Kasacinio skundo Nr. DOK-2606/2026
Bylos Nr. BIK-595/2026
Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00052-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. rugpjūčio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, spręsdama išteisintojo bei asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, J. G. (J. G.) ir jo gynėjo advokato Michailo Sadovničiaus kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 22 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 27 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu J. G. ir jo gynėjas advokatas M. Sadovničius prašo: 1) pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria J. G. buvo nutraukta baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 203 straipsnio 2 dalį suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu, ir jį išteisinti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 203 straipsnio 2 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas; 2) pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria J. G. prašymas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo buvo tenkintas iš dalies ir J. G. naudai priteista 3 000 Eur iš valstybės, ir priteisti visas J. G. patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 15 734,30 Eur; 3) priteisti išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Kasacinio skundo Nr. DOK-2606/2026
Bylos Nr. BIK-595/2026
Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00052-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. rugpjūčio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, spręsdama išteisintojo bei asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, J. G. (J. G.) ir jo gynėjo advokato Michailo Sadovničiaus kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 22 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 27 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu J. G. ir jo gynėjas advokatas M. Sadovničius prašo: 1) pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria J. G. buvo nutraukta baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 203 straipsnio 2 dalį suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu, ir jį išteisinti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 203 straipsnio 2 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas; 2) pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria J. G. prašymas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo buvo tenkintas iš dalies ir J. G. naudai priteista 3 000 Eur iš valstybės, ir priteisti visas J. G. patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 15 734,30 Eur; 3) priteisti išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas baudžiamąjį procesą pagal BK 95 straipsnį dėl senaties, neišsprendė klausimo, ar kasatorius buvo pagrįstai kaltinamas dėl nusikalstamos veikos (BK 25 straipsnio 3 dalis, 24 straipsnio 4 dalis ir 203 straipsnio 2 dalis), nors kasatorius buvo pareiškęs reikalavimą tęsti baudžiamąjį procesą. Toks procesinis sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarime suformuluotų išaiškinimų, pagal kuriuos, esant kaltinamojo reikalavimui tęsti procesą, teismas privalo išspręsti kaltinimo pagrįstumo klausimą ir tik po to priimti atitinkamą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo motyvai, kuriais konstatuota, kad kasatorius „nelaikytinas išteisintuoju“, nors toks klausimas nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme ir nebuvo apeliacinio nagrinėjimo dalykas, prieštarauja nekaltumo prezumpcijai. Be to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas tik proceso išlaidų atlyginimo klausimą, peržengė apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje, nes neturėjo procesinio pagrindo pirmą kartą spręsti kasatoriaus kaltės ar kaltinimo pagrįstumo klausimo. Netinkamai pritaikius BK 95 straipsnį, neįvertinus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotos doktrinos, buvo neteisingai pritaikytos ir BPK 105 straipsnio nuostatos dėl proceso išlaidų atlyginimo. Dėl šių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų kasatoriui buvo nepagrįstai atsisakyta priteisti visas jo turėtas būtinas gynėjo išlaidas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasatoriai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas baudžiamąjį procesą pagal BK 95 straipsnį dėl senaties, neišsprendė klausimo, ar kasatorius buvo pagrįstai kaltinamas dėl nusikalstamos veikos (BK 25 straipsnio 3 dalis, 24 straipsnio 4 dalis ir 203 straipsnio 2 dalis), nors kasatorius buvo pareiškęs reikalavimą tęsti baudžiamąjį procesą. Teisėjų atrankos kolegiją šį kasatorių teiginį vertina kaip klaidinantį. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 477 puslapyje pažymėta, kad nagrinėjant bylą teisme buvo gautas prašymas visų kaltinamųjų atžvilgiu bylą šioje dalyje nutraukti dėl senaties, visi kaltinamieji prašė nebetęsti proceso jų atžvilgiu. Išteisintasis J. G. savo pateiktame apeliaciniame skunde šio klausimo nekėlė, jokių argumentų nenurodė. Tuo tarpu, pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį, kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. J. G. ir jo gynėjo apeliaciniu skundu buvo skundžiama tik pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria buvo spręstas klausimas dėl piniginių lėšų priteisimo J. G. naudai advokato pagalbos išlaidoms atlyginti (apeliacinio skundo 1 puslapis) bei prašoma atlyginti patirtas išlaidas parengiant apeliacinį skundą teismui. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, teismas išsamiai, motyvuotai į šiuos apeliacinio skundo argumentus, susijusius su proceso išlaidų atlyginimu, atsakė (nuosprendžio 180–184, 208–209 punktai). Taigi, kasacinio skundo argumentai, formaliai nurodant teismų netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir baudžiamojo proceso nuostatų pažeidimus, neatitinka BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų. Proceso išlaidų dydžio klausimas, atsietas nuo argumentų dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir
BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies
3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti išteisintojo bei asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, J. G. (J. G.) ir jo gynėjo advokato Michailo Sadovničiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Artūras Ridikas
Tomas Šeškauskas