Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo

Dokumento Nr. DOK-2333

Bylos Nr. eCIK-676/2026

Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00096-2025-5 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. liepos 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2026 m. birželio 26 d. paduotu suinteresuoto asmens D. Č. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

suinteresuotas asmuo padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal suinteresuoto asmens prašymą peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2T-104-912/2025, kuria patenkintas pareiškėjos G. Č. prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės Vaiko išlaikymo tarnybos (angl. The Child Maintenance Service) (toliau – Tarnyba) 2015 m. vasario 27 d. sprendimą, kuriuo nustatytas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, suinteresuotas asmuo – D. Č.

Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. gruodžio 10 d. nutartimi patenkino pareiškėjos prašymą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. balandžio 9 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį paliko nepakeistą.

Suinteresuotas asmuo kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 9 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą: suinteresuoto asmens prašymą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutarties peržiūrėjimo patenkinti. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį ir pareiškėjos patikslintą prašymą atmesti. Sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 9 d. nutarties vykdymą tol, kol ši byla bus išnagrinėta kasacine tvarka.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias pripažintino sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui faktą. Teismas net nekonstatavo, jog Jungtinės Karalystės Tarnybos 2015 m. vasario 27 d. sprendimas jam buvo įteiktas ir jis apie joje 2014 m. lapkričio 19 d. pradėtą procedūrą sužinojo iki 2015 metų, nors ir tokios faktinės aplinkybės nebuvimu suinteresuotas asmuo ir grindė savo nesutikimo su pareiškėjos prašymu argumentus. Taigi, egzistuoja 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo (toliau – ir Hagos konvencija) 22 straipsnio e punkto i papunktyje ir e punkto ii papunktyje nustatyti atsisakymo pripažinti ir vykdyti sprendimą pagrindai, tačiau teismas nepagrįstai jų nenustatė.

2. Teismas nepagrįstai išplėtė Jungtinės Karalystės Tarnyboje vykdytos išlaikymo priteisimo procedūros pabaigos laikotarpį, neatsižvelgdamas į tai, kad 2015 m. vasario 27 d. sprendimas taip ir liko suinteresuotam asmeniui nežinomas ir niekada neįteiktas, be to, teismas prielaidų lygmenyje sprendė, jog suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės dėl jokios pašto korespondencijos iš Jungtinės Karalystės Tarnybos negavimo savaime nepaneigia tinkamo informavimo fakto.

3. Teismas nepagrįstai rėmėsi suinteresuoto asmens verslo pajamų ir su jais susijusių mokesčių Jungtinėje Karalystėje 2014-2015 metais aplinkybėmis, iš jų darė nepagrįstas išvadas apie suinteresuoto asmens gyvenimą Jungtinės Karalystės valstybėje, o remdamasis pastarosiomis išvadomis sprendė, kad suinteresuotam asmeniui nebuvo apribota reali galimybė sužinoti apie procedūrą ar priimtą sprendimą bei išlaikymo kasmetinio perskaičiavimo procedūras. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis nuo 2013 metų antrosios pusės gyventų ne Lietuvoje, o Jungtinėje Karalystėje.

4. Teismas rėmėsi Hagos konvencijos 20 straipsnio 1 dalies a punkto norma, tačiau šie sprendimo pripažinimo pagrindai aiškiai neatitiko pareiškėjos pateiktų duomenų turinio. Tampa neaišku, kokiu Hagos konvencijos 20 straipsnyje nurodytu pagrindu teismas pripažino ir leido vykdyti Jungtinės Karalystės Tarnybos sprendimą.

5. Teismas nepagrįstai atmetė suinteresuoto asmens argumentus dėl Hagos konvencijos 22 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto pagrindo atsisakyti pripažinti sprendimą, be jokios analizės, nurodant, kad pareiškėjos lygiagrečiai šiai bylai Lietuvoje inicijuota dar viena civilinė byla Alytaus apylinkės teisme.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė