Kasacinio skundo Nr. DOK-1050/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03325-2023-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. balandžio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Artūro Ridiko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo D. G. gynėjos advokatės Evelinos Polujanskaitės kasacinio skundo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. birželio 30 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 18 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistojo D. G. gynėja advokatė E. Polujanskaitė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. birželio 30 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutarties dalis, susijusias su D. G. nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 167 straipsnio 1 dalimi ir BK 289 straipsniu bei bausmės paskyrimu, ir perduoti bylą šia apimtimi iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui arba nustačius netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą bausmės dalyje, pakeisti skundžiamus teismų sprendimus bausmės dalyje ir klausimą dėl BK 75 straipsnio taikymo išspręsti iš naujo.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 167 straipsnio 1 dalimi ir 289 straipsniu ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.
Kasacinio skundo Nr. DOK-1050/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03325-2023-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. balandžio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Artūro Ridiko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo D. G. gynėjos advokatės Evelinos Polujanskaitės kasacinio skundo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. birželio 30 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 18 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistojo D. G. gynėja advokatė E. Polujanskaitė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. birželio 30 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutarties dalis, susijusias su D. G. nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 167 straipsnio 1 dalimi ir BK 289 straipsniu bei bausmės paskyrimu, ir perduoti bylą šia apimtimi iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui arba nustačius netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą bausmės dalyje, pakeisti skundžiamus teismų sprendimus bausmės dalyje ir klausimą dėl BK 75 straipsnio taikymo išspręsti iš naujo.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 167 straipsnio 1 dalimi ir 289 straipsniu ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.
Byloje nėra nustatyta, kokiais konkrečiais veiksmais D. G. prisidėjo prie informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, kokiu pagrindu nustatyta tyčia būtent šiai nusikalstamai veikai ir kuo remiantis konstatuotas bendrininkavimas. Vien bendras ryšys su kitais asmenimis ir vėlesnio dalyvavimo įvykyje faktas savaime nėra pakankamas pagrindas inkriminuoti bendrininkavimą darant savarankišką veiką, numatytą BK 167 straipsnio 1 dalyje.
Be to, Kauno apygardos teismo priimtoje nutartyje nėra nurodyta, kokie konkretūs kasatoriaus veiksmai buvo laikyti valstybės tarnautojo statuso ar viešojo administravimo funkcijų pasisavinimu, kuo grindžiama išvada dėl kasatoriaus tyčios ir kokiu pagrindu kitų asmenų veiksmai šioje dalyje jam priskirti kaip bendrininkui. Vien kitų asmenų naudota policijos atributika ar jų elgesys negali turėti įtakos visų kitų kartu buvusių asmenų atsakomybei pagal BK 289 straipsnį.
Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra atskleisti teisinę kvalifikaciją lemiantys motyvai. Nepaaiškinta, koks buvo konkretaus susitarimo turinys, kokius veiksmus kiekvienas bendrininkas prisiėmė atlikti ir kaip toks susitarimas apėmė būtent BK 167 straipsnio ir BK 289 straipsnio sudėtis. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepakankamai motyvavo ir būtinybę kasatoriui skirti realią laisvės atėmimo bausmę, t. y. nepaaiškino, kuo D. G. vaidmuo skyrėsi nuo kitų byloje nuteistų asmenų vaidmens ir kodėl bausmės tikslai negalėtų būti pasiekti neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasaciniu skundu, nenustatė nė vieno iš BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, be to, nenustatė, kad kasacinis skundas būtų grindžiamas teisiniais argumentais.
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame deklaratyviai keliami klausimai dėl bendrininkavimo, veikų kvalifikavimo pagal BK 167 straipsnio 1 dalį ir BK 289 straipsnį, taip pat dėl bausmės skyrimą reglamentuojančių normų tinkamo taikymo.
Apeliacinės instancijos teismas įvertino pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes dėl BK 167 straipsnio 1 dalies taikymo kasatoriaus atžvilgiu. Priešingai nei nurodo kasatorius, apeliacinės instancijos teismas pagrindė, kad padėties nustatymo siųstuvo panaudojimas, kai jo pagalba buvo sekamas nukentėjusiųjų judėjimas, nustatomas maršrutas ir buvimo vieta, būtent ir sudaro neteisėtą informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimo pagrindą. Kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, D. G. prisijungė prie plano, kuris buvo grindžiamas būtent tokios informacijos panaudojimu, ir veikė koordinuotai pagal iš anksto gautus duomenis apie nukentėjusiųjų judėjimą, todėl D. G. atsakomybė pagrįstai buvo vertinama bendro sumanymo ribose.
Be to, apeliacinės instancijos teismas paaiškino, kad būtent planavimo stadijoje buvo sutarta nukentėjusiųjų automobilio stabdymą atlikti pasisavinant policijos pareigūnų funkcijas, tam įgyjant ir panaudojant policijos naudojamas priemones imituojančius švyturėlius bei kitą išvaizdą ir veiksmus, kuriais sudaromas teisėto patikrinimo įspūdis. Todėl, kaip pagrįstai nurodė apeliacinės instancijos teismas, D. G. vaidmuo buvo policijos patikrinimo imitavimo dalis. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad BPK nėra įtvirtinta galimybė kasacinės instancijos teisme pakartotinai nagrinėti apeliacinio skundo argumentus, kasatoriui nesutinkant su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis. Kasaciniame skunde nėra pateikta teisės taikymo aspektu kasaciniame bylos procese galimų svarstyti teisinių argumentų, rodančių šio teismo išvadų nepagrįstumą ir neteisėtumą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais ir 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo D. G. gynėjos advokatės Evelinos Polujanskaitės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Alenas Piesliakas
Artūras Ridikas