J. S. pagal BK 300 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-106-719/2026 Teisminio proceso Nr. 1-06-2-00042-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2; 1.2.29.1.1; 2.1.7.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkės), Aleno Piesliako ir Artūro Ridiko (pranešėjo),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,

nuteistajai D. K. ir jos gynėjai advokatei Romai Katilovskienei,

nuteistojo J. S. gynėjui advokatui Arvydui Peneliui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. K. ir jos gynėjos advokatės Romos Katilovskienės, nuteistojo J. S. gynėjo advokato Arvydo Penelio ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Linos Lomonienės kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 27 d. nuosprendžio.

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. birželio 2 d. nuosprendžiu D. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2020 m. spalio 1 d. susitarimo suklastojimo) 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda ir 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2020 m. rugsėjo 3 d. žemės sklypo nuomos sutarties suklastojimo) – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio jų sudėjimo būdu, ir D. K. paskirta subendrinta bausmė – 85 MGL (4 250 Eur) dydžio bauda. J. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį

(dėl 2020 m. spalio 1 d. susitarimo suklastojimo) 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda ir 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2020 m. rugsėjo 3 d. žemės sklypo nuomos sutarties suklastojimo) – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio jų sudėjimo būdu, ir J. S. paskirta subendrinta bausmė – 85 MGL (4 250 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis

BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, taikant visišką bausmių sudėjimo būdą, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 85 MGL (4 250 Eur) dydžio bauda ir laisvės apribojimas vieneriems metams be intensyvios priežiūros su įpareigojimais.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 27 d. nuosprendžiu, iš dalies tenkinus D. K. ir J. S. gynėjo advokato Arvydo Penelio apeliacinius skundus, Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. nuosprendžio dalis, kuria D. K. ir J. S. buvo nuteisti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2020 m. spalio 1 d. susitarimo suklastojimo), panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis – D. K. ir J. S. išteisinti kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Vadovaujantis BK 63 straipsnio

1, 3, 9 dalimis, J. S. Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pagal

BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2020 m. rugsėjo 3 d. žemės sklypo nuomos sutarties suklastojimo) paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo

2025 m. sausio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, bausmes visiškai sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda ir laisvės apribojimas vieneriems metams be intensyvios priežiūros su įpareigojimais. Panaikinta nuosprendžio dalis dėl D. K. ir J. S. paskirtų bausmių subendrinimo pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, nuteistojo J. S. gynėjo ir nuteistosios D. K. bei jos gynėjos paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. D. K. ir J. S. pirmosios instancijos teismo buvo nuteisti pagal BK 300 straipsnio

1 dalį už tai, kad 2020 m. spalio 1 d. tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdami bendrininkų grupe, žinodami, kad žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas 1) ir

Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas 2), esančių (duomenys neskelbtini), savininkė D. K. yra mirusi 2020 m. rugsėjo 18 d., pagamino netikrą dokumentą: D. K. surašius žinomai melagingą informaciją, kad D. K., gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), ir J. S., gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 1 d. susitarė:,,Mes, sklypų savininkė D. K. ir nuomininkas J. S., pratęsiame sklypų nuomos sutartis šiems sklypams (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), pratęsdami jas iki 2026-12-31 d. Nuomos kaina 100,0 eurų/ha“, ir D. K. pasirašius susitarimo vietoje prie D. K. pavardės, J. S. šią žinomai melagingą informaciją patvirtino, įrašydamas savo vardą, pavardę ir pasirašydamas dokumente. Po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, J. S. šį žinomai netikrą dokumentą laikė pas save ir jį panaudojo – 2020 m. lapkričio 16 d. pateikė įregistruoti VĮ Registrų centro Biržų padalinyje, taip apgaule įgydamas teisę iki 2026 m. gruodžio 31 d. naudotis ginčo žemės sklypais ir teisę gauti paramą piniginėmis išmokomis iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra).

2. D. K. ir J. S. taip pat pirmosios instancijos teismo nuteisti pagal BK 300 straipsnio

1 dalį už tai, kad tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdami bendrininkų grupe ir žinodami, kad jų anksčiau pagamintas ir J. S. VĮ Registrų centre įregistruotas 2020 m. spalio 1 d. susitarimas dėl žemės sklypų nuomos pratęsimo yra žinomai netikras dokumentas, nes jo sudarymo metu D. K. jau buvo mirusi, tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki

2023 m. kovo 3 d., pagamino netikrą dokumentą – 2020 m. rugsėjo 3 d. žemės sklypo nuomos sutartį, sutartyje įrašydami tikrovės neatitinkančią informaciją, kad nuomotoja D. K. ir nuomininkas J. S. 2020 m. rugsėjo 3 d. sudarė 4 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį penkerių metų laikotarpiui, t. y. nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d., nuomininkui kas mėnesį mokant po 100 Eur, J. S. patvirtino šią sutartį savo parašu ties įrašu,,Nuomininkas ūkininkas J. S.“, D. K. pasirašė ties įrašu,,Nuomotojas D. K.“ neva D. K. parašu. Po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, J. S. šį žinomai netikrą dokumentą laikė pas save ir jį panaudojo – per savo atstovą advokatą A. Penelį, nežinantį apie daromą nusikalstamą veiką,

2023 m. kovo 3 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą pateikė Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams kaip savo civilinio ieškinio atsakovei D. M.,,Dėl žemės sklypų nuomos sutartimi prisiimtų teisių ir pareigų perkėlimo, dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo“ priedą, kuriuo grindė savo prašymus civilinėje byloje Nr. e2-37-434/2023.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas panaikino Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. nuosprendžio dalį, kuria D. K. ir J. S. buvo nuteisti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį

(dėl 2020 m. spalio 1 d. susitarimo suklastojimo), ir dėl šios dalies priėmė naują nuosprendį: D. K. ir J. S. išteisino kaip nepadariusius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Palikdamas galioti apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 300 straipsnio 1 dalį

(dėl 2020 m. rugsėjo 3 d. žemės sklypo nuomos sutarties suklastojimo), teismas iš įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių pašalino aplinkybę, kad D. K. ir J. S.

2020 m. rugsėjo 3 d. žemės sklypo nuomos sutartį suklastojo žinodami, kad jų anksčiau pagamintas ir J. S. VĮ Registrų centre įregistruotas 2020 m. spalio 1 d. susitarimas dėl žemės sklypų nuomos pratęsimo yra žinomai netikras dokumentas, nes jį sudarant D. K. jau buvo mirusi.

4. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas

D. K. ir J. S. tyčią suklastoti 2020 m. spalio 1 d. susitarimą, pernelyg formaliai ir paviršutiniškai įvertino byloje surinktus įrodymus, iš esmės visiškai neanalizavo ir neįvertino gynybos versijos apie D. K., D. K. ir J. S. tarpusavio santykius ir jų bendravimo pobūdį iki D. K. mirties, nuteistosios D. K. parodymų neįvertino atsižvelgdamas į visumą kitų byloje surinktų įrodymų, vertindamas nuteistosios D. K. parodymus bei kitus bylos įrodymus, kurie šiuos parodymus patvirtina, pažeidė in dubio pro reo principą (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai), kadangi byloje surinktais ir teisme patikrintais įrodymais nepašalintų abejonių nepagrįstai neįvertino nuteistųjų naudai, taikydamas D. K. ir J. S. baudžiamąją atsakomybę, nesilaikė ir baudžiamosios teisės kaip ultima ratio (paskutinės priemonės) principo.

III. Kasacinių skundų argumentai

5. Kasaciniu skundu nuteistoji D. K. ir jos gynėja advokatė R. Katilovskienė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, ir bylą nutraukti. Kasatorės skunde nurodo:

5.1. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo. Baudžiamasis persekiojimas buvo panaudotas kaip įrankis civiliniam ginčui spręsti, pažeidžiant ultima ratio principą ir ignoruojant byloje esančius mediko eksperto ir kt. medicinos dokumentus. Pažeistos BPK įtvirtintos įrodymų vertinimo nuostatos, neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nesilaikyta pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų, įtvirtintų BK 2 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas buvo tendencingas, proceso metu turėjo tikslą ne nustatyti objektyvią tiesą, o nuteisti kaltinamąją, o apeliacinės instancijos teismas iš dalies paliko nuosprendį galioti.

5.2. Apeliacinės instancijos teismas, neįvardijęs tiesioginių įrodymų (nuosprendžio 23, 24 punktai), konstatavo, kad D. K. 2020 m. rugsėjo 3 d. buvo tokios būklės, jog nesuprato savo veiksmų. Teismas rėmėsi 2020 m. kovo 18 d. Druskininkų savivaldybės socialinių paslaugų centro asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti įvertinimo klausimynu, iš kurio apie vertinamą asmenį – D. K. gebėjimus esamus įrodymus išrankiojo selektyviai. Jis nepasisakė, nevertino visų įrašų, kaip antai svarbus įrašas „Bendravimas su artimais asmenimis „0“ – neturi sunkumų bendraudamas su artimais asmenimis. Kalbėjimas (pranešimų kūrimas bendraujant) ir (ar) kalbos suvokimas (pranešimų priėmimas bendraujant) „l“ – kalba nesklandžiai, atskirais žodžiais, pasitelkdamas gestus bei mimiką, arba raštu sugeba išreikšti savo poreikius ir (ar) supranta sakytinę kalbą.“ Tokie įrašai prieštarauja teismo išdėstytiems argumentams, patvirtina D. K. ir D. K. artimus santykius, sąžiningus veiksmus, veikiant motinos interesais, ją prižiūrint, veikiant pagal jos prašymą.

5.3. Specialiųjų poreikių vertinimo akto Nr. SP-860 13 punkte yra nurodyta, kad „<...> pacientė guli lovoje, nepasikelia, atrofavosi kojų raumenys, labai sublogo, pati nepavalgo, nes neišlaiko įrankių, rengiama, prausiama <...>“. Tokie duomenys patvirtina, kad D. K. pati pasirašyti negalėjo ir kaip įprastai vėl prašė pasirašyti dukterį. Tai patvirtino ir J. S. Pats faktas, kad motina pati nevalgydavo, nes nepakeldavo rankų, tiesiogiai koreliuoja su diagnoze (duomenys neskelbtini) ir yra pateisinama priežastis, kodėl fiziškai parašą motina prašė padėti savo dukters. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.76 straipsnį, jei asmuo dėl fizinio trūkumo ar ligos negali pasirašyti, jo prašymu gali pasirašyti kitas asmuo.

5.4. Teismas, remdamasis specialiųjų poreikių vertinimo akto Nr. SP-860 tik iš dalies išrinktais duomenimis, nevertindamas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G-287/2024 (05) 2 dalies, kurioje aiškiai atsakyta į klausimą: „Ar D. K. pagal sveikatos būklę 2020 m. rugsėjo mėn. galėjo adekvačiai priimti sprendimus dėl įvairių klausimų?“, atsakė, kad „yra teismo psichiatro kompetencija, todėl teismo medicinos ekspertas į šį klausimą atsakyti negali“, priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas neturi kompetencijos nustatyti asmens psichikos būklės be eksperto išvados, taigi padarė nepagrįstą savo išvadą. Esantys medicinos dokumentai apeliacinės instancijos teismo nebuvo tinkamai ištirti. Toks dokumentų vertinimas, selektyviai išrankiojant įrodymus, yra BPK 20 straipsnio 5 dalies (įrodymų vertinimo) ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto (nuosprendžio motyvavimo) pažeidimas.

5.5. Turėjo būti vertinama neatsiejant nuo nusistovėjusių ilgalaikių dešimties metų santykių tarp D. K. ir J. S., kai visada vienintelė duktė D. K. rūpindavosi motinos buitimi, jos turto saugojimu ir visada veikė jos prašymu. Baudžiamojoje byloje yra pateikta

2010 m. birželio 21 d. privačios žemės nuomos sutartis, ranka įrašytas įrašas „K. dukra“, nurodytas D. K. telefono numeris, kuris yra nepasikeitęs ligi šiol. 2015, 2018 metų nuomos sutartyse ranka įrašyta „K. dukra“ ir tas pats telefono numeris. Teismas vertino tik kaltinimą patvirtinančias aplinkybes, tačiau ignoravo esminius gynybos akcentuojamus įrodymus (specialisto išvadą, slaugos faktą, nusistovėjusią dešimties metų praktiką).

5.6. D. K. veiksmuose neįrodyta nusikalstama tyčia ir pavojingumas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, dokumento pasirašymas už kitą asmenį savaime nereiškia klastojimo, jei veiksmas atitiko tikrąją asmens valią. Kadangi santykiai su nuomininku tęsėsi nuo 2010 m., o kaina (100 Eur/ha) ir sąlygos nesikeitė, duktė D. K. tik techniškai įformino motinos valią. Šiuo atveju veikė tikrosios valios viršenybė. Pasirašymas už artimą žmogų, vykdant jo valią, nėra nusikalstamas klastojimas. Dokumentas, atitinkantis tikrąją valią, nesukeliantis žalingų padarinių, neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad šeimos narių tarpusavio pasitikėjimu grįsti veiksmai (slaugymas, reikalų tvarkymas dešimtmetį ir pan.) paneigia tyčios, apgaulės elementą. D. K. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios klastoti (ji tik siekė padėti motinai). Ji neturėjo tikslo klaidinti teisinę apyvartą, tam nebuvo tikslo, priežasčių, o tik siekė tęsti nusistovėjusį šeimoje procesą, kurį galima traktuoti kaip artimųjų atstovavimo paprotį. Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamų teisinių pasekmių, ir norėjo taip veikti. Teismas nerado ir nenustatė, kur yra D. K. veiksmuose subjektyvieji požymiai: apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai.

5.7. Teismas nevertino nukentėjusiosios D. M. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, kai ji nurodė, kad J. S. 2023 m. gegužės 12 d. pateikė ieškinį dėl dovanojimo ir mainų sutarties sandorių užginčijimo, prašydama pripažinti juos apsimestiniais civilinėje byloje

Nr. e2-5230-857/2023. Prie ieškinio ieškovas buvo pateikęs 2020 m. rugsėjo 3 d. nuomos sutarties kopiją. Taigi šioje civilinėje byloje D. K. ir D. M. buvo atsakovėmis. Vyko ilgi ginčai, patirtos didelės bylinėjimosi išlaidos, teiktas apeliacinis skundas, teiktas ir kasacinis skundas. Ieškovas J. S. neįrodė savo reikalavimų, atsakovė D. K. su jo ieškiniu nesutiko, santykiai buvo priešiški. Apeliacinės instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje, net ir esant tokiems santykiams, taiko „kryptingą tyčią“ ir „atgalinę datą“, kuri konstatuojama „vėliau – po D. K. mirties (laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2023 m. kovo 3 d., tiksliau nenustatytu laiku)“, nors D. K. nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nėra žemės sklypų savininkė, ji mainų sutartimi yra perleidusi nuosavybės teisę D. M. Nėra logikos dėl to, kad tuo pačiu metu D. K. civilinėje byloje yra atsakovė kartu su D. M., įrodinėja savo sudaryto sandorio teisėtumą ir tuo pačiu metu yra susitarusi su ieškovu J. S., tyčia sukuria naują dokumentą.

5.8. Visiškai nėra įrodymų, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. nuomos sutartis buvo sudaryta galimai atgaline tvarka, tai tik D. M. pateiktos prielaidos, kurios nepagrįstos kitais įrodymais. Iš skundžiamų nuosprendžių turinio akivaizdu, kad teismai nesilaikė objektyvumo principo, rėmėsi išvadoje pateikta ne visa esama medžiaga, visiškai nevertindami kai kurių reikšmingų rašytinių įrodymų dėl to, ar yra nusikaltimo sudėtis D. K. veiksmuose, rengiant

2020 m. rugsėjo 3 d. nuomos sutartį. Šios sutarties originalo nebuvo išlikę, J. S. turėjo kopiją, sena sutartis (iki 2021 m. sausio 1 d.) dar galiojo, tad D. K. neturėjo jokio racionalaus motyvo klastoti naują dokumentą pirma laiko. Tai, kad senosios nuomos sutartys yra pateiktos baudžiamojoje byloje, tik patvirtina, kad nebuvo jokio poreikio tyčia sudaryti atgaline tvarka nuomos sutartį.

5.9. Apeliacinės instancijos teismas tame pačiame nuosprendyje priėmė logiškai nesuderinamus sprendimus: išteisino dėl 2020 m. spalio 1 d. susitarimo (pripažino santykių tęstinumą), tačiau paliko galioti nuosprendį dėl 2020 m. rugsėjo 3 d. nuomos sutarties. Jei pripažįstami „ilgalaikiai santykiai“, jie negali tapti „nusikalstama tyčia“ tik dėl to, kad motina dar buvo gyva. Teismas pripažino 2020 m. spalio 1 d. susitarimą teisėtu (nes tai ilgalaikių santykių tęsinys), tačiau nuteisė už 2020 m. rugsėjo 3 d. sutartį: tie patys asmenys, tas pats tikslas, tas pats turtas, tas pats laikotarpis, bet skirtingas teisinis vertinimas. Gynyba teikė ikiteisminio tyrimo metu originalias senas nuomos sutartis, D. K. banko sąskaitų išrašus, kuriuose fiksuoti valstybei mokami žemės mokesčiai motinos vardu, tiek esant gyvai motinai 2018 m., 2019 m., tiek po jos mirties, siekdama įrodyti tęstinumą ir buvusią motinos valią. Apeliacinės instancijos teismas jas panaudojo tik dėl 2020 m. spalio 1 d. susitarimo išteisinti, bet ignoravo 2020 m. rugsėjo 3 d. nuomos sutarties atveju, tai rodo selektyvų teisingumą. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas nuteistosios nurodytas aplinkybes dėl ilgalaikių nuomos santykių viename epizode, tačiau jas be jokių motyvų atmesdamas identiškame antrame epizode, pažeidė nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimus (BPK 305 straipsnis). Negalima viename nuosprendyje tų pačių aplinkybių vertinti visiškai priešingai, tai esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas (įrodymų visuma).

5.10. Teismas turėjo vadovautis ultima ratio principu – baudžiamoji atsakomybė negali būti taikoma, kai ginčas yra civilinis (dėl nuomos galiojimo). J. S. 2023 m. kovo 3 d. dėl to ir kreipėsi į teismą su ieškiniu, pradėjo civilinę bylą, kuri sustabdyta. Faktinė aplinkybė, kad atsakovė D. M. 2023 m. liepos 17 d., gavusi ieškinį, „atidovanojo“ žemės sklypus K. K. sugyventiniui, nevertinta. Baudžiamoji teisė neturi būti naudojama kaip įrankis civiliniams klausimams spręsti. Kadangi žala nepadaryta (civilinio ieškinio dalis dėl turtinio reikalavimo baudžiamojoje byloje atmesta pirmosios instancijos teisme, o neturtinis reikalavimas atmestas ir apeliacinės instancijos teisme), darytina išvada, kad

2020 m. rugsėjo 3 d. veika, sudaryta žemės nuomos sutartis, neturi tokio pavojingumo laipsnio, kad būtų laikoma nusikaltimu. Šiuo metu civilinė byla sustabdyta, atsakovas jau kitas, 2020 m. rugsėjo 3 d. sutartis nesukėlė jokių pasekmių, išskyrus civilinių santykių būsimą aiškinimąsi teisme, nesukėlė pavojingų padarinių. Išlikusi 2020 m. rugsėjo 3 d. nuomos sutarties kopija nebuvo pateikta registruoti, o J. S. pateikta kartu su civiliniu ieškiniu būtent teismui vertinti su kitais dokumentais. Baudžiamasis procesas buvo panaudotas civiliniam ginčui dėl nuomos santykių pagrįstumo įrodymo, tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo doktrinai, jog baudžiamoji teisė neturi būti taikoma ten, kur pakanka civilinių priemonių.

5.11. Teismai pažeidė nekaltumo prezumpciją, argumentuodami, kad J. S. sutarties pamesti niekaip negalėjo, nors rėmėsi tik prielaidomis. D. M. ir K. K. teikti parodymai ir tolesni D. M. veiksmai civilinėje byloje patvirtina nesąžiningumo egzistavimą. Liudytoja K. S. patvirtino, kad jai niekada J. S. nėra teikęs jokių žemės nuomos sutarčių. Nei civilinėje byloje, nei baudžiamojoje byloje dokumento originalo nėra, dokumento sudarymo data ekspertize nenustatyta. Originalaus dokumento nebuvimas (tik kopija) daro visą tyrimą bevertį, nustatant nusikaltimo laiką ir tyčią. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, klastojimo dalykas yra dokumentas. Kopija pati savaime nėra dokumentas, jei ji negali būti patikrinta lyginant su originalu (pvz., negalima nustatyti rašalo senumo, popieriaus savybių ar techninio spausdinimo būdo). Be originalo teismo teiginys apie „sukūrimą atgaline data“ yra tik spėjimas, prielaida. Gynyba remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad kai nėra galimybės ištirti dokumento autentiškumo ekspertiniu būdu dėl originalo nebuvimo, visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

5.12. Apeliacinės instancijos teismas atmetė nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl žalos nebuvimo, vadinasi, veikos pavojingumo nenustatė, nors tai nusikaltimo sudėties elementas. Taigi,

2020 m. rugsėjo 3 d. nuomos sutartimi kaip dokumentu nebuvo siekiama tik imituoti tariamų nuomos santykių. Ši sutartis buvo sudaryta, siekiant toliau tęsti ilgalaikius nuomos santykius, tai teismas ir pripažino 2020 m. spalio 1 d. susitarimu kaip teisėtu. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog D. K. veika, sudarant

2020 m. rugsėjo 3 d. sutartį, šiuo atveju buvo pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu. Ji nesukėlė teisiškai reikšmingų neigiamų padarinių ar realios grėsmės asmenų teisėms ir (ar) pareigoms, taigi, nepadarė žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-387/2026). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinama, kad tokiais atvejais gali būti konstatuota, kad veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013 ir kt.) arba yra mažareikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose

Nr. 2K-387/2008, 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-413-895/2016 ir kt.).

6. Kasaciniu skundu nuteistojo J. S. gynėjas advokatas A. Penelis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

6.1. Skundžiamo nuosprendžio 27 punkte apygardos teismo daroma išvada, jog J. S. civilinį procesą, kuriuo siekė toliau naudotis Sklypais 1 ir 2, pradėjo tik tada, kai

2023 m. vasario 23 d. buvo priimtas jam nepalankus sprendimas iš viešo registro išregistruoti 2020 m. spalio 1 d. susitarimą, nemotyvuota. Nuosprendyje apygardos teismas neatskleidžia nurodomos esminės teisinės aplinkybės, kuo pasireiškė nepalankumas J. S. dėl

2020 m. spalio 1 d. susitarimo išregistravimo iš viešo registro. Byloje nėra jokių duomenų, jog po to, kai 2023 m. vasario 23 d. iš viešo registro buvo išregistruotas 2020 m. spalio 1 d. susitarimas, J. S. neteko galimybės toliau naudotis Sklypais 1 ir 2, t. y. byloje tokia aplinkybė nenustatyta. Apylinkės teismo vertinimas, kad dokumentų registracija viešame registre yra būtina tais atvejais, kai pretenduojama gauti valstybės piniginę paramą iš NMA už vykdomą žemės ūkio veiklą, neparemtas teisės normomis ar kitais argumentais.

6.2. Šiuo atveju Sklypų 1 ir 2 vieša registracija J. S. aktuali tik vienu aspektu, kuris aptartas CK 6.559 straipsnyje, kad kai kokiu nors teisiniu pagrindu Sklypų 1 ir 2 nuosavybė pereitų kitam savininkui, jų nuomos sutartis galiotų naujam savininkui tik tokiu atveju, jeigu ji buvo įregistruota viešame registre. Šiuo aspektu baudžiamosios bylos duomenys patvirtina šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) Sklypus 1 ir 2 J. S. išsinuomojo 2015 m. sausio 1 d. sutartimi iš D. K. iki 2021 m. sausio 1 d. ir ši sutartis buvo įregistruota viešame registre;

2) 2020 m. rugsėjo 18 d. mirus šių sklypų savininkei D. K., juos paveldėjo D. ir K. K. su nuoma J. S. iki 2021 m. sausio 1 d. 2015 m. sausio 1 d. sutarties pagrindu, o vėliau

2020 m. spalio 1 d. susitarimo pagrindu – iki 2026 m. gruodžio 31 d., kadangi nuomos faktas buvo registruotas viešame registre (CK 6.559 straipsnis); 3) 2022 m. rugpjūčio 30 d. šių žemės sklypų visateise savininke dovanojimo ir mainų sutarčių pagrindu tapo D. M. taip pat kartu su jų nuoma J. S. iki 2026 m. gruodžio 31 d. pagal 2020 m. spalio 1 d. susitarimą, kuris

2020 m. lapkričio 16 d. buvo įregistruotas viešame registre (CK 6.559 straipsnis).

6.3. Pažymėtina, jog Sklypų 1 ir 2 nuoma J. S. 2020 m. spalio 1 d. susitarimo pagrindu įstatymo nustatyta tvarka niekada nebuvo nutraukta ar pripažinta negaliojančia. Todėl

2020 m. spalio 1 d. susitarimo pagrindu Sklypų 1 ir 2 nuomos fakto išregistravimas

2023 m. vasario 23 d. iš viešo registro neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos jų nuomos galiojimui nuomininkui J. S. ir tuometinei Sklypų 1 ir 2 savininkei bei nuomotojai D. M. iki 2026 m. gruodžio 31 d. O tai suponuoja nepaneigiamą išvadą, jog ir po Sklypų 1 ir 2 nuomos 2023 m. vasario 23 d. išregistravimo iš viešo registro J. S. galėjo toliau naudotis šiais sklypais iki 2026 m. gruodžio 31 d. arba iki naujo šių sklypų savininko atsiradimo

(CK 6.559 straipsnis). 2020 m. spalio 1 d. susitarimo išregistravimas iš viešo registro taip pat neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos tam, kad J. S. nuomojamus Sklypus 1 ir 2 galėtų deklaruoti NMA valstybės paramai gauti ir ją gautų. Aptartos teisinės aplinkybės patvirtina, kad apygardos teismo nurodoma byloje nustatyta aplinkybė, jog J. S. neteko galimybės toliau naudotis Sklypais 1 ir 2 po to, kai 2023 m. vasario 23 d. iš viešo registro buvo išregistruotas 2020 m. spalio 1 d. susitarimas, neturi absoliučiai jokio teisinio ir faktinio pagrindo. T. y. apygardos teismo nuosprendžio 26 punkte nurodoma byloje nustatyta aplinkybė, jog, pradėdamas civilinį procesą, J. S. siekė toliau naudotis Sklypais 1 ir 2, kai buvo priimtas jam nepalankus sprendimas iš viešo registro išregistruoti 2020 m. spalio 1 d. susitarimą, ir apylinkės teismo nuosprendžio 21 puslapio 2 pastraipoje nurodoma aplinkybė, kad nuomos dokumentų registracija viešame registre yra būtina tais atvejais, kai pretenduojama gauti valstybės piniginę paramą iš NMA už vykdomą žemės ūkio veiklą, yra tariamos aplinkybės, t. y. tokios aplinkybės byloje niekada nebuvo ir negalėjo būti nustatytos. Tuo tarpu BPK normos draudžia nuosprendį grįsti byloje nenustatytomis aplinkybėmis (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 1–2 punktai) ir tai laikytina esminiu proceso pažeidimu

(BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).

6.4. Todėl apygardos teismas, palikdamas galioti apylinkės teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalį dėl 2020 m. rugsėjo 3 d. sutarties suklastojimo, kuria J. S. siekė tų pačių tikslų, kuriuos jis buvo įgyvendinęs 2020 m. spalio 1 d. susitarimu, t. y. toliau naudotis tais pačiais Sklypais 1 ir 2, ir kuri, pagal abiejų žemesnės instancijos teismų vertinimą, buvo suklastota vėliau negu 2020 m. spalio 1 d. susitarimas, kuris leido J. S. Sklypais 1 ir 2 naudotis iki

2026 m. gruodžio 31 d. dėl to, kad šio susitarimo išregistravimas iš viešo registro

2023 m. vasario 23 d. tam niekaip nesutrukdė, nesilaikė non bis in idem principo, nes paliko galioti antrą J. S. nubaudimą už tą patį teisiškai reikšmingą faktą – siekį toliau naudotis Sklypais Nr. 1 ir 2, šio nubaudimo teisėtumą grįsdamas tariamomis byloje nustatytomis aplinkybėmis.

6.5. Nuosprendžio 27 punkte apygardos teismo nurodytos aplinkybės dėl nuteistųjų tiesioginės tyčios klastojant 2020 m. rugsėjo 3 d. sutartį nesudaro loginės, nuoseklios ir nenutrūkstamos faktų grandinės, neabejotinai įrodančios kaltę, o nuteistųjų kaltė grindžiama byloje nenustatytomis aplinkybėms bei prielaidomis. Nustatytos aplinkybės, jog nuteistasis J. S., būdamas suinteresuotas naudotis Sklypais 1 ir 2, šiuo tikslu 2023 m. kovo 3 d. inicijavo civilinį procesą, bei nuteistosios D. K. 2020 m. rugsėjo 3 d. sutarties pasirašymas už D. K. yra nepakankamos aplinkybės nuteistųjų kaltei pagrįsti. Apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje dėmesį skyrė tik objektyviesiems nusikalstamos veikos požymiams nustatyti (dėl to byloje iš esmės nėra ginčo) ir tai darė itin formaliai, tačiau tinkamai nemotyvavo būtino subjektyviojo požymio – kaltės ir tai laikytina esminiu proceso pažeidimu

6.6. Apygardos teismo išvada dėl J. S. subjektyviojo BK 300 straipsnio 1 dalies požymio – tiesioginės tyčios atgaline data klastoti 2020 m. rugsėjo 3 d. sutartį tam, kad ja pasinaudojant civiliniame procese būtų siekiama toliau naudotis Sklypais 1 ir 2, nors tokią analogišką galimybę turėjo galiojančio 2020 m. spalio 1 d. susitarimo pagrindu, nesuprantama. Tai yra esminis teisinis prieštaravimas dėl J. S. tiesioginės tyčios atgaline data klastojant

2020 m. rugsėjo 3 d. sutartį, kurią deklaruoja apygardos teismas nuosprendžio 27 punkte. Kadangi toks akivaizdus prieštaravimas apygardos teismo nuosprendyje neišspręstas, tai dėl 2020 m. rugsėjo 3 d. sutarties suklastojimo atgaline data J. S. turėtų būti priimamas išteisinamasis nuosprendis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

6.7. Apygardos teismas konstatavo, jog dėl nuteistųjų veiksmų nukentėjusioji nėra patyrusi jokios turtinės ir neturtinės žalos. Tokios bylos faktinės ir teisinės aplinkybės reiškia, kad nukentėjusiajai D. M. šioje byloje nukentėjusiosios statusas buvo suteiktas neteisėtai. Todėl apygardos teismo sprendimas palikti nepakeistą apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria priteista atlyginti iš nuteistųjų tariamas nukentėjusiosios patirtas atstovavimo išlaidas už advokato paslaugas, neturi teisinio ir faktinio pagrindo ir todėl yra neteisėtas.

6.8. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, pripažintina, jog nagrinėjamoje byloje apygardos teismo atliktas įrodymų vertinimas pripažintinas neišsamiu, neatitinkančiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, o šio vertinimo pagrindu priimtas nuosprendis negali būti laikomas atitinkančiu jam keliamus aiškumo, tikslumo bei įtikinamumo reikalavimus. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad klausimai dėl netinkamai atlikto įrodymų vertinimo buvo keliami ir J. S. gynėjo apeliaciniame skunde, darytina išvada, jog apygardos teismas, patvirtindamas atitinkamas apylinkės teismo išvadas dėl faktinių aplinkybių, taip pat savo išvadas grįsdamas byloje nenustatytomis aplinkybėmis ir klaidinga bylos duomenų interpretacija, neišnagrinėjo bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, t. y. neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus.

6.9. Apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria apylinkės teismo nuosprendis paliktas nepakeistas, neatitinka ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje bei BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, iš kurios atsiranda teismo pareiga motyvuoti savo sprendimą, pažeidžia BPK 320 straipsnio 3 dalies ir BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas. Nurodyti pažeidimai pripažintini esminiais BPK pažeidimais, sukliudžiusiais apygardos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą baigiamąjį aktą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria apylinkės teismo nuosprendis paliktas nepakeistas, naikintina ir byla nutrauktina.

7. Kasaciniu skundu prokurorė L. Lomonienė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl D. K. ir J. S. išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį

(dėl 2020 m. spalio 1 d. susitarimo suklastojimo ir jo panaudojimo) ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Prokurorė skunde nurodo:

7.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, jog J. S. ir D. K. nepadarė jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2020 m. spalio 1 d. susitarimo suklastojimo ir jo panaudojimo).

7.2. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nėra pateikta argumentų, kodėl vienoje kaltinimo dalyje D. K. ir J. S. prisipažinimas dokumentą sudarius motinos vardu po jos mirties, D. K. pasirašymas prie motinos pavardės savo parašu, abiejų asmenų ankstesnė gyvenimo patirtis ir santykiai, dokumento sudarymo tikslas – įtraukti dokumentą į teisinę apyvartą, siekiant juo naudotis, šalina apgaulės, kaip nusikalstamos veikos, nustatytos

BK 300 straipsnyje, sudėties požymį, o analogiškos aplinkybės sudarant

2020 m. rugsėjo 3 d. sutartį apgaulės požymio jau nešalina, nes tuo pačiu nuosprendžiu teismas analogiškas aplinkybes: 2020 m. rugsėjo 3 d. sutarties sudarymą D. K. mirus, D. K. pasirašymą prie motinos pavardės savo parašu, abiejų asmenų ankstesnę gyvenimo patirtį ir santykius, jų norą tęsti žemės nuomos santykius, įvertino kitaip ir D. K. ir J. S. pripažino kaltais dėl šio dokumento suklastojimo.

7.3. Be to, apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, kad 2020 m. spalio 1 d. susitarime nėra apgaulingos informacijos, nepateikė jokio vertinimo, kodėl ši padaryta išvada iš esmės prieštarauja 2023 m. vasario 8 d. Pasvalio rajono 2-ojo notaro biuro notarės išduotam liudijimui (notarinio registro Nr. 712), kuriuo pripažinta, kad 2020 m. spalio 1 d. susitarimas dėl žemės sklypų nuomos termino pratęsimo yra niekinis ir negalioja, ir kurio pagrindu šis dokumentas iš viešo Nekilnojamojo turto registro buvo išregistruotas 2023 m. vasario 23 d. kaip akivaizdžiai netikras dokumentas.

7.4. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 2020 m. spalio 1 d. susitarimo dokumentas pagal formą ir turinį atitinka visus subjektyviuosius ir objektyviuosius netikro dokumento požymius BK 300 straipsnio 1 dalies prasme, nes jame buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, dokumentas buvo panaudotas, kai jis buvo įtrauktas į teisinę apyvartą ir tapo pagrindu neteisingiems sprendimams priimti.

7.5. D. K. ir J. S., sudarydami šį netikrą dokumentą, veikė tiesiogine tyčia, t. y. dokumentą sudarė mirusios D. K. vardu sąmoningai, suvokdami, kad žemės nuomos santykiai su D. K. yra pasibaigę, o kita D. K. turto paveldėtoja K. K., priėmusi palikimą, gali nebenorėti tęsti žemės nuomos santykių su J. S. Ūkininko veikla užsiimantis J. S. neabejotinai žinojo teisės aktų reikalavimus piniginei paramai iš NMA gauti, todėl pasirinko naudoti apgaulę, kad jam pačiam nereikėtų iš naujo spręsti žemės sklypų nuomos klausimo, o valstybinė įstaiga, administruojanti paramą žemės ūkiui, toliau jam skirtų pinigus tikrovės neatitinkančio dokumento pagrindu.

7.6. D. K. ir J. S. tyčią klastoti 2020 m. spalio 1 d. susitarimą ir jį panaudoti rodo ir tai, kad paaiškėjus apgaulei, t. y. K. K. ir D. M. atskleidus jų apgaulę ir, panaudojant notarės išduotą liudijimą, iš VĮ Registrų centro išregistravus 2020 m. spalio 1 d. susitarimą, jie ėmėsi spręsti susidariusią situaciją ne teisėtais būdais, o suklastojo dar vieną dokumentą

(2020 m. rugsėjo 3 d. sutartį), t. y. toliau siekė įgyvendinti savo pradinį tikslą padarydami dar vieną nusikalstamą veiką. Ši aplinkybė aukštesnės instancijos teismo liko neįvertinta. Be to, D. K. pirmosios instancijos teisme ir teikdama apeliacinį skundą pati pripažino, kad 2020 m. spalio 1 d. susitarimas pagal formą ir turinį gali būti laikomas suklastotu ir tokia jos veika atitiktų BK 300 straipsnio 1 dalies sudėtį, bet dėl, kaip ji mano, niekam nepadarytos žalos prašė jos veiksmus dėl dokumentų suklastojimo vertinti kaip mažareikšmius ir spręsti dėl galimybės atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnyje nustatytais pagrindais.

7.7. Negalima sutikti su teismo vertinimu, kad 2020 m. spalio 1 d. susitarimo panaudojimas užregistruojant jį VĮ Registrų centre, t. y. įtraukimas į teisinę apyvartą, tebuvo formalumas, kuris nesukėlė teisiškai reikšmingų padarinių. Teismas, nuosprendyje darydamas išvadą, kad D. M. nebuvo padaryta jokios žalos, rėmėsi argumentais, kad ji 2023 m. gegužės 24 d. žemės sklypus deklaravo paraiškoje NMA dėl paramos gavimo, kad ji 2023 m. liepos 17 d. tuos pačius sklypus padovanojo R. G., bei liudytojo L. S. teisme duotais parodymais, kad jo tėvas J. S. sklypų nebedirbo nuo 2022 m. rudens.

7.8. D. M. žemės sklypų savininke tapo 2022 m. rugpjūčio 30 d. mainų sutarties su K. K. pagrindu (mainų sutartis, patvirtinanti D. M. nuosavybę, VĮ Registrų centre įregistruota

2022 m. rugsėjo 19 d.). Byloje yra J. S. 2022 m. spalio 5 d. atsakymas į D. M.

2022 m. rugsėjo 14 d. pranešimą, kuriuo ji, kaip naujoji sklypų savininkė, pranešė jam apie žemės nuomos sutarčių pasibaigimą ir prašė atlaisvinti žemės sklypus. Šiame atsakyme J. S. žemės atlaisvinti nesutiko, nurodydamas, kad sklypais naudojasi teisėtai, pagal įregistruotą sutartį (2020 m. spalio 1 d. susitarimą), ir šiuo pagrindu ketina sklypų žeme naudotis iki susitarimo pabaigos 2026 m. gruodžio 31 d. J. S. atsisakius atlaisvinti žemės sklypus, D. M. savo nuožiūra negalėjo naudotis nuosavybe 5 mėnesius (iki 2023 m. vasario 23 d. notaro išduoto liudijimo pagrindu 2020 m. spalio 1 d. susitarimas buvo išregistruotas iš viešojo registro kaip netikras dokumentas), pvz., pasėti žieminių kviečių ir gauti naudos juos užauginusi, gerinti žemės kokybę ją tręšdama. Tokia situacija neabejotinai pažeidė D. M. teises ir tokio pobūdžio pažeidimas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis. Be to, vėliau D. M. atlikti veiksmai (paramos iš NMA gavimas, sklypų padovanojimas kitam asmeniui) niekaip nepanaikina jos teisių, susijusių su žemės sklypų naudojimusi 2022 m. rudenį, t. y. vienu iš reikšmingiausių laikotarpių ūkininkavimo veikloje, pažeidimo.

7.9. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje visiškai nevertinti 2020 m. spalio 1 d. susitarimo įregistravimo VĮ Registrų centre padariniai, susiję su NMA skirtomis piniginėmis išmokomis J. S. Nuosprendyje nėra pasisakyta, ar buvo padaryta žala valstybės valdymo tvarkai, nevertintas J. S., kuris piniginės paramos prašymus valstybinei įstaigai grindė tikrovės neatitinkančiu dokumentu, veiksmų pavojingumas. NMA pateikė informaciją, kad Agentūroje buvo gautos, išnagrinėtos ir patenkintos ūkininko J. S. paraiškos:

2021 m. gegužės 13 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiška Nr. 21-1005491741-1 ir 2022 gegužės 18 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiška Nr. 22-1005491741-1 dėl piniginės paramos iš valstybės gavimo, kuriose (be kitų sklypų) šis ūkininkas deklaravo žieminių kviečių pasėlius žemės sklypuose, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Faktą, kad nurodytus žemės sklypus J. S. dirbo, juos naudojo žemės ūkio veikloje ir deklaravo valstybės piniginei paramai gauti, patvirtino pats J. S., teikdamas ieškinį „Dėl žemės sklypų nuomos sutartimi prisiimtų teisių ir pareigų perkėlimo, dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo, ieškinio suma:

11 483,67 Eur“ civilinėje byloje Nr. e2-2931-434/2023.

7.10. Asmuo, siekiantis gauti piniginę paramą iš valstybės, privalo atitikti nustatytus reikalavimus. Vienas iš pagrindinių reikalavimų – būti teisėtu žemės sklypų, kuriuos deklaruoja Nacionalinei mokėjimo agentūrai, valdytoju. 2021m. gegužės 13 d. ir 2022 m. gegužės 18 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškų 14 lentelėje,,Informacija apie prisiimamus įsipareigojimus“ J. S. pareiškė, kad žino, jog prašyti paramos už deklaruotą plotą gali tik jeigu turi ir prireikus Agentūrai galės pateikti šio ploto žemės valdymo teisės įrodymo dokumentus ir galės įrodyti ūkyje (valdoje) vykdomą žemės ūkio valdą. Pareiškė, kad pateikė teisingus duomenis, susipažino (jį supažindino) su paramos teikimo taisyklėmis, įsipareigojimais, nurodytais šios paraiškos III skyriuje, ir įsipareigojo jų laikytis. Pageidavo, kad kartu su paraiška būtų atspausdintas įsipareigojimų lapas.

7.11. J. S. įregistravo netikrą dokumentą VĮ Registrų centre žinodamas, kad šis dokumentas bus vertinamas NMA darbuotojams sprendžiant klausimą dėl jo paraiškų piniginei paramai gauti, t. y. juo įrodinėjo žemės sklypų (unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) ir

(duomenys neskelbtini)) valdymo teisėtumą. J. S. buvo žinoma, kad įvykus išskirtinėms aplinkybėms, nepriklausančioms nuo jo valios (pvz., dėl savininkės mirties nutrūkus žemės sklypų nuomos sutarčiai), jis turi veikti pagal teisės aktuose nustatytą tvarką – raštu informuoti Agentūrą, spręsti klausimą dėl naujos žemės nuomos sutarties su žemės sklypų paveldėtojomis, tačiau sąmoningai pasirinko veikti apgaule. Dėl tokių jo veiksmų teisinėje apyvartoje buvo įtvirtinta netikra informacija, kuri lėmė neteisingų sprendimų priėmimą 2021 m. ir 2022 m. J. S. skirti piniginę paramą už veiklą žemės sklypuose (unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Tokiu būdu J. S. padarė realią žalą valstybės dokumentų teisinės apyvartos patikimumui ir funkcionalumui ir jo veika negali būti laikoma mažareikšme.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Nuteistosios D. K. ir jos gynėjos advokatės R. Katilovskienės bei prokurorės kasaciniai skundai tenkintini iš dalies, o nuteistojo J. S. gynėjo advokato A. Penelio kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų

9. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose

Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-P-58-697/2019, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Proceso dalyviui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

10. Iš kasacinių skundų turinio matyti, kad juose ne tik keliami teisės taikymo klausimai, bet taip pat kvestionuojamos teismų nustatytos veikos faktinės aplinkybės, dėstomas kitoks įrodymų vertinimas, nei nustatyta kasacine tvarka skundžiamuose nuosprendžiuose, ginčijamas įrodymų pakankamumas vienoms ar kitoms bylos aplinkybėms nustatyti, keliami klausimai, kurie nesudaro kasacijos pagrindų, ar nurodomi kasacijos pagrindai ir jie nepagrindžiami teisiniais argumentais. Atsižvelgdama į kasacinio teismo kompetenciją ir pirmiau nurodytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus, šioje nutartyje teisėjų kolegija nusprendžia, kad bus nagrinėjami tik kasacinių skundų argumentai dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo ir skunduose nurodomų BPK 20 straipsnio 5 dalies bei 331 straipsnio 2 dalies pažeidimų, kiek tai susiję su

BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

Dėl kasatorių argumentų dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo ir BPK pažeidimų

11. Nuteistosios ir gynėjų skunduose iš esmės nesutinkama su BK 300 straipsnio 1 dalies taikymu (dėl 2020 m. rugsėjo 3 d. sutarties suklastojimo), teigiant, kad nuteistųjų veikoje nėra šio nusikaltimo sudėties. Prokurorės kasaciniame skunde teigiama, kad BK 300 straipsnio 1 dalį tinkamai taikė pirmosios instancijos teismas, o apeliacinės instancijos teismas, iš dalies panaikindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir nuteistuosius išteisinęs dėl 2020 m. spalio 1 d. susitarimo suklastojimo, dėl šios dalies pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir netinkamai taikė BK 300 straipsnio 1 dalį.

12. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. nereikalaujama materialių padarinių atsiradimo. Tačiau baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu pasiekia tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-198-689/2019, 2K-83-648/2020, 2K-173-387/2022,

2K-90-1073/2023, 2K-213-511/2023 ir kt.).

13. Nusikaltimo, nustatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, dalykas yra dokumentas, kuriuo laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Taigi, rašytinio akto teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas. Dokumento turinys ir forma turi didelę reikšmę, nes suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam atsiranda sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos. Privačių asmenų sukurti dokumentai gali būti šio nusikaltimo dalykas, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-200/2008, 2K-361/2012 ir kt.).

14. Netikru dokumentu teismų praktikoje paprastai vadinamas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas kito asmens vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-361/2012, 2K-87-648/2024), išoriškai panašus į tikrą, bet pagamintas asmens, neturinčio teisės pagaminti dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje

Nr. 2K-205-699/2016). Tokiu būdu netikru dokumentu paprastai yra laikomas ir toks dokumentas, kuris surašytas kito asmens vardu, neturint tam atitinkamų įgaliojimų.

15. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino, kad D. K. ir J. S., veikdami bendrininkų grupe, suklastojo 2020 m. spalio 1 d. susitarimą dėl D. K. priklausančių žemės sklypų nuomos sutarčių pratęsimo, o laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 16 d.

iki 2023 m. kovo 3 d. – ir 2020 m. rugsėjo 3 d. tų pačių žemės sklypų nuomos sutartį. Šių dokumentų suklastojimas pasireiškė tuo, kad nuteistieji pagamino netikrus dokumentus, vietoj sklypų savininkės D. K., kuri jau buvo mirusi, pasirašė jos duktė D. K., J. S. šiuos dokumentus patvirtino savo parašu. Vėliau šiuos dokumentus J. S. panaudojo VĮ Registrų centre

(2020 m. spalio 1 d. susitarimą) ir teisme (2020 m. rugsėjo 3 d. sutartį). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad D. K. ir J. S., esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, padarė dvi nusikalstamas veikas, ir dėl abiejų veikų nuteistuosius pripažino kaltais.

16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2020 m. spalio 1 d. susitarimo sudarymas buvo siejamas ne su nuteistųjų tyčia klastoti šį dokumentą, o tik siekiu toliau tęsti 2015 metų sklypų nuomos sutartį, atsižvelgdamas į tai, kad dėl to suinteresuotiems asmenims jokie reikšmingi teisiniai padariniai nekilo, konstatavo, kad dėl šios dalies nuteistųjų veiksmuose nėra nusikaltimų sudėties, ir juos dėl 2020 m. spalio 1 d. susitarimo suklastojimo išteisino.

17. Taigi, nors nuteistuosius kaltais dėl abiejų dokumentų suklastojimo pripažino tik pirmosios instancijos teismas, nekyla jokių pagrįstų abejonių, kad abu dokumentai buvo suklastoti. Tai nėra ginčijama ir kasaciniuose skunduose. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad ir apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas nuteistuosius dėl 2020 m. spalio 1 d. susitarimo klastojimo, konstatavo, jog šis dokumentas taip pat buvo suklastotas, tačiau dėl to nekilo reikšmingų teisinių padarinių.

18. Išties, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai klastojant dokumentus realiai nėra pažeidžiamos teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisės ir pareigos, gali būti konstatuota, kad veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013) arba yra mažareikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-413-895/2016, 2K-47-648/2025).‏‏‎ Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas D. K. ir J. S., netinkamai aiškino paminėtą teismų praktiką ir nuo jos nukrypo, pažeidė

BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir netinkamai pritaikė BK 300 straipsnio 1 dalį.

19. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad paveldėtoja K. K. turėjo galimybę savo galimai pažeistas teises ir interesus apginti kitais būdais, taip pat ir civilinio proceso tvarka. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad nuteistųjų veiksmais negalėjo būti gana reikšmingai pažeidžiamos šios paveldėtojos teisės.

20. Apeliacinės instancijos teismas cituoja CK 5.59 straipsnį, apibrėžiantį įpėdinio, pradėjusio valdyti paveldimą turtą, prieš atsirandant kitiems įpėdiniams, teises, ir konstatuoja, kad D. K., be savo sesers K. K. žinios su J. S. sudarydama 2020 m. spalio 1 d. susitarimą, galimai pažeidė

CK 5.59 straipsnio nuostatas. Tačiau konstatuoja, kad K. K. galėjo savo teises ginti civilinio proceso tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad paminėtas CK straipsnis neatskleidžia galimo K. K. teisių pažeidimo apimties.

21. Svarbu paminėti, kad pagal žemės nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja perduoti už užmokestį nuomininkui sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir juo naudotis (CK 6.545 straipsnio 1 dalis). Kai dėl žemės savininko mirties arba kitu teisiniu pagrindu žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre (CK 6.559 straipsnis). Toks reguliavimas reiškia, kad jei sutartis būtų sudaryta žemės sklypų savininkės D. K., ši sutartis galiotų ir naujam savininkui, taip pat ir paveldėtojams. Dėl to būtų apribotos naujųjų savininkų galimybės savo nuožiūra tą turtą valdyti per visą nuomos sutarties galiojimo laikotarpį, būtų apsunkintas ir disponavimas juo (pvz., galėtų būti apsunkintas ekonomiškai naudingas pardavimas ir pan.). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas neaptarė ir neįvertino, jog, suklastojant aptariamą susitarimą, kitas nuteistasis be teisėto pagrindo įgijo teises gana ilgą laiko tarpą – iki 2026 m. gruodžio 31 d. – laikinai valdyti žemės sklypus. Taigi, tokiais veiksmais buvo pažeidžiamos ne tik nuteistosios sesers ir kitos paveldėtojos – K. K. teisės, bet ir nepagrįstai sukuriamos tuo suinteresuoto nuteistojo J. S. teisės į sklypų nuomą. Teismų praktikoje pažymima, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu pasiekia tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose

Nr. 2K-198-689/2019, 2K-83-648/2020, 2K-90-1073/2023, 2K-213-511/2023). Todėl dėl nuteistųjų veiksmų, suklastojant 2020 m. spalio 1 d. susitarimą ir sudarant regimybę, kad žemės sklypų nuomos sutartį pasirašė D. K., bei šį susitarimą J. S. įregistravus VĮ Registrų centre, kilo pasekmės, dėl kurių turėtų būti sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį taikymo.

22. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl D. K. ir J. S. išteisinimo neteisėta ir nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai konstatavo, kad tiek 2020 m. spalio 1 d. susitarimo, tiek ir 2020 m. rugsėjo 3 d. sutarties suklastojimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Tačiau ir šio teismo nuosprendis negali būti paliktas galioti, kadangi šis teismas, vertindamas, kad buvo padarytos dvi atskiros nusikalstamos veikos, už kiekvieną iš jų skirdamas bausmes, o po to jas bendrindamas dalinio sudėjimo būdu, nepagrįstai pasunkino nuteistųjų teisinę padėtį.

22.1. BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. BK nepateikia tęstinės nusikalstamos veikos apibrėžimo, todėl šios sąvokos turinys yra atskleidžiamas teismų praktikoje, priimant sprendimus konkrečiose bylose.

22.2. Kasacinės instancijos teismo praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnio nurodytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-P-31-788/2021,

2K-7-119-719/2024 ir kt.). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos veikos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose

Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008, 2K-7-48/2012, 2K-543/2012). Veiksmai, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai, paprastai pripažįstami tęstine nusikalstama veika, jei juos jungia bendra kaltininko tyčia ir jie yra padaryti dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko. Veiksmai su skirtingais (alternatyviais) nusikaltimo dalykais gali būti laikomi pavieniu tęstiniu nusikaltimu ir kvalifikuojami pagal vieną BK straipsnį (ar jo dalį), jeigu juos jungia bendras kaltininko sumanymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje

Nr. 2K-20-976/2022).

22.3. Byloje nustatyta, kad abi nuteistųjų veikos buvo padarytos esant tapačioms aplinkybėms, nuteistiesiems žinant, kad žemės sklypų savininkė yra mirusi, tapačiais veiksmais – D. K. pagaminant netikrus dokumentus ir pasirašant vietoj D. K., o J. S. šiuos dokumentus pasirašant savo vardu, siekiant to paties tikslo – išnuomoti J. S. tuos pačius žemės sklypus ir esant bendrai tyčiai.

22.4. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. K. ir J. S. veiksmai atitinka teismų praktikoje apibrėžiamus tęstinės veikos požymius. Todėl jų veikos, pirmosios instancijos teismo kvalifikuotos kaip dvi atskiros, kvalifikuotinos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kaip viena tęstinė nusikalstama veika.

23. Konstatavus, kad nuteistieji padarė BK 300 straipsnio 1 d. nustatytą nusikalstamą veiką toliau bus nagrinėjamas klausimas ar ši veika nėra mažareikšmė. Nuteistosios ir gynėjų kasaciniuose skunduose iš esmės nekeliamas klausimas dėl BK 37 straipsnio taikymo ir apie tai užsimenama tik cituojant teismų praktiką. Tačiau šis klausimas buvo keliamas žemesnės instancijos teismuose. Žemesnieji teismai iš esmės padarė išvadą, kad nuteistųjų veika negali būti laikoma nei formalia, nei mažareikšme. Teisėjų kolegija su tokia žemesniųjų teismų išvada sutinka tik iš dalies.

23.1. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikalstamos veikos dalyko ar kitų jos požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas mažareikšmiu pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir skirti sankcijoje nurodytą bausmę. Pagal teismų praktiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-169-689/2018, 2K-178-303/2019, 2K-101-489/2025).

23.2. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad nuteistųjų veikos nėra mažareikšmės, padarė pasitelkdamas skirtingus argumentus. Dėl 2020 m. spalio 1 d. susitarimo suklastojimo vadovavosi tuo, kad susitarimas J. S. buvo įregistruotas VĮ Registrų centre, tokiu būdu apgaule įgyjant teisę iki 2026 m. gruodžio 31 d. naudotis Žemės sklypais ir teisę gauti paramą piniginėmis išmokomis iš NMA, kaltinamajai D. K. – gauti pajamų už sklypų nuomą, atimant galimybę tokias pajamas gauti K. K., o nukentėjusiajai atimant galimybę naudotis Žemės sklypais. Dėl 2020 m. rugsėjo 3 d. suklastojimo pavojingumo teismas nurodė, kad šis dokumentas buvo panaudotas teisme, nagrinėjant civilinę bylą.

23.3. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nuteistuosius dėl 2020 spalio 1 d. susitarimo suklastojimo išteisino, veikos mažareikšmiškumo klausimas buvo nagrinėjamas tik dėl 2020 m. rugsėjo 3 d. sutarties suklastojimo. Šis teismas konstatavo, kad tokios sutarties sudarymo tikslas buvo ne joje įtvirtinti tikrovę atitinkančią informaciją dėl žemės sklypų nuomos J. S., bet vieninteliu ir konkrečiu tikslu – ją panaudoti kaip įrodymą civilinėje byloje grindžiant civilinio ieškinio reikalavimus. Tokios apeliacinės instancijos teismo išvados nepatvirtina jokie bylos įrodymai. Ši išvada grindžiama tik prielaidomis. Atkreiptinas dėmesys, kad, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurias patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas, 2020 m. rugsėjo 3 d. sutartis buvo suklastota laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2023 m. kovo 3 d. Svarbi aplinkybė, 2020 m. spalio 1 d. susitarimas buvo išregistruotas VĮ Registrų centre tik 2023 m. vasario 23 d. pagal

2023 m. vasario 8 d. notarės išduotą liudijimą, o J. S. 2020 m. rugsėjo 3 d. sutartį teismui pateikė tik 2023 m. kovo 3 d. Nei bylos įrodymai, nei loginė įvykių bei nuteistojo J. S. veiksmų seka neduoda pagrindo daryti išvadą, kad aptariama sutartis galėjo būti klastojama prieš daugiau kaip dvejus metus iki jos numanomo panaudojimo.

23.4. Iš dalies galima pritarti pirmosios instancijos teismui dėl K. K. teisių suvaržymo ir tam tikros J. S. apgaulės, įgyjant teisę valdyti aptariamus žemės sklypus iki

2026 m. gruodžio 31 d. Dėl to jau buvo pasisakyta pirmiau. Tačiau nėra jokio pagrindo teigti, kad šie dokumentai buvo klastojami turint tikslą J. S. gauti išmokas ar suvaržyti nukentėjusiosios D. M. teises.

23.5. Byloje nėra jokių duomenų, kad suklastoti dokumentai patvirtintų nuteistųjų tariamąjį (neketinant sukurti teisinių pasekmių) ar apsimestinį (sudarytą kitam sandoriui pridengti) sandorį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažino nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nuteistoji suklastotame susitarime tyčia siekė įtvirtinti ir savo parašu patvirtinti išgalvotus, realios objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis. Bylos įrodymai patvirtina, kad žemės sklypai realiai buvo išnuomoti – perduoti laikinam J. S. valdymui, už tai šis D. K. mokėjo nuomos mokestį. Žemė realiai buvo dirbama ir jokių duomenų, kad išmokos būtų gaunamos ne dėl vykdomos veiklos, o iš tariamo ar apsimestinio sandorio, byloje nėra. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl 2020 m. spalio 1 d. susitarimo suklastojimo buvo suvaržytos nukentėjusiosios D. M. teisės. Iš bylos duomenų matyti, kad šis susitarimas VĮ Registrų centre buvo įregistruotas 2020 m. lapkričio 16 d., o K. K. D. M. padovanojo, be kita ko, aptariamus žemės sklypus 2021 m. gruodžio 23 d., t. y. praėjus daugiau kaip metams po susitarimo įregistravimo. Dovanojimo sutartyje yra įrašai apie šių sklypų nuomą J. S. Taigi suvaržymai dėl sklypų valdymo atsirado gerokai anksčiau, nei D. M. tapo jų savininke, ir jau priimdama dovaną žinojo apie tuos suvaržymus.

23.6. Iš bylos medžiagos ir skundžiamų nuosprendžių turinio matyti, kad nagrinėjamoje byloje žemesnės instancijos teismai BK 37 straipsnio nuostatų kontekste vienodai vertino tiek J. S., tiek ir D. K. veiksmus ir jų neindividualizavo. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi teismų pateiktus motyvus ir byloje nustatytas aplinkybes, nusprendžia, kad žemesnieji teismai netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo – BK 37 straipsnio – nuostatas nuteistajai D. K.

23.7. Svarbu pažymėti, kad nuteistosios D. K. veiksmai apsiribojo tik dokumentų klastojimu. Byloje nėra jokių duomenų, kad ji būtų turėjusi tikslą tuos dokumentus panaudoti registruojant VĮ Registrų centre. Toks registravimas iš esmės reikalingas (ir naudingas) galėjo būti tik J. S. išmokoms gauti ir užsitikrinti laikiną sklypų valdymą keičiantis savininkams. Tuo labiau nelogiškas būtų jos suinteresuotumas suklastotą

2020 m. rugsėjo 3 d. sutartį panaudoti teisme. Iš bylos duomenų matyti, kad J. S.

2023 m. gegužės 12 d. pateikė ieškinį, prašydamas pripažinti apsimestiniais dovanojimo ir mainų sandorius civilinėje byloje Nr. e2-5230-857/2023, kurioje nuteistoji D. K. buvo įtrauka kaip atsakovė. Prie ieškinio J. S. buvo pateikęs 2020 m. rugsėjo 3 d. nuomos sutarties kopiją. Nelogiška būtų teigti, jog D. K. žinojo apie tokį galimą dokumento panaudojimą prieš ją pačią. Be to, bylos nagrinėjimo metu ji jau nebuvo nei ginčytinų žemės sklypų paveldėtoja, nei savininke (2022 m. rugpjūčio 30 d. D. K. mainų sutartimi, be kita ko, savo turimą 1/2 dalį sklypų išmainė į D. M. turimą 1/2 dalį buto).

23.8. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo, svarbios aplinkybės yra tai, kad nuteistoji D. K. paskutinius keletą metų vienintelė slaugė ir prižiūrėjo sergančią motiną, rūpinosi jos turtu, taip pat ir motinos nuosavybės teise turėtais žemės sklypais. Tie sklypai pagal

2015 m. sausio 1 d. sutartį buvo išnuomoti ūkininkui J. S. iki 2021 m. sausio 1 d.

2020 m. rugsėjo 18 d. mirus D. K., D. K. su J. S. sudarė 2020 m. spalio 1 d. susitarimą, pagal kurį tie patys sklypai buvo išnuomoti iki 2026 m. gruodžio 31 d. Taip faktiškai buvo pratęsta anksčiau sudaryta nuomos sutartis. Iš esmės byloje nepaneigti D. K. parodymai, kad J. S. žemės sklypus nuomojosi nuo 2010 m. Vėliau jos motina pati pasirašyti sutarčių nebegalėjo, todėl ji motinos prašymu savo ranka užpildė ir pasirašė 2015 ir 2018 metų nuomos sutartis. Kadangi po motinos mirties palikimo priėmimo procedūra dar nebuvo baigta ir savininke registruose tebebuvo D. K., nuteistoji į 2020 m. spalio 1 d. susitarimą įrašė D. K. vardą ir pavardę tačiau pasirašė savo parašu. Kaip buvo minėta, tokiais D. K. veiksmais buvo varžomos naujų savininkų – paveldėtojų teisės. Tačiau viena iš paveldėtojų buvo ji pati. Nepaisant kilusių nesutarimų su kita paveldėtoja, iš bylos duomenų matyti, kad paveldėjimo klausimai buvo išspręsti taikiai. Visos aptartos aplinkybės, vertinant kartu su apeliacinės instancijos teismo nustatytomis, kad nuteistosios sesuo K. K. prižiūrint motiną ir jai priklausantį turtą praktiškai nedalyvavo, suteikia pagrindą daryti išvadą, kad D. K. padaryta veika išskiria ją iš panašių nusikaltimų, dėl to pripažintina mažareikšme, o D. K., taikant BK 37 straipsnio nuostatas, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės.

23.9. Nors nuteistoji D. K. buvo nuteista už tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupe su J. S., pastarajam BK 37 straipsnio nuostatos netaikytinos. J. S. veiksmų apimtis yra kur kas platesnė – jo veiksmai pasireiškė ne tik dokumentų klastojimu, bet ir žinomai suklastotų dokumentų panaudojimu VĮ Registrų centre ir teisme, grindžiant savo prašymus civilinėje byloje. Tokie veiksmai sukėlė kur kas reikšmingesnius padarinius kitų asmenų teisėms, todėl laikytini pavojingesniais, užtraukiančiais baudžiamąją atsakomybę.

24. Pripažinus nuteistojo J. S. veiką tęstine, jam skiriama nauja bausmė – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Tokio rūšies ir dydžio bausmė skiriama, atsižvelgiant į visas pirmosios instancijos teismo nustatytas reikšmingas bausmei skirti aplinkybes.

Dėl kitų klausimų

25. Nuteistojo J. S. kasaciniame skunde nurodoma, kad apygardos teismui konstatavus, jog dėl nuteistųjų veiksmų nukentėjusioji D. M. nėra patyrusi jokios turtinės ir neturtinės žalos, reiškia, kad jai nukentėjusiosios statusas šioje byloje buvo suteiktas neteisėtai. Todėl apygardos teismo sprendimas palikti nepakeistą apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistųjų priteista atlyginti tariamas nukentėjusiosios patirtas atstovavimo išlaidas už advokato paslaugas, neturi teisinio ir faktinio pagrindo ir yra neteisėtas.

26. Analogiški argumentai buvo nurodyti ir apeliaciniuose skunduose, į juos apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir argumentuotai atsakė skundžiamo nuosprendžio 37 punkte. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadoms ir jų nekartoja. Sutiktina su pagrindine išvada, kad vien tai, jog nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo buvo visiškai atmestas, savaime jai ikiteisminio tyrimo metu suteikto nukentėjusiosios statuso nepaneigia. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiojo teisės (BPK 28 straipsnis), kurias jis gali realizuoti pats ar pasitelkdamas įgaliotąjį atstovą, neapsiriboja tik civilinio ieškinio teikimu.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 27 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl D. K. ir J. S. išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2020 m. spalio 1 d. susitarimo suklastojimo) ir nuosprendžio dalį dėl bausmių, skirtų J. S., bendrinimo.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų

2025 m. birželio 2 d. nuosprendis pakeistas, iš nuosprendyje įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2020 m. rugsėjo 3 d. sutarties) aplinkybių pašalinant aplinkybę, kad D. K. ir J. S. 2020 m. rugsėjo 3 d. žemės sklypo nuomos sutartį suklastojo žinodami, kad jų anksčiau pagamintas bei J. S. VĮ Registrų centre įregistruotas 2020 m. spalio 1 d. susitarimas dėl žemės sklypų nuomos pratęsimo yra žinomai netikras dokumentas, nes jo sudarymo metu D. K. jau buvo mirusi.

Pripažinti, kad D. K. ir J. S., suklastodami 2020 m. spalio 1 d. susitarimą ir

2020 m. rugsėjo 3 d. sutartį, padarė vieną tęstinį BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą.

Vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleisti D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal

BK 300 straipsnio 1 dalį, pripažinus jos veiką mažareikšme, ir baudžiamąją bylą jai nutraukti.

J. S. už BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą skirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, J. S. šia nutartimi pagal

BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtą 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausme, šias bausmes visiškai sudedant ir skirti jam galutinę subendrintą bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą ir laisvės apribojimą vieneriems metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti savo namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kitą nuosprendžio dalį (dėl patikslintos aplinkybės ir D. M. civilinio ieškinio atmetimo) palikti nepakeistą.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Alenas Piesliakas

Artūras Ridikas