Civilinė byla Nr. 3K-3-52-916/2017
Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00251-2015-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.15.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. vasario 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. R. K. ir E. M. D. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. R. K. ir E. M. D. pareiškimą, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims Palangos miesto savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Kretingos miškų urėdijai, valstybės įmonei Registrų centrui, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisės įgijimą pagal įgyjamąją senatį ir bylų dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nagrinėjimą, aiškinimo ir taikymo.
Pareiškėjai tam, kad įregistruotų daiktus ir daiktines teises į juos Nekilnojamojo turto registre, prašė teismo: 1) nustatyti, kad pareiškėjui J. R. K. (toliau – pareiškėjas) įgyjamos senaties pagrindu nuosavybės teisėmis priklauso poilsio namelis (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis ūkio pastato (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis ūkio pastato (duomenys neskelbtini); 2) nustatyti, kad P. D. (toliau – pareiškėjos sutuoktiniui) iki jo mirties dienos 2015 m. kovo 31 d. įgyjamos senaties pagrindu nuosavybės teisėmis priklausė poilsio namelis (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis ūkio pastato (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis ūkio pastato (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjai nurodė, kad pareiškėjas ir pareiškėjos sutuoktinis 1999 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimis iš AB „Jonavos statyba“ firmos „Kėdainių statyba Nr. 5“ nupirko kiekvienas po vieną poilsio namelį, 1/2 dalį virtuvės ir 1/2 dalį prausyklos. Pastatai buvo suprojektuoti, pastatyti ir perduoti eksploatuoti 1966–1968 metais. Statybos vyko miško zonoje, todėl statybų leidimą 1966 m. birželio 20 d. išdavė Miškų ministerija. Statybos projektą derino Palangos miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto architektas. Nuo pat šių statinių įgijimo pareiškėjai juos valdo ir naudoja, moka už elektros energiją, žemės nuomos mokestį, taip pat yra apdraudę šį turtą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisakė įregistruoti šiuos statinius, nes pagal galiojančius teisės aktus nepakanka pateiktų dokumentų, t. y. trūksta sprendimų dėl vasarnamių statybos ir leidimo eksploatuoti. Tokių dokumentų pateikti nėra galimybės, nes AB „Jonavos statyba“ ir jos firma „Kėdainių statyba Nr. 5“ yra likviduotos ir išbrauktos iš Juridinių asmenų registro, archyvinė medžiaga sunaikinta. Pagal statinių ekspertizę pastatai yra nejudamai susieti su žeme stulpiniais betoniniais pamatais, nuolat eksploatuojami, jie yra geros būklės, įrengta elektros instaliacija, statiniai yra tinkami toliau (20–25 metų) eksploatuoti kaip sezoniniai poilsio nameliai – vasarnamiai.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Palangos miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 1 d. sprendimu pareiškėjų pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmetė.
Teismas nustatė, kad 1999 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimis pareiškėjas ir pareiškėjos sutuoktinis iš AB „Jonavos statyba“ firmos „Kėdainių statyba Nr.5“ nupirko po poilsio namelį; 1/2 dalį virtuvės; 1/2 dalį prausyklos, geriamojo vandens šulinį ir lauko tualetą bendrai naudoti. Kiekvienas pirkėjas pardavėjui sumokėjo po 2000 Lt (579,24 Eur). 1999 m. liepos 30 d. Kretingos miškų urėdija ir pareiškėjos sutuoktinis sudarė Miško plotų nuomos sutartį Nr. 13 dėl 0,11 ha miško sklypo Palangos girininkijoje nuomos už 708 Lt (205,05 Eur) metinį nuomos mokestį. 1999 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjos sutuoktinis ir pareiškėjas sudarė sutartį, kad nuomos mokestį pagal miško plotų nuomos sutartį jie mokės lygiomis dalimis.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas ir pareiškėjos sutuoktinis poilsio namelius ir kitus statinius atvirai, nepertraukiamai daugiau nei 10 metų valdė kaip savo. Teismas nurodė, kad viena iš įgyjamosios senaties taikymo sąlygų – asmuo nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Pareiškėjas ir pareiškėjos sutuoktinis poilsio namelius ir kitus statinius įgijo 1999 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimis. Aplinkybė, kad jie šių sutarčių neįformino įstatymų nustatyta tvarka, nesudaro pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad poilsio nameliai ir kiti statiniai jiems priklauso nuosavybės teisėmis pagal įgyjamąją senatį.
Teismas, nustatęs, kad nėra visų būtinųjų CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį taikymo sąlygų, pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal pareiškėjų apeliacinį skundą, 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Kolegija nurodė, kad statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jei jo statyba yra įvykdyta teisės aktų nustatyta tvarka. Tinkamai nesuformavus objekto kaip nekilnojamojo daikto, atsakovui gali būti pripažinta nuosavybės teisė tik į statybines medžiagas, o ne patį daiktą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2003). Kolegija nurodė, kad šiuo atveju neteisėtas daikto sukūrimas negali suteikti nuosavybės teisių.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjai prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 18 d. nutartį ir Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą ir perduoti bylą iš nauji nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjai neatitinka įgyjamosios senaties taikymo sąlygos, jog asmuo nėra daikto savininkas. Pagal 1964 m. CK 58, 255 straipsnius 1999 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartys yra niekinės ir negaliojančios nuo sudarymo momento, todėl sutarčių pagrindu pareiškėjai netapo poilsio namelių savininkais, tačiau atsirado nekilnojamųjų daiktų teisėtas, sąžiningas, atviras ir nepertraukiamas valdymas. Specialiosios įgyjamosios senaties institutą reglamentuojančios teisės normos nenustato reikalavimo registruoti daikto valdymą, kaip būtinos sąlygos siekiant pripažinti nuosavybės teisę į daiktą įgyjamosios senaties pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02Ny8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-67/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-67/2011">3K-7-67/2011</a>). Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos. Tai, be kita ko, reiškia, kad asmuo, įgijęs nekilnojamąjį daiktą sandoriu, kuris atitiko sandorio šalių valią ir įstatymo reikalavimus, tačiau jo neįregistravęs ir dėl to sandoriui tapus negaliojančiu (1964 m. CK 255 straipsnis), savo teises gali ginti įgyjamosios senaties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02Ny8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-67/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-67/2011">3K-7-67/2011</a>; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tinkamai nesuformavus objekto kaip nekilnojamojo daikto ir jo neįregistravus pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė tik į statybines medžiagas, o ne patį daiktą. Byloje yra statinio ekspertizės aktas, kad namelių konstrukcijos atitinka visus statybų techninių reglamentų reikalavimus, kad pastatai nejudamai susieti su žeme kapitaliniais stulpiniais betoniniais pamatais, kad visos konstrukcijos, apkalimas, stogo danga, langai ir durys yra geros būklės, tinkamai įvesta instaliacija, vandentiekis ir kanalizacija ir kad pastatai yra tinkami toliau eksploatuoti.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 532 straipsnio 1 dalį pasirengimo nagrinėti teisme metu, tačiau ne vėliau kaip per trisdešimt dienų iki teismo posėdžio, specialiame interneto tinklalapyje skelbiamas pranešimas apie bylos nagrinėjimą. Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartimi nutarta specialiame interneto tinklalapyje paskelbti pranešimą apie bylos nagrinėjimą. Tačiau toks pranešimas specialiame interneto tinklapyje nebuvo paskelbtas. Teismas, nepaskelbdamas specialiame interneto tinklalapyje pranešimo apie bylos nagrinėjimą, neišsiaiškino, ar yra kiti, nei nurodė patys pareiškėjai, suinteresuoti civilinės bylos baigtimi asmenys.
Suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacini skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Jeigu daiktas sukuriamas, nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, jis negali būti pripažįstamas teisėtai sukurtu nuosavybės objektu, o asmuo neįgyja į jį nuosavybės teisių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013). Tik statytojui teisės aktų nustatyta tvarka pastačius būtent nekilnojamąjį daiktą ir nustojus jį valdyti, kiti asmenys gali šį turtą įgyti įgyjamąja senatimi. Pareiškėjai, įrodinėdami, kad įgijo nekilnojamuosius daiktus – poilsio pastatus, nepateikė nei statybos leidimo, nei valstybinės komisijos pasirašytų ir vykdomojo komiteto patvirtintų gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų priėmimo naudoti aktų. Pagal Ministrų Tarybos 1962 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 700 „Dėl pastatytų įmonių, pastatų ir įrenginių priėmimo naudojimui tvarkos“ 1 punktą pastatytus arba rekonstruotus pastatus, įmones ir įrenginius turi priimti naudoti valstybinės priėmimo komisijos, pagal 6 punktą įmonių, pastatų ir įrenginių priėmimo naudoti aktus tvirtina organai, kurie yra paskyrę valstybines priėmimo komisijas. Gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų bei įrenginių priėmimo naudoti data laikoma toji, kada darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas patvirtina valstybinės priėmimo komisijos aktą. Pažymėtina, kad Ministrų Taryba 1969 m. spalio 20 d. potvarkio Nr. 884-p 1 punktu uždraudė statyti vasarnamius Kretingos rajono Šventosios apylinkės teritorijoje.
Jei pareiškėjai manė, kad į procesą turi būti įtraukti suinteresuoti asmenys, apie tai turėjo informuoti pirmosios instancijos teismą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl įgyjamosios senaties instituto taikymo
Įgyjamosios senaties (lot. usucapio) institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODctNzA2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-287-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-287-706/2016">3K-3-287-706/2016</a>).
Nuosavybės teisei įgyti įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.47 straipsnio 11 punktas) būtina visuma įstatyme nustatytų sąlygų, kurių turinys ne kartą nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-327/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-327/2009">3K-3-327/2009</a>; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-156/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-156/2010">3K-3-156/2010</a>; kt.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02Ny8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-67/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-67/2011">3K-7-67/2011</a>).
Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, spręsdamas, kad pareiškėjas ir pareiškėjos sutuoktinis negali ginti savo teisių įgyjamosios senaties institutu, nes tapo poilsio namelių ir kitų statinių savininkais pagal 1999 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartis, nors ir neįformino jų įstatymų nustatyta tvarka.
Tiek pagal šiuo metu galiojančias normas (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.93 straipsnio 3 dalis), tiek pagal 1999 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo metu galiojusias normas (1964 m. CK 255 straipsnis) nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartys turi būti notarinės formos, o notarinės formos nesilaikymas tokį sandorį daro negaliojantį. Taigi, priešingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas, 1999 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarčių, sudarytų rašytine forma, pagrindu pareiškėjas ir pareiškėjos sutuoktinis netapo poilsio namelių ir kitų statinių, kaip nekilnojamųjų daiktų, savininkais.
Pagal kasacinio teismo praktiką sandorio, nesilaikant įstatymo nustatytos formos, sudarymas gali būti sąžiningo ir teisėto valdymo patvirtinimas. Asmuo, sudaręs sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris atitiko sandorio šalių valią, tačiau sandoriui esant negaliojančiam dėl 1964 m. CK 255 straipsnio reikalavimų nesilaikymo, savo teises gali ginti įgyjamosios senaties pagrindais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).
Tačiau apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų pareiškimo, be kita ko, nurodė, kad statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jei jo statyba yra įvykdyta teisės aktų nustatyta tvarka, kad neteisėtas daikto sukūrimas negali suteikti nuosavybės teisių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, darydamas šią išvadą, tinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kadangi neteisėtos statybos rezultatas – statiniai – negali būti privačios nuosavybės teisės objektas, tai nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODctNzA2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-287-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-287-706/2016">3K-3-287-706/2016</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad pareiškėjai nepateikė duomenų apie tai, kad ginčo statiniai pardavėjos AB „Jonavos statyba“ firmos „Kėdainių statyba Nr. 5“ ar kito subjekto iki pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo ar po to buvo tinkamai, tuo metu galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti baigtais ir buvo gautas leidimas juos eksploatuoti. Taigi neįrodytas ginčo statinių statybos teisėtumas, t. y. kad ji vykdyta ir užbaigta laikantis teisės aktų nustatytos statybos tvarkos. Nesant byloje pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ginčo statinių teisėtą statybą iki jų pirkimo–pardavimo sutarčių pasirašymo, taip pat ir vėliau, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad neteisėtos statybos rezultatas – statiniai – negali būti teisėtas privačios nuosavybės teisės objektas. Įvertinęs šią aplinkybę, apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamuosius daiktus pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti (CK 4.68–4.71 straipsniai).
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju gali būti sprendžiama dėl nuosavybės teisių į ginčo turtą kaip į statybines konstrukcijas ir medžiagas, t. y. kaip į kilnojamuosius daiktus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-202/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-202/2009">3K-3-202/2009</a>). Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, sprendžiant šį klausimą, svarbios CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostatos, t. y. ar ginčo turtas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, net jei jų teisės į šį turtą neįregistruotos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02Ny8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-67/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-67/2011">3K-7-67/2011</a>; 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2015).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamuosius daiktus pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl įgyjamosios senaties instituto taikymo ir aiškinimo, o kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo daryti priešingą išvadą.
Dėl pranešimo apie bylos nagrinėjimą skelbimo specialiame interneto tinklalapyje
Pagal CPK 532 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija), pasirengimo nagrinėti teisme metu, tačiau ne vėliau kaip per trisdešimt dienų iki teismo posėdžio, specialiame interneto tinklalapyje skelbiamas pranešimas apie bylos nagrinėjimą. Šios normos tikslas, kad kiti asmenys, kurie gali būti suinteresuoti bylos išnagrinėjimu, turėti teisėtų interesų, susijusių su turtu, į kurį nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą prašo nustatyti pareiškėjas, sužinotų apie bylos nagrinėjimą, tam, kad nustatant nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nors pranešimas apie šios bylos nagrinėjimą buvo parengtas, tačiau specialiame interneto tinklalapyje nepaskelbtas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 532 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti ar pakeisti apskųstą sprendimą, nutartį, nustatęs CPK 346 straipsnyje nurodytus pagrindus (CPK 359 straipsnio 3 dalis). Vienas iš kasacijos pagrindų yra proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taigi ne bet koks proceso teisės normų pažeidimas sudaro pagrindą naikinti apskųstą teismo sprendimą ar nutartį.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad teismai atmetė pareiškėjų pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, konstatuoja, kad padarytas CPK 532 straipsnio 1 dalies pažeidimas nagrinėjamu atveju neturėjo įtakos sprendimo ir nutarties teisėtumui, t. y. nesudaro pagrindo naikinti priimtus teismų sprendimą ir nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasacinis teismas patyrė 7,02 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus pareiškėjų kasacinio skundo, šių išlaidų atlyginimas valstybės naudai priteistinas iš pareiškėjų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno pareiškėjo po 3,51 Eur (7,02 Eur / 2).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš pareiškėjo J. R. K. (duomenys neskelbtini) 3,51 Eur (tris Eur 51 ct) ir iš pareiškėjos E. M. D. (duomenys neskelbtini) 3,51 Eur (tris Eur 51 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Birutė Janavičiūtė
Sigita Rudėnaitė
Dalia Vasarienė
