Dėl T. L. ½ dalies buto išskyrimo niekiniu ir negaliojančiu

Dokumento Nr. DOK-2826

Bylos Nr. eCIK-918/2026

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03654-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkės) ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2026 m. rugpjūčio 12 d. paduotu atsakovų M. L. (M. L., A. L. ir T. L. (T. L.) kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 12 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

atsakovai padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir paveldėjimo pagal įstatymą liudijimų pripažinimo negaliojančiais. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. gegužės 12 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. sprendimą, kuriuo pripažintas notarės išduotas nuosavybės teisės liudijimas dėl T. L. ½ dalies buto išskyrimo niekiniu ir negaliojančiu; pripažinta I. B. turėta asmeninė nuosavybė į butą; panaikintas (pripažintas negaliojančiu) notarės išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas pagal kurį atsakovai paveldėjo po 1/6 dalį buto, paskirstytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias taikytinos materialiosios teisės nustatymą ginčo teisiniams santykiams, todėl nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamam ginčui taikytinos išimtinai Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) nuostatos.

2. Apeliacinės instancijos teismas neįvykdė CPK 331 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos motyvuotai atsakyti į esminius apeliacinio skundo argumentus.

3. Teismai netinkamai aiškino ir taikė SŠK 23 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias santuokoje įgyto turto padalijimą, bendrosios jungtinės nuosavybės teisių pasibaigimą bei asmeninės nuosavybės atsiradimą, neteisingai nustatydami teisines sąlygas, kurioms esant gali būti konstatuotas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimas.

4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškinio ir taikė SŠK 23 straipsnio 4 dalies nuostatas, reglamentuojančias ieškinio dėl santuokoje įgyto turto padalijimo senaties terminą, nepagrįstai šio termino skaičiavimą susiedamas su santuokos nutraukimo data, o ne pažeistų teisių atsiradimo diena ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir tuo aspektu, kad ieškinio senaties termino pasibaigimui iš esmės suteikė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimą lemiančio juridinio fakto reikšmę.

5. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas (CPK 12, 178, 176 ir 185 straipsniai), reglamentuojančias dispozityvumo principą, įrodinėjimo naštos paskirstymą bei byloje surinktų įrodymų tyrimą ir vertinimą, įrodymams taikomus leistinumo ir pakankamumo kriterijus.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovei A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) po 284 (du šimtus aštuoniasdešimt keturis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. rugpjūčio 10 d. AB „SEB“ banke, mokėjimo nurodymų Nr. 1786362118581 ir Nr. 1786345064383.

Grąžinti atsakovui M. L. (M. L.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) 286 (du šimtus aštuoniasdešimt šešis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. rugpjūčio 10 d. AB „SEB“ banke, mokėjimo nurodymo Nr. 1786364954400.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Šulcas

Jūratė Varanauskaitė

Eglė Zemlytė