M. L. pagal BK 260¹ str. 5 d., 260 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-138-719/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29954-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.1; 2.1.16.2.6; 2.1.16.2.7; 2.1.16.2.10; 2.3.4.14; 2.8.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. liepos 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko), Eligijaus Gladučio ir

Artūro Ridiko (pranešėjo),

viešame teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. (M. L.) ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260¹ straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) laisvės atėmimu vienuolikai metų, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai metų šešiems mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – penkiasdešimties parų trukmės areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai metų. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, M. L. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskuoti mobiliojo ryšio telefonai.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 29 d. nutartis, kuria nuteistojo M. L. ir jo gynėjo Vytauto Sirvydžio apeliacinis skundas atmestas.

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu taip pat nuteisti A. S. (A. S.) ir A. L. (A. L.), tačiau šios nuosprendžio dalys kasacine tvarka neapskųstos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. M. L. nuteistas pagal BK 260¹ straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo

Nr. XIV-1925 redakcija), BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad, su A. S. ir A. L. veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu, vykdyti jų kontrabandą, prekybą ir taip gauti neteisėtas pajamas, vykdydami bendrą nusikalstamą sumanymą – kontrabandos būdu (neturėdami leidimo) neteisėtai gabenti labai didelį psichotropinių medžiagų kiekį, t. y. 179 vienetus paketų su 86,467 kg kristalinės medžiagos, savo sudėtyje turinčios 65,596 kg psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono (3-CMC), M. L., vairuodamas automobilį „Lexus CT200 H“, lydėjo A. S., vairuojantį automobilį „Audi Q7“, kurio kairėse keleivio durelėse ir bagažinės ertmėse buvo paslėpta dalis gabenamos psichotropinės medžiagos – ne mažiau kaip 100 vienetų paketų su 48,670 kg kristalinės medžiagos, savo sudėtyje turinčios 38,013 kg 3-chlormetkatinono (3-CMC), ir A. L., vairuojantį automobilį „Audi Q7“, kurio kairėse keleivio durelėse, bagažinės ir sėdynių atlošų ertmėse buvo paslėpta kita dalis psichotropinės medžiagos – ne mažiau kaip 79 vienetai paketų su 37,797 kg kristalinės medžiagos, savo sudėtyje turinčios 27,583 kg 3-chlormetkatinono (3-CMC), 2023 m. rugpjūčio 9 d. apie 10.17 val. iš Lenkijos Respublikos teritorijos kirto Lazdijų pasienio punktą (Lazdijų r. sav., Kučiūnų sen., Akmenių k.) ir, vykdami vienas nuo kito 15–20 min. laiko intervalu, kontrabandos būdu nurodytų automobilių slėptuvėse į Lietuvos Respublikos teritoriją minėtais automobiliais atgabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų. Toliau, veikdami bendrininkų grupe, 2023 m. rugpjūčio 9 d. 12.38 val. A. S. automobiliu „Audi Q7“ atgabeno 100 vienetų paketų su 48,670 kg kristalinės medžiagos, savo sudėtyje turinčios 38,013 kg psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono (3-CMC), į A. L. išsinuomotą garažą Nr. 58-59, esantį Vilniuje, Vilkpėdės g. 6A, A. S. minėtą automobilį įvarė į garažą Nr. 58-59, iš šio M. L. atgabentas psichotropines medžiagas garaže iškrovė į juodos spalvos šiukšlių maišus. Kitą dalį, t. y. 79 vienetus paketų su 37,797 kg kristalinės medžiagos, savo sudėtyje turinčios 27,583 kg psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono (3-CMC), A. L. atgabeno automobilio „Audi Q7“ slėptuvėse į vietą prie garažo, esančio Vilniuje, Vilkpėdės g. 6A, ir laikė nurodytame automobilyje iki 2023 m. rugpjūčio 9 d. 15.02 val., kai kratos metu minėtos psichotropinės medžiagos, laikomos garaže ir automobilyje „Audi Q7“, buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų.

2. M. L. taip pat nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį už tai, kad žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą laikė šiomis aplinkybėmis: nuo tiksliai nenustatyto laiko iki 2023 m. rugpjūčio 9 d. 13.18 val. Vilniuje, Vilkpėdės g. 6A, su savimi laikė žinomai netikrą Ukrainos vairuotojo pažymėjimą, išduotą M. L. vardu, šio pažymėjimo blankas yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistasis M. L. ir jo gynėjas V. Sirvydis prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio dalį dėl M. L. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 260¹ straipsnio 5 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 29 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas nuteistojo M. L. ir jo gynėjo V. Sirvydžio apeliacinis skundas, ir šią baudžiamosios bylos dalį M. L. nutraukti; 2) netenkinus pirmojo prašymo, pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 29 d. nutarties dalis dėl M. L. paskirtos bausmės, sušvelninti M. L. paskirtą bausmę ir pripažinti, kad nuteistajam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė yra atlikta. Kasatoriai skunde nurodo:

3.1. Žemesnės instancijos teismai M. L. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nepagrįstai grindė duomenimis, kurie neatitinka įrodymams keliamų teisėtumo ir leistinumo reikalavimų. Teismai taip pat pažeidė bausmės skyrimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas ir M. L. paskyrė pernelyg griežtą bausmę, kuri neatitinka padarytų veikų pavojingumo ir nuteistojo asmenybės. Nurodyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 4 dalies, in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo reikalavimų pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus.

3.2. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, jau pasibaigus įrodymų tyrimo stadijai, patenkino prokuroro prašymą, atnaujino įrodymų tyrimą ir baudžiamosios bylos medžiagą papildė didžiule apimtimi duomenų (6 tomais), kurie buvo gauti jau po to, kai šioje baudžiamojoje byloje buvo pabaigtas ikiteisminis tyrimas, surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Šiuo aspektu itin reikšminga BPK 220 straipsnio 1 dalies norma, pagal kurią kaltinamąjį aktą kartu su visa bylos medžiaga prokuroras perduoda teismui. Tai reiškia, kad, pabaigus ikiteisminį tyrimą ir prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, jokie baudžiamojo proceso veiksmai tame pačiame (jau pabaigtame) ikiteisminiame tyrime toliau nebegali būti atliekami. Išimtį sudarytų BPK 234 straipsnio 3 dalyje ir 254 straipsnio 3 dalyje nustatytos situacijos, kada prokuroro prašymu teismas gali leisti prokurorui papildyti ikiteisminį tyrimą. Tačiau šie proceso institutai žemesnės instancijos teismuose nebuvo taikyti nei prokuroro prašymu, nei teismų ex officio (pagal pareigas). Pažymėtina, kad prokuroras šiuo atveju nepriėmė jokių nutarimų dėl ikiteisminių tyrimų atskyrimo, todėl nebuvo teisėto procesinio pagrindo toliau tęsti ikiteisminį tyrimą. Tačiau tas pats ikiteisminis tyrimas faktiškai vyko ir toliau, jo metu buvo renkami duomenys, teisiškai reikšmingi šiai baudžiamajai bylai.

3.3. Nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad taip buvo padarytas baudžiamojo proceso pažeidimas, kadangi prokuroras, perdavęs baudžiamąją bylą kartu su kaltinamuoju aktu teismui, apie pradėtus ir neužbaigtus ikiteisminio tyrimo veiksmus ne tik nepranešė proceso dalyviams ir teismui, bet ir toliau organizavo ir kontroliavo ikiteisminį tyrimą, tokio pažeidimo teismas nelaikė esminiu. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, nesant prokuroro apeliacinio skundo, nurodė, kad šiuo atveju joks baudžiamojo proceso pažeidimas apskritai nebuvo padarytas. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė teisės į tinkamą apeliaciją, non reformatio in peius (draudžiama bloginti nuteistojo padėtį) ir tantum devolutum quantum appellatum (vertinama tai, dėl ko kreiptasi, dėl ko pateikta apeliacija) principus.

3.4. Be to, žemesnės instancijos teismai nepagrįstai atmetė gynybos argumentus dėl prokuroro papildomai pateiktų duomenų prieštaringumo. Atkreiptinas dėmesys, kad daiktų apžiūros protokoluose dalis nuteistiesiems priskiriamo susirašinėjimo visiškai neatitinka laiko, kuriuo esą buvo bendrauta. Iš dalies išslaptintame 2023 m. rugpjūčio 25 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad faktinis nuteistųjų M. L. ir A. L. sulaikymas įvyko 2023 m. rugpjūčio 9 d. 13.18 val., tačiau pridėtoje medžiagoje pateiktuose susirašinėjimuose, priskiriamuose būtent M. L., pateikiamas gerokai vėliau vykęs susirašinėjimas. Iš pridėtos medžiagos taip pat matyti, kad susirašinėjančių per programėlę asmenų (t. y. susirašinėjime, priskirtame nuteistiesiems) grupės pavadinimas buvo pakeistas 2023 m. rugpjūčio 9 d. 18.12 val., nors pagal baudžiamosios bylos medžiagą visi nuteistieji jau buvo sulaikyti, o mobiliojo ryšio priemonės iš jų paimtos. Po faktinio sulaikymo nei M. L., nei kiti nuteistieji negalėjo naudotis mobiliaisiais telefonais ar kita ryšio įranga ir rašyti trumpųjų tekstinių pranešimų. Toks esminis faktinių aplinkybių neatitikimas, kada, atlikus sulaikytų asmenų asmens kratas ir paėmus iš sulaikytųjų mobiliojo ryšio priemones, pagal kaltinimo versiją, tęsiamas susirašinėjimas trumpaisiais tekstiniais pranešimais, yra neleistinas. Toks duomenų prieštaringumas laikytinas nepašalinta prielaida, kuria joks apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas.

3.5. Žemesnės instancijos teismai taip pat toleravo itin reikšmingą baudžiamojo proceso pažeidimą, susijusį su tuo, kad 2023 m. rugpjūčio 9 d. vyresniosios tyrėjos Viktorijos Kučinskaitės nutarimas daryti kratą buvo surašytas vėliau, nei pradėta atlikti pati krata. Iš nutarimo daryti kratą metaduomenų matyti, kad nutarimas daryti kratą priimtas 2023 m. rugpjūčio 9 d. 15.06 val., o krata automobilyje „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta daryti anksčiau, t. y. 2023 m. rugpjūčio 9 d. 15.02 val. Analogiškas proceso pažeidimas buvo padarytas ir atliekant kratą automobilyje „Lexus CT200H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. krata atlikta 2023 m. rugpjūčio 9 d. nuo 20.00 iki 20.20 val., tačiau nutarimas daryti kratą buvo surašytas tik kitą dieną. Tokie patys pažeidimai padaryti ir atliekant asmens kratas – nutarimai daryti asmens kratas priimti tik 2023 m. rugpjūčio 10 d., nors pačios asmenų kratos buvo atliktos 2023 m. rugpjūčio 9 d. Pažymėtina, jog Integruota baudžiamojo proceso sistema (toliau – IBPS) buvo sukurta tam, kad būtų preciziškai laikomasi maksimalaus tikslumo reikalavimo, kuris yra daug kartų aiškintas tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Šis maksimalaus tikslumo reikalavimas taikytinas ne tik kriminalinės žvalgybos procesui, bet ir procesiniams veiksmams ikiteisminio tyrimo metu. Taigi, vyresniosios tyrėjos paaiškinimai apeliacinės instancijos teisme, kad nutarimo priėmimo laiką galima koreguoti rankiniu būdu, iškreipia pačią IBPS esmę. Kadangi iš neteisėto proceso veiksmo (kratos atlikimo, nesant ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimo daryti kratą) negalėjo atsirasti joks teisėtas procesinis rezultatas, tai Alytaus apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartis, kuria patvirtintas 2023 m. rugpjūčio 9 d. vyresniosios tyrėjos V. Kučinskaitės nutarimas daryti kratą, taip pat kratos automobilyje „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesant būtino teisinio pagrindo, atlikimas prieštarauja BPK 145 straipsnio 3 dalies, 160¹ straipsnio reikalavimams. Todėl žemesnės instancijos teismai be teisinio pagrindo rėmėsi tokių procesinių veiksmų (kratų) rezultatais ir pripažino juos leistinais įrodymais. Nurodomi baudžiamojo proceso pažeidimai yra esminiai, kadangi neteisėtos kratos metu buvo paimti tiek mobiliojo ryšio telefonai, kuriuose esančia informacija rėmėsi ir skundžiamus procesinius sprendimus grindė teismai, tiek rudos spalvos paketai, kuriuose esanti medžiaga buvo pripažinta psichotropine.

3.6. Žemesnės instancijos teismai taip pat pažeidė bausmės skyrimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas ir M. L. paskyrė pernelyg griežtą bausmę. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais baudžiamojo įstatymo pakeitimais pagal 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymą Nr. XIV-3060. Be to, pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais grindžiama kasatoriui paskirta bausmė, yra mažai susieti su individualia M. L. situacija, teismas daugiausia rėmėsi nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų sunkumu. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo šalintis nuo teisingumo vykdymo, dirbtinai siaurindamas savo diskreciją ir nesiimdamas giliau analizuoti skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio visais apeliaciniame skunde keliamais klausimais, taip pat ir dėl paskirtos bausmės. Nors apeliaciniame skunde buvo pasisakyta ir dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, išplėtusių galimybes nuteistiesiems skirti švelnesnes bausmes, o tai atitinkamai švelnina baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų padėtį, tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas tokių pasikeitimų net nesvarstė. 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio pakeitimai įtvirtina galimybę, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, ne tik paskirti švelnesnę bausmę, nei nustatyta straipsnio sankcijoje, bet ir visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tokia galimybė apeliacinės instancijos teisme taip pat nebuvo svarstyta. Atsižvelgiant į tai, kad M. L. yra Ukrainos Respublikos (valstybės, patyrusios neteisėtą karinę agresiją) pilietis, anksčiau neteistas, jo dalyvavimas padarant nusikalstamas veikas (netgi jei toks būtų pripažintas) laikytinas antraeiliu, o patys kasatoriaus veiksmai tiesiogiai jokių žalingų padarinių visuomenės sveikatai nesukėlė, taip pat į tai, kad nuteistajam nuo pat sulaikymo buvo taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, M. L. nuteisimas ilga terminuoto laisvės atėmimo bausme laikytinas neadekvačiu ir neproporcingu.

4. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Žemesnės instancijos teismai pagrįstai konstatavo, kad konkretūs ikiteisminio tyrimo veiksmai (daiktų (telefonų) apžiūra) buvo pradėti atlikti dar vykstant ikiteisminiam tyrimui (2023 m. spalio mėn.), o pabaigti jau vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui (2024 m. liepos mėn.). Sutiktina, kad, perdavus bylą teismui su kaltinamuoju aktu, ikiteisminis tyrimas yra oficialiai baigiamas. Šioje stadijoje prokuroras netenka savo, kaip ikiteisminio tyrimo vadovo, teisių ir teismo posėdyje tampa tik viena iš baudžiamojo proceso šalių (valstybiniu kaltintoju), turinčių lygias teises su gynyba. Vis dėlto, pagal BPK 292 straipsnio 1 dalį, prokurorui, kaip ir kitiems proceso dalyviams, suteikiama teisė teikti prašymus papildyti įrodymų tyrimą. Aptariamu atveju prokuroras įgyvendino savo teisę teikti byloje duomenis, kurie teismo pagrįstai buvo pridėti prie bylos ir įvertinti priimant galutinį procesinį sprendimą.

4.2. Pažymėtina, kad mobiliojo ryšio telefonai ikiteisminio tyrimo metu iš nuteistųjų buvo paimti teisėtai, laikantis BPK procesinių reikalavimų, atliekant kratą pagal galiojančią teisėjo sankciją (BPK 145 straipsnis). BPK nenustatyta prokuroro pareiga kaltinamajame akte išvardyti dar nebaigtus techninius duomenų fiksavimo darbus, jei pats daiktas (telefonai) buvo paimtas teisėtai ir apie jo paėmimą gynyba žinojo nuo pat pradžių. Be to, telefonų apžiūrą inicijavo ir atliko tam įgaliotas valstybės pareigūnas (tyrėjas), veikdamas pagal savo kompetencijos ribas. Taigi, telefonų apžiūra buvo pradėta dar ikiteisminio tyrimo metu, kai prokuroras turėjo įgaliojimus šį veiksmą inicijuoti ir vykdyti. Jei duomenų rinkimo veiksmas pradėtas turint teisėtą pagrindą ir jį atlieka kompetentingas subjektas, vėlesnis techninis šio veiksmo įforminimas (protokolo užbaigimas, jo pasirašymas) savaime nepanaikina įrodymo leistinumo, net jei jis laiko atžvilgiu sutampa su teisminio nagrinėjimo stadija. Šiuo atveju apžiūros pabaiga jau teisminio nagrinėjimo metu buvo ne prokuroro ar tyrėjo piktnaudžiavimas, o objektyvi būtinybė dėl didelės informacijos apimties. BPK nenustatyta, kad teisėtai pradėtas ir nebaigtas tyrimo veiksmas turi būti nutrauktas ar anuliuotas vien dėl to, jog byla pasiekė teismą, jei pati apžiūra buvo sankcionuota ir atlikta pagal taisykles.

4.3. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju prokuroras neatliko naujo, atskiro ikiteisminio tyrimo veiksmo po bylos perdavimo teismui. Jis tik užbaigė įforminti iki bylos perdavimo pradėtą proceso veiksmą ir jo rezultatą – apžiūros protokolus pateikė teismui, prašydamas juos pridėti prie bylos. Teismas, gavęs šį prašymą, nutarė baudžiamojoje byloje daryti pertrauką ir leisti proceso dalyviams susipažinti su pateikta medžiaga, taip pat vėliau pasisakyti dėl medžiagos turinio. 2024 m. spalio 2 d. teisiamojo posėdžio metu nutarta pridėti pateiktą medžiagą prie baudžiamosios bylos. Teismas neturėjo teisinio pagrindo prokuroro teikiamų dokumentų nepridėti prie bylos, kadangi telefonų apžiūros duomenys yra objektyvūs, padedantys nustatyti tiesą byloje, o formalus techninis laiko tarpas tarp apžiūros pradžios ir pabaigos neturi nusverti šių duomenų svarbos teisingumui įvykdyti. Be to, apeliacinės instancijos teisme apklausta pareigūnė V. Kučinskaitė patvirtino, kad sprendimas perduoti bylą į teismą ir nevaržyti kaltinamųjų teisių, nes jie tuo metu buvo suimti, o likusią medžiagą pateikti vėliau, buvo priimtas sąmoningai. Medžiagos pateikimas užtruko, nes buvo atliekami vertimai (iš lenkų, anglų, rusų kalbų). Kadangi duomenys buvo tiriami viešame teismo posėdyje, o gynybai buvo sudarytos visos sąlygos juos ginčyti, rungtyniškumo principas nebuvo pažeistas. Proceso skaidrumas teisme pašalina bet kokias prielaidas vertinti šiuos duomenis kaip gautus neteisėtu būdu. Todėl teismai daiktų (telefonų) apžiūros protokoluose užfiksuotus duomenis pagrįstai pripažino leistinu įrodinėjimo šaltiniu.

4.4. Pažymėtina, kad šiuo atveju kasatoriai painioja teisinį dokumento galiojimą (pasirašymą realiu laiku) su jo vėlesne skaitmenine registracija IBPS ir suabsoliutina itin nežymų el. parašo sugeneravimo laiko skirtumą. Nutarimas daryti kratą yra materialus teisinis dokumentas, kurį tyrėjas priima ir pasirašo (fiziškai arba el. parašu) prieš prasidedant kratai. Aptariamu atveju vienas nutarimas buvo pasirašytas el. parašu, kiti – fiziniu parašu, tačiau visuose rašytiniuose nutarimuose nurodytas laikas iš esmės sutampa su faktine kratos pradžia ir juose yra asmenų parašai. Faktas, kad asmuo pasirašė dokumentą prieš prasidedant kratai, įrodo, kad BPK 149 straipsnio reikalavimas (paskelbti nutarimą) buvo įvykdytas. Kasaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad tyrėjas el. parašu dokumentą IBPS patvirtino vos kelių minučių skirtumu, nepanaikina fakto, kad įvykio vietoje veiksmas buvo pradėtas turint galiojantį ir asmeniui paskelbtą teisinį pagrindą (BPK 149 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu kitų (fiziniu parašu pasirašytų) nutarimų vėlesnis techninis įkėlimas į IBPS yra tik vidinė teisėsaugos institucijų administracinė procedūra. Šiuo atveju asmenys žinojo savo teises ir veiksmo pagrindą, todėl jų konstitucinės garantijos nebuvo pažeistos. IBPS duomenų sinchronizavimo laikas nedaro įtakos faktinei veiksmo eigai. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme apklausta tyrėja V. Kučinskaitė dėl atliktų kratų ir nutarimų priėmimo laiko paaiškino, jog ji padarė klaidą nepakoregavusi į IBPS įkeliamo dokumento datos, patikino, jog nutarimai priimti tą pačią dieną kaip ir atlikta krata. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro patvirtintose IBPS naudojimo instrukcijose nustatyta, kad dinamiškomis ar išvykų sąlygomis priimti dokumentai į sistemą gali būti suvedami ir užregistruojami vėliau, kai tik atsiranda techninė galimybė. IBPS neatstoja ir nepanaikina realiu laiku priimto ir pasirašyto dokumento galios. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nutarimai daryti kratą buvo surašyti ir pasirašyti prieš pradedant procesinį veiksmą. Atlikus kratas, BPK 160¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka visa medžiaga buvo pateikta ikiteisminio tyrimo teisėjui. Teisėjas, įvertinęs realias aplinkybes, priėmė nutartis, kuriomis kratas pripažino teisėtomis. Todėl žemesnės instancijos teismai pagrįstai kratos metu gautus duomenis pripažino leistinais įrodymais.

4.5. Kasacinio skundo argumentai, susiję su tariamu atskirų įrodymų (susirašinėjimo programėlėje užfiksuotų duomenų) prieštaringumu, šiuo atveju nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria ir nevertina įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Kaip matyti, kasaciniame skunde iš naujo keliamas tas pats klausimas dėl tariamai fiksuoto nuteistųjų susirašinėjimo jau po jų sulaikymo, tai buvo išsamiai aptarta apeliacinės instancijos nutarties 36 punkte. Prokurorė palaiko apeliacinės instancijos teismo argumentus šiuo klausimu, kadangi jie pagrįsti baudžiamosios bylos duomenimis.

4.6. Argumentai, kad paskirta bausmė yra pernelyg griežta, o tam tikros aplinkybės turėjo būti įvertintos palankiau, yra susiję su pakartotiniu faktinių aplinkybių vertinimu, o tai nėra kasacinio skundo nagrinėjimo dalykas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys) nepažeidė, bausmę individualizavo tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje aiškiai motyvavo, kodėl naujasis BK reguliavimas, aktualus bausmės individualizavimui, analizuojamu atveju neturi įtakos paskirtai bausmei, jos dydžiui, ir visiškai pagrįstai paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. L. už vieną apysunkį ir du labai sunkius nusikaltimus paskirtą subendrintą vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę. Kasaciniame skunde nepateikiama naujų teisinių argumentų, o tik subjektyviai interpretuojama teismo diskrecija taikyti nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nors tai yra išimtinis institutas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas M. L. už jo nusikalstamų veikų padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Aplinkybės, susijusios su nusikalstamos veikos dalyku, padaryto nusikaltimo pobūdžiu ir pavojingumu, nuteistojo charakteristika, nesuteikia pagrindo spręsti apie M. L. įvykdytos veikos pavojingumą kaip daug mažesnį nei rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą ar pripažinti, kad jo asmenybė vertintina kaip mažiau pavojinga. Todėl nėra pagrindo taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Teismų buvo tinkamai įvertintos ir aplinkybės, kad aptariamos nusikalstamos veikos buvo ne atsitiktinės, o planuotos, organizuotos, nuteistieji tarpusavyje derino visus veiksmus, nusikalstamos veikos vykdytos tarptautiniu mastu, o disponuojamų medžiagų kiekis priskiriamas labai dideliam psichotropinių medžiagų kiekiui. Visa tai leidžia spręsti apie M. L. sąmoningą įsitraukimą į organizuotą veiklą, o ne vienkartinę klaidą. Tokioje situacijoje bet koks bandymas taikyti bausmę švelninančias nuostatas prieštarautų imperatyviosioms BK normoms ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo M. L. ir jo gynėjo advokato V. Sirvydžio kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

6. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduoti kasaciniai skundai, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Dėl šių nuostatų taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant. Kasatorių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2021 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje

Nr. 2K-P-31-788/2021, 6 punktas).

7. Nuteistojo M. L. ir jo gynėjo advokato V. Sirvydžio kasaciniame skunde, be kitų argumentų, ginčijamos pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų išvados dėl faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, pateikiamos savos byloje tirtų faktų ir įrodymų interpretacijos bei nuomonės dėl atskirų bylos duomenų (daiktų (nuteistųjų mobiliojo ryšio telefonų) apžiūros protokoluose užfiksuoto nuteistųjų susirašinėjimo) vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės. Tačiau kasacinio skundo teiginiai, susiję ne su teisės taikymo klausimais, o tik su įrodymų vertinimu ir žemesnės instancijos teismų padarytomis išvadomis, kurioms kasatoriai nepritaria, bei nustatytų faktinių aplinkybių kvestionavimu, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti. Dėl to kasacinio skundo teiginiai ir argumentai, susiję su faktinių aplinkybių nustatymu ir vertinimu, nesutikimu su atliktu atskirų įrodymų ir jų visumos vertinimu, paliekami nenagrinėti.

8. Kasatoriai taip pat nesutinka su M. L. paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti, tačiau tokį sprendimą kasacinės instancijos teismas gali priimti tik tuo atveju, jeigu bausmės paskyrimas susijęs su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, jog teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos. Dėl to bausmės griežtumo klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tačiau bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-976/2025, 31 punktas). Šiuo atveju kasatorių prašymas sušvelninti M. L. paskirtą bausmę neatitinka bylos kasacinio nagrinėjimo pagrindų, nes nėra grindžiamas teisiniais argumentais dėl konkrečių bausmės skyrimo taisyklių ar esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Todėl teisėjų kolegija šiuos argumentus dėl nuteistajam M. L. neteisingai nustatyto paskirtos bausmės dydžio palieka nenagrinėtus.

Dėl BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų laikymosi

9. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nuteistųjų mobiliojo ryšio telefonų apžiūros protokolai, kurie buvo gauti jau po to, kai šioje baudžiamojoje byloje buvo pabaigtas ikiteisminis tyrimas, surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui, neatitinka įrodymams keliamų teisėtumo ir leistinumo reikalavimų (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys), todėl negalėjo būti pripažintas įrodymais. Su šiais kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

10. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Teismas turi pareigą patikrinti, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, t. y. ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK nurodytais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-495/2023, 17 punktas). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais.

11. Šiuo atveju bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2024 m. rugpjūčio 28 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu prokuroras pateikė prašymą pridėti prie baudžiamosios bylos daiktų apžiūros protokolus. Teismas, išklausęs tuometinių kaltinamųjų ir jų gynėjų nuomones dėl šio prokuroro prašymo, nutarė baudžiamojoje byloje skelbti pertrauką ir leisti proceso dalyviams susipažinti su pateikta medžiaga. 2024 m. spalio 2 d. teisiamojo posėdžio metu teismas nutarė pridėti pateiktą medžiagą prie baudžiamosios bylos. Teismai nustatė, kad aptariami ikiteisminio tyrimo veiksmai (nuteistųjų mobiliojo ryšio telefonų apžiūros) iš tiesų buvo pradėti dar tebevykstant ikiteisminiam tyrimui (atitinkamai 2023 m. spalio 4 d., 12 d. ir 17 d.), o užbaigti ir jų atlikimo protokolai surašyti (atitinkamai 2024 m. liepos 24 d., 25 d. ir 30 d.) ir teismui pateikti jau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (kaltinamasis aktas surašytas 2024 m. gegužės 6 d., baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme gauta 2024 m. gegužės 23 d.). Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nurodyti ikiteisminio tyrimo veiksmai ir jų įforminimas užtruko dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl duomenų apimties, poreikio juos išversti iš užsienio kalbų.

12. Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad aptariama šioje byloje susiklosčiusi situacija nėra procesiškai teisinga ir tinkama, kadangi, pagal BPK 220 straipsnio 1 dalį, kaltinamąjį aktą kartu su visa bylos medžiaga prokuroras perduoda teismui, kuriam ta byla teisminga. Tačiau šiuo atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro sąmoningu sprendimu byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui, neužbaigus nurodytų ikiteisminio tyrimo veiksmų, taip siekiant įgyvendinti proceso operatyvumo principą, t. y. kad baudžiamoji byla, kurioje tuometiniams įtariamiesiems buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, kuo greičiau būtų išnagrinėta pirmosios instancijos teisme. Pabaigus šiuos tyrimo veiksmus, prokuroras, kaip vienas nagrinėjimo teisme dalyvių, pasinaudojo BPK 292 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise teikti prašymą papildyti įrodymų tyrimą. Tuometiniams kaltinamiesiems ir jų gynėjams buvo sudaryta galimybė susipažinti su aptariamais duomenimis ir dėl jų pasisakyti, dokumentai buvo ištirti teismo posėdyje. Todėl teismai padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju nebuvo suvaržyta nuteistųjų teisė tinkamai gintis nuo jiems pareikštų kaltinimų. Kartu pažymėtina, kad aptariamuose daiktų apžiūrų protokoluose užfiksuoti bylai reikšmingi duomenys abiejų teismų buvo ištirti, išanalizuoti ir įvertinti kartu su kitais byloje surinktais įrodymais.

13. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų mobiliojo ryšio telefonų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys atitinka įrodymams keliamus teisėtumo ir leistinumo reikalavimus ir jais teismai galėjo grįsti išvadas dėl nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad M. L. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra pagrįsta neleistinais įrodymais, pažeidžiant BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

Dėl kratų teisėtumo

14. Kasaciniame skunde nurodoma, kad kratos automobiliuose „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Lexus CT200H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nuteistųjų asmens kratos buvo taikytos neteisėtai, t. y. nesant būtino teisinio pagrindo, nes nutarimai daryti kratas buvo surašyti vėliau, nei buvo pradėtos atlikti pačios kratos. Kasatorių nuomone, žemesnės instancijos teismai be teisinio pagrindo rėmėsi tokių procesinių veiksmų (kratų) rezultatais ir pripažino juos leistinais įrodymais. Teisėjų kolegija, patikrinusi šiuos argumentus teisės taikymo aspektu, daro išvadą, kad jie yra nepagrįsti.

15. Pagal BPK 145 straipsnio 1 dalį, kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali daryti kratą. Krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi (BPK 145 straipsnio 3 dalis). Pagal BPK 160¹ straipsnio 1 dalį, neatidėliotinais atvejais krata gali būti daroma ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu, tačiau per tris dienas nuo nutarimo priėmimo turi būti gauta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, patvirtinanti kratos teisėtumą. BPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens krata daroma pagal tas pačias taisykles kaip ir buto, namo ar kitų patalpų krata. BPK 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad asmens krata, dėl to nepriėmus atskiros nutarties, gali būti daroma sulaikant ar suimant.

16. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 1V-67/I-31 (2022 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. 1V-211/I-108 redakcija) patvirtinto Baudžiamosios bylos duomenų tvarkymo elektronine forma ikiteisminio tyrimo metu tvarkos aprašo 29 punkte nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai, Europos deleguotieji prokurorai, atliekantys ikiteisminį tyrimą, prokurorai, Europos deleguotieji prokurorai, organizuojantys ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujantys, aukštesnieji prokurorai, teisėjai, nagrinėdami skundus ir prašymus, specialistai, ekspertai, rašydami išvadas, IBPS privalo rengti (įkelti) ir formuoti visus ikiteisminio tyrimo dokumentus IBPS priemonėmis. 30 punkte nustatyta, kad jei procesiniai dokumentai parengiami neturint techninių galimybių prisijungti prie IBPS, jie turi būti skaitmeninami ir įkeliami į IBPS nedelsiant, vos tik atsiradus galimybei prisijungti prie IBPS. Tais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių dokumentas nebuvo rengiamas IBPS, keliant suskaitmenintą dokumentą turi būti užpildomi sisteminiai laukai (pvz., paimti daiktai, prekės, narkotikai, apribotas turtas ir kt.). 32 punkte nustatyta, kad, atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, protokolai tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimui turi būti rašomi elektronine forma IBPS. IBPS rengiami dokumentai – tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimo protokolai, kuriuos turi pasirašyti proceso veiksme dalyvavę asmenys, gali būti pasirašomi kvalifikuotu elektroniniu parašu arba specialiame protokolo priede (protokolo šaknelėje), kuris skaitmeninamas ir įkeliamas į IBPS. IBPS rengiamiems dokumentams, kurie yra įteikiami arba pasirašytinai skelbiami, taikomas šiame punkte nurodytas pasirašymo būdas arba jie gali būti perduodami proceso dalyviams pasirašyti į IBPS EPP. Prieš pasirašydamas protokolą proceso dalyvis gali susipažinti su protokolo turiniu arba atsisakyti pasirašyti apie tai pažymint protokole arba specialiame protokolo priede (šaknelėje), bei daryti protokole pakeitimus, pataisymus ir papildymus. Proceso dalyvio prašymu jo pasirašytas protokolas gali būti pakartotinai jam pateikiamas susipažinti.

17. Byloje nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 9 d. buvo atliktos šios kratos ir asmens kratos:

17.1. Nuteistųjų asmens kratos: vyresnioji tyrėja V. Kučinskaitė, turėdama duomenų, kad pas A. L., M. L., A. S. gali būti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, jų laikymo, pakavimo, svėrimo priemonių, mobiliojo ryšio priemonių ar jų priedų, SIM kortelių, draudžiamų daiktų ar kitų daiktų, turinčių ar galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, priėmė nutarimus neatidėliotinai daryti asmens kratą, nes faktinis pagrindas atsirado tuoj po nusikalstamos veikos padarymo, sulaikant asmenį, o delsimas atlikti kratą gali pakenkti tyrimui, nėra galimybės kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją. Nutarimuose nurodyta jų priėmimo data – 2023 m. rugpjūčio 9 d., yra vyresniosios tyrėjos ranka pasirašyti parašai, taip pat A. L., M. L., A. S. parašai, kad jiems nutarimas paskelbtas, nutarimo nuorašas įteiktas, ranka įrašyta data (2023 m. rugpjūčio 9 d.) ir A. L., M. L., A. S. vardai bei pavardės (t. 2, b. l. 1–2, 56–57, 64–65). Nutarimų detalūs metaduomenys byloje nepateikti. 2023 m. rugpjūčio 9 d. A. L. asmens kratos protokole nurodyta, kad krata pradėta 13.30 val., baigta 13.47 val. 2023 m. rugpjūčio 9 d. M. L. asmens kratos protokole nurodyta, kad krata pradėta 13.50 val., baigta 14.05 val. 2023 m. rugpjūčio 9 d. A. S. asmens kratos protokole nurodyta, kad krata pradėta 19.00 val., baigta 19.58 val. Protokoluose nurodyta, kad asmens kratos teisinis pagrindas – 2023 m. rugpjūčio 9 d. vyresniosios tyrėjos V. Kučinskaitės nutarimas. Protokoluose pažymėta, kad prieš pradedant kratą A. L., M. L., A. S. paskelbiamas vyresniosios tyrėjos V. Kučinskaitės nutarimas dėl asmens kratos atlikimo. A. L., M. L., A. S. parašais patvirtino, kad protokolas jiems perskaitytas, surašytas teisingai, jie pastabų neturi. A. L. asmens kratos protokolo metaduomenyse nurodyta, kad dokumento registracijos data – 2023 m. rugpjūčio 9 d., nuorašą suformavo IBPS 2023 m. rugpjūčio 9 d. 15 val. 42 min. 22 sek. (t. 2, b. l. 5–9). M. L. asmens kratos protokolo detalūs metaduomenys byloje nepateikti (t. 2, b. l. 60–61). A. S. asmens kratos protokolo metaduomenyse nurodyta, kad nuorašą suformavo IBPS 2023 m. rugpjūčio 9 d. 22 val. 32 min. 31 sek. (t. 2, b. l. 68–72).

17.2. Krata automobilyje „Lexus CT200 H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini): vyresnioji tyrėja V. Kučinskaitė, turėdama duomenų, kad A. S. naudojamame automobilyje yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų, jų laikymo, pakavimo, svėrimo priemonių, mobiliojo ryšio priemonių ar jų priedų, SIM kortelių, pinigų, gautų iš nusikalstamos veikos, kitų draudžiamų daiktų ar daiktų, turinčių ar galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, priėmė nutarimą neatidėliotinai daryti kratą, nes faktinis pagrindas atsirado tuoj po nusikalstamos veikos padarymo, sulaikant asmenį, taip pat yra pagrindas manyti, kad asmuo automobilyje slepia daiktus ar objektus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, o delsimas atlikti kratą gali pakenkti tyrimui. Nutarime nurodyta jo priėmimo data – 2023 m. rugpjūčio 9 d., yra vyresniosios tyrėjos ranka pasirašytas parašas, A. S. ranka pasirašytas parašas, kad jam nutarimas paskelbtas, nutarimo nuorašas įteiktas, data (2023 m. rugpjūčio 9 d.) ir A. S. vardas bei pavardė atspausdinti (t. 2, b. l. 80–82). Nutarimo detalūs metaduomenys byloje nepateikti. 2023 m. rugpjūčio 9 d. kratos protokole nurodyta, kad krata pradėta 20.00 val., baigta 20.20 val. Protokole nurodyta, kad prieš pradedant kratą A. S. paskelbiamas vyresniosios tyrėjos V. Kučinskaitės 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutarimas atlikti kratą. A. S. parašu patvirtino, kad protokolas perskaitytas, surašytas teisingai, pastabų neturi. Kratos protokolo metaduomenyse nurodyta, kad nuorašą suformavo IBPS sistema 2023 m. rugpjūčio 9 d. 22 val. 59 min. 13 sek. (t. 2, b. l. 87–90). Alytaus apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi patvirtintas vyresniosios tyrėjos V. Kučinskaitės 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutarimas atlikti kratą A. S. naudojamame automobilyje neatidėliotina tvarka (t. 2, b. l. 99–100).

17.3. Krata automobilyje „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini): vyresnioji tyrėja V. Kučinskaitė, turėdama duomenų, kad A. L. naudojamame automobilyje yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų, jų laikymo, pakavimo, svėrimo priemonių, mobiliojo ryšio priemonių ar jų priedų, SIM kortelių, kitų draudžiamų daiktų ar daiktų, turinčių ar galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, priėmė nutarimą neatidėliotinai daryti kratą, nes faktinis pagrindas atsirado tuoj po nusikalstamos veikos padarymo, sulaikant asmenį, taip pat yra pagrindas manyti, kad asmuo automobilyje slepia daiktus ar objektus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, o delsimas atlikti kratą gali pakenkti tyrimui. Nutarime nurodyta jo priėmimo data – 2023 m. rugpjūčio 9 d., yra A. L. ranka pasirašytas parašas, kad jam nutarimas paskelbtas, nutarimo nuorašas įteiktas, data (2023 m. rugpjūčio 9 d.) ir A. L. vardas bei pavardė atspausdinti. Nutarimo metaduomenyse nurodyta, kad dokumento registracijos data – 2023 m. rugpjūčio 9 d., nuorašą suformavo IBPS 2023 m. rugpjūčio 9 d. 15 val. 6 min. 54 sek. (t. 2, 18–21). 2023 m. rugpjūčio 9 d. kratos protokole nurodyta, kad krata pradėta 15.02 val., baigta 17.00 val. Protokole nurodyta, kad prieš pradedant kratą A. L. paskelbiamas vyresniosios tyrėjos V. Kučinskaitės 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutarimas atlikti kratą. A. L. parašu patvirtino, kad su protokolu susipažino, protokolas surašytas teisingai, jis pastabų neturi. Kratos protokolo metaduomenyse nurodyta, kad dokumento registracijos data – 2023 m. rugpjūčio 9 d., nuorašą suformavo IBPS 2023 m. rugpjūčio 9 d. 17 val. 18 min. 16 sek. (t. 2, b. l. 28–32). Alytaus apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi patvirtintas vyresniosios tyrėjos V. Kučinskaitės 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutarimas atlikti kratą A. L. naudojamame automobilyje neatidėliotina tvarka (t. 2, b. l. 53–55).

18. Taigi, kaip ir nurodė skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas, pagal pateiktą veiksmų atlikimo laiką ir nutarimo daryti kratą automobilyje „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), metaduomenyse nurodytą nuorašo suformavimo laiką gali susidaryti įspūdis, kad iš pradžių buvo pradėta atlikti krata, o tik vėliau surašytas nutarimas ją daryti. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti kilusius neaiškumus dėl atliktų kratų, apklausė vyresniąją tyrėją V. Kučinskaitę, ji paaiškino, kad krata automobilyje „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo atlikta anksčiau, nei buvo priimtas nutarimas dėl kratos, taip pat kad, IBPS atidarius blanką, automatiškai susiformuoja laikas, o jį koreguoti galima pačiam. Šiuo atveju vyresnioji tyrėja pripažino, kad padarė klaidą, nes nepakoregavo laiko. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju kratos protokole buvo nurodyta, jog prieš pradedant kratą A. L. buvo paskelbtas vyresniosios tyrėjos V. Kučinskaitės 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutarimas atlikti kratą. Nuteistasis parašu patvirtino, kad kratos protokolas perskaitytas, surašytas teisingai, jis pastabų neturi. Taigi, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir vyresniosios tyrėjos paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vien tai, jog procesinis dokumentas buvo įkeltas į sistemą jau pradėjus atlikti veiksmus, nereiškia, kad, surašant nutarimą daryti kratą, buvo padaryta pažeidimų.

19. Be to, pažymėtina, kad byloje nėra nutarimų daryti asmens kratas ir nutarimo daryti kratą automobilyje „Lexus CT200 H“ metaduomenų. Todėl daroma išvada, kad vyresnioji tyrėja V. Kučinskaitė šiuos nutarimus parengė ne IBPS priemonėmis, o vėliau juos suskaitmenino ir įkėlė į IBPS. Tai patvirtina ir vyresniosios tyrėjos bei asmenų, kuriems buvo daroma krata, fiziniai parašai minėtuose nutarimuose. Dėl šios priežasties nėra galimybės nustatyti tikslaus šių nutarimų priėmimo laiko. Tačiau, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, byloje nėra objektyvių duomenų, kad nutarimai daryti kratas buvo surašyti vėliau, nei buvo pradėtos atlikti pačios kratos. Kaip minėta, kratos protokoluose buvo pažymėta, kad, prieš pradedant kratą, A. L., M. L., A. S. buvo paskelbtas vyresniosios tyrėjos V. Kučinskaitės nutarimas dėl asmens kratos atlikimo, o A. S. – ir vyresniosios tyrėjos V. Kučinskaitės 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutarimas atlikti kratą automobilyje „Lexus CT200 H“, valst. numeris (duomenys neskelbtini). Visi nuteistieji parašu patvirtino, kad kratos protokolas perskaitytas, surašytas teisingai, jie pastabų neturi.

20. Todėl apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje atliktos kratos yra teisėtos, atitinka įstatyme nustatytas sąlygas, jokie baudžiamojo proceso pažeidimai nebuvo padaryti. Šiuo atveju atliekant kratas BPK 149 straipsnio 1 dalies reikalavimai (pareigūnas, pradėdamas kratą, privalo paskelbti nutartį ar nutarimą dėl kratos ar poėmio, paskui pareikalauti atiduoti nutarime nurodytus daiktus) buvo įvykdyti. Nutarimai daryti kratas automobiliuose, laikantis BPK 160¹ straipsnio 1 dalies reikalavimų, buvo patvirtinti Alytaus apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimis. Pažymėtina, kad tiek nutarimus daryti kratą ar asmens kratą, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartis M. L. turėjo teisę apskųsti BPK 62–65 straipsniuose nustatyta tvarka, tačiau šia galimybe nepasinaudojo.

21. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojo proceso nuostatos, reglamentuojančios kratos atlikimą, šioje byloje nebuvo pažeistos, o taikant aptariamą procesinę prievartos priemonę rezultatai buvo užfiksuoti tinkamai ir laiku, todėl laikytini teisėtu būdu gautais įrodymais.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo M. L. (M. L.) ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinį skundą.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Eligijus Gladutis

Artūras Ridikas