Kasacinio skundo Nr. DOK-2592/2026
Bylos Nr. BIK-591/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31538-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. rugpjūčio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, spręsdama Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Vaidos Andriulaitienės kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 21 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu prokurorė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 21 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 41 straipsnio 2 dalies ir BK 54 straipsnio nuostatas). Apeliacinės instancijos teismas D. R. už jo padarytą nusikalstamą veiką parinko griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatydamas minimalų jo dydį, t. y. 3 mėnesius. Kartu buvo pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos – paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir D. R. paskirta galutinė 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tai reiškia, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmė iš esmės atitiko įstatyme nustatytos švelnesnės bausmės – arešto – ribas, taigi teismai netinkamai atribojo dvi minėtas bausmių rūšis. Teismai iš esmės neskyrė tam dėmesio ir tik formaliai nurodė, kad nuteistajam skiriama griežtesnė bausmė.
Kasacinio skundo Nr. DOK-2592/2026
Bylos Nr. BIK-591/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31538-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. rugpjūčio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, spręsdama Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Vaidos Andriulaitienės kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 21 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu prokurorė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 21 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 41 straipsnio 2 dalies ir BK 54 straipsnio nuostatas). Apeliacinės instancijos teismas D. R. už jo padarytą nusikalstamą veiką parinko griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatydamas minimalų jo dydį, t. y. 3 mėnesius. Kartu buvo pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos – paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir D. R. paskirta galutinė 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tai reiškia, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmė iš esmės atitiko įstatyme nustatytos švelnesnės bausmės – arešto – ribas, taigi teismai netinkamai atribojo dvi minėtas bausmių rūšis. Teismai iš esmės neskyrė tam dėmesio ir tik formaliai nurodė, kad nuteistajam skiriama griežtesnė bausmė.
Kasatorės teigimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas yra orientuotas į nuteistojo resocializaciją, tačiau paskyrus labai trumpą laisvės atėmimo bausmės terminą, t. y. tokį terminą, kuris faktiškai atitinka arešto bausmės terminą, objektyviai nėra galimybės įgyvendinti resocializacijos tikslo. Tokiu atveju nuteistajam formaliai skiriama griežtesnė bausmės rūšis, tačiau dėl jos trukmės ji faktiškai neleidžia įgyvendinti bausmės paskirties. Be to, jeigu nuteistajam paskiriama arešto bausmės terminą atitinkantį laisvės atėmimo bausmė, tokios trukmės laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos yra palankesnės, nei atliekant tokios pačios trukmės arešto bausmę, nes nuteistajam suteikiama platesnė teisių apimtis ir taikomi mažesni apribojimai. Taigi, susidaro situacija, kai asmeniui paskiriama griežtesnė bausmė, tačiau jos realios pasekmės yra palankesnės, o pati bausmė nepasiekia savo tikslų.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018, 40 punktas ir kt.). Pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-157-976/2022, 29 punktas ir kt.).
Šiuo atveju prokurorė nesutinka su nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukme ir pažymi, kad ji per trumpa, prilygsta kitai (švelnesnei) bausmei – areštui, bei yra nepakankama siekiant tinkamai įgyvendinti bausmės tikslus. Kaip matyti iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties 10–13 punktų, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą nuteistajam paskirtos bausmės aspektu, apeliacinės instancijos teismas atsakė į prokurorės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir nustatė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek trukme yra tinkamai individualizuota, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadaryta, todėl nėra pagrindo iš naujo svarstyti bausmės dydžio klausimo.
Taigi, kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, susijusių su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu, skiriant nuteistajam bausmę. Kasaciniame skunde pateikti argumentai nelaikytini tinkamu teisiniu argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje nustatytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir
BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies
3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Vaidos Andriulaitienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Artūras Ridikas
Tomas Šeškauskas
