Nr. DOK-2615
Nr. eCIK-815/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14332-2025-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. rugpjūčio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų, Mariaus Bajoro, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkės) ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2026 m. liepos 22 d. paduotu atsakovių uždarųjų akcinių bendrovių „Jurgena“, „Geruda“ ir „Posūkis“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
atsakovės padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. A. patikslintą ieškinį ir jo patikslinimus atsakovėms uždarosioms akcinėms bendrovėms „Jurgena“, „Geruda“ ir „Posūkis“ dėl valdybos sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir trečiojo asmens R. Š. (miręs, procesinių teisių perėmimo klausimas neišspręstas) patikslintą priešieškinį dėl visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimų ir valdybos sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys R. Š. (miręs, procesinių teisių perėmimo klausimas neišspręstas), K. S., D. J., V. K., T. A., P. M. Š., atstovaujama įstatyminės globėjos A. M., R. L. Š., D. L. Š, S. Š.
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 11 d nutartį ir klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kasaciniu skundu atsakovės prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Nr. DOK-2615
Nr. eCIK-815/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14332-2025-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. rugpjūčio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų, Mariaus Bajoro, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkės) ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2026 m. liepos 22 d. paduotu atsakovių uždarųjų akcinių bendrovių „Jurgena“, „Geruda“ ir „Posūkis“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
atsakovės padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. A. patikslintą ieškinį ir jo patikslinimus atsakovėms uždarosioms akcinėms bendrovėms „Jurgena“, „Geruda“ ir „Posūkis“ dėl valdybos sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir trečiojo asmens R. Š. (miręs, procesinių teisių perėmimo klausimas neišspręstas) patikslintą priešieškinį dėl visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimų ir valdybos sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys R. Š. (miręs, procesinių teisių perėmimo klausimas neišspręstas), K. S., D. J., V. K., T. A., P. M. Š., atstovaujama įstatyminės globėjos A. M., R. L. Š., D. L. Š, S. Š.
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 11 d nutartį ir klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kasaciniu skundu atsakovės prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Atsakovių kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą, nes nepagrįstai praplėtė absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas) taikymo sritį – vertino, jog byloje dalyvaujantys asmenys yra neįtraukti į bylą (dėl kitokio jų procesinio statuso) ir tai, kad šis absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas gali būti taikomas ir tokiais atvejais, kai asmuo yra įtrauktas į bylą. Taip pat Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018), aiškinančios CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo taikymo kumuliatyvias sąlygas – apeliacinės instancijos teismas šią teisės normą taikė nenustatęs vienos iš būtinųjų sąlygų (poveikio nedalyvaujančio byloje asmens materialiosioms teisėms ir pareigoms). Nagrinėjamu atveju, tretieji asmenys byloje dalyvavo ir aktyviai reiškė savo poziciją: trečiųjų asmenų vardu pareikšta eilė procesinių dokumentų byloje, tretieji asmenys teikė poziciją dėl taikos sutarties patvirtinimo byloje. Taigi, teigti, kad tretieji asmenys nebuvo įtraukti į bylą negalima, nes tai elementariai neatitinka tikrovės. Dar daugiau, pirmosios instancijos teismas patvirtindamas taikos sutartį dėl trečiųjų asmenų teisių ir pareigų nepasisakė. Dėl kokių trečiųjų asmenų teisių ir pareigų tariamai pasisakė pirmosios instancijos teismas neįvardijo ir pats skundžiamą nutartį priėmęs apeliacinės instancijos teismas.
2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai išaiškino, kad atvejais kuomet apskųsta nutartis, kuria byla yra sustabdoma, negalima spręsti taikos sutarties patvirtinimo klausimo. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas pritaikė neprotingą formalizmą ir verčia šalis bylinėtis prieš jų valią padarydamas proceso teisės normos pažeidimą, kuris lėmė neteisėtos nutarties priėmimą. Teisme turi būti sudarytos visos sąlygos šalių valiai dėl taikos sutarties sudarymo įgyvendinti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019).
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai
Marius Bajoras
Sigita Rudėnaitė
Jūratė Varanauskaitė
