Dėl sumokėtų lėšų grąžinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-649/2013

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00077-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija 121.19.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. netiesioginį ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ dėl sumokėtų lėšų grąžinimo; tretieji asmenys: bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Turneka“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Statybų plėtros projektai“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, nustatančių absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, bylą išnagrinėjus neteisėtos sudėties teismui (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas), aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas, kaip BUAB „Turneka“ kreditorius, pareiškė netiesioginį ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ priteisti 900 470 Lt BUAB „Turneka“ kaip be pagrindo gautas lėšas. Jis nurodė, kad UAB „Swedbank lizingas“ 2007 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo statinius (duomenys neskelbtini). 28. Įsigytus statinius atsakovas lizingo sutarties pagrindu nuo 2007 m. gruodžio 29 d. iki 2009 m. gruodžio 30 d. išnuomojo trečiajam asmeniui UAB „Statybų plėtros projektai“. UAB „Turneka“ 2008 m. vasario 19 d. sudarė su UAB „Statybų plėtros projektai“ Sutartį Nr. 3, pagal kurią rezervavo du butus, sumokėdamas 1 000 000 Lt avansą. Atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ 2008 m. kovo 21 d. ir 2008 m. birželio 13 d. buvo išduoti statybos leidimai atlikti statinių rekonstrukciją, taip pat vykdyti naują statybą, siekiant rekonstruoti esamą pastatą sanatoriją su praplėtimu į poilsio namus. UAB „Turneka“ su UAB „Statybų plėtros projektai“ 2008 m. birželio 27 d. sudarė Būsimų butų statybos ir pirkimo pardavimo sutartį Nr.1, tačiau iki nustatyto termino butai UAB „Turneka“ perduoti nebuvo. Ieškovo teigimu, rezervavimo ir pirkimo sutartis UAB „Turneka“ iš tikrųjų sudarė su atsakovu UAB „Swedbank lizingas“. Trečiasis asmuo UAB „Statybų plėtros projektai“ veikė kaip atsakovo įgaliotinis. Be to, atsakovas išdavė UAB „Statybų plėtros projektai“ įgaliojimą veikti atsakovo vardu. UAB „Turneka“, sudarydama rezervavimo ir pirkimo sandorius, matydama Juridinių asmenų registre, jog rekonstruojamų statinių savininkas yra atsakovas, o trečiasis asmuo UAB „Statybų plėtros projektai“ yra statinių nuomininkas, ir pasitikrinus, kad statybos leidimas išduotas atsakovui, pagrįstai suprato, jog realiai sandoriai yra sudaromi su atsakovu, o UAB „Statybų plėtros projektai“ veikė kaip jo įgaliotinis. Įgaliotinio sudaryti sandoriai (rezervavimo ir pirkimo sutartys) sukūrė teisės ir pareigas atsakovui (CK 2.133 straipsnio 3 dalis). Kadangi butai iki šiol nėra perleisti, pagrindinė sutartis, kuria būtų perleista nuosavybė, nesudaryta, tai UAB „Turneka“ sumokėtos lėšos laikytinos kaip be pagrindo įgytos lėšos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Panevėžio apygardos teismas 2013 m. sausio 3 d. nutartimi ieškinį tenkino. Teismas nurodė, kad sanatorija su priklausiniais 2007 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso atsakovui. Turtas pirktas siekiant jį perduoti pagal lizingo sutartį valdyti ir naudotis lizingo gavėjui UAB „Statybų plėtros projektai“. 2008 m. kovo 17 d. atsakovas su UAB „Statybų plėtros projektai“ sudarė lizingo sutartį, pagal kurią šalys susitarė, kad turtas pagal šią sutartį yra statomas daugiabutis namas, atsakovas įsipareigojo finansuoti statybą ir įrengimą. Pagal 2008 m. vasario 19 d. UAB „Turneka“ ir UAB „Statybų plėtros projektai“ sudarytą butų rezervavimo sutartį UAB „Turneka“ už dviejų butų rezervavimą sumokėjo 1 000 000 Lt avansą. Butai nuosavybės teise UAB „Turneka“ perduoti nebuvo. Iš sumokėto avanso 99 530 Lt grąžinta UAB „Turneka“, likusi avanso suma sudaro 900 470 Lt. Teismas konstatavo, kad tikrasis statinių ir butų, kuriuos nuosavybės teise siekė įgyti UAB „Turneka“, statytojas buvo atsakovas, nes UAB „Statybos plėtros projektai“ buvo tik statinių nuomininkas ir veikė pagal rekonstruojamų statinių savininko UAB „Swedbank lizingas“ išduotus įgaliojimus ir pagal minėtų lizingo sutarčių nuostatas. Šias aplinkybes teismas konstatavo remdamasis 2008 m. kovo 21 d. statybos leidimu Nr. 61, 2008 m. birželio 13 d. statybos leidimu Nr. 175, 2008 m. balandžio 3 d. statybos sustabdymo aktu Nr. 4, 2008 m. balandžio 3 d. statybos patikrinimo aktu bei 2008 m. balandžio 22 d. projektavimo sąlygų rengimo, projektavimo sąlygų sąvado išdavimo, projekto rengimo ir statybos leidimo išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktu, 2008 m. liepos 23 d. susitarimu dėl atstovavimo; nurodė, kad UAB „Statybų plėtros projektai“ savarankiškai perleisti nuosavybės į pastatytus butus negalėjo, ši bendrovė butų statybos ir butų rezervavimo procese veikė pagal atsakovo išduotus įgaliojimus kaip UAB „Swedbank lizingas“ įgaliotinis; teismas sprendė, kad ieškovas pagrįstai reikalauja grąžinti sumokėtą pinigų sumą, nes pagal formuojamą teismų praktiką, neperleidus butų UAB „Turneka“, šios bendrovės sumokėta ir negrąžinta pinigų suma 900 470 Lt yra be pagrindo įgytos lėšos.

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo atskirąjį skundą, 2013 m. kovo 14 d. nutartimi išsprendė klausimą iš esmės ir netiesioginį ieškinį atmetė. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savarankiško netiesioginio ieškinio pagrįstumo ar nepagrįstumo klausimą išsprendė procesiniu dokumentu – nutartimi. Nagrinėjamu atveju nebuvo sprendžiamas klausimas, susijęs su kreditorių reikalavimų tvirtinimu. Bankrutuojančių įmonių ieškiniai (arba netiesioginis ieškinys tokios įmonės vardu) yra nagrinėjami bendrąja ginčo teisenos tvarka ir dėl ginčo esmės priimamas procesinis dokumentas – sprendimas (CPK 259 straipsnio 1 dalis). Nei ĮBĮ, nei CPK nenustatyta tokiais atvejais kitokios procesinio dokumento formos, o ginčo išsprendimas nutartimi, nors ir negalėtų būti pripažintas pagrindu vien dėl to naikinti teisingą dėl ginčo esmės procesinį sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis), tam tikra prasme gali varžyti dalyvaujančių byloje asmenų teises (pvz., apskundimo terminai).

Teismas nurodė, kad UAB „Turneka“ ir UAB „Statybų plėtros projektai“ siejo sutartiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu BUAB „Turneka“ ir atliko pavedimą ginčo sumai konkrečiai į sutartyje nurodomą UAB „Statybų plėtros projektai“ atsiskaitomąją sąskaitą. Byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovas būtų gavęs UAB „Turneka“ sumokėtą UAB „Statybų plėtros projektai“ 1 000 000 Lt sumą. Iš 2008 m. kovo 17 d. UAB „Statybų plėtros projektai“ pasirašyto su atsakovu susitarimo dėl Turto statybos darbų finansavimo prie 2008 m. kovo 17 d. pasirašytos šalių lizingo sutarties matyti, kad BUAB „Statybų plėtros projektai“ įsipareigojo į turto statybą investuoti ne mažiau kaip 1 500 000 Lt, o atsakovas – ne daugiau kaip 8 500 000. Taigi, šį įsipareigojimą UAB „Statybų plėtros projektai“ galėjo įvykdyti tiek iš nuosavų, tiek iš skolintų ar kitokiu būdu pritrauktų lėšų ir būtent šiam savo įsipareigojimui įvykdyti sutarčių su UAB „Turneka“ pagrindu gavo lėšas, kurios tapo UAB „Statybų plėtros projektai“ nuosavybe. Byloje nebuvo duomenų, patvirtinusių, kad sumokėto avanso reikalaujama dalis buvo pervesta atsakovui, o sumokėtos sumos dalį grąžino būtent UAB „Statybos plėtros projektai“. Teismas, pažymėjęs, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas gali būti taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais būdais arba jos apginamos ne visiškai, sprendė, jog BUAB „Turneka“ pažeistos teisės turėtų būti ginamos remiantis jo sutartiniais santykiais su BUAB „Statybų plėtros projektai“. Šiais teisiniais gynybos būdais BUAB „Turneka“ ir pasinaudojo – neperleidus nuosavybės teisių į butus BUAB „Statybų plėtros projektai“ grąžino BUAB „Turneka“ dalį sumokėto avanso, o likusi negrąžinto avanso suma patvirtinta kaip kreditoriaus reikalavimas BUAB „Statybų plėtros projektai“ bankroto byloje. Dėl to esant dviejų šalių sutartiniams santykiams, nėra pagrindo spręsti dėl be pagrindo gautų lėšų grąžinimo iš tokiuose santykiuose nedalyvavusio asmens. Teismo teigimu, pirmosios instancijos teismas, aiškindamas BUAB „Statybų plėtros projektai“ ir UAB „Swedbank lizingas“ sudarytas lizingo sutartis, nepagrįstai sprendė, kad tikrasis statinių, kuriuos siekė įsigyti BUAB „Turneka“, statytojas, ketinantis naujo daikto pagaminimu sukurti nuosavybės teises sau, buvo atsakovas, o BUAB „Statybų plėtros projektai“ veikė rekonstruojamų statinių savininko UAB „Swedbank lizingas“ pavedimu. Teismas pažymėjo, kad šalių pasirinkta finansavimo forma lėmė tai, kad rekonstruojamas pastatas ir rekonstrukcijos rezultatas nuosavybės teise turėjo priklausyti atsakovui kaip lizingo davėjui laikinai – iki visiško lizingo sutarties sąlygų įgyvendinimo, todėl dokumentuose tiek statomo, tiek lizingo sutarties pagrindu įsigytu turto savininku buvo nurodomas atsakovas, o UAB „Statybų plėtros projektai“ buvo išduodami įgaliojimai, suteikiantys teisę atsakovo vardu veikti įgaliojimuose nurodytose institucijose bei gauti reikiamus statybos dokumentus. Teismas konstatavo, kad BUAB „Statybų plėtros projektai“ ir atsakovą siejo ne atstovavimo, o lizingo (finansinės nuomos) teisiniai santykiai, kurių pagrindu BUAB „Statybų plėtros projektai“ verslo tikslais siekė lizingo objektą, mokėdamas periodines įmokas už naudojimąsi lizinguojamu turtu, kad vėliau įgytų nuosavybę.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo konstatuoti absoliutų apeliacinės instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindą, panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas iš esmės argumentais dėl proceso teisės normų, nustatančių absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, bylą išnagrinėjus neteisėtos sudėties teismui (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas), pažeidimo. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas savarankiškas ieškinys, kuriuo kasatorius trečiojo asmens BUAB „Turneka“ naudai pareiškė reikalavimą atsakovui, tačiau bylai buvo suteiktas BUAB „Turneka“ bankroto bylos numeris ir teisėjas šį reikalavimą išsprendė kaip reikalavimą, pareikštą bankroto byloje, priėmė nutartį, nors turėjo būti priimtas sprendimas. Nors šis proceso teisės normų pažeidimas vertintinas kaip formalus, nesukėlęs neigiamų padarinių byloje dalyvaujantiems asmenims, tačiau esminis proceso teisės normų pažeidimas buvo padarytas apeliacinės instancijos teisme, skundą išnagrinėjus ne trijų teisėjų kolegijai, o vienam teisėjui. Pagal CPK 302 straipsnį pirmosios instancijos teismo sprendimus peržiūri ir bylą apeliacine tvarka nagrinėja trijų teisėjų kolegija, nes būtent tai užtikrina, jog byla bus išnagrinėta visapusiškai objektyviai, bus galimybė pašalinti teisėjų nuomonių skirtumus, priimant vieną bendrą sprendimą, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 63 straipsnio nuostatomis, kurios taikytinos ir bylos nagrinėjimui apeliacinėje instancijoje. Kadangi bylą nagrinėjo tik vienas teisėjas, kasatorius neteko jam įstatyme nustatytos garantijos, kad jo bylą apeliacine tvarka nagrinės, bylos medžiagą tirs ir pateiktus argumentus vertins mažiausiai trys teisėjai ir vienoks ar kitoks sprendimas bus priimtas tik sutapus bent dviejų nuomonėms. Dėl to kasatorius, atsižvelgdamas į tai, kad byla neteisėtos sudėties teismo buvo išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme, vadovaudamasis CPK 329 straipsnio 1 dalies 5 punktu, prašo grąžinti bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Atsiliepimu kasacinį skundą atsakovas prašo skundo netenkinti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Jis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų. Pirmosios instancijos teismo procesinio veiksmo įforminimas procesiniu dokumentu (sprendimu ar nutartimi) nulemia proceso eigą apeliacinės instancijos teisme: pagal CPK 301 straipsnį apeliacine tvarka galima skųsti neįsiteisėjusius teismo sprendimus bei nutartis, tačiau šie dokumentai skundžiami procesine forma – teismo sprendimas skundžiamas paduodant apeliacinį skundą (CPK 306 straipsnis), o teismo nutartis – atskirąjį skundą (CPK 334 straipsnis). Pirmosios instancijos teismui procesinį veiksmą įforminus nutartimi, dėl šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinės instancijos teisme buvo sprendžiama vadovaujantis CPK 334–339 straipsniais. Pagal CPK 336 straipsnio 2 dalį atskirąjį skundą nagrinėja vienas apeliacinės instancijos teismo teisėjas; ši teisės norma suteikia teisę atskirąjį skundą nagrinėjančiam teisėjui perduoti bylą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai, tačiau tai yra teismo teisė, kuria teisėjas disponuoja savo nuožiūra. Taigi kasatoriaus teiginiai dėl bylos išnagrinėjimo neteisėtos sudėties teismo apeliacinėje instancijoje yra nepagrįsti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkto)

Iš Liteko sistemos duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos teismas 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi UAB „Turneka“ iškėlė bankroto bylą, 2011 liepos 11 d. patvirtino UAB „Turneka“ kreditorius ir jų finansinius reikalavimus bankroto byloje Nr. B2-152-198/2013. Ieškovas 2012 m. gegužės 29 d. pareiškė netiesioginį ieškinį atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ prašydamas priteisti 900 470 Lt trečiojo asmens BUAB „Turneka“ naudai kaip be pagrindo gautas lėšas. Nagrinėjamu atveju nebuvo sprendžiamas klausimas, susijęs su kreditorių reikalavimų tvirtinimu, tačiau nurodytas ieškinys buvo priimtas ir išnagrinėtas UAB „Turneka“ bankroto byloje. Kasatoriaus teigimu, teismui buvo pareikštas savarankiškas ieškinys, kuris nepagrįstai buvo pripažintas reikalavimu, pareikštu bankroto byloje ir pridėtas prie bankroto bylos dokumentų.

Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą; ieškinio teisenos bylose paduodami ieškiniai, o ypatingosios teisenos ir kitose bylose – pareiškimai ar prašymai (CPK 5 straipsnio 3, 4 dalys). Bankrutuojančios įmonės ieškiniai, taip pat netiesioginiai ieškiniai įmonės vardu yra nagrinėjami bendra ginčo teisenos tvarka ir ginčą išsprendus iš esmės priimamas teismo sprendimas (CPK 259 straipsnio 1 dalis), tačiau teismo sprendimas turi būti priimtas nepažeidžiant CPK įtvirtintų reikalavimų. Vienas iš tokių reikalavimų yra CPK 62 straipsnyje nustatytas teismo sudėčiai. Apylinkių teismuose civilines bylas nagrinėja vienas teisėjas; apeliacinės instancijos teisme civilines bylas nagrinėja vienas teisėjas, trijų teisėjų kolegija arba mišri Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija (CPK 62 straipsnio 1, 3 dalys). CPK 336 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirąjį skundą nagrinėja vienas apeliacinės instancijos teismo teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę atskirajam skundui nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjama byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta pagal atsakovo atskirąjį skundą todėl, kad pirmosios instancijos teismas, sprendęs ginčą iš esmės, nepagrįstai priėmė nutartį, o ne sprendimą. Atskiraisiais skundais skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartys šio Kodekso numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnis). Apeliacine tvarka gali būti skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus (CPK 301 straipsnis). Pagal CPK 304 straipsnio 1 dalį, kai apeliaciniu skundu ginčijama suma yra ne didesnė negu penki tūkstančiai litų, taip pat ypatingosios teisenos bylose apeliacine tvarka bylą nagrinėja vienas teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę bylai nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją; nutartimi perduoti bylą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teisėjas; kitais atvejais apeliacine tvarka bylą nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nutartimi konstatavo, jog pirmosios instancijos teismui priimant nutartį, o ne sprendimą, klausimas dėl ieškinio nepagrįstai buvo išnagrinėtas nutartimi, sprendžia, kad dėl šios aplinkybės byla apeliacinės instancijos teisme taip pat nepagrįstai buvo nagrinėta vieno teisėjo. Juolab kad ir pagal CPK 304 straipsnio 1 dalį ši byla turėjo būti išnagrinėta trijų teisėjų kolegijos, nes ginčo suma viršijo penkis tūkstančius litų bei ginčas buvo sprendžiamas ginčo, o ne ypatingosios teisenos tvarka. Apeliacinės instancijos teismo teisėjas, nagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą, nes toks skundas paduodamas dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties, nors šioje byloje turėjo būti priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, ir nustatęs bei procesiniame dokumente pripažinęs, kad ginčas pirmosios instancijos teisme nepagrįstai buvo išspręstas teismo nutartimi, turėjo perduoti šią bylą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai tam, kad būtų užtikrintas teisėtas ir teisingas apeliacinis procesas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo padarytas proceso teisės normų pažeidimas, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl naikina apeliacinės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą ir grąžina bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismo trijų teisėjų kolegijai (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 59,81 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo, tai dėl teismo ir šalių turėtų išlaidų priteisimo turės pasisakyti teismas, dar kartą išnagrinėjęs bylą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegijai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Gintaras Kryževičius

Antanas Simniškis