A. D. pagal BK 199² str. 2 d., 199² str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-134-489/2026

Teisminio proceso Nr. 1-04-4-00003-2025-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.17.3.2; 2.1.15.3.3.3; 2.8.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. liepos 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko), Olego Fedosiuko ir Tomo Šeškausko (pranešėjo),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,

nuteistojo A. D. gynėjui advokatui Vitalijui Katėnui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Gintauto Gudžiūno kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 4 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 14 d. nutarties.

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 4 d. nuosprendžiu A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-1836) 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. D. paskirta 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas taikyto laikinojo sulaikymo laikas nuo 2023 m. kovo 21 d. iki 2023 m. kovo 23 d. (dvi dienos), vieną dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai, ir A. D. paskirta galutinė bausmė – 188 MGL (9 400 Eur) dydžio bauda. Civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) civilinis ieškinys dėl 3 807 815 Eur (dėl nesumokėtų akcizo mokesčių – 567 098 Eur už cigaretes ir 3 240 717 Eur už rūkomąjį tabaką) turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo šios sumos paliktas nenagrinėtas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 14 d. nutartimi Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Saulės Pučkienės apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. D. pagal BK 199² straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, pažeisdamas nustatytą tvarką, laikė ir naudojo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis:

1. A. D., veikdamas bendrininkų grupe su asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (2021 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. 4-981 redakcija) 3 punkto ir 3.1.1 papunkčio nuostatas, nuo 2023 m. vasario 20 d. iki 2023 m. kovo 21 d. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), laikė nusikalstamos veikos bendrininkų, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, nenustatytu laiku įsigytas ir į šias patalpas pristatytas akcizais apmokestinamas prekes, t. y. ne mažiau kaip 30 982 kg smulkinto rūkomojo tabako, kurio bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 4 221 574,74 Eur, ir kitus komponentus, būtinus cigarečių gamybos procesui (ne mažiau kaip 6 019,3 kg filtrų, 22 695 kg cigarečių „Marlboro“ ir „Prince“ pakelių ruošinių, 1 249 kg baltos spalvos cigarečių popieriaus, 1 297 kg rudos spalvos cigarečių popieriaus, 1 741 kg cigarečių filtrų popieriaus, 25 kg juostos „Duty Free“ ir 2 503 kg klijų).

2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. D., veikdamas bendrininkų grupe su asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, tuo pačiu laikotarpiu prižiūrėjo cigarečių gamybos procesą, kontroliavo darbininkus (Ukrainos piliečius), o neteisėtai laikomas tabakas bei kitos medžiagos buvo panaudoti, patalpose sumontuota įranga darbininkams pagaminant ne mažiau kaip 44 470 pakelių cigarečių „Marlboro“, 155 990 pakelių cigarečių „Prince Rod“, 10 663 pakelius cigarečių „Prince“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 735 552,92 Eur.

3. A. D. šias pagamintas cigaretes ir tabaką laikė patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Atlikdami kartą, šią produkciją 2023 m. kovo 21 d. 11.05 val. rado ir paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai.

II. Kasacinio skundo argumentai

2. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras G. Gudžiūnas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 14 d. nutartį ir pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 4 d. nuosprendžio dalį dėl VMI civilinio ieškinio išsprendimo, VMI pareikštą civilinį ieškinį tenkinti ir iš nuteistojo A. D. priteisti valstybei ieškovės prašomą žalos atlyginimą. Prokuroras kasaciniame skunde nurodo:

2.1. Apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina dėl padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normų pažeidimų, neištaisant pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytų klaidų, taip pat keistina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl netinkamai išspręstų kitų klausimų, t. y. VMI civilinio ieškinio palikimo nenagrinėto, kai tokio sprendimo neįtvirtina BPK 115 straipsnio nuostatos.

2.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2026 m. sausio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-43-788/2026, formuodama naujausią praktiką, išaiškino, kad, remiantis 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvos (ES) 2020/262 (toliau – ir Direktyva (ES) 2020/262) nuostatomis, prievolė mokėti akcizų mokestį valstybei išnyksta tik tuomet, kai į Lietuvą akcizais apmokestinama produkcija (pvz., cigaretės, tabako gaminiai ir pan.) įvežama iš trečiųjų šalių, išvengiant muitinio tikrinimo, arba kitaip neteisėtai, bet ne iš euro zonos šalių, ir įvežta čia pat sulaikoma, nepaleidžiant į apyvartą, bei konfiskuojama. Taigi, kasacinės instancijos teismas iš esmės perfrazavo Direktyvos (ES) 2020/262 nuostatas, tarp jų 6 straipsnio 3 dalies d punktą, kuriame nustatyta tiek bendra taisyklė, pagal kurią bet koks neteisėtas prekių įvežimas prilygsta jų išleidimui vartoti ir apmokestinimo akcizais pagrindui, tiek ir šios taisyklės išimtis, t. y. kai skola muitinei yra išnykusi pagal 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktą, konkretizuojant, jog e punkte nustatyta skolos muitinei išnykimo sąlyga yra tokia, kai nelegaliai įvežtos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos.

2.3. Vadinasi, tiek teisėtai, tiek neteisėtai laikomos ar gabenamos akcizais apmokestinamos prekės yra akcizų objektas ir asmuo, disponuodamas tokiomis prekėmis, privalo sumokėti mokestį, jeigu jo mokėjimas nėra atidėtas direktyvos nustatyta tvarka arba kai skola muitinei yra išnykusi. Taigi, pagal formuojamą praktiką, sprendžiant mokestinį ginčą dėl mokestinės prievolės, t. y. akcizų arba PVM priteisimo, Sąjungos muitinės kodekso nuostatos netaikomos ir būtent akcizų mokestis nelaikomas muito mokesčiu.

2.4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. D. administruojamose patalpose (nelegaliai įrengtame fabrikėlyje) rasta akcizais apmokestinama produkcija – tabakas ir kiti komponentai, būtini cigarečių gamybai, – buvo be banderolių, o iš šios produkcijos pagamintos cigaretės taip pat buvo be jokių banderolių, be prekės ženklo turėtojo sutikimo, be legalių dokumentų ir be licencijos tokiai produkcijai gaminti.

2.5. Tai de facto (faktiškai) patvirtina, kad ši produkcija nebuvo įvežta iš trečiosios šalies (Baltarusijos, Rusijos ar pan.) per Europos Sąjungos sieną, išvengiant muitinio patikrinimo, o buvo įgyta Lietuvoje ar euro zonos teritorijoje, todėl mokestinės prievolės nėra išnykusios, apie skolą muitinei kalbėti nėra prasmės, nes Sąjungos muitinės kodeksas šiuo nagrinėjamu atveju yra netaikomas.

2.6. A. D., darydamas inkriminuotą nusikalstamą veiką, suvokė, kad įgijo ir laikė tabaką ir kitas žaliavines medžiagas, ir iš jų nelegaliai pagamino akcizais apmokestinamas cigaretes, pažeisdamas nustatytą tvarką. Atlikus neteisėto disponavimo veiksmus su šiomis prekėmis, jam asmeniškai kilo įstatymu įtvirtinta pareiga nedelsiant sumokėti akcizo mokestį, o šios pareigos neįgyvendinus, valstybei buvo padaryta žala.

2.7. Žemesnės instancijos teismų priimti sprendimai, sprendžiant valstybei padarytos mokestinės žalos atlyginimo klausimą, neteisėti ir nepagrįsti, nes valstybės negautos pajamos, kurios pasireiškė nesumokėtų akcizų forma, ne tik nebuvo priteistos Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka, bet ir jų kitoks išieškojimas tapo neįmanomas.

2.8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio nuostatas, negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, apibūdinamos kaip turtinė žala. Sprendžiant pagal BPK 109 straipsnio, apibrėžiančio civilinį ieškinį baudžiamajame procese, nuostatas, viena iš sąlygų laikyti neįvykdytą mokestinę prievolę žala civilinės atsakomybės prasme yra būtinybė nustatyti teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad mokestinė prievolė kilo iš padarytos nusikalstamos veikos.

2.9. Žemesnės instancijos teismai nurodė, kad baudžiamajame procese civilinis ieškinys dėl nesumokėtų mokesčių iš esmės gali būti nagrinėjamas tik tada, kai nesumokėtus mokesčius lėmė padaryta nusikalstama veika ir jų negalima išieškoti mokesčių įstatymų nustatyta tvarka. Kitais atvejais toks iš mokestinės prievolės kylantis reikalavimas paprastai nėra nagrinėjamas baudžiamajame procese. Kita vertus, nurodytas teiginys „paprastai nėra nagrinėjamas baudžiamajame procese“ dar nereiškia, kad ir šioje byloje iš mokestinės prievolės kylantis reikalavimas negali ir neturėtų būti nagrinėjamas.

2.10. Kasatoriaus nuomone, nagrinėjamoje byloje VMI civilinį ieškinį pareiškė tinkamai ir pagrįstai, žalos dydį apskaičiavo tinkamai ir laiku. Ieškinį palaikė ir prokuratūra, kuri ginčijo nuosprendį apeliacine tvarka, siekdama greičiau ir tinkamai (kaip to reikalauja procesas) išnagrinėti bylą ir išspręsti visus su ja susijusius klausimus, kol nuteistasis A. D. užsiima individualia veikla, gyvena Lietuvoje ir privalo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį. Pažymima, kad iki apeliacinio proceso šioje byloje pabaigos iš esmės suėjo visi senaties terminai mokestinę prievolę išieškoti civilinio bei administravimo įstatymų nustatyta tvarka, ir tai nėra VMI kaltė. Civilinis ieškinys, kaip minėta, laiku ir tinkamai buvo pareikštas baudžiamojoje byloje, todėl jį dubliuoti ar atlikti kitokius veiksmus buvo netikslinga ir neekonomiška, nes de facto tikėtasi palankaus sprendimo šiame procese. Be to, nuteistasis A. D. nekilnojamojo ar kitokio privalomo registruoti turto ir santaupų kredito įstaigose neturi, todėl vien dėl to mokesčių išieškojimas taip, kaip nurodo teismai ginčijamuose sprendimuose, faktiškai neįmanomas. Tokios aplinkybės buvo žinomos bei numatomos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir visiškai aiškios apeliacinės instancijos teisme, tačiau nebuvo vertinamos kaip apsunkinančios bet kokias išieškojimo galimybes be teisėsaugos institucijų pagalbos.

2.11. Žemesnės instancijos teismai skundžiamuose sprendimuose neteisingai aiškino VMI civilinio ieškinio esmę, nurodydami, kad ji nesusijusi su nusikalstama veika padarytos žalos nustatymu. Kasatoriaus nuomone, tais atvejais, kai baudžiamajame procese civilinis ieškinys neatitinka jam keliamų reikalavimų, jis yra atmetamas, o ne paliekamas nenagrinėtas.

2.12. Žemesnės instancijos teismai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-37-648/2023, 2K-78-891/2025, 2K-7-43-788/2026 pateiktais išaiškinimais. Tačiau paminėtos ir nagrinėjamos bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios ir negali būti vertinamos vienodai.

2.13. Nagrinėjamai bylai yra aktualūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94-697/2025, būtent kurios faktinė situacija yra labai panaši į susiklosčiusią nagrinėjamoje byloje, pateikti išaiškinimai. Šioje byloje kasacinės instancijos teismas, remdamasis ir galiojančia Europos Sąjungos direktyva, VMI civilinio ieškinio klausimą išsprendė visiškai kitaip. Remdamasis paminėtoje byloje kasacinės instancijos teismo pateiktais argumentais, prokuroras šioje byloje vykusio apeliacinio proceso metu palaikė prokuroro apeliacinį skundą, kuriame Direktyvos nuostatos taip pat buvo aptartos, tačiau apeliacinės instancijos teismas į tai neatsižvelgė, t. y. neišnagrinėjo visų esminių apeliacinio skundo argumentų.

2.14. Skundžiamuose sprendimuose aptariamas mokestinės prievolės atsiradimo ir jos įgyvendinimo reglamentavimas traktuojamas netinkamai, nukreipiant tik į civilines ir civilinio proceso bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) normas, ignoruojant Baudžiamojo proceso kodekso normose įtvirtintą imperatyvą, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį, remiantis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, byloje pareikštas civilinis ieškinys visiškai arba iš dalies patenkinamas arba jis atmetamas. Tik išimtiniais atvejais, kai kyla ginčas dėl civilinio ieškinio dydžio skaičiavimų, teismas gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Be to, jokios įstatymu įtvirtintos normos nenustato galimybės baudžiamojoje byloje, kai nėra ginčo dėl padarytos žalos kilmės ir ji susijusi su nusikalstamų veiksmų padarymu kaip pasekmė, palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą. Toks sprendimas galimas tik priimant išteisinamąjį nuosprendį.

2.15. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai interpretavo galiojančias proceso ir materialiąsias normas, susijusias su valstybei padarytos turtinės žalos, kildinamos iš nusikalstamos veikos, padarymu, be to, nukrypo nuo naujausios kasacinės instancijos teismo formuojamos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro G. Gudžiūno kasacinis skundas atmestinas.

Dėl civilinio ieškinio išsprendimo

4. Kasaciniame skunde prokuroras nurodo, kad žemesnės instancijos teismai skundžiamuose sprendimuose nepagrįstai paliko nenagrinėtą VMI civilinį ieškinį dėl 3 807 815 Eur padarytos turtinės žalos (dėl nesumokėtų akcizo mokesčių – 567 098 Eur už cigaretes ir 3 240 717 Eur už rūkomąjį tabaką) ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo šios priteistos sumos. Nusprendę nenagrinėti ieškinio baudžiamajame procese, teismai netinkamai interpretavo teisės normas, susijusias su valstybei padarytos turtinės žalos, kildinamos iš nusikalstamos veikos, atlyginimu, ir netinkamai taikė teismų praktiką. Kasatorius, teigdamas, kad padarytas esminis BPK 109 ir 115 straipsnių pažeidimas, kvestionuoja teismų priimtų procesinių sprendimų ieškinį palikti nenagrinėtą teisėtumą ir pagrįstumą.

5. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). BPK tiesiogiai nurodo tik vieną atvejį, kada civilinis ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas: BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, palikdamas civiliniam ieškovui teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Tačiau, kasacinės instancijos teismo yra formuojama praktika dėl baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio, kuris yra susijęs su valstybei nesumokėtais mokesčiais, išsprendimo, kurioje taip pat nustatytos taisyklės padedančios pašalinti BPK esančią civilinio ieškinio išsprendimo teisinio reguliavimo spragą. Pažymėtina, kad sprendžiant kasatoriaus iškeltą proceso teisės klausimą, kai baudžiamojoje byloje pareikštas VMI civilinis ieškinys priėmus apkaltinamąjį nuosprendį iš esmės neišspręstas, teismo paliktas nenagrinėtas, bylai aktuali teismų praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-42-976/2025, 2K-78-891/2025, 2K-18-511/2026, 2K-59-489/2026, 2K-75-976/2026, 2K-89-976/2026. Šiose bylose pateikti išaiškinimai, kokiais atvejais VMI civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje ir susijęs su nusikalstama veika, gali būti paliktas nenagrinėtas. Taigi ne visose prokuroro kasaciniame skunde nurodytose kasacinėse nutartyse, kuriomis siūloma remtis, tiesiogiai buvo nagrinėtas klausimas dėl VMI civilinio ieškinio palikimo nenagrinėto ir pateikti išaiškinimai, susiję būtent su prokuroro nurodytais esminiais BPK pažeidimais.

6. Nagrinėjamoje byloje VMI pareikštas civilinis ieškinys buvo grindžiamas byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad nuteistasis A. D. patalpose laikė nusikalstamos veikos bendrininkų, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, įsigytas ir pristatytas akcizais apmokestinamas prekes, t. y. disponavo 30 982 kg smulkinto rūkomojo tabako ir 211 123 vnt. cigarečių „Marlboro“, „Prince Rod“ ir „Prince“ pakeliais. Civilinės ieškovės VMI ieškinyje nurodyta, kad neteisėtai laikydamas akcizines prekes A. D. nevykdė Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme nustatytų prievolių, teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė akcizų deklaracijos, kur būtų deklaruotos su sulaikytomis cigaretėmis ir rūkomuoju tabaku susijusios mokestinės prievolės; nevykdė pareigos nedelsiant deklaruoti ir sumokėti akcizų mokestį, o šios pareigos neatlikus valstybė negavo mokestinių pajamų, dėl to jai padaryta 3 807 815 Eur dydžio žala. Bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai priėjo prie išvados, kad VMI civilinis ieškinys savo esme yra susijęs su iš mokestinio ginčo kylančiais teisiniais santykiais, t. y. kildinamas iš baudžiamojoje byloje išaiškintos neįvykdytos mokestinės prievolės (nesumokėto akcizų mokesčio), ir, nenustatę kliūčių reikalauti tokios prievolės įvykdymo mokesčių administravimo tvarka, ieškinį paliko nenagrinėtą.

7. Byloje nekyla ginčo, kad pagal kasatoriaus nurodomą teisinį reguliavimą, t. y. pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra ne tik asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau dėl žalos atlyginimo civilinės atsakomybės instituto taikymo teismų praktikoje nustatyta, kad neįvykdyta valstybei mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu tada, jeigu būtų nustatyta, kad valstybės negautas pajamas lėmė ne tik nusikalstami veiksmai, bet ir tai, kad nėra galimybės jų atgauti MAĮ nustatyta tvarka ir pagrindais. Taigi reikalavimas priteisti dėl nusikalstamos veikos nesumokėtus mokesčius gali būti įgyvendintas ir baudžiamajame procese, jei tenkinamos ir kitos sąlygos t. y: 1) valstybės patirtų turtinių praradimų kompensavimas baudžiamajame procese būtų efektyvesnis ir operatyvesnis teisių gynimo būdas nei naujų mokesčių administravimo procedūrų pradėjimas, ypač tais atvejais, kai baudžiamajame procese renkami ir vertinami valstybės turtinius praradimus patvirtinantys įrodymai ir visa aktuali informacija apie mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką lėmusius neteisėtus veiksmus sukoncentruota būtent baudžiamojoje byloje; 2) valstybės turtiniai praradimai kyla tiesiogiai iš nusikalstamos veikos ir potencialiai gali būti reikšmingi veikos teisiniam kvalifikavimui. Tokiais atvejais valstybei atstovaujanti institucija turi teisę dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2025 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-42-976/2025, 25.4, 25.6 punktai; kt.).

8. Kartu pažymėtina, kad tais atvejais, kai mokestis gali būti apskaičiuotas mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka, pavyzdžiui, nepraėję mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminai, ir nėra nustatyta mokestinės prievolės pabaigos pagrindų, valstybės institucija, administruojanti mokestį, privalo apskaičiuoti tokį mokestį ir reikalauti jį sumokėti mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2025 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-42-976/2025, 25.5 punktas; 2026 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-59-489/2026, 6 punktas; kt.). Teikdamas baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašoma atlyginti žalą, kilusią dėl neįvykdytos mokestinės prievolės, ieškovas turi pagrįsti, kad galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais nėra (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. vasario 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-511/2026, 10 punktas; 2026 m. gegužės 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-976/2026, 6.7 punktas; kt.). Neišreikalauta mokestinė prievolė gali būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu tada, kai nustatomos aiškios sąlygos, nurodytos teismų praktiką suformavusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2025 m. birželio 17 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-42-976/2025, 25.4, 25.5, 25.6 papunkčiuose, kurios panaikina galimybę apskaičiuoti akcizo mokestį ir reikalauti jį sumokėti mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-59-489/2026, 11 punktas).

9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią bylą teisės taikymo aspektu, padaro išvadą, kad, pagal byloje nustatytą faktinę ir teisinę situaciją, žemesnės instancijos teismai priėmė pagrįstą sprendimą palikti byloje pareikštą VMI civilinį ieškinį nenagrinėtą ir tokias išvadas tinkamai motyvavo. Bylą nagrinėję teismai teisingai nusprendė, kad byloje visos sąlygos vertinti mokestinę prievolę kaip civilinės atsakomybės prievolę bylą nagrinėjant teismuose nenustatytos. Kasacinio skundo argumentai taip pat jų neatskleidžia.

10. Neneigiant to, kad mokestinė prievolė A. D. kilo dėl nusikalstamų veiksmų, kurie įvertinti pagal baudžiamąjį įstatymą kaip sunkus nusikaltimas, atkreiptinas dėmesys, kad nesumokėto akcizo mokesčio apskaičiavimas šiuo atveju tiesiogiai nepriklausė nuo baudžiamosios bylos baigties, nes A. D. neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamu smulkintu rūkomuoju tabaku ir iš jo pagamintais cigarečių pakeliais aplinkybės buvo aiškios. A. D. nuo pat pirmosios apklausos, vykusios 2023 m. kovo 21 d., savo kaltę neteisėtai disponavus akcizinėmis prekėmis pripažino. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad A. D. nusikalstamai veikai pagal BK 199² straipsnį kvalifikuoti svarbus ne apskaičiuoto mokėtino akcizo mokesčio dydis, o A. D. neteisėtai laikytų akcizinių prekių vertė (nuosprendžio 36.3 punktas). Tokia vertė pagal prekių muitinę vertę su nurodytais ir akcizo mokesčiais buvo apskaičiuota Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. rugsėjo 26 d. (t. 3, b. l. 135–136). Vien tai, kad BK199² straipsnyje nurodytų prekių vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę (BK 212 straipsnio 2 dalis), įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, taip pat akcizo mokestį, savaime nelemia išvados, kad nesumokėto akcizo mokesčio valstybė privalo reikalauti ir jį gali atgauti tik reikšdama civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje.

11. Prokuroro nurodomos aplinkybės, kad šiuo nagrinėjamu atveju valstybės patirtų turtinių praradimų kompensavimas baudžiamajame procese būtų efektyvesnis ir operatyvesnis teisių gynimo būdas nei naujų mokesčių administravimo procedūrų pradėjimas, kasaciniame skunde taip pat nėra grindžiamos teisiniais argumentais. Pirma, kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamajame procese, siekiant nukentėjusio dėl nusikalstamos veikos asmens teisių gynimo operatyvumo, negali nulemti nustatytos mokestinių ginčų specialios ikiteisminės nagrinėjimo tvarkos nepaisymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-891/2025, 15 punktas; kt.). Antra, bylos eiga atskleidžia, kad ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje truko virš dvejų metų, o bylos nagrinėjimas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose – dar apie aštuonis mėnesius. Per tą laiką buvo visos galimybės viešojo administravimo institucijai (VMI) efektyviai veikti ir išieškoti nesumokėtus akcizo mokesčius MAĮ nustatyta tvarka, tačiau minėta, kad institucija pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje praėjus dvejiems metams nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Taigi nebuvo pasirinktas tinkamas procesinis kelias kuo greičiau kompensuoti galimus turtinius valstybės praradimus.

12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareikštame civiliniame ieškinyje nurodyta, jog VMI reikalavimas dėl nesumokėtų mokesčių šioje byloje yra mokestinis, o mokestinė žala kildinama iš neįvykdytos A. D. pareigos „nedelsiant deklaruoti ir sumokėti akcizo mokestį“ (t. 4, b. l. 28). Tačiau civiliniame ieškinyje nepateikta teisinių argumentų, kad A. D. mokestinės akcizo prievolės nėra galimybės išieškoti MAĮ nustatyta tvarka ir pagrindais (pvz., nebuvo galimybės apskaičiuoti mokesčių dėl MAĮ 68 straipsnyje nustatytų mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminų ar pan.). Pažymėtina, kad pagal MAĮ 68 straipsnio 5 dalį mokesčių administratoriui suteikta galimybė apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas tuo atveju, kai baudžiamojoje byloje būtina nustatyti padarytą žalą valstybei ir nėra pasibaigę BK nustatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai.

13. Galiausiai tikrindamas, ar valstybė yra praradusi galimybę gauti mokestines pajamas mokesčių teisės priemonėmis, apeliacinės instancijos teismas nustatė ir tai, kad po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo mokesčių administravimo procedūros tvarka A. D. yra priimtas ir vykdomas VMI 2025 m. spalio 1 d. sprendimas Nr. (23.31-08)467-271385 (t. 5, b. l. 103), dėl kurio reikšmės kasaciniame skunde jokių argumentų nėra nurodyta.

14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad prokuroro kasacinio skundo prašymas ne grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, o byloje pareikštą ir teismų paliktą nenagrinėtą civilinį ieškinį patenkinti, t. y ieškinį išnagrinėti kasaciniame procese, patikrinti jo pagrįstumą bei nustatyti mokestinės žalos dydį, neatitinka BPK 367 ir 376 straipsniuose nustatytų kasacinės instancijos teismo kompetencijos ir įgaliojimų ribų.

15. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo, remiantis kasacinio skundo argumentais, nustatyti esminių BPK pažeidimų ar netinkamai aiškintų CK 6.249 straipsnio nuostatų, dėl kurių reikėtų žemesnės instancijos teismų sprendimus naikinti arba keisti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Gintauto Gudžiūno kasacinį skundą.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Olegas Fedosiukas

Tomas Šeškauskas