R. Š. pagal BK 183 str., 369 str., 368 str., 376 str., 182 str., 64 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-2376/2026

Bylos Nr. BIK-548/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20326-2025-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. liepos 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. Š. kasacinio skundo dėl Tauragės apylinkės teismo 2026 m. sausio 27 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 4 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis R. Š. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Taip pat kasaciniu skundu nuteistasis prašo sustabdyti teismų procesinių sprendimų vykdymą iki byla bus išnagrinėta Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.

Kasatorius skunde nurodo, kad žemesnės instancijos teismai padarė esminį materialiosios teisės taikymo pažeidimą, atsisakydami pripažinti inkriminuojamų veiksmų tęstinį pobūdį. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad veikos tęstinumas yra tik subjektyvi apelianto nuomonė, prieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai. Byloje pateikti duomenys, kad visi 15 epizodų, iš kurių 5 nagrinėjami Vilniaus miesto apylinkės teisme, o kiti – Kauno apylinkės teisme, įvyko trumpu, vieno mėnesio laikotarpiu, naudojant identišką veiksmų mechanizmą – dulkių siurblių nuomą skirtinguose miestuose, pateikiant tą pačią asmens tapatybės kortelę. Žemesnės instancijos teismai taip pažeidė non bis in idem principą, o tai yra pagrindas stabdyti apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymą.

Kasatorius nurodo, kad byloje buvo teikti 4 prašymai dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų tęstinio pobūdžio, tačiau šie prašymai, jų neišnagrinėjus, buvo formaliai prijungti prie bylos medžiagos, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 300, 324 straipsnių nuostatas ir jo teisę į bausmių apėmimą.

Žemesnės instancijos teismai netinkamai aiškino objektyvųjį nusikaltimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, požymį – apgaulę. Kasacinės instancijos teismo praktikoje konstatuota, kad apgaulė turi būti esminė, o asmuo turi suklastoti duomenis arba pateikti svetimą tapatybę, kad suvaržytų savininko teises. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, išsinuomodamas daiktą, kasatorius pateikė tikrą, galiojančią savo asmens tapatybės kortelę ir atskleidė savo tikrąją tapatybę. Šis faktas objektyviai paneigia išankstinę tyčią apgauti. Teismai nepagrįstai baudžiamąją atsakomybę sutapatino su civilinių sutartinių įsipareigojimų nevykdymu, o tai prieštarauja ultima ratio principui. Be to, šį prieštaravimą patvirtina ir tai, kad kitose Kauno apylinkės teisme ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamose baudžiamosios bylose, kuriose jis yra kaltinamas nusikalstamų veikų, tokiomis pačiomis aplinkybėmis, padarymu, veikos yra kvalifikuojami pagal BK 183 straipsnio 1, 4 dalį (turto pasisavinimas).

Žemesnės instancijos teismas selektyviai vertindami įrodymus dėl turto vertės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Turto vertė ir padaryta žala buvo nustatyta išskirtinai tik pagal nukentėjusiojo pateiktus naujo dulkių siurblių įsigijimo dokumentus. Teismai nevertino to, kad siurblys iki nuomos momento buvo intensyviai naudotas nuomos rinkoje ir buvo dėvėtas. Pagal kasacinės instancijos teismo suformuotą praktiką, žala privalo būti nustatoma pagal faktinę dėvėto daikto rinkos vertę veikos padarymo momentu, atskaičiuojant nusidėvėjimą. Teismai taip pat neatsižvelgė į tai, jog kasatorius nukentėjusiajam paliko užstatą, kuris tiesiogiai mažina nukentėjusiojo patirtus nuostolius.

Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatas bendrindamas bausmes, tačiau šios materialiosios teisės klaidos neištaisė, motyvuodamas tuo, kad tai pablogintų nuteistojo teisinę padėtį.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą. Teismas, spręsdamas dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, neįvertino naujos, esminės aplinkybės, kad 2026 m. kovo 10 d. kasatoriui gimė dukra, kad jis yra vienintelis šeimos išlaikytojas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų ir nenustato faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016, 26 punktas; 2021 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021, 6 punktas). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Kasacinis skundas nuteistojo R. Š. baudžiamojoje byloje paduodamas antrą kartą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2026 m. birželio 25 d. nutartimi atsisakė priimti nuteistojo R. Š. kasacinį skundą, konstatavusi, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų. Nors atsisakymas priimti kasacinį skundą neužkerta galimybės jo teikti dar kartą, laikantis BPK 372 straipsnio 6 dalies reikalavimų, tačiau naujai teikiamame skunde turėtų būti ištaisyti pirmiau nustatyti trūkumai ir neturėtų būti kartojami argumentai, dėl kurių atrankos kolegija jau pasisakė, atsisakydama priimti pirmesnį skundą.

Nors naujai pateiktas kasacinis skundas nėra identiškas, tačiau argumentai dėl BK 64 straipsnio 3 dalies, 75 straipsnio, 182 straipsnio 1 dalies taikymo, įrodymų vertinimo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo dėl bylų sujungimo iš esmės yra tie patys, kurie buvo nurodyti ankstesniame kasaciniame skunde. Naujai pateiktas kasacinis skundas, kaip matyti iš jo turinio, grindžiamas tais pačiais su faktinių bylos aplinkybių vertinimu susijusiais argumentais, taip pat nepagrįstais argumentais dėl BPK pažeidimų. Dėl šių argumentų buvo išsamiai pasisakyta atrankos kolegijos 2026 m. birželio 25 d. nutartyje, todėl dar kartą juos vertinti nėra teisinio pagrindo. Todėl teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad nuteistasis R. Š. trūkumų, nurodytų ankstesnėje nutartyje, neištaisė. Kasaciniame skunde nesuformuluoti nauji teisiniai argumentai, kurie sudarytų pagrindą teisės taikymo aspektu nagrinėti šią bylą kasacine tvarka dėl esminių BPK pažeidimų ir (ar) netinkamo baudžiamojo įstatymo normų pritaikymo.

Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dalis kasatoriaus skundo argumentų grindžiami kasacinės instancijos teismo nutartimis, kurios neegzistuoja ir nebuvo priimtos.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nuteistojo R. Š. kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vykdymą paliktinas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. Š. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Artūras Ridikas

Tomas Šeškauskas