būdama BUAB „Mevex“ vadovė, sudarydama vienarūšių reikalavimų perleidimo sutartį, nepagrįstai perėmė BUAB „ Vevira“ įsiskolinimą R. S., t.y. buvo sudaryta fiktyvus sandoris. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad R. S. vienarūšių reikalavimų perleidimo sutartimi perimtą reikalavimą į BUAB „Mevex“ perleido V. P., kuriam buvo išduotas teismo įsakymas dėl skolos išieškojimo iš BUAB „Mevex“. Todėl šiuo atveju vertinti, kad šia sutartimi buvo tyčia siekiama pažeisti kreditorių interesus ir šis sandoris yra fiktyvus, nėra pakankamo pagrindo. Sandoris, kuriuo R. S. perleido reikalavimo teisę V. P. nėra nuginčytas. Atsakovės atstovo teigimu, BUAB „Mevex“ prievolę V. P. įvykdė. Iš byloje esančių BUAB „Mevex“ įrašų apie pateikiamus likučius dienos pradžioje ir pabaigoje bei kasos kvitų matyti, kad BUAB „Mevex“ mokėjo skolą V. P., t.y. 2012 m. sausio 17 d. sumokėta 70 000 Lt., 2012 m. sausio 6 d. – 4000 Lt, kas tikėtinai leidžia daryti išvadą, kad BUAB „Mevex“ vykdė prievolę V. P..
71. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galinti sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Tam, kad būtų konstatuotas įmonės vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausia turi būti nustatytas vadovo (ar kitų subjektų, kuriems nustatyta ši pareiga) pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėja, kad atsakovė laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nors tuo metu bendrovės finansinė padėtis buvo sunki. Ieškovė šiam aplinkybei pagrįsti jokių duomenų bylos nagrinėjimo metu neteikė ir iš esmės rėmėsi Vilniaus apygardos teismo nutartimi dėl BUAB „Mevex“ bankroto pripažinimo tyčiniu nustatytomis aplinkybėmis. Iš Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria BUAB „Mevex“ bankrotas pripažintas tyčiniu matyti, kad 2013 metais BUAB „Mevex“ turėjo finansiniu sunkumų. Bendrovės turtą sudarė 1 258 688 Lt dydžio suma, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 817 178 Lt. sumą, t.y. bendrovės įsipareigojimai viršijo bendrovės balanse nurodytą turto vertę. Bankroto byla UAB „Mevex“ iškelta 2015 m. sausio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Pažymėtina, kad atsakovė bendrovė vadove buvo iki 2013 m. lapkričio 30 d. Vertinant ar įmonė yra nemoki ir ar įmonės vadovas turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina atsižvelgti įvertinti, ar juridinis vykdo veiklą, ar vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius, yra nevykdomi įsipareigojimai kreditoriams ar įmonė neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniais reikalavimams patenkinti. Duomenų, kurie leistų vertinti įmonės veiklą ir spręsti apie nemokumo atsiradimo momentą, byloje nėra. Ieškovė, siekdama įrodyti atsakovės neveikimą, remiasi Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuria BUAB „Mevex“ bankrotas pripažintas tyčiniu bei nurodytą, kad 2013 metais BUAB „Mevex“ finansinė padėtis buvo sunki, tačiau ar tuo metu buvusi finansinė padėtis lėmė bendrovės bankrotą ar bendrovė buvo nemoki ir negalėjo vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, byloje duomenų nėra.
72. Ieškovė nagrinėjamojo byloje teigia, kad nors atsakovė nuo 2013 m. lapkričio 30 d. nėra BUAB „Mevex“ vadovė, tačiau ir toliau faktiškai vadovavo ir buvo BUAB „Mevex“ vadovė ir jai tenka pareiga atlyginti žalą. Pažymėtina, kad iš pateikto Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad atsakovė buvo BUAB „Mevex“ vadove tam tikrais laikotarpiais, tačiau nebuvo BUAB „Mevex“ akcininke. Byloje yra pateikti duomenis, kad akcijos buvo perleistos Latvijos piliečiui J. B., kuris tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, tačiau duomenų leidžiančių daryti išvadą, kad bendrovės faktinė vadovė buvo atsakovė, byloje nėra. Ieškovė yra pateikusi BUAB „Mevex“ finansinės atskaitomybės duomenis, pvz., 2014 m. gegužės 12 d. BUAB „Mevex“ pirkimo operacijos (pasirašyta V. U.), suminių skolų apyskaitą, PVM sąskaitas faktūras išrašytas BUAB „Mevex“, tačiau iš šių pateikiamų dokumentų daryti išvadą, kad bendrovei toliau vadovavo atsakovė R. S. nėra pagrindo, kadangi finansinės atskaitomybės dokumentuose nėra atsakingo asmens ar prekes gavusio asmens parašo.
73. Esant šioms aptartoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė R. S. tyčiniais neteisėtais veiksmais siekė padaryti ieškovei nuostolius, todėl negalima spręsti dėl visų būtinųjų BUAB „Mevex“ vadovės R. S. civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimo. Siekiant taikyti vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos, o ne tik tai, kad ieškovė, kaip kreditorė, neturi galimybės savo reikalavimą patenkinti iš likviduotos dėl bankroto bendrovės turto.
Dėl ieškinio senaties
74. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, pradinės kreditorės BUAB „Vevira“ reikalavimas atsirado 2016 metais, įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarčiai, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis. Patvirtintos taikos sutarties pagrindu BUAB „ Vevira“ buvo įtraukta į BUAB „Mevex“ trečios eilės kreditorių sąrašą.
75. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, nes buvo praleistas ieškinio senaties terminas. Aplinkybė, jog pradinės kreditorės BUAB „Vevira“ reikalavimą perėmė ieškovė UAB „Romiris“ ieškinio senaties terminui taip pat neturi jokios įtakos, kadangi CK 1.128 straipsnis įtvirtina, jog prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Ieškovės vertinimu, ieškinio senatis nebuvo praleista, nes ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai juridinio asmens veikla pasibaigė ir tapo žinoma, kad skola kreditoriui nebus išieškota.
76. Ieškinio senatis – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis), ieškinio termino praleidimas yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu kita ginčo šalis to reikalauja ir teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126, 1.131 straipsniai).
77. Esant pareikštam šalies prašymui taikyti ieškinio senatį, spręsti klausimus dėl ieškinio senaties termino trukmės ir eigos pradžios nustatymo, sustabdymo, pratęsimo, nutraukimo ir atnaujinimo teisės normų taikymo teismas privalo ex officio (pagal pareigas)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 69 punktas).
78. Pažymėtina, kad juridiniam asmeniui iškėlus bankroto bylą, kreditorių ir bankrutuojančios bendrovės teises ir interesus atstovauja nemokumo administratorius. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis kriterijus), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Viena tokių išimčių buvo įtvirtinta ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ). Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą pripažįstama, kad apie ginčo sandorį nemokumo administratorius sužinojo nuo bendrovės dokumentų priėmimo–perdavimo dienos, ir su šiuo momentu siejama ieškinio senaties termino pradžia.
79. Bankroto byla BUAB „Mevex“ buvo iškelta 2015 m. sausio 22 d. Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad BUAB „Vevira“ apie jos pažeistas teises tapo žinoma įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo nutarčiai, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis tarp BUAB „Vevira“ ir BUAB „Mevex“. Pažymėtina, kad taikos sutartyje šalys nurodė priežastį dėl BUAB „Vevira“ yra įtraukiama į trečios eilės BUAB „Mevex“ kreditorių sąrašą, t.y. nurodoma, jog negalima taikyti restitucijos natūra dėl perleisto turto tretiesiems asmenims. Patvirtinus taikos sutartį, BUAB „Vevira“ buvo žinoma apie jos teisių pažeidimą. Aplinkybė, kad pradinės kreditorės BUAB „Vevira“ reikalavimą perėmė ieškovė UAB „Romiris“ ieškinio senaties termino skaičiavimui įtakos neturi, kadangi CK 1.128 straipsnis įtvirtina, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita.
80. Atsižvelgiant į šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusias ginčo situacijos faktines aplinkybes, teismo vertinimu, ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl turtinės žalos atlyginimo yra praleistas. Ieškovė šio termino atnaujinti neprašo, be to vertinant bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pagrindo atnaujinti šį terminą, nėra (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).
81. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo iš atsakovės R. S. – atmestinas.
82. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018).
Dėl bylinėjimo išlaidų paskirstymo
83. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
84. Nagrinėjamoje byloje, apeliacinės instancijos teismui priėmus sprendimą dėl bylos dalies grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas priimant sprendimą. Pažymėtina, kad Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d. sprendimu, ieškovės UAB „Romiris“ ieškinys buvo tenkintas pilnai ir solidariai iš abiejų atsakovų R. S. ir R. S. priteistas turtinės žalos atlyginimas. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl turtinės žalos priteisimo iš atsakovės R. S.. Panevėžio apygardos teismo sprendimas dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo R. S. yra įsiteisėjęs.
85. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), patvirtinti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacija).
86. Atsakovė R. S. nurodė, jog patyrė 4174,50 Eur dydžio atstovavimo išlaidų, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pirmą kartą, 1270,50 Eur advokato atstovavimo išlaidų bylą nagrinėjant pakartotinai pirmosios instancijos teisme ir 1452,00 Eur dydžio atstovavimo išlaidų, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme bei pateikė išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
87. Teismas, įvertinęs tai, kad prašoma priteisti išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgęs į ginčo sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, savalaikį jų pateikimą, sprendžia, jog prašoma priteisti išlaidų suma yra protinga ir pagrįsta, todėl priteistina iš ieškovės atsakovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
88. Bylą nagrinėjant teisme valstybė patyrė 10,19 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme. Atmetus ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 96 straipsnis 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Romiris“, juridinio asmens kodas 122034636, atsakovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 6897,00 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt septynis eurus) advokato atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Romiris“, juridinio asmens kodas 122034636, 10,19 Eur (dešimtų eurų 19 euro centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Panevėžio apygardos teismą.
Teisėja Rita Dambrauskaitė
