A. P. pagal BK 153 str., 309 str., 369 str., 368 str., 376 str., 55 str.

Kasacinio skundo Nr. LAIK-9/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12451-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. liepos 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės, Aleno Piesliako ir Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininko), rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. P. ir jo gynėjo advokato Petro Ragausko kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 27 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis A. P. ir jo gynėjas advokatas P. Ragauskas prašo: 1) pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalies (dėl trijų veikų, susijusių su trimis nukentėjusiomis) ir 309 straipsnio 2 dalies (dėl veikos, susijusios su nukentėjusiąja U. K.) ir šioje dalyje priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį; vadovaujantis BK 55 straipsniu sušvelninti A. P. paskirtas bausmes už likusias nusikalstamas veikas, terminuoto laisvės atėmimo bausmę pakeičiant laisvės apribojimo bausme; 2) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 153 straipsnio 1 dalį (dėl trijų veikų, susijusių su trimis nukentėjusiomis), 309 straipsnio 2 dalį (dėl veikos, susijusios su U. K.), padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai), nekaltumo prezumpcijos principų pažeidimus, nepakankamai motyvavo priimtus procesinius sprendimus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

Nuteistojo veiksmai nukentėjusiosioms U. K. ir A. K. pasireiškė tik kaip nuotolinis, tekstinis bendravimas prašant atsiųsti nuotraukas. Prašyme atsiųsti nuotraukas nebuvo nurodoma, kad nukentėjusiosios privalo demonstruoti lytinius organus ar atlikti lytinius veiksmus. Teismai BK 153 straipsnio 1 dalį aiškino plečiamai, kadangi neteisinga nuotraukos prašymo faktą prilyginti tvirkinimui. Nukentėjusiosios nežinojo, kad bendrauja su suaugusiu asmeniu, todėl nuteistojo elgesys negalėjo suformuoti iškreipto suaugusiųjų ir vaikų santykio suvokimo, nes toks santykis jų sąmonėje negalėjo egzistuoti ir neegzistavo. Teismai neatsižvelgė į specialistės E. Petkutės parodymus apie tai, kad vienkartiniai nuteistojo pasisakymai neturėtų sukelti žalos vaikui.

Nukentėjusiosios A. S. epizode tvirkinamieji veiksmai konstatuoti tik dėl to, kad nuteistasis su nukentėjusiąja bendravo masturbacijos tema. Tokio pobūdžio informacija pagal nukentėjusiųjų amžių nėra per ankstyva ir gali būti teikiama, todėl bendravimo minėta tema faktas negalėjo sukelti BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Bylos duomenys nepatvirtina, kad nuteistasis siekė gauti nukentėjusiosios U. K. nuotraukas, kuriuose būtų vaizduojami lytiniai organai. Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistasis prašė apsinuoginusios nukentėjusiosios A. K. nuotraukų, kadangi byloje nėra išlikusio susirašinėjimo apie šį prašymą.

Žemesnės instancijos teismai nepagrįstai rėmėsi specialisto T. Lazdausko išvada.

Nuteistajam paskirta bausmė yra neteisinga. Dvi iš septynių veikų buvo padarytos idealiąja sutaptimi, todėl nuteistasis iš viso padarė penkias veikas. Skirti laisvės atėmimo bausmę asmeniui, atitinkančiam BK 55 straipsnio taikymo sąlygas, nesant ypatingų kaltinamojo asmenybės pavojingumo įrodymų, prieštarauja bausmių skyrimo pagrindams. A. P. anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, jo nusikalstamas elgesys nebuvo susijęs su fizinio smurto ar realaus seksualinio prievartavimo forma.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasaciniu skundu, nenustatė nė vieno iš BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, kurie būtų motyvuoti teisiniais argumentais.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame yra pateikiamas savas faktinių aplinkybių vertinimas ir kritika žemesnės instancijos teismų išvadoms dėl atlikto įrodymų vertinimo. Kasatoriai skunde dėsto tik savo nuomonę, kokiais konkrečiai įrodymais žemesnės instancijos teismai turėjo vadovautis, ir į kokias konkrečiai bylos aplinkybes turėjo atsižvelgti, kvalifikuodami A. P. veiksmus pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, 309 straipsnio 2 dalį. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji instancija, atliekanti įrodymų vertinimą ir nustatanti veikos faktines aplinkybes.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinio skundo turinys yra iš esmės tapatus apeliacinio skundo turiniui. BPK nėra įtvirtinta galimybė kasacinės instancijos teisme pakartotinai nagrinėti apeliacinio skundo argumentus, kasatoriams nesutinkant su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis. Apeliacinės instancijos teismas labai išsamiai išnagrinėjo nuteistojo A. P. gynėjo advokato P. Ragausko apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo ir baudžiamojo įstatymo aiškinimo ir pateikė skunde ginčijamais klausimais motyvuotas išvadas. Šis teismas pasisakė tiek dėl BK 153 straipsnio 1 dalies ir 309 straipsnio 2 dalies (veikos, susijusios su nukentėjusiąja U. K.), tiek dėl BK 153 straipsnio 1 dalies (veikos, susijusios su nukentėjusiomis A. K. ir A. S.) taikymo, tiek dėl atitinkamų nusikalstamų veikų požymių turinio aiškinimo, tiek dėl specialiųjų žinių vertinimo, nustatant šiuos požymius. Minėtas teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. P., būtų padaręs baudžiamojo įstatymo aiškinimo ir taikymo klaidų ar pažeidęs baudžiamojo proceso įstatymo normas. Kasaciniame skunde nėra pateikta teisės taikymo aspektu kasaciniame bylos procese galimų svarstyti teisinių argumentų, rodančių šio teismo išvadų nepagrįstumą ar neteisingumą. Aplinkybė, kad žemesnės instancijos teismų išvados neatitinka kasatorių lūkesčių, savaime nepatvirtina, jog byla buvo išnagrinėta netinkamai ir nesuteikia pagrindo spręsti apie kasacijos pagrindų buvimą.

Kasacinio skundo argumentai dėl paskirtos bausmės nėra kasacijos dalykas. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisingai paskirta bausmė yra susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde pateikiant argumentus dėl neteisingai paskirtos bausmės, turi būti aiškiai nurodyta, kurios BK bendrosios dalies nuostatos pritaikytos netinkamai ir kokios konkrečios aplinkybės patvirtina tokią išvadą, tačiau tokių argumentų kasatoriai nepateikia.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais ir 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. P. ir jo gynėjo advokato Petro Ragausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Alenas Piesliakas

Alvydas Pikelis