Baudžiamoji byla Nr. 2K-117-594/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02080-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1;
1.1.9.1; 1.1.9.4; 1.1.9.7; 2.1.15.2; 2.1.15.3.1;
2.1.15.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. birželio 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (pranešėjo), Olego Fedosiuko, Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininko),
sekretoriaujant Agatai Minkel,
dalyvaujant prokurorui Anatolijui Koržovui,
nuteistojo Y. S. (Y. S.) gynėjui advokatui Mariui Švanui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Eugenijaus Papučkos kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 4 d. nutarties dalių, susijusių su baudžiamojo poveikio priemonės netaikymu.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu Y. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirta 3 520 MGL (176 000 Eur) dydžio bauda; 25 straipsnio 4 dalyje (2024 m. kovo 14 d. įstatymo Nr. XIV-2488 redakcija) ir 1981 straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), ir jam skirta 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda; 25 straipsnio 4 dalyje (2024 m. kovo 14 d. įstatymo Nr. XIV-2488 redakcija) ir 214 straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), ir jam skirta 190 MGL (9 500 Eur) dydžio bauda; 25 straipsnio 4 dalyje (2024 m. kovo 14 d. įstatymo Nr. XIV-2488 redakcija) ir 215 straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), ir jam skirta 190 MGL (9 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už BK 182 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje (2024 m. kovo 14 d. įstatymo Nr. XIV-2488 redakcija) ir 215 straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) nustatytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos jų apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 3 520 MGL (176 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už BK 25 straipsnio 4 dalyje (2024 m. kovo 14 d. įstatymo Nr. XIV-2488 redakcija) ir 1981 straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), BK 25 straipsnio 4 dalyje (2024 m. kovo 14 d. įstatymo Nr. XIV-2488 redakcija) ir 214 straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) nustatytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, prie 3 520 MGL (176 000 Eur) pridedant atitinkamai 140 MGL (7 000 Eur) ir 183 MGL (9 150 Eur) baudų dalis, ir Y. S. paskirta subendrinta 3 843 MGL (192 150 Eur) dydžio bauda. Paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir Y. S. paskirta galutinė subendrinta ir sumažinta bausmė – 2 562 MGL (128 100 Eur) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaitytas Y. S. taikyto laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2024 m. gegužės 21 d. 17.50 val. iki 2025 m. liepos 21 d. (iš viso – vieneri metai du mėnesiai, t. y. 427 paros), vieną parą prilyginant 6 MGL dydžio baudai, ir laikyta, kad paskirta baudos bausmė atlikta. Y. S. įpareigotas proporcingai atlyginti likusią – 14 931,11 Eur turtinę žalą nukentėjusiajam L. G., šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nukentėjusiosios V. A. civilinis ieškinys tenkintas, priteisiant jai 2 570 Eur iš Y. S. turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo I. L. (I. L.) civilinis ieškinys tenkintas, priteisiant jam 5 000 Eur iš Y. S. turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios A. Č. civilinis ieškinys tenkintas, priteisiant jai 3 000 Eur iš Y. S. turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo L. G. civilinis ieškinys tenkintas, priteisiant jam 64 399 Eur iš Y. S. turtinei žalai atlyginti.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Edvino Iliuko apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Y. S. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 1981 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdamas organizuota grupe su kitais nenustatytais asmenimis, pagal išankstinį susitarimą, neteisėtai įgijo svetimas elektronines mokėjimo priemones ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungė prie informacinių sistemų, neteisėtai atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudodamas svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo labai didelės vertės – 86 119 Eur svetimą turtą:
1.1. 2024 m. gegužės 17 d. tyrimo nenustatyti asmenys, veikdami organizuota grupe su Y. S., pagal išankstinį susitarimą, pasiskirstę užduotimis, atskirais, tačiau tarpusavyje susijusiais veiksmais apgaule, melagingai prisistatydami „Google“ ir banko darbuotojais, iš K. D. išviliojo „Smart-ID“ atpažinimo kodus, taip pat išviliojo mokėjimo kortelę, kurią Y. S. neteisėtai įgijo, laikė ir panaudojo finansinėms operacijoms; taip pat 2024 m. gegužės 20 d. apgaule iš I. T. išviliojo elektroninės bankininkystės duomenis, neteisėtai prisijungė prie banko sąskaitos ir pervedė 11 300 Eur į K. D. sąskaitą, kuri susieta su K. D. vardu išduota mokėjimo kortele, taip atlikta neteisėta finansinė operacija panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis.
Tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2024 m. gegužės 20 d. Y. S., veikdamas su kitais nenustatytais asmenimis, panaudodamas neteisėtai įgytą K. D. mokėjimo kortelę ir PIN kodą, apgaulingai save identifikuodamas kaip teisėtą sąskaitos savininką, bankomatuose neteisėtai išgrynino 11 150 Eur. Tokiu būdu jis, panaudodamas apgaulę, savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą – I. T. turtą.
2. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, 2024 m. gegužės 20 d. tyrimo nenustatyti asmenys, veikdami organizuota grupe su Y. S., apgaule, melagingai prisistatydami „Google“ ir banko darbuotojais, iš A. Č. išviliojo „Smart-ID“ identifikavimo duomenis ir banko kortelę, kurią Y. S. neteisėtai įgijo, laikė ir panaudojo neteisėtoms finansinėms operacijoms.
Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2024 m. gegužės 20 d. Y. S., panaudodamas A. Č. banko kortelę ir PIN kodą, apgaulingai save identifikuodamas kaip teisėtą sąskaitos savininką, neteisėtai išgrynino 3 000 Eur. Tokiu būdu jis, panaudodamas apgaulę, savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą – A. Č. priklausantį turtą – 3 000 Eur. A. Č., veikdama dėl apgaulės įtakos ir vykdydama tyrimo nenustatyto asmens, veikiančio atskirais, tačiau tarpusavyje susijusiais veiksmais su Y. S., nurodymus, nuvyko į banko padalinį siekdama įvykdyti finansinę operaciją – pervesti 3 000 Eur į K. D. banko sąskaitą. Tačiau dėl nuo kaltininkų valios nepriklausančių aplinkybių – banko darbuotojų bei policijos pareigūnų įsikišimo ir suteiktos informacijos apie prieš ją vykdomą nusikalstamą veiką – ji banko pavedimo neatliko.
3. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, 2024 m. gegužės 21 d. tyrimo nenustatyti asmenys, veikdami organizuota grupe su Y. S., apgaule iš I. L. išviliojo „Smart-ID“ duomenis ir banko kortelę, kurią Y. S. neteisėtai įgijo, laikė ir panaudojo neteisėtoms finansinėms operacijoms.
Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2024 m. gegužės 21 d. Y. S., panaudodamas I. L. banko kortelę ir PIN kodą, apgaulingai save identifikuodamas kaip teisėtą sąskaitos savininką, neteisėtai išgrynino 5 000 Eur. Tokiu būdu jis, panaudodamas apgaulę, savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą – I. L. priklausantį turtą – 5 000 Eur.
4. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, 2024 m. gegužės 21 d. tyrimo nenustatyti asmenys, veikdami organizuota grupe su Y. S., apgaule iš V. A. išviliojo elektroninės bankininkystės duomenis, banko kortelę ir PIN kodą, kuriuos Y. S. neteisėtai įgijo, laikė ir panaudojo neteisėtoms finansinėms operacijoms atlikti.
Tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2024 m. gegužės 21 d. Y. S., panaudodamas V. A. banko kortelę ir PIN kodą, apgaulingai save identifikuodamas kaip teisėtą sąskaitos savininką, neteisėtai išgrynino 2 570 Eur. Tokiu būdu jis, panaudodamas apgaulę, savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą – V. A. priklausantį turtą – 2 570 Eur.
5. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, 2024 m. gegužės 20 d. tyrimo nenustatyti asmenys, veikdami organizuota grupe su Y. S., apgaule iš L. Gx. išviliojo elektroninės bankininkystės duomenis, neteisėtai prisijungė prie banko sąskaitų ir atliko neteisėtas finansines operacijas, pervesdami 4 250 Eur, taip atliktos neteisėtos finansinės operacijos panaudojant svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.
2024 m. gegužės 20 d. L. Gx., veikdama dėl apgaulės įtakos, atidavė L. Gx. vardu išduotas banko korteles ir savo vyro L. G. vardu išduotą banko mokėjimo kortelę Y. S., o šis jas neteisėtai įgijo, laikė ir panaudojo, iš bankomato išgrynindamas L. Gx. priklausančius 8 200 Eur. Tokiu būdu jis, panaudodamas apgaulę, savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą – L. Gx. priklausantį turtą – 8 200 Eur.
Tęsdami nusikalstamus veiksmus, 2024 m. gegužės 21 d. tyrimo nenustatyti asmenys, veikdami organizuota grupe su Y. S., neteisėtai prisijungė prie L. G. elektroninės bankininkystės, ir, klaidingai identifikuodamas save kaip teisėtą sąskaitos savininką, Y. S. iš L. G. vardu atidarytos AB SEB banko sąskaitos neteisėtai pervedė 50 000 Eur į kitą L. G. vardu atidarytą AB SEB banko sąskaitą, iš kurios neteisėtai pervedė 10 000 Eur į L. Gx. vardu atidarytą AB SEB banko sąskaitą; iš L. G. vardu atidarytos AB SEB banko sąskaitos neteisėtai pervedė 10 000 Eur į L. G. vardu atidarytą AB SEB banko sąskaitą; iš L. G. vardu atidarytos AB SEB banko sąskaitos neteisėtai pervedė 5 000 Eur į L. Gx. vardu atidarytą AB SEB banko sąskaitą, taip pat iš L. G. vardu atidarytos AB SEB banko sąskaitos neteisėtai pervedė 10 000 Eur į M. M. vardu atidarytą banko sąskaitą, taip atlikdamas neteisėtas finansines operacijas, panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis.
Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2024 m. gegužės 21 d. Y. S., panaudodamas L. G. banko korteles ir PIN kodus, apgaulingai save identifikuodamas kaip teisėtą sąskaitos savininką, neteisėtai išgrynino 14 000 Eur ir, neteisėtai panaudodamas neteisėtai įgytą L. Gx. vardu išduotą banko mokėjimo kortelę ir kortelės PIN kodą, apgaulingai save identifikuodamas kaip teisėtą sąskaitos savininką, neteisėtai išgrynino 14 700 Eur, o iš to paties bankomato – iš L. G. banko sąskaitos – dar 500 Eur. Tokiu būdu jis, panaudodamas apgaulę, savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą – L. Gx. ir L. G. priklausantį turtą – iš viso 29 200 Eur.
Tęsdami nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 22 d. tyrimo nenustatyti asmenys, veikdami organizuota grupe su Y. S., neteisėtai prisijungė prie L. G. banko sąskaitų, ir, klaidingai identifikuodamas save kaip teisėtą sąskaitos savininką, iš L. G. vardu atidarytos vienos AB SEB banko sąskaitos Y. S. neteisėtai pervedė 10 000 Eur į L. G. vardu atidarytą kitą AB SEB banko sąskaitą, iš kurios per du kartus neteisėtai iš viso pervedė 10 000 Eur į M. M. vardu atidarytą banko sąskaitą, ir iš dar kitos L. G. vardu atidarytos AB SEB banko sąskaitos neteisėtai pervedė 5 000 Eur į M. M. vardu atidarytą banko sąskaitą, taip atlikdamas neteisėtas finansines operacijas, panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis.
Tęsdami nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 23 d. tyrimo nenustatyti asmenys, veikdami organizuota grupe su Y. S., neteisėtai prisijungė prie L. G. elektroninės bankininkystės, ir, klaidingai identifikuodamas save kaip teisėtą sąskaitos savininką, iš L. G. vardu atidarytos sąskaitos Y. S. neteisėtai pervedė 1 999 Eur tyrimui nenustatytam asmeniui, taip atlikdamas neteisėtas finansines operacijas, panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis. Taip Y. S., veikdamas su kitais tyrimo nenustatytais asmenimis pagal išankstinį organizuotos grupės narių susitarimą, pasiskirsčius užduotimis, atskirais, tačiau tarpusavyje susijusiais veiksmais apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą – L. Gx. ir L. G. priklausantį turtą – 64 399 Eur (detalesnis nusikalstamų veikų aprašymas nurodytas apeliacinės instancijos teismo nutarties 1–1.14 punktuose).
II. Kasacinio skundo argumentai
2. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiasis prokuroras E. Papučka prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 251 straipsnis) dėl netinkamo BK 67, 69 ir 72 straipsnių nuostatų taikymo, t. y. dėl nusikalstamu būdu gauto turto teisinio likimo, neužtikrindami nukentėjusiosios, nedalyvavusios procese, I. T. interesų apsaugos.
2.2. Teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 67, 69, 72 straipsnius), nes susiaurino baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį tik iki nukentėjusiojo subjektyvaus noro, ignoruodami objektyvų teisingumo principą ir draudimą nuteistajam turėti turtinę naudą iš nusikaltimo.
2.3. Sutiktina su teismų motyvu, kad I. T. byloje nereiškė civilinio ieškinio dėl prarastų 11 150 Eur atlyginimo. Byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas. Byla buvo išnagrinėta nukentėjusiajai I. T. nedalyvaujant jos pačios pageidavimu, kai nebuvo kliūčių be nukentėjusiosios ar jos atstovo išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir apginti nukentėjusiojo interesus (BPK 251 straipsnis). Todėl I. T. teisminio nagrinėjimo metu nebuvo supažindinta su savo, kaip nukentėjusiosios, teisėmis ir neišreiškė pozicijos dėl civilinio ieškinio. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis išreiškė ketinimą atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą. Taigi, net ir nesant I. T. išreikštos pozicijos dėl civilinio ieškinio teisminio nagrinėjimo metu, o nuteistajam patvirtinus ketinimą atlyginti žalą, buvo pagrįstai tikimasi, kad I. T. suprantamas (numanomas) interesas gauti žalos atlyginimą gali būti užtikrintas paskyrus BPK 69 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą.
2.4. Kadangi byla buvo nagrinėjama I. T. nedalyvaujant, teismas turėjo pareigą ex officio (pagal pareigas) užtikrinti jos interesų apsaugą, o ne interpretuoti ieškinio nebuvimą kaip žalos atlyginimo atsisakymą. Nors sutrumpintas įrodymų tyrimas pagreitina procesą, jis negali būti naudojamas kaip pateisinimas siaurinti nukentėjusiojo interesų apsaugą. Teismas paliko nukentėjusiąją I. T. teisinėje nežinioje, priversdamas ją vėliau inicijuoti naują civilinį procesą, nors viskas galėjo būti išspręsta vienu nuosprendžiu.
2.5. Byloje nustatyta ir Y. S. nuteistas dėl apgaule įgytos bendros 86 119 Eur sumos. Ši suma nuosprendyje pripažįstama ir kaip nukentėjusiesiems padaryta žala. Nepriteisdamas šios sumos atlyginimo BK 69 straipsnio pagrindu, teismas nukrypo nuo pareigos užtikrinti veiksmingą nukentėjusiosios teisių apsaugą.
2.6. Pagal BK 67 straipsnį, turtinės žalos atlyginimas yra savarankiška baudžiamojo poveikio priemonė. Jos skyrimas yra teismo pareiga (siekiant bausmės tikslų), kuri nepriklauso tik nuo nukentėjusiojo dispozityvumo (valios reikšti civilinį ieškinį). Nukentėjusiosios I. T. pasyvumas neturėtų būti prilyginamas nusikalstamo rezultato įteisinimui. Civilinio ieškinio nepareiškimas nėra tolygus turtinės žalos nebuvimui. Teismai visiškai nepagrindė, kas nutinka su nusikalstamu būdu įgytais 11 150 Eur. Neskyrus baudžiamojo poveikio priemonės, nuteistajam lieka 11 150 Eur pelno iš nusikaltimo. Tai tiesiogiai prieštarauja teismų praktikai, pagal kurią jokia nusikalstama veika negali būti pelninga. Jei žalos atlyginimas netyčia ar tyčia nepriteisiamas nukentėjusiajam, ta pati suma privalo būti konfiskuojama valstybės naudai kaip nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
2.7. Šiuo atveju teismui nusprendus netaikyti BPK 69 straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės – turtinės žalos atlyginimo I. T. dėl 11 150 Eur – tuo pagrindu, kad nukentėjusioji nereiškė turtinės pretenzijos dėl prieš ją įvykdytų nusikalstamų veikų, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio nuostatomis, privalėjo konfiskuoti 11 150 Eur sumą kaip nusikalstamos veikos rezultatą.
2.8. Nuteistajam Y. S. nepaskyrus BK 69 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės – 11 150 Eur atlyginimo I. T., šis turtas, kaip nusikalstamos veikos rezultatas, privalėtų būti konfiskuojamas (paimamas valstybės nuosavybėn) vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, tai iš esmės reikštų, kad valstybės nuosavybėn pereitų nukentėjusiosios I. T. turtas vien dėl tos priežasties, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nepareiškė civilinio ieškinio, kuris, kaip matyti iš teismų praktikos, nėra būtina sąlyga sprendžiant dėl BK 69 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo. Tokia teisinė situacija nei būtų teisinga, nei užtikrintų tinkamą nukentėjusiosios interesų apsaugą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad baudžiamojo poveikio priemonių tikslas – ne tik nubausti ar apriboti, bet ir padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užtikrinant, kad nukentėjusio asmens interesai būtų realiai apginti. Juolab kad baudžiamojo poveikio priemonė (BK 69 straipsnis) savo prigimtimi yra lankstesnė nei civilinis ieškinys. Ji leidžia teismui reaguoti į nusikaltimo pasekmes net tada, kai civilinis procesas dėl kokių nors priežasčių nebuvo tinkamai inicijuotas.
2.9. Taigi, tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas, nepaskirdamas Y. S. BK 69 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės – turtinės žalos atlyginimo (11 150 Eur) nukentėjusiajai I. T., neįvertino visų šiai baudžiamojo poveikio priemonei paskirti reikšmingų aplinkybių ir neužtikrino teisingumo principo įgyvendinimo (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismų atsisakymas taikyti BK 69 straipsnį sukuria dirbtines prielaidas naujam civiliniam procesui, taip nepagrįstai didinamas teismų krūvis ir nukentėjusioji I. T. verčiama dar kartą įrodinėti aplinkybes, kurios šioje baudžiamojoje byloje jau yra neginčijamai nustatytos ir nuteistojo pripažintos. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimui, netinkamai taikė BK 67, 69, 72 straipsnius, nes nepagrįstai suteikė pirmenybę nukentėjusiosios pasyvumui prieš imperatyvų reikalavimą šalinti nusikalstamos veikos turtinius padarinius.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
2. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. Papučkos kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 69 straipsnio taikymo
2. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 67, 69, 72 straipsnius), nes padarytos turtinės žalos daliai (11 150 Eur), dėl kurios nukentėjusioji I. T. nepareiškė civilinio ieškinio, nepagrįstai neskyrė baudžiamojo poveikio priemonės – turtinės žalos atlyginimo. Jeigu teismai ir nusprendė neskirti turtinės žalos atlyginimo ar pašalinimo, tai privalėjo taikyti turto konfiskavimą, kad nuteistasis nepraturtėtų iš nusikalstamos veikos. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.
3. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismų praktikoje nurodoma, kad, skiriant baudžiamojo poveikio priemones asmeniui, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą, ar skirti baudžiamojo poveikio priemonę, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-648/2019, 20 punktas).
4. Teismas parenka tokias suderintas priemones ir pareigas, kurios gali turėti didžiausią poveikį nuteistajam padedant įgyvendinti bausmės paskirtį, apibrėžtą BK 41 straipsnio 2 dalyje. Viena iš BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių – turtinės žalos atlyginimas arba pašalinimas (nuo 2025 m. vasario 1 d. gali būti paskirtas ir neturtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas). Tokią baudžiamojo poveikio priemonę teismas skiria tada, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai, ir ši žala turi būti atlyginta ar pašalinta per teismo nustatytą terminą (BK 69 straipsnio 1, 3 dalys). Svarbu pažymėti, kad skirti baudžiamojo poveikio priemonę yra teismo diskrecija. Kiekvienu atveju teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą atlyginti turtinę žalą, kurios dydis gali būti nustatytas įvairus, turi ją individualizuoti, be kita ko, atsižvelgdamas tiek į nukentėjusiojo interesą garantuotai gauti žalos atlyginimą, tiek į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę, turtinę padėtį, atlygintinos žalos dydį, kartu ir į realias kaltininko galimybes atlyginti žalą ar jos dalį per tam tikrą terminą ir kt. Paskyrus realiai neįgyvendinamą ar proporcingumo principo neatitinkančią baudžiamojo poveikio priemonę, jos tikslų visuma nebus įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-648/2019, 21 punktas; 2021 m. balandžio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-511/2021, 12 punktas).
5. BPK nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta žala gali būti atlyginta savanoriškai (BPK 107 straipsnis), grąžinant daiktus ir vertybes (BPK 108 straipsnis) arba pareiškus civilinį ieškinį (BPK 109–118 straipsniai). Baudžiamojo poveikio priemonė šiuo atveju turi kitą paskirtį ir tikslą – t. y. įpareigoti kaltininką realiai švelninti nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala, padarinius, atkurti nukentėjusiojo teises, dėti visas pastangas per nustatytą teismo laikotarpį atlyginti žalą dirbant, neslepiant finansinių šaltinių ir pan. Pabrėžtina, kad, kiekvieną kartą įgyvendindamas diskreciją skirti asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę, teismas pirmiausia turi siekti ja užtikrinti bausmės paskirtį, tinkamai ją individualizuoti ir parinkti jos rūšį, išlaikyti nukentėjusiojo interesų gynimo ir nuteistojo padėties pusiausvyrą, taip pat įvertinti skiriamo įpareigojimo įgyvendinimo realumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-648/2019, 22 punktas).
6. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam Y. S. skyrė BK 69 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą tik dėl dalies dėl nukentėjusiajam L. G. padarytos turtinės žalos – 14 931,11 Eur, tačiau dėl dalies dėl nukentėjusiajai I. T. padarytos turtinės žalos (11 150 Eur) šios baudžiamojo poveikio priemonės neskyrė motyvuodamas tuo, kad nukentėjusioji atlyginti jai padarytos turtinės žalos procese neprašė, civilinio ieškinio nereiškė.
7. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, neskirdamas BK 69 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės dėl dalies dėl nukentėjusiosios I. T. patirtos turtinės žalos, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Kaip nustatyta skundžiamos nutarties 17 punkte, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. T. nurodė, kad ji dėl prieš ją padarytos nusikalstamos veikos niekam pretenzijų neturi, atsisako būti pripažinta nukentėjusiąja, jokio civilinio ieškinio nereikš, policijos pagalba jai nėra reikalinga (t. 2, b. l. 69). Nukentėjusiajai 2025 m. sausio 30 d. el. paštu, kuris yra nurodytas pažymoje apie proceso dalyvio asmens duomenis, pasirašytoje nukentėjusiosios, buvo išsiųstas raštas, prie kurio buvo pridėtas nutarimas ją pripažinti nukentėjusiąja ir nukentėjusiojo teisių išaiškinimo protokolas (t. 2, b. l. 71–77), šiame protokole išaiškinta nukentėjusiosios teisė į nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, teisė reikšti civilinį ieškinį ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Apie nukentėjusiosios teisę pareikšti civilinį ieškinį iki įrodymų tyrimo teisme pradžios I. T. buvo informuota ir pirmosios instancijos teismo pranešimu (t. 7, b. l. 45–46), siųstu nukentėjusiosios elektroniniu paštu. Taigi, nukentėjusioji I. T. neabejotinai žinojo apie savo teisę pareikšti civilinį ieškinį, tačiau šia savo teise nepasinaudojo ir tokią savo poziciją aiškiai išreiškė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu.
8. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismų nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju teismai pagrįstai nukentėjusiosios I. T. patirtai žalai (11 150 Eur) neskyrė baudžiamojo poveikio priemonės – turtinės žalos atlyginimo ar pašalinimo (BK 69 straipsnis). Kaip nustatyta teismų praktikoje, skirti baudžiamojo poveikio priemonę yra teismo diskrecija. Teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, pirmiausia turi siekti užtikrinti bausmės paskirtį, tinkamai ją individualizuoti atsižvelgdamas į visumą aplinkybių, įskaitant nukentėjusiojo interesą garantuotai gauti žalos atlyginimą, be to, parinkti realiai įgyvendinamą. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl nukentėjusiajai I. T. padarytos turtinės žalos nebuvo pareikštas ir dėl jo nebuvo sprendžiama. Be to, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių, nukentėjusioji I. T. šiame baudžiamajame procese nebuvo suinteresuota išspręsti turtinės žalos atlyginimo klausimo ir šią poziciją aiškiai išreiškė. Tačiau vien tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo išspręstas klausimas dėl padarytos žalos atlyginimo, dar nereiškia, kad buvo pažeista ar prarasta nukentėjusiosios teisė gauti jos patirtos turtinės žalos atlyginimą, o nuteistasis šia žalos suma praturtėjo. Nukentėjusioji, nepareiškusi civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 112 straipsnio 1 dalis).
9. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai baudžiamojo įstatymo (BK 67, 69 straipsnių) taikymo klaidų nepadarė, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
10. Be to, prokuroras kasaciniame skunde kelia ir BK 72 straipsnio taikymo klausimą, tačiau kasacinio skundo argumentai dėl turto konfiskavimo yra prieštaringi. Prokuroras nurodo, kad nagrinėjamu atveju turto konfiskavimas reikštų nukentėjusiosios turto perdavimą valstybei, o tai nebūtų teisinga. Iš skundo argumentų išplaukia, kad nors kasaciniame skunde ir teigiama, kad teismai netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas, tačiau šie argumentai nurodomi siekiant, kad būtų paskirta BK 69 straipsnyje nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė. Šiame kontekste pažymėtina, kad prokuroras apeliaciniu skundu prašė paskirti tik baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos (11 150 Eur) atlyginimą nukentėjusiajai I. T.. Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį, kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, kasatoriaus argumentai dėl galimybės taikyti turto konfiskavimą (BK 72 straipsnį) paliekami nenagrinėti, nes apeliacinės instancijos teismo šis klausimas nebuvo nagrinėtas. Teisėjų kolegija tik pažymi, kad nagrinėjamu atveju, kai yra žinomas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo, nurodytos vertės turto konfiskavimas iš nuteistojo neatitiktų nukentėjusiosios interesų jai siekiant gauti turtinės žalos atlyginimą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Eugenijaus Papučkos kasacinį skundą.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Olegas Fedosiukas
Alvydas Pikelis
