Kasacinio skundo Nr. DOK-2533/2026
Bylos Nr. BIK-576/2026
Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00057-2025-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. liepos 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, spręsdama nuteistojo V. M. ir jo gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus kasacinio skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. sausio 29 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 30 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti skundžiamų teismų sprendimų vykdymą klausimus,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistasis V. M. ir jo gynėjas advokatas V. Martyšius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Taip pat nuteistasis prašo sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teisme.
Kasaciniame skunde teigiama, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų, įrodymų vertinimo taisyklių ir padarė esminių klaidų dėl įrodymų turinio. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų BPK pažeidimų, priimtą nutartį grindė prielaidomis, o byloje kilusias abejones traktavo ne nuteistojo naudai.
Kasacinio skundo Nr. DOK-2533/2026
Bylos Nr. BIK-576/2026
Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00057-2025-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. liepos 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, spręsdama nuteistojo V. M. ir jo gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus kasacinio skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. sausio 29 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 30 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti skundžiamų teismų sprendimų vykdymą klausimus,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistasis V. M. ir jo gynėjas advokatas V. Martyšius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Taip pat nuteistasis prašo sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teisme.
Kasaciniame skunde teigiama, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų, įrodymų vertinimo taisyklių ir padarė esminių klaidų dėl įrodymų turinio. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų BPK pažeidimų, priimtą nutartį grindė prielaidomis, o byloje kilusias abejones traktavo ne nuteistojo naudai.
Kasatoriai nurodo, kad byloje netinkamai atriboti baudžiamieji ir civiliniai teisiniai santykiai. Teismai padarė nepagrįstą išvadą dėl esminės apgaulės panaudojimo, nes neįvertino, ar prieš nukentėjusįjį atlikti veiksmai įveikia bent minimalų protingo ir sąžiningo nukentėjusiojo elgesio lygį. Kasatorių įsitikinimu, tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo susiklostė išimtinai civilinio teisinio pobūdžio santykiai, o tarp jų kilę ginčai spręstini civilinėmis teisių atkūrimo priemonėmis, nes byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų atlikęs veiksmus, dėl kurių nukentėjusysis nebegalėtų ginti savo teisių tokiu būdu ar tokia teisių atkūrimo galimybė jam būtų labai apsunkinta.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nuteistojo V. M. ir jo gynėjo kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui paduodamas antrą kartą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2026 m. birželio 12 d. nutartimi kasatorių kasacinį skundą (Nr. DOK-1862/2026) atsisakyta priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai). Nors atsisakymas priimti kasacinį skundą neužkerta galimybės jo teikti dar kartą, laikantis BPK 372 straipsnio 6 dalies reikalavimų, tačiau naujai teikiamame skunde turėtų būti ištaisyti pirmiau nustatyti trūkumai ir neturėtų būti kartojami argumentai, dėl kurių atrankos kolegija jau pasisakė, atsisakydama priimti pirmesnį skundą.
Susipažinus su naujai pateiktu kasaciniu skundu, matyti, kad jo turinys, išskyrus kelias neesmines korekcijas, yra iš esmės identiškas anksčiau paduoto kasacinio skundo turiniui. Naujame, kaip ir anksčiau atsisakytame priimti, kasaciniame skunde, nors nurodomi materialiosios ir proceso teisės pažeidimai, tačiau jie išimtinai grindžiami nesutikimu su žemesnės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Kasatoriai pateikia savą bylos įrodymų vertinimą, pagal kurį tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo susiklostę santykiai traktuojami kaip civiliniai teisiniai santykiai, todėl laikomasi pozicijos, kad nuteistasis kaltu pripažintas nepagrįstai. Nuteistasis V. M. ir jo gynėjas neatsižvelgė į ankstesnėje teisėjų atrankos kolegijos nutartyje nurodytas priežastis, dėl kurių kasatorių kasacinį skundą atsisakyta priimti, ir pateikė iš esmės analogišką kasacinį skundą, nenurodydami jokių naujų, juo labiau teisinių, argumentų, kurie pagrįstų netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir / ar jo taikymą bei teismų padarytus BPK pažeidimus. Taigi trūkumai, nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2026 m. birželio 12 d. nutartyje, nebuvo ištaisyti.
Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamų teismų sprendimų vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo V. M. ir jo gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Artūras Ridikas
Tomas Šeškauskas
