Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-111-686/2017

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00279-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.6.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ieškinį atsakovams R. Š., K. K., A. K., A. K., R. K., Z. K., A. S., L. D., D. D., I. K., A. K., Kazimierai A. M., R. N., V. P., V. A., L. A. dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus nustatymo, dalyvaujant trečiajam asmeniui Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždarajai akcinei bendrovei.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė prašė teismo nustatyti atsakovams už paimtą visuomenės poreikiams iš jų jiems nuosavybės teise priklausančią Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijoje žemę atlyginimo dydį: 1) už paimtas 8,8600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 75/886 dalis, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusias R. Š., – 105 000 Lt (30 410,10 Eur); 2) už paimtas 8,8600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 75/886 dalis, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusias K. K., – 105 000 Lt (30 410,10 Eur); 3) už paimtas 8,8600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 75/886 dalis, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusias A. K., – 105 000 Lt (30 410,10 Eur); 4) už paimtas 8,8600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 224/886 dalis, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusias A. K., – 313 600 Lt (90 824,84 Eur); 5) už paimtas 8,8600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 225/886 dalis, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusias R. K., – 315 000 Lt (91 230,30 Eur); 6) už paimtas 8,8600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 212/886 dalis, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusias Z. K., – 296 800 Lt (85 959,22 Eur); 7) už paimtą 1,9249 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausiusį A. S., – 288 700 Lt (83 613,30 Eur); 8) už paimtą 0,5577 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausiusį L. D., – 83 700 Lt (24 241,19 Eur); 9) už paimtą 0,4802 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį L. D. ir D. D., – 72 000 Lt (20 852,64 Eur); 10) už paimtą 1,0412 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį I. K. ir A. K., – 156 200 Lt (45 238,65 Eur); 11) už paimtą 1,0001 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausiusį K. A. M., – 150 000 Lt (43 443 Eur); 12) už paimtą 0,5483 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausiusį R. N., – 82 200 Lt (23 806,76 Eur); 13) už paimtą 0,6403 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausiusį V. P., – 96 000 Lt (27 803,52 Eur); 14) už paimtą 1,5057 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį V. A. ir L. A., – 225 900 Lt (65 425,16 Eur).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nusprendė, kad: 1) atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtas 8,8600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo 75/886 dalis R. Š. dydis – 31 405,20 Eur; 2) atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtas 8,8600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo 75/886 dalis K. K. dydis – 31 405,20 Eur; 3) atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtas 8,8600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo 75/886 dalis A. K. dydis – 31 405,20 Eur; 4) atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtas 8,8600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo 224/886 dalis A. K. dydis – 93 796,80 Eur; 5) atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtas 8,8600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo 225/886 dalis R. K. dydis – 94 215,60 Eur; 6) atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtas 8,8600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo 212/886 dalis Z. K. dydis – 88 772 Eur; 7) atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 1,9249 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą A. S. dydis – 93 000 Eur; 8) atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 0,5577 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą L. D. dydis – 27 000 Eur; 9) atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 0,4802 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą L. D. ir D. D. dydis – 23 000 Eur; 10) atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 1,0412 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą I. K. ir A. K. dydis – 50 000 Eur; 11) atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 1,0001 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą K. A. M. dydis – 48 000 Eur; 12) atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 0,5483 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą R. N. dydis – 27 000 Eur; 13) atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 0,6403 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą V. P. dydis – 31 000 Eur; 14) atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 1,5057 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą V. A. ir L. A. dydis – 73 000 Eur. Teismas nustatė, kad su atsakovais atsiskaitoma tokiomis piniginėmis kompensacijomis: R. Š. – 995,10 Eur; su K. K. – 995,10 Eur; su A. K. – 995,10 Eur; su A. K. – 2972 Eur; su Z. K. – 2812,80 Eur; su R. K. – 2985,30 Eur; su A. S. – 9386,70 Eur; su L. D. – 2758,80 Eur; su D. D. – 2147,40 Eur; su I. K. – 4761,40 Eur; su K. A. M. – 4557 Eur; su R. N. – 3193,20 Eur; su V. P. – 3196,50 Eur; su V. A. – 7574,80 Eur. Teismas priteisė ieškovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovų: R. Š. – 92,30 Eur; K. K. – 92,30 Eur; A. K. – 64,50 Eur; A. K. – 275,60 Eur; Z. K. – 260,90 Eur; R. K. – 263 Eur; A. S. – 851,60 Eur; L. D. – 1477,90 Eur; D. D. – 470,40 Eur; I. K. – 468,30 Eur; A. K. – 509,60 Eur; K. A. M. – 978 Eur; R. N. – 942,40 Eur; V. P. – 975,60 Eur; V. A. – 459,40 Eur; L. A. – 504,60 Eur. Teismas iš atsakovų R. Š., K. K., A. K., A. K., Z. K., R. K., A. S., L. D., D. D., I. K., A. K., K. A. M., R. N., V. P., V. A., L. A. priteisė po 4,90 Eur iš kiekvieno atlyginti valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos iš ieškovės, nes teismas nustatė didesnį kompensacijos dydį, negu prašė nustatyti ieškovė. Teismas sprendė, jog įvertinus tai, kad ieškinys iš esmės yra patenkintas, t. y. patenkinta 90,60 proc. reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovų priteistinos ieškovės turėtos 10 136,70 Eur išlaidos ekspertizei atlikti (ekspertizė paskirta 2013 m. rugsėjo 17 d. teismo nutartimi), nes ekspertizės poreikis atsirado atsakovams nesutikus su ieškovės pasiūlytais atestuoto turto vertintojo nustatytais atlyginimo už paimtą visuomenės poreikiams žemę dydžiais. Siūlytas atlyginimo dydis padidintas tik apytikriai 10 proc., todėl atitinkamai patenkintų reikalavimų daliai ir priteistos ieškovei ekspertizės atlikimo išlaidos.

Taip pat teismas nurodė, kad ieškovė yra valstybės institucija, kuri nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista, todėl pašto išlaidos ir kt. išlaidos valstybei, išskyrus išlaidas advokato pagalbai ir ekspertizei apmokėti, iš jos nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 96 straipsnis). Atsakovai turėjo po 1500 Lt (434,43 Eur) išlaidų už žemės sklypų ekspertizę. Teismas sprendė, kad proporcingai padidintiems atlyginimų už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus dydžiams iš ieškovės priteisiamos ekspertizės atlikimo išlaidos. Taip pat įvertinęs tai, kad patenkinta apie 90 proc. ieškinio reikalavimų, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovų teismas priteisė valstybei bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimo išlaidomis, atlyginimą (CPK 96 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų A. S., A. K., A. K., R. Š., K. K., R. K., Z. K., V. A., L. A., R. N., V. P., I. K., A. K., L. D., D. D., K. A. M. apeliacinius skundus, 2016 m. birželio 30 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeitė, netenkino ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir nepriteisė iš atsakovų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovų naudai: A. K. – 27,80 Eur; R. K. – 48 Eur; A. S. – 268,50 Eur; L. D. – 153 Eur; D. D. – 139,50 Eur; I. K. – 142,50 Eur; K. A. M. – 142,50 Eur; R. N. – 177 Eur; V. P. – 154,50 Eur; V. A. – 156 Eur. Kitą Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija nurodė, kad būtent ieškovei yra įstatymo nustatyta pareiga teisingai apskaičiuoti atlyginimo atsakovams už paimtą iš jų žemę dydį, tačiau šios pareigos ieškovė visa apimtimi tinkamai neįvykdė ir ginčas persikėlė į teismą, todėl iš atsakovų negali būti ieškovei priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 4 dalimi, 96 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgdama į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į ieškovei nustatytą pareigą išmokėti teisingo ir adekvataus paimamo turto vertei dydžio atsiskaitymą, į atsakovų procesinį elgesį, sprendė, kad ieškovės prašymas atlyginti už ekspertizės atlikimą jos sumokėtas bylinėjimosi išlaidas atmestinas. Kolegija taip pat sprendė, kad iš atsakovų nepriteistinos ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, nes CPK 96 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, taigi kolegijos vertinimu, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų priteisimas būtų neproporcingas, sumažinantis atsakovų naudai nustatytinos kompensacijos už visuomenės poreikiams paimamą žemę dydį.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovų patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, nurodė, kad šios išlaidos priteistinos iš ieškovės, šiam teismui nustačius didesnį kompensacijos dydį, negu to siekė ieškovė. Teismas nustatė, kad patirtų išlaidų dydžio įrodymus pateikė: atsakovė A. S. – 1158,48 Eur ir A. K. – 868,86 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovės A. S. tenkintų ir netenkintų reikalavimų proporciją (ieškinys nepatenkintas 10,10 proc.), todėl jai iš ieškovės priteistinas 117 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas; A. K. ieškinys nepatenkintas 3,20 proc., todėl jam priteistinas 27,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovai turėjo po 1500 Lt (434,43 Eur) išlaidų už žemės sklypo ekspertizę, t. y. suklydo nurodydamas valiutą, tačiau iš esmės teisingai apskaičiavo patenkintų ir nepatenkintų reikalavimų proporcijas ir paskirstė šias išlaidas. Pakeitus klaidingai nurodytą valiutą, iš ieškovės apeliantams priteistinos tokios išlaidos už ekspertizę: R. K. – 48 Eur (3,20 proc. nuo 1500 Eur); V. P. – 154,5 Eur (10,30 proc. nuo 1500 Eur); R. N. – 177 Eur (11,80 proc. nuo 1500 Eur); L. D. – 153 Eur (10,20 proc. nuo 1500 Eur); D. D. – 139,5 Eur (9,30 proc. nuo 1500 Eur); I. K. – 142,5 Eur (9,5 proc. nuo 1500 Eur); A. S. – 151,50 Eur (10,10 proc. nuo 1500 Eur); V. A. – 156 Eur (10,40 proc. nuo 1500 Eur); K. A. M. – 142,5 Eur (9,50 proc. nuo 1500 Eur).

III. Kasacinio skundo, atsiliepimų į jį teisiniai argumentai, prisidėjimas prie kasacinio skundo

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 30 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeitimo ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo; atgręžti skundžiamos nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo vykdymą, pagal kurią iš ieškovės priteista ir atsakovams sumokėta: A. K. – 27,80 Eur; R. K. – 48 Eur; A. S. – 268,50 Eur; L. D. – 153 Eur; D. D. – 139,50 Eur; I. K. – 142,50 Eur; K. A. M. – 142,50 Eur; R. N. – 177 Eur; V. P. – 154,50 Eur; V. A. – 156 Eur, ir šias sumokėtas lėšas priteisti ieškovei. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 2 dalies ir 93 straipsnio 4 dalies nuostatas. Ieškovės kreipimosi į teismą faktas savaime nesuponuoja išvados, kad ji neįvykdė įstatyme įtvirtintos pareigos nustatyti teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemę dydį, ir nesuteikia privilegijos atleisti buvusį žemės savininką nuo ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (sumokėtas 10 136,70 Eur atlyginimas ekspertui V. Stacevičiui už ekspertizės akto dėl iš atsakovų visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų rinkos verčių nustatymo parengimą). Priešingai nei sprendė apeliacinės instancijos teismas, būtent dėl priežasties, priklausančios nuo atsakovų valios (atsakovų nesutikimo su ieškovės siūlomu atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemę dydžiu), ieškovė, gindama viešąjį interesą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalimi, buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu dėl atlyginimo dydžio už paimtą iš atsakovų visuomenės poreikiams žemę nustatymo. Atsakovams sutikus su ieškovės nurodyta atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemę suma, bylinėjimosi išlaidos apskritai nebūtų susidariusios. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovei turi būti priteisiamas proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (sprendimas priimtas ieškovės naudai, nes kiekvienam iš atsakovų ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro nuo 88,20 iki 96,80 proc.). Taigi atsakovai laikytini bylą pralaimėjusia šalimi, todėl sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą bylose dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemę negali būti ignoruojama bylinėjimosi išlaidų taisyklė „pralaimėjęs moka“. Atsakovų elgesys, kai jų prašymu buvo atidėti net keturi teismo posėdžiai, nesuponavo pagrindo teismui taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyto reglamentavimo.

Teismas, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimų, pažeidė teisingumo principą, kadangi nepagrįstai nukrypo nuo jau suformuoto precedento analogiškoje byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 23 d. priėmė nutartį (civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTAzLTUxNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-103-516/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-103-516/2016">2A-103-516/2016</a>) faktinėmis aplinkybėmis tapačioje byloje, kurioje taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus, esančius Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, dydžio nustatymo. Minėtoje byloje buvo išspręstas klausimas ir dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir suformuotas precedentas, kad tokio pobūdžio bylose bylinėjimosi išlaidos turi būti skirstomos vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisykle, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas Ūkio ministerijai priteisiamas atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, o buvęs žemės savininkas nėra atleidžiamas nuo pareigos atlyginti Ūkio ministerijos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi abi bylos tapačios, todėl jose bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu turi būti vienodai taikoma ta pati teisė. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepaisė Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose pateikto išaiškinimo, kad bendros kompetencijos teismai yra saistomi savo sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose.

Atsakovai A. K., A. K., K. K., R. K., Z. K., R. Š., A. S. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Teismas pagrįstai taikė CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes svarbus šios bylos specifiškumas – byla susijusi su viena iš esminių žmogaus teisių t. y. su asmens teise į nuosavybės neliečiamumą. Būtent ieškovei, kaip valstybės institucijai, yra įstatymo nustatyta pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalis) teisingai atlyginti asmeniui už jo paimamą visuomenės poreikiams tenkinti turtą (ieškovė turi pareigą teisingai apskaičiuoti atsiskaitymo su asmenimis už iš jų paimamą žemę dydį). Iš atsakovų negali būti priteisiamos jokios bylinėjimosi išlaidos, nes abiejų instancijų teismai nustatė didesnę, nei ieškovė siūlė, vertę už paimamą žemę, taigi ieškovė iš esmės visa apimtimi neįvykdė savo įstatyme nustatytos pareigos, todėl ieškovės patirtos 10 136,70 Eur išlaidos dėl ekspertizės akto parengimo nelaikytinos atlygintinomis bylinėjimosi išlaidomis. Teismo posėdžių atidėjimas nelaikytinas piktnaudžiavimu procesu, nes buvo siekiama pateikti reikalingus įrodymus arba teismo posėdžiai buvo atidėti dėl kitų objektyvių ir teismo pripažintų svarbiomis priežasčių. Teismas, spręsdamas dėl atsakovų A. S., A. K., R. K. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, taikė taisyklę „pralaimėjęs moka“ ir priteisė iš ieškovės atsakovų naudai tik tą dalį bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuria buvo nepatenkinti ieškinio reikalavimai (žr. šios nutarties 9 punktą).

Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, neva teismas nukrypo nuo jau suformuoto precedento analogiškoje byloje. Šios bylos ir ieškovės nurodomoje 2016 m. vasario 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nustatytos faktinės aplinkybės nėra tapačios. Ieškovės minimoje Lietuvos apeliacinio teismo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTAzLTUxNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-103-516/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-103-516/2016">2A-103-516/2016</a> buvo reiškiamas ne tik ieškovės Ūkio ministerijos ieškinys dėl visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertės nustatymo, bet ir atsakovų priešieškinis dėl įsakymų paimti žemės sklypus visuomenės poreikiams panaikinimo kaip neteisėtų, tačiau šis buvo atmestas. Būtent priešieškinio netenkinimas lėmė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp proceso šalių. Nagrinėjamu atveju atsakovai nereiškė priešieškinio, o tik nesutiko su ieškovės nustatytu atlygiu, todėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartyje išdėstyti išaiškinimai dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo nelaikytini precedentu šiai bylai.

Atsakovai V. A., L. A., R. N., V. P., I. K., A. K., L. D., D. D., K. A. M. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Pareiga dalyvauti šios bylos procese atsakovams primesta ieškovės, nes ji nesusidorojo su savo įstatyme nustatyta pareiga teisingai apskaičiuoti atsiskaitymo su atsakovais už iš jų paimamą žemę dydį – ieškovė siūlė atsakovams kur kas mažesnį atlygį už paimamą iš jų žemę. Todėl iš atsakovų negalėjo būti priteisiamos ieškovei jokios bylinėjimosi išlaidos bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Priešingai, atsakovams iš ieškovės turėjo būti priteistos visos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir išlaidas už ekspertizę.

Nepagrįsti kasacinio skundo motyvai, esą teismas, nesilaikydamas Konstitucinio Teismo išaiškinimų pažeidė teisingumo principą. Šios civilinės bylos ir ieškovės nurodomos Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartimi išspręstos civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTAzLTUxNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-103-516/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-103-516/2016">2A-103-516/2016</a> faktinės aplinkybės nėra tapačios. Ieškovės minimoje byloje būtent atsakovų priešieškinio atmetimas lėmė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp tos bylos proceso šalių. Nagrinėjamu atveju atsakovai neginčijo žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumo, todėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartyje išdėstyti išaiškinimai dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo nelaikytini precedentu nagrinėjamai bylai.

Prisidėjimu prie kasacinio skundo trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB prašo skundą tenkinti, skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo, taip pat nurodo, kad sutinka su skunde išdėstyta pozicija ir argumentacija.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teismo pareigos atsižvelgti į teismų praktiką

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teismų praktika formuojama tik teismams patiems sprendžiant bylas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai ir kt.). Pagal CPK 4 straipsnį vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesniosios instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesniosios instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Tai reiškia, kad pagal Konstituciją ir įstatymus teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais.

Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, šioms byloms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju, t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai, turi būti vadovaujamasi aukštesniosios instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus tam tikrą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-345/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-345/2011">3K-3-345/2011</a>; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODAvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-580/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-580/2014">3K-3-580/2014</a> ir jose nurodytą praktiką; kt.).

Kasaciniame skunde ieškovė pateikė argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeidęs teisingumo principą, nukrypo nuo jau suformuoto precedento analogiškoje byloje. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 23 d. priėmė nutartį (civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTAzLTUxNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-103-516/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-103-516/2016">2A-103-516/2016</a>) faktinėmis aplinkybėmis tapačioje byloje (buvo sprendžiamas klausimas dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus, esančius Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, dydžio nustatymo), kurioje, be kita ko, buvo išspręstas klausimas ir dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir buvo suformuotas precedentas, kad tokio pobūdžio bylose bylinėjimosi išlaidos turi būti skirstomos vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisykle (bylinėjimosi išlaidų atlyginimas Ūkio ministerijai priteisiamas atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, o buvęs žemės savininkas nėra atleidžiamas nuo pareigos atlyginti Ūkio ministerijos patirtas bylinėjimosi išlaidas). Kadangi abi bylos tapačios, todėl jose bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimui turi būti vienodai taikoma ta pati teisė.

Sprendžiant dėl skundžiamo apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo ir ieškovės nurodomoje civilinėje byloje išspręsto klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir pripažinimo precedentu nagrinėjamoje byloje, pirmiausia vertintinos abiejų bylų faktinės aplinkybės. Nors ieškovės nurodomoje byloje ginčas kilo dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus dydžio nustatymo pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau jis buvo nagrinėjamas ne tik pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ieškinį, bet ir pagal atsakovės priešieškinį dėl įsakymų paimti žemės sklypus visuomenės poreikiams panaikinimo kaip neteisėtų, tačiau šis buvo atmestas. Taigi nurodomoje byloje būtent priešieškinio netenkinimas lėmė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymą tarp proceso šalių, todėl nurodytoji Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartyje suformuluota taisyklė netaikytina šioje byloje, nes faktinės bylų aplinkybės, susijusios su tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų priteisimu, nesutampa.

Remiantis pirmiau nurodytais Konstitucinio Teismo nutarimais ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateiktais išaiškinimais kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nepaisė Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pateikto išaiškinimo, jog bendrosios kompetencijos teismai yra saistomi savo sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, t. y. kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 23 d. nutartyje suformuluotą taisyklę privalėjo taikyti ir šioje nagrinėjamoje byloje, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl CPK 93 straipsnio 2, 4 dalių aiškinimo ir taikymo

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, išvardytos CPK 88 straipsnyje: vienos iš tokių išlaidų yra sumos, be kita ko, išmokėtos ekspertams, ekspertinėms įstaigoms (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jų paskirstymui yra taikomos CPK 93 straipsnyje nustatytos taisyklės.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

CPK 96 straipsnis reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei. Šio straipsnio 5 dalyje taip pat nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Kasaciniame skunde argumentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 2 dalies, 93 straipsnio 4 dalies nuostatas. Grįsdama šiuos teiginius, ieškovė nurodė, kad jos kreipimosi į teismą faktas savaime neįrodo neva neįvykdytos įstatyme nustatytos pareigos nustatyti teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemę dydį ir nesuteikia privilegijos atleisti buvusį žemės savininką nuo ieškovės patirtų 10 136,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (už ekspertizės akto dėl iš atsakovų visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų rinkos verčių nustatymo parengimą). Taip pat teigiama, kad jei atsakovai būtų sutikę su ieškovės nurodyta atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemę suma, bylinėjimosi išlaidos apskritai nebūtų susidariusios.

Nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas, netenkindamas ieškovės prašymo priteisti už ekspertizės atlikimą jos sumokėtas bylinėjimosi išlaidas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, 96 straipsnio 5 dalimi bei atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į ieškovei nustatytą pareigą išmokėti teisingo ir adekvataus paimamo turto vertei dydžio atsiskaitymą bei į atsakovų procesinį elgesį, sprendė, kad ieškovės prašymas atmestinas, o ir procesinių dokumentų išlaidų priteisimas būtų neproporcingas, sumažinantis atsakovų naudai nustatytos kompensacijos už visuomenės poreikiams paimamą žemę dydį.

Teisėjų kolegija sutinka su tokiu vertinimu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tvarka ir atlyginimas reglamentuojami Žemės įstatyme. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje yra konstatuota, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe ribojimas (Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 1 protokolo 1 straipsnis) turi nustatyti teisingą bendrojo visuomenės intereso poreikių ir reikalavimų, keliamų pagrindinių asmens teisių apsaugai, pusiausvyrą. Turi egzistuoti pagrįstas naudojamų priemonių ir priemone (kurią taikant atimamas asmens turtas) siekiamo tikslo proporcingumo ryšys (žr. 2012 m. spalio 25 d. didžiosios kolegijos sprendimą byloje Vistinš ir Perepjolkins prieš Latviją, peticijos Nr. 71243/01, par. 108; 2006 m. kovo 29 d. didžiosios kolegijos sprendimą byloje Scordino prieš Italiją (Nr. 1), peticijos Nr. 36813/97, par. 93). Kompensavimo sąlygos yra reikšmingos vertinant, ar skundžiama priemonė užtikrino reikiamą teisingą pusiausvyrą ir visų pirma – ar neuždėjo pareiškėjams neproporcingos naštos. EŽTT yra pripažinęs, kad turto paėmimas nesumokant sumos, pagrįstai susijusios su jo verte, paprastai lemia neproporcingą savininkų teisių apribojimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju labai svarbu paisyti teisingos interesų pusiausvyros principo, kuris atskleidžia jautresnio požiūrio poreikį į turto vertės, teisingo atlyginimo nustatymo klausimus. Nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kontekste žmogaus teisių (nuosavybės) apsaugos požiūriu atkreiptinas dėmesys į tai, kad išlaidų paskirstymas vyksta ne privačiame ginče, bet valstybės vykdomos ekspropriacijos rėmuose; išlaidos ekspertizėms patirtos dėl to, kad atsakovams valstybė nepasiūlė teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus ir dėl to kilo poreikis atlyginimo dydį nustatyti teisme.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš EŽTT jurisprudencijos matyti, jog su Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio (nuosavybės apsauga) reikalavimų laikymusi nacionaliniu lygiu sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą buvo susidurta EŽTT Didžiosios kolegijos nagrinėtoje byloje Perdigao prieš Portugaliją (peticijos Nr. 24768/06, 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimas). Šiame sprendime Konvencijos pažeidimas buvo iš esmės konstatuotas dėl to, kad teismų priteistos bylinėjimosi išlaidos visiškai „absorbavo“ pareiškėjui priteistą kompensaciją dėl turto nusavinimo visuomenės poreikiams.

Viena vertus, EŽTT akcentuoja valstybės plačias vertinimo laisvės ribas, sprendžiant teisinių išlaidų byloje paskirstymo klausimą, arba, kitaip tariant, imantis priemonių, kurios, jų manymu, yra būtinos apsaugoti subalansuotą teisingumo sistemos finansavimą, siekiant bendrojo intereso tikslų (žr. cituotą Perdigao). Kita vertus, EŽTT akcentuoja bylų, kuriose dalyvauja valstybė, specifiką. Iš EŽTT jurisprudencijos matyti, kad, taikant teisinių išlaidų paskirstymo taisykles, reikia vengti neproporcingos naštos asmeniui uždėjimo, kai jo ieškinys valstybei yra pagrįstas, nes susidarytų paradoksali situacija, kai valstybė, taikydama įvairius mokesčius, „viena ranka pasiima“ iš asmens tai, ką „kita ranka pati priteisė“ (žr. Didžiosios kolegijos sprendimą byloje Scordino prieš Italiją (Nr. 1), par. 201; cituotą Perdigao; 2014 m. birželio 3 d. sprendimą byloje Harrison Mc Kee prieš Vengriją, peticijos Nr. 22840/07, par. 31).

Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo suderinamumo su Konvencijos reikalavimais bylose EŽTT vertina ir paties asmens elgesį, jo prisidėjimą prie konkretaus dydžio bylinėjimosi išlaidų (pvz., ar buvo reikšti akivaizdžiai nepagrįsti reikalavimai, klausimai). EŽTT praktika atskleidžia, kad jeigu ir būtų nustatyta, jog asmens elgesys turėjo reikšmės bylinėjimosi išlaidų dydžiui, labai svarbu, kad išlaidų paskirstymo efektas nebūtų uždedantis asmeniui neproporcingą naštą, pavyzdžiui, „absorbuotų“ ar sumažintų iš valstybės priteistą kompensaciją iš esmės (žr. cituotą Perdigao; 2013 m. liepos 18 d. sprendimą Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju šioje byloje, vertinant atsakovų, kurių turtas buvo nusavintas, elgesį, pažymėtina, kad jie pagrįstai nesutiko su ieškovės siūlomomis pinigų sumomis (dėl ko ginčas persikėlė į teismą), nes galiausiai teismai priteisė kur kas didesnes kompensacijas. Taigi nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad būtent dėl nuo atsakovų valios priklausančios priežasties ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą, nes jei jie būtų sutikę su ieškovės nurodyta atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemę suma, bylinėjimosi išlaidos apskritai nebūtų susidariusios. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju atsakovai turi teisę į visišką patirtos žalos atlyginimą.

Analizuojant, ar asmenys pagrįstai reikalavo pakartotinės ekspertizės skyrimo, atsižvelgtina į prašymo paskirti pakartotinę ekspertizę argumentų pagrįstumą, į ekspertizės rezultatus, jų skirtumo nuo ankstesnių turto vertinimo dokumentų žymumą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje teismų nustatytas aplinkybes ir pirmiau pateiktus EŽTT išaiškinimus, pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimui reikšmės turi tai, jog byloje nėra duomenų apie atsakovų sąmoningai vilkinamą bylos nagrinėjimą, nepagrįstą reikalavimą skirti papildomą ekspertizę. Ieškovės kritikuojamas atsakovų elgesys iš esmės susijęs su teisingu atsiskaitymo su asmenimis už paimamą iš jų žemę nustatymo klausimu. Bylos duomenimis nustatyta, kad teismo posėdžių atidėjimas šioje byloje atsakovų prašymais nebuvo pripažintas piktnaudžiavimu procesu, nes buvo siekiama pateikti įrodymus, taip pat dėl kitų objektyvių, teismo pripažintų, svarbių priežasčių. Todėl teisėjų kolegija kasacinio skundo argumentus, susijusius su atsakovų elgesiu, kai jų prašymu buvo atidėti net keturi teismo posėdžiai, todėl tai nesuponavo pagrindo teismui taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyto reglamentavimo, laiko nepagrįstais.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje teismų nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad CPK 93 straipsnio 4 dalis tiesiogiai taikytina šiai konkrečiai bylai. Nepažeidžiant teisingos pusiausvyros, kuri turi būti nustatyta tarp bendrojo visuomenės intereso ir pagrindinių individo teisių, nustačius tinkamą atsakovų procesinį elgesį (sąžiningą naudojimąsi savo procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliktas procesines pareigas), yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse ir CPK 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CPK 93 ir 96 straipsnius, todėl nėra pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį pagal kasaciniame skunde išdėstytus argumentus (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 50,61 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovės kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1, 5 dalys).

Kaip minėta, pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus ieškovės kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą surašiusioms šalims.

Atsakovai A. K., A. K., K. K., R. K., Z. K., R. Š., A. S. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės kasaciniame teisme pabaigos (2017 m. vasario 6 d.) nepateikė duomenų apie savo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl jų prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (j. a. k. 188621919) 50,61 Eur (penkiasdešimt Eur 61 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo į valstybės biudžetą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Egidijus Laužikas

Donatas Šernas