S. V. pagal BK 260 str., 259 str., 369 str., 368 str., 376 str., 10 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-2621/2026

Bylos Nr. BIK-598/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41537-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. rugpjūčio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, spręsdama nuteistosios S. V. kasacinio skundo dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 22 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistoji S. V. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 22 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė esminius proceso teisės pažeidimus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Kasatorės teigimu, byloje buvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 10 straipsnio 1 ir 2 dalių, 44 straipsnio 5, 8 dalių, 58 straipsnio nuostatos, garantuojančios teisę į teisingą bylos procesą, teisę į gynybą, taip pat byla išnagrinėta šališko teismo, nes pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjęs teisėjas neleido S. V. tinkamai realizuoti teisę į gynybą, nesudarė sąlygų byloje dalyvauti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtam advokatui bei trukdė advokatui apklausti byloje iki tol apklaustus liudytojus. Apeliacinės instancijos teismas nevertino pateiktų argumentų dėl teismo šališkumo.

Taip pat buvo padaryti BPK 20 straipsnio, 80 straipsnio 1 punkto, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies pažeidimai vertinant byloje esančius įrodymus ir pažeidžiant draudimo versti duoti parodymus prieš save teisę. Pareigūnas užfiksavo S. V. pasakojimą apie medžiagų įsigijimą ir svėrimą iškart po sulaikymo. Tokio pobūdžio informacija, gauta sulaikymo vietoje be advokato, kai asmuo yra streso būsenoje ir jam nėra išaiškinta teisė tylėti, pagal teismų praktiką negali būti laikoma savarankišku įrodymu nuteisimui pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai leistinais įrodymais pripažino duomenis, gautus iš S. V. per pareigūnų naudotas vaizdo ir garso fiksavimo priemones kratos metu. Be to, apeliacinės instancijos teismas ignoravo psichologinio spaudimo faktorių, vienpusiškai remdamasis tik pareigūnų liudijimais.

Kasatorės vertinimu, nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį yra netinkamas, nes byloje nėra įrodyti platinimo tikslo turėjimo objektyvūs požymiai, jie tinkamai ir išsamiai nenurodyti ir neaprašyti teismų. Byloje nėra užfiksuota jokių realių pardavimo sandorių, pinigų perdavimo ar pirkėjų (išskyrus prieštaringus A. K. parodymus). Taigi, nusikalstama veika turėjo būti perkvalifikuota į BK 259 straipsnio 1 dalį.

Taip pat kasatorė pažymi, kad teismai nevertino nuoširdaus jos gailėjimosi ir aplinkybių aiškinimo su tikslu padėti atskleisti nusikaltimą, todėl jai buvo skirta didesnė bausmė, nei turėtų, taikant lengvinančias aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktą). Paskirta bausmė yra neteisėta ir turi būti pakeista į kitą, nesusijusią su realia laisvės atėmimo bausme.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2021 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021, 6 punktas ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Kasatorė, nesutikdama su teismų atliktu įrodymų vertinimu, padarytomis išvadomis, baudžiamojo įstatymo nuostatų aiškinimu ir taikymu, kasaciniame skunde pateikia savo nuomonę apie psichotropinės medžiagos laikymo aplinkybes, byloje esančių įrodymų vertinimą. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl BK 260 straipsnio 2 dalies taikymo, nusikalstamos veikos požymio – psichotropinės medžiagos platinimo tikslo buvimo, teisiniais argumentais nekvestionuojamos, skunde dėstoma sava pas S. V. rastų medžiagų laikymo versija. Skunde nurodytų esminių procesinių BPK normų pažeidimų turinys neatskleistas, argumentai dėl jų padarymo deklaratyvūs. Be to, pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamame procesiniame sprendime vertino pirmosios instancijos teismo šališkumo klausimą ir nuosprendžio 19–21 punktuose pateikė motyvuotas išvadas, dėl kurių kasaciniame skunde nėra nurodoma jokių naujų teisinių argumentų. Kasacinio skundo argumentai dėl bausmės proporcingumo, lengvinančios atsakomybę aplinkybės taikymo taip pat susieti su manymu, kad veika kvalifikuotina pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti (arba sugriežtinti) bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018, 40 punktas ir kt.).

Darytina bendra išvada, kad kasacinio skundo argumentai, neatitinka BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų. Be kita to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio skundo argumentai iš esmės yra analogiški nuteistosios apeliaciniam skundui, kuriuos apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir išdėstė motyvuotas išvadas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir

BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies

3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios S. V. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Artūras Ridikas

Tomas Šeškauskas