D. K., E. M. ir J. D. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 260 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-2786/2026

Bylos Nr. BIK-644/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00587-2023-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3;

2.8.1.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko), Gintaro Godos ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Ievos Rondomanskaitės kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 12 d. nuosprendžio išteisintojo D. K. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausioji prokurorė I. Rondomanskaitė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 12 d. nuosprendį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatų pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir D. K. atžvilgiu priimti teisingą sprendimą. Kasatorės nuomone, išteisinamajame nuosprendyje bylos įrodymai įvertinti nesilaikant įrodymų vertinimo taisyklių, įrodymai vertinti atskirai ir selektyviai, dalis įrodymų išvis nevertinti. Šis teismas, nors nuosprendyje ir išdėstė byloje esančius duomenis, iš esmės analizavo ir vertino tik D. K. teisinančius įrodymus. Taigi apeliacinės instancijos teismo vidinis įsitikinimas, kad D. K. nepadarė veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių, nėra paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu.

Pasak kasatorės, D. K. parodymai nepagrįstai nevertinti kritiškai, kaip prieštaraujantys byloje esančių nuoseklių ir patikimų įrodymų visumai. Apeliacinės instancijos teismas fragmentiškai įvertino 2023 m. gruodžio 17 d. tarp R. R. ir E. M. vykusį susirašinėjimą, jo reikšmę ir iškėlė prielaidomis grįstą abejonę, kad jųdviejų SMS žinutėmis nebūtinai tartasi būtent dėl D. K. pasitelkimo nusikalstamai veikai daryti. Kasatorė pažymi, kad byloje nustatyta, jog iki draudžiamų medžiagų perdavimo R. R. tyčia sugadino elektros įrangą kameroje, kad į ją būtų iškviestas elektriko funkcijas atliekantis asmuo. Būtent kitą dieną į kamerą elektros įrangos taisyti atvyko vienintelis įstaigoje elektriko funkcijas vykdęs nuteistasis D. K. Ši aplinkybė yra esminė, nes ji patvirtina, kad elektriko iškvietimas buvo iš anksto suplanuoto psichotropinių medžiagų perdavimo mechanizmo dalis. Apeliacinės instancijos teismas šią aplinkybę visiškai nuvertino ir nepagrįstai vertino D. K. patekimą į kamerą kaip su jo darbo funkcijomis savaime suderinamą aplinkybę, neatskleisdamas jos ryšio su nusikalstamu planu. Nurodytų aplinkybių seka leidžiančią konstatuoti, kad tarp R. R. ir E. M. vykusiame susirašinėjime minimas asmuo buvo būtent D. K. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė nė vienos faktinės aplinkybės, leidžiančios identifikuoti kitą galimą asmenį, kuris būtų galėjęs kitą dieną patekti į kamerą kaip elektrikas ir nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl D. K. kaltumo.

Kasatorės vertinimu, nepagrįstai sureikšminti R. R. po D. K. sulaikymo rašytose žinutėse E. M. reiškiami priekaištai. Šių žinučių turinys vertintas selektyviai, neatsižvelgus į nuteistųjų susirašinėjimo loginį ryšį. Taip pat nepakankamai įvertinti D. K. parodymuose esantys prieštaravimai, jie pašalinti nepagrįstu D. K. palankiu aiškinimu, neva jis nežinojo apie patikėto paketėlio draudžiamą turinį. Kartu nepagrįstai sureikšminti E. M. parodymai apie D. K. suklaidinimą dėl perduodamo daikto turinio. E. M. yra šios nusikalstamos veikos dalyvis, todėl jo parodymai, kuriais siekiama sumažinti kito asmens atsakomybę ar paneigti jo tyčią, savaime negali būti laikomi pakankamu pagrindu išteisinamajam nuosprendžiui priimti. Be to, vertinant D. K. suvokimą apie jam perduoto paketėlio turinį, visiškai neįvertinta D. K. asmenybė ir jo turėta gyvenimiška patirtis pataisos įstaigose, taip pat liudytojo J. D. parodymai. Pasak kasatorės, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pakeitė įrodinėjimo standartą, reikalaudamas išimtinai tiesioginių įrodymų, nors asmens tyčia gali būti nustatoma ir iš netiesioginių įrodymų visumos (asmens elgesio, pakuotės pobūdžio, bendravimo konteksto, kalėjimo aplinkos, prašymo pobūdžio, pasirengimo perdavimui ir perdavimo mechanizmo).

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-P-31-788/2021 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad argumentai apie apeliacinės instancijos teismo padarytus esminius BPK nuostatų pažeidimus yra siejami su įrodymų vertinimu. Kasatorė kritikuoja apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių vertinimą bei padarytas išvadas ir pateikia savą įrodymų ir aplinkybių vertinimą, kuris, jos nuomone, patvirtina, kad D. K. padarė Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Tačiau toks skundo argumentavimas nepagrindžia, kad byloje buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, sukliudę apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Ievos Rondomanskaitės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Arūnas Budrys

Gintaras Goda

Darius Kantaravičius