K. V. pagal BK 260 str. 3 d., 260 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-140-788/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15850-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. liepos 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (pranešėjo), Eligijaus Gladučio ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkės),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus ir nuteistojo K. V. gynėjo advokato Simono Slapšinsko kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 3 d. nuosprendžio.

Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 10 d. nuosprendžiu T. B. ir K. V. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, T. B. ir K. V. paskirtos laisvės apribojimo bausmės dvejiems metams su intensyvia priežiūra, įpareigojant juos intensyvios priežiūros laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 ir 5 dalimis, T. B. įpareigotas mokytis arba dirbti, arba būti registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o K. V. įpareigotas dirbti arba būti registruotas Užimtumo tarnyboje, taip pat abiem nuteistiesiems uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į nuteistiesiems paskirtų bausmių laiką įskaitytas jų laikinojo sulaikymo laikas.

Šiuo teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį taip pat nuteistas D. M., tačiau dėl jo kasacinio skundo nepaduota.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 3 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 10 d. nuosprendis pakeistas ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nuteistiesiems T. B. ir K. V. paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, į nuteistiesiems paskirtų bausmių laiką įskaitytas jų laikinojo sulaikymo laikas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. T. B. ir K. V. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteisti už nusikalstamą veiką, padarytą šiomis aplinkybėmis:

1.1. T. B. ir K. V., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, programėlėje „Telegram“, savo administruojamame kanale „(duomenys neskelbtini)“, susitarė su D. M. parduoti jam narkotinių medžiagų už nenustatytą pinigų sumą, kurią nurodė pervesti kriptovaliuta „Solana“ į kriptovaliutos sąskaitą. D. M. atlikus pavedimą, jie pardavė jam narkotinę medžiagą – kanapių dervą, kurios masė ne mažiau kaip 40,773 g. T. B. ir K. V. šią narkotinę medžiagą nugabeno į tam tikrą nenustatytą vietą ir programėlėje „Telegram“, kanale „(duomenys neskelbtini)“, nusiuntė D. M. šios vietos koordinates ir nuotraukas. Ne vėliau kaip iki 2023 m. rugpjūčio 11 d. apie 12.20 val. D. M. atvyko pasiimti šios medžiagos.

1.2. Tęsdami nusikalstamą veiką, T. B. ir K. V. 2023 m. rugsėjo 5 d. apie 20.44 val. susitarė su S. M. (S. M.) parduoti jam narkotinių ir psichotropinių medžiagų už 150 Eur, kuriuos nurodė perversti kriptovaliuta „Solana“, iš viso 7,89708046 „Solana“, į kriptovaliutos sąskaitą.

2023 m. rugsėjo 5 d. 22.15 val. ir 22.23 val. S. M. atlikus pavedimus, jie pardavė jam 9,900 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių, tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 13,5 proc.) ir 0,000060 g psichotropinės medžiagos – lizergido. 2023 m. rugsėjo 6 d. T. B. ir K. V. automobiliu nugabeno šias medžiagas į vietą, esančią prie Balto ežero, Visagino sav., ir 18.42 val. programėlėje „Telegram“, kanale „(duomenys neskelbtini)“, nusiuntė S. M. šios vietos koordinates ir nuotraukas. 2023 m. rugsėjo 6 d. apie 20.38 val. S. M. atvyko jų pasiimti ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

1.3. Tęsdami nusikalstamą veiką, T. B. ir K. V. susitarė su V. S. jam parduoti narkotinių medžiagų už nenustatytą pinigų sumą, kurią nurodė pervesti kriptovaliuta „Solana“ į kriptovaliutos sąskaitą. V. S. atlikus pavedimą, jie pardavė jam kanapes (antžemines dalis), kurių masė yra ne mažiau kaip 1,191 g (delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 7,9 proc.). Ne vėliau kaip

2023 m. rugsėjo 23 d. apie 0.30 val. T. B. ir K. V. nugabeno šią narkotinę medžiagą į nenustatytą vietą ir programėlėje „Telegram“, kanale „(duomenys neskelbtini)“, nusiuntė V. S. šios vietos koordinates ir nuotraukas. Ne vėliau kaip 2023 m. rugsėjo 23 d. apie 0.30 val. V. S. atvyko šių medžiagų pasiimti.

1.4. Tęsdami nusikalstamą veiką, T. B. ir K. V. neteisėtai, turėdami tikslą platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, iki 2023 m. spalio 4 d. K. V. priklausančiame automobilyje ir T. B. gyvenamosios vietos rūsyje, taip pat iki 2023 m. lapkričio 22 d. K. V. nuomojamame bute ir T. B. priklausančiame automobilyje laikė labai didelį kiekį įvairių rūšių narkotinių ir psichotropinių medžiagų (MDMA, LSD, 3-CMC, kanapių, Psilocybe) (detalesnės nusikalstamos veikos aplinkybės nurodytos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 2–4 lapuose ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 1 punkte, 1.1–1.3.4 papunkčiuose).

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs, be kita ko, nuteistųjų T. B. ir K. V. baudžiamąją bylą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes net ir minimali BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta bausmė nuteistiesiems būtų aiškiai neteisinga, tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo, todėl paskyrė aiškiai per švelnias laisvės apribojimo bausmes. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, paskyrė nuteistiesiems T. B. ir K. V. trejų metų laisvės atėmimo bausmes.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistojo T. B. gynėjas advokatas D. Dargevičius prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 3 d. nuosprendžio dalį, kuria pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 10 d. nuosprendis ir nuteistajam T. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė, ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 10 d. nuosprendį dėl nuteistajam T. B. paskirtos bausmės be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas, neįvertinęs visų reikšmingų aplinkybių, netinkamai taikė BK 41 ir 54 straipsnių nuostatas, nukrypo nuo teismų praktikos ir paskyrė T. B. tinkamai neindividualizuotą bei tikslų negalinčią pasiekti bausmę. T. B. paskirta bausmė neatitinka nei jo asmenybės pavojingumo, nei jo padarytos nusikalstamos veikos individualizuoto vertinimo, taigi, ir teisingumo principo, taip pat neatitinka kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuluotų kriterijų, vadovaujantis šiais kriterijais, turi būti laikomasi proporcingumo, humaniškumo principų, taip pat turi būti realiai, o ne formaliai įgyvendinami bausmės tikslai.

3.2. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimo nuteistajam T. B. formaliai grindžiama nusikalstamos veikos pavojingumu, nepakankamai įvertinus realų veikos pavojingumą ir nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes bei jų reikšmę bausmės tikslams pasiekti. Tačiau byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos schema buvo elementari, ją vykdė du jauni asmenys, be sudėtingos organizacinės struktūros (be automatizuotos užsakymo sistemos) ar konspiracijos, veikdami paprasta bendrininkavimo forma, kitų nusikalstamų veikų neįvykdė, o disponuotų medžiagų kiekis tik nežymiai viršijo labai didelio kiekio ribą. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tyrimo metu nenustatyta, kad T. B. ir K. V. būtų realizavę narkotines medžiagas tiesioginio fizinio kontakto su pirkėju metu ar vykdę aktyvią platinimo veiklą. Sulaikymo dieną T. B. policijos pareigūnams prisipažino ir savanoriškai nurodė turimas medžiagas, o vėliau pateikė ir namuose laikytas medžiagas, detaliai paaiškindamas jų įsigijimo aplinkybes. Toks elgesys rodo ne tik mažesnį nuteistojo asmenybės, bet ir mažesnį nei tipinis jo veikos pavojingumą.

3.3. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl didelio veikos pavojingumo yra deklaratyvi ir apibūdina tik rūšinį nusikalstamos veikos pavojingumą, o individualų veikos pavojingumo laipsnį tinkamai ir išsamiai įvertino būtent pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas išskirtinę reikšmę suteikė rūšiniam veikos pavojingumui ir neatskleidė, kodėl pirmosios instancijos teismo T. B. paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė negali pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytų tikslų.

3.4. Nuteistasis T. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas 19 metų, neturi netinkamų, visuomenėje nepriimtinų ir nusikalstamų pažiūrų ir yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai: mokėsi, siekė išsilavinimo, siekė dirbti, byloje pateikti duomenys patvirtina jo aktyvią savanorystę, o šiuo metu nuteistasis savanoriauja krašto apsaugos sistemoje. Laikinasis sulaikymas T. B. turėjo prevencinį poveikį ir jo resocializacija jau vyksta, todėl reali laisvės atėmimo bausmė ją ne stiprintų, o sukeltų destruktyvias pasekmes jo integracijai į visuomenę. Laisvės atėmimas jaunam, psichologiškai pažeidžiamam asmeniui taip pat turėtų stigmatizuojantį poveikį, o tai prieštarauja įstatymo leidėjo tikslui ne tik nubausti asmenį, bet ir sudaryti sąlygas jam sugrįžti į visuomenę. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo duomenis, patvirtinančius, kad nuteistasis turi psichologinių sunkumų, o jo nusikalstamas elgesys sietinas su nepalankiai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, t. y. karantino laikotarpiu, jaunu ir emociškai nebrandžiu amžiumi, sudėtingais šeiminiais išgyvenimais bei galimu protesto elgesiu. Psichologinėje T. B. charakteristikoje konstatuota, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra maža, o specialistai rekomendavo taikyti kombinuotas korekcinio pobūdžio ir kognityvinės elgesio terapijos priemones, sudarant sąlygas tęsti pozityvius pokyčius ir integruotis į visuomenę, todėl pirmosios instancijos teismo paskirtos priemonės galėtų veiksmingai įgyvendinti bausmės tikslus, juo labiau kad nuteistajam buvo paskirta intensyvi priežiūra, kuri užtikrintų pakankamą jo kontrolę. Nuteistojo asmenybę ir jo elgesį apibūdinančios aplinkybės rodo teigiamus jo elgesio pokyčius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus T. B. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas neįvertino realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų Lietuvos laisvės atėmimo vietų įstaigose ir jų galimo poveikio jauno, teigiamai apibūdinamo, psichologiškai nebrandaus asmens resocializacijai ir jo tolesniam gyvenimui. Lietuvoje įkalinimo įstaigose egzistuoja kriminalinė subkultūra, kastų sistema, paplitęs smurtas, grasinimai, neteisėta apyvarta narkotinėmis medžiagomis, o tokia aplinka kelia realią riziką T. B. socialinei reintegracijai ir psichologinei pusiausvyrai.

3.5. Apeliacinės instancijos teismo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl jauniems asmenims taikytinų baudžiamojo poveikio priemonių parinkimo ir jų individualizavimo. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, vienas iš teisingos bausmės paskyrimo elementų yra bausmės neprieštaravimas teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokios praktikos tinkamai nenagrinėjo ir nevertino. Iš teismų praktikos matyti, kad pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistiems asmenims, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-436-489/2016; 2025 m. gruodžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-813/2025 ir kt.). Taigi, net ir labai sunkių nusikaltimų atveju lemiamą reikšmę turi ne formalus veikos kvalifikavimas, o visapusiškas ir proporcingas bausmės paskirties įvertinimas. Apeliacinės instancijos teismas turėjo ne deklaratyviai, o iš esmės įvertinti padarytos veikos konkretų pavojingumą, kaltininko asmenybės ypatumus, resocializacijos perspektyvas bei valstybės reakcijos proporcingumą ir veiksmingumą siekiamiems tikslams.

3.6. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteistam D. M. taip pat buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, šios bausmės prokurorė apeliacine tvarka neskundė. Tokia skirtinga valstybės reakcija į analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas objektyviai kelia abejonių dėl proporcingumo ir vienodo įstatymo taikymo principų laikymosi.

4. Kasaciniu skundu nuteistojo K. V. gynėjas advokatas S. Slapšinskas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 3 d. nuosprendžio dalį, kuria pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 10 d. nuosprendis ir nuteistajam K. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė, ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 10 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam K. V. paskirtos bausmės be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalį, nesutiktina su išvada, kad nuteistiesiems negali būti paskiriamos švelnesnės rūšies bausmės, nei nustatyta baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje. Skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria konstatuota, kad nuteistajam privaloma paskirti sankcijoje nustatytą bausmės rūšį, yra nepagrįsta ir neteisėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje

Nr. 2K-160-813/2025).

4.2. Nei pranešimuose apie įtarimą, nei kaltinamajame akte, nei teisiamųjų posėdžių metu tiriant įrodymus bei apklausiant kaltinamuosius ar liudytojus nebuvo nurodytos aplinkybės, kad K. V. nusikalstamą veiką atliko automatizuotu būdu. Tokios faktinės aplinkybės nebuvo nustatytos ir tirtos, tačiau apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirkėjai programėlės „Telegram“ kanale narkotinių ir psichotropinių medžiagų galėjo įsigyti dviem būdais, vienas jų – automatizuotas. Apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo, kokie įrodymai pagrindžia tokią išvadą, tačiau, atsižvelgdamas į naujai konstatuotas aplinkybes, nusprendė, kad K. V. padaryta nusikalstama veika yra pavojingesnė, nei buvo nusprendęs pirmosios instancijos teismas, todėl sugriežtino bausmę. Apeliacinės instancijos teismo konstatuotos, anksčiau byloje nenustatytos ir neištirtos nusikalstamos veikos aplinkybės turėjo tiesioginį poveikį nuteistiesiems skiriant griežtesnes bausmes. Todėl skundžiamu nuosprendžiu pažeisti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reikalavimai, kad konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma.

4.3. Skundžiamas nuosprendis prieštarauja ir apeliacinės instancijos teismo paskirčiai. Nors viena iš pagrindinių apeliacijos pareigų yra patikrinti jau nustatytas aplinkybes, jų vertinimą ir kvalifikavimą, tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatavo visiškai naujas aplinkybes, dėl kurių nuteistieji nebuvo apklausti, todėl nebuvo užtikrinta jų teisė į gynybą.

5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Aida Japertienė atsiliepimu į kasacinius skundus prašo nuteistųjų T. B. ir K. V. gynėjų kasacinius skundus atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinius skundus nurodo:

5.1. Priešingai nei teigiama nuteistojo K. V. gynėjo kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo, kad, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, negali būti paskiriama švelnesnės rūšies bausmė, nenustatyta baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje, tačiau nusprendė, jog būtent šioje byloje pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems paskyrė aiškiai per švelnias laisvės apribojimo bausmes. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad teismas, parinkdamas konkrečios bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, privalo įvertinti ne tik nuteistųjų asmenybes, bet ir nusikaltimo pavojingumą ir paskirti bausmę, kuria būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, ir kad tai pirmosios instancijos teismas padarė netinkamai. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad nuteistųjų padaryta nusikalstama veika yra labai pavojinga, kelianti ypač dideles pasekmes visuomenei, o jos pavojingumas pabrėžiamas ir teismų praktikoje, kuri nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje. Prekyba draudžiamomis medžiagomis kelia reikšmingą grėsmę visuomenės saugumui, sveikatai ir viešajai tvarkai, todėl valstybės reakcija turi būti ne formali ar deklaratyvi, o realiai paveikianti asmenį ir įgyvendinanti baudžiamosios atsakomybės paskirtį. Šiuo atveju nuteistųjų asmenybės nėra tiek išimtinės, kad realių laisvės atėmimo bausmių paskyrimas prieštarautų teisingumo principui. Apeliacinės instancijos teismas, nuteistiesiems paskyręs mažesnes nei sankcijoje nustatytas bausmes, tačiau nepalikęs pirmosios instancijos teismo paskirtų laisvės apribojimo bausmių, BK 54 straipsnio 3 dalį pritaikė tinkamai.

5.2. Nuteistojo K. V. gynėjas nepagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK reikalavimus, nes konstatavo naujas ir anksčiau byloje netirtas nusikalstamos veikos aplinkybes. Skundžiamame nuosprendyje nurodyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirkimo–pardavimo būdai nustatyti pirmosios instancijos teisme ištyrus bylos duomenis ir juos pagrįstai pripažinus įrodymais. Nepagrįsti ir kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, remdamasis būtent šiomis aplinkybėmis, sugriežtino K. V. paskirtą bausmę.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo T. B. gynėjo advokato D. Dargevičiaus ir nuteistojo K. V. gynėjo advokato S. Slapšinsko kasaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

7. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl paskirtosios bausmės rūšies ir dydžio klausimus nagrinėja tikrindamas, ar teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Bausmės švelnumo ar griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018, 40 punktas; 2021 m. spalio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-179-942/2021, 21 punktas; kt.). Pažymėtina, kad bausmės skyrimo procesas tiesiogiai susijęs su vidiniu teismo įsitikinimu dėl nusikalstamą veiką padariusio asmens pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas, jo parodymų ir atsakymų į patikslinančius klausimus išklausymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-788/2021, 26 punktas). Kasacinės instancijos teismas bylą nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, įrodymų netiria ir turi siauresnes galimybes įvertinti kaltinamojo asmenybę ir kai kurias kitas bausmei skirti svarbias aplinkybes negu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Dėl to pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės proporcingumo klausimus paprastai galutinai išsprendžia apeliacinės instancijos teismas.

8. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnyje arba 54 straipsnio 3 dalyje nustatytiems pagrindams.

9. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę; jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nustatė pagrindą švelninti nuteistiesiems T. B. ir K. V. skirtinas bausmes BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu. Taigi, šioje byloje abiejų instancijų teismai konstatavo, kad net ir minimali BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė nuteistiesiems T. B. ir K. V. būtų aiškiai per griežta ir neteisinga, todėl taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šios baudžiamojo įstatymo normos taikymas kasacine tvarka neapskųstas, todėl kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo nagrinėti šio teismų sprendimo pagrįstumo.

10. Nagrinėjamu atveju T. B. ir K. V. nuteisti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskyrė nuteistiesiems laisvės apribojimo bausmes dvejiems metams su intensyvia priežiūra, įpareigodamas juos intensyvios priežiūros laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos, taip pat įpareigojo T. B. mokytis arba dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, o K. V. – dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, uždrausdamas jiems vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, taip pat vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskyrė nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmes trejiems metams.

11. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuteistiesiems skirtinų bausmių klausimą, konstatavo, kad T. B. ir K. V. apibūdinantys duomenys patvirtina, jog jie yra padarę išvadas dėl ankstesnio nusikalstamo elgesio ir siekia nebedaryti nusikalstamų veikų. Teismas pažymėjo, kad jie, veikdami tiesiogine tyčia, padarė labai sunkų nusikaltimą, jų atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkų grupe, tačiau atsakomybę lengvina kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Pirmosios instancijos teismas taip pat akcentavo, kad nuteistieji nusikalstamą veiką padarė būdami labai jauno amžiaus, t. y. T. B. – būdamas 19 metų, o K. V. – 21 metų; abu anksčiau nebuvo teisti, tačiau bausti administracine tvarka: T. B. baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir už narkotinių, psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, o K. V. – už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir už juridinio asmens vadovo netinkamą pareigų atlikimą. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad T. B. mokosi, o po nusikalstamos veikos padarymo įgijo vidurinį išsilavinimą, yra charakterizuojamas teigiamai, užsiima aktyvia savanoryste, lankosi pas psichiatrą ir psichologą dėl priklausomybės nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Tuo tarpu K. V. yra mažosios bendrijos vadovas, charakterizuojamas teigiamai, nebevartoja narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Įvertinęs šias T. B. ir K. V. apibūdinančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus nuteistiesiems su realiu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes – laisvės apribojimą maksimaliam terminui su atitinkamais įpareigojimais ir draudimais.

12. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byloje nustatytos aplinkybės rodo kritišką nuteistųjų požiūrį į padarytą nusikaltimą, norą keisti gyvenimo būdą, įgyti išsilavinimą, plėsti verslą, gyventi iš teisėtai gaunamų ir legalių pajamų, nebevartoti narkotinių ir psichotropinių medžiagų, gyventi pagal visuomenei priimtinas taisykles, todėl, ypač atsižvelgiant į jauną jų amžių ir iš esmės nesusiformavusias asmenybes, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos jiems pritaikytos pagrįstai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumą ir paskyrė nuteistiesiems aiškiai neproporcingas bausmes. Be nuteistųjų asmenybes apibūdinančių aplinkybių, įvertinęs ir jų padaryto nusikaltimo pavojingumą pagrindžiančias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad būtent laisvės atėmimo bausmės trumpesniam terminui, negu nustatyta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje, bus teisingos ir užtikrinančios BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų įgyvendinimą.

13. Teisės taikymo aspektu baudžiamąją bylą patikrinusi kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinių skundų argumentus, teismų nustatytas bylos aplinkybes ir priimtų procesinių sprendimų motyvus, nenustatė pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas, paskirdamas nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmes, padarė teisės taikymo klaidą.

14. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą pabrėždamas, kad nuteistieji buvo sukūrę narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimo schemą, šias medžiagas pardavinėjo sukūrę atskirą kanalą „Telegram“ programėlėje, dalijosi pirkėjų atsiliepimais; nurodydavo vietas, į kurias atvykę kanalo nariai galėjo pasiimti narkotinių ir psichotropinių medžiagų nemokamai; ieškojo klientų ir žmonių, galinčių vežti draudžiamas medžiagas į slėptuves, taip siekė plėsti neteisėtą veiklą; pirkėjai šiame kanale narkotines ar psichotropines medžiagas galėjo užsakyti tiek automatizuotu būdu, tiek parašydami šio kanalo administratoriams (K. V. ir T. B.) žinutę; šių medžiagų platinimu nuteistieji užsiėmė mažiausiai tris mėnesius. Taigi padarytas nusikaltimas buvo suplanuotas ir pakankamai gerai organizuotas. Pagrįstai atsižvelgta ir į tai, kad nuteistieji disponavo įvairių rūšių narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis: kanapių derva, kanapių antžeminėmis dalimis, lizergidu, LSD,

3-CMC, MDMA, Psilocybe, o psichotropinės medžiagos 3-CMC kiekis beveik tris kartus viršijo labai didelio kiekio kriterijų. Nuteistieji jiems inkriminuotą nusikaltimą padarė alternatyviais veiksmais, t. y. ne tik laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, bet ir jas trimis kaltinime užfiksuotais atvejais pardavė, taigi buvo sukelta reali grėsmė žmonių sveikatai ir visuomenės saugumui. Šios išvados pagrįstumo niekaip nepaneigia kasacinio skundo argumentas, kad byloje nenustatyta, jog narkotinės ir psichotropinės medžiagos būtų realizuotos tiesioginio fizinio kontakto su pirkėjais metu.

15. Pritardama apeliacinės instancijos teismo vertinimui ir argumentams, teisėjų kolegija pažymi, kad teismo teisė švelninti bausmę BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu išplaukia iš pamatinių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisingumo, proporcingumo, teisinės valstybės principų. Tačiau konstitucinėje jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teismas turi pareigą švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo institutą taikyti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti nukentėjusio asmens, visuomenės ir valstybės interesai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas, motyvuojamosios dalies III skyriaus 5 punktas). Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas išskirtinai vertino nuteistųjų asmenybes apibūdinančius duomenis, neaptardamas ir tinkamai neįvertindamas labai sunkaus T. B. ir K. V. padaryto nusikaltimo. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė aiškiai per švelnias laisvės apribojimo bausmes, pagrįsta išsamiu bausmei skirti reikšmingų aplinkybių įvertinimu ir tinkamai motyvuota. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, iš kurių galima būtų spręsti, kad šis teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

16. Atmestini ir nuteistojo K. V. gynėjo argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo padaryto esminio BPK pažeidimo konstatavus naujų faktinių aplinkybių. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad nuteistiesiems nebuvo inkriminuotos jokios naujos nusikalstamos veikos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nusikalstamos veikos organizuotumą ir pavojingumą, be kita ko nurodė, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, jog pirkėjams, automatizuotu būdu užsisakius narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir nusiuntus apmokėjimo į specialiai nuteistųjų sukurtą kriptovaliutų sąskaitą patvirtinimą, buvo siunčiami „(duomenys neskelbtini)“ pranešimai, kuriuose pirkėjui nurodomos koordinatės ir nuotraukos su jose užfiksuotomis narkotinių medžiagų vietomis. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, minėtos aplinkybės atitinka pirmosios instancijos ištirtus įrodymus (S. M. mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokolo, liudytojų G. M. ir D. D. parodymų, T. B. ir K. V. užfiksuotų tarpusavio pokalbių turinį) ir nustatytas faktines aplinkybes. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas motyvuose dėl bausmės skyrimo išskyrė automatizuotą medžiagų užsakymo būdą, kuris kaltinamajame akte ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje taip neįvardytas, nelaikytina baudžiamojo proceso pažeidimu.

17. Nuteistojo T. B. gynėjo kasaciniame skunde, argumentuojant būtinumą skirti nuteistiesiems su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, remiamasi kai kuriais kasacinės instancijos teismų precedentais, kai pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistiems asmenims, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, buvo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismai, skirdami bausmes, remiasi konkrečioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, apibūdinančiomis nustatytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir nuteistojo asmenybę. Todėl nuorodos į tai, kaip kitose bylose buvo išspręstas skirtinos bausmės klausimas, nėra pagrindas pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje paskirta neteisinga bausmė.

18. Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, kasaciniai skundai netenkinami.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo T. B. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus ir nuteistojo K. V. gynėjo advokato Simono Slapšinsko kasacinius skundus.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Eligijus Gladutis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė