Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-9-489/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00514-2020-5
Procesinio sprendimo kategorija 7.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. V. atstovo advokato Lino Jako prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarimu K. V. administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nutraukta, nesant jo veikoje šio administracinio nusižengimo požymių, t. y. dėl kaltinimo padarius uždraustą įstatymo veiką, būtent tuo, kad jis, būdamas UAB „V.“ vadovas ir žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ir kitiems kreditoriams, nesilaikė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pažeidė kreditorės VMI teises. Teismas konstatavo, kad K. V. neatitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodyto specialiojo subjekto požymių, nes tuo metu, kai susidarė didžiausios bendrovės mokestinės nepriemokos VMI, K. V. bendrovei nevadovavo, todėl jam negalėjo kilti pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. K. V. bendrovės vadovo pareigas ėjo nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d.
2. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nutarimu panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarimas ir K. V. pripažintas kaltu padaręs ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, jam paskirta 1400 Eur bauda. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad įmonės finansiniai duomenys patvirtina, jog K. V. vadovavimo metu įmonė buvo nemoki, neturėjo jokių perspektyvų patenkinti kreditorių reikalavimų, turėto turto vertė nebuvo pakankama kreditorių reikalavimams, įsipareigojimams ir skoloms padengti, todėl vienintelė išeitis apsaugoti nemokios įmonės kreditorių interesus buvo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau K. V., būdamas įmonės vadovas ir suprasdamas finansinės padėties sunkumą, minėtų veiksmų nesiėmė, taip pažeidė kreditorių teises. Iš mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenų matyti, kad dar prieš K. V. tampant direktoriumi įmonė jau turėjo skolų biudžetui dėl nesumokėtų mokesčių, jos veikla buvo nuostolinga, patiriami nuostoliai tik didėjo. Tapęs įmonės vadovu, K. V. privalėjo žinoti ir žinojo, kokia yra įmonės finansinė padėtis, tačiau jo vadovavimo laikotarpiu finansiniai įsipareigojimai nemažėjo, o skolos ir toliau tik augo. Pavyzdžiui, prieš K. V. tampant direktoriumi įmonė biudžetui buvo skolinga 57 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 1290 Eur nekilnojamojo turto mokesčio, o jo vadovavimo pabaigoje, t. y. 2018 m. rugsėjo 30 d., įsiskolinimas biudžetui siekė 40 213,59 Eur. Įmonė ne tik nemokėjo mokesčių, bet ir nevykdė kitų įsipareigojimų. Iš įmonės Didžiosios knygos matyti, kad K. V. vadovavimo laikotarpiu įmonė turėjo vien tik augančius finansinius įsipareigojimus, jų bendras dydis 2018 m. rugpjūčio 30 d. buvo 584 149,76 Eur. Beje, Didžiojoje knygoje užfiksuoti duomenys nepatvirtina K. V. atstovo teiginių, jog ta pati suma (65 067,09 Eur) į bendrą įmonės kredito sumą buvo įskaityta tris kartus. Itin sudėtingą įmonės finansinę padėtį K. V. vadovavimo laikotarpiu patvirtina ir Juridinių asmenų registrui pateiktas balansas bei pelno (nuostolių) ataskaita. Iš balanso matyti, kad 2017 metais bendra įmonės turto balansinė vertė buvo 389 103 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 637 879 Eur, t. y. įsipareigojimai beveik dvigubai viršijo įmonės turimą turtą, nurodytą balanse. Pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad įmonė 2017 metais dirbo nuostolingai – patyrė 65 067 Eur nuostolį, jos veikla, palyginti su 2016 metais, buvo dar nuostolingesnė. Kad įmonė K. V. vadovavimo metu buvo nemoki, patvirtina ir tai, jog VMI taikė įmonei mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus, tačiau neatgavo nė dalies skolų, dėl to galiausiai VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, K. V. vadovavimo metu įmonė nevykdė jokios veiklos, iš kurios galėtų būti mažinami įsipareigojimai kreditoriams, banko sąskaitose pinigų judėjimas nevyko, lėšų jose nebuvo. Įmonės finansinė padėtis visą laiką tik blogėjo, o manyti, kad padėtis pasikeis, kad bus atkurtas jos mokumas, nebuvo pagrindo. Tai, kad nekilnojamojo turto vertė, atlikus ekspertizę, padidėjo, nešalina K. V. atsakomybės. Nekilnojamasis turtas buvo įkeistas pagal sutartinę hipoteką kredito unijai, o antstoliui realizavus šį turtą buvo patenkintas tik vieno kreditoriaus, t. y. hipotekos perėmėjos – įmonės „F.“, finansinis reikalavimas.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. lapkričio12 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto K. V. atstovo advokato L. Jako prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą priimtas ir byla atnaujinta.
II. Prašymo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nutarimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarimą be pakeitimų. Taip pat advokatų L. Jako ir R. Kurlavičienės profesinei bendrijai ADLEX grąžinti 1400 Eur, sumokėtų į VMI sąskaitą už administracinėn atsakomybėn patrauktą K. V.. Prašyme nurodoma:
4.1. Vilniaus apygardos teismas padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, šie pažeidimai lėmė neteisėto nutarimo priėmimą.
4.2. Vilniaus apygardos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimus), nes, spręsdamas dėl įmonės (ne)mokumo, turimo turto realios vertės ir pradelstų įsipareigojimų dydžio, visiškai nepagrįstai rėmėsi VMI pateiktu Didžiosios knygos 2017 m. – 2018 m. rugpjūčio 30 d. operacijų išrašu. Šis išrašas dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimams negali būti pripažįstamas įrodymu, patvirtinančiu tai, kad K. V. vadovavimo laikotarpiu įmonė nevykdė įsipareigojimų, kurių bendras dydis 2018 m. rugpjūčio 30 d. neva buvo 584 149,76 Eur. Nepagrįstas teismo išvadas paneigia tiek atsiliepimo į VMI apeliacinį skundą argumentai, tiek ir kartu su šiuo prašymu pateikta 2020 m. spalio 14 d. konsultacinė išvada, kurioje į klausimą, ar Didžiosios knygos operacijų išrašo duomenų pagrindu mokesčių administratoriaus nustatyta bendrovės pradelstų įsipareigojimų suma 2018 m. rugpjūčio 30 d. sudarė 584 149,76 Eur, atsakyta, kad 584 149,76 Eur suma nėra bendra pradelstų įsipareigojimų suma 2018 m. rugpjūčio 30 d. Tokia išvada išsamiai argumentuota. Konsultacinės išvados pateikimo būtinybė iškilo priėmus neteisėtą 2020 m. liepos 31 d. nutarimą, kuris iš esmės grindžiamas Didžiosios knygos operacijų išraše nurodytų duomenų klaidingu aiškinimu.
4.3. Taip pat teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymą, t. y.: (i) įmonės nemokumo būsenos nustatymą (ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktas); (ii) įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo momento nustatymą (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis); (iii) įmonės vadovo ar kito atsakingo asmens pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymo atsiradimo sąlygas. K. V. nepagrįstai nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nes jo vadovavimo laikotarpiu bendrovės pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusės į balansą įrašyto turto realios vertės, t. y. bendrovė buvo moki ir neatitiko nemokios įmonės būsenos (ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktas), todėl K. V. neturėjo ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir niekaip šios pareigos pažeisti negalėjo.
4.4. ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, įmonės nemokumui konstatuoti nepakanka vien fakto, kad įmonė nevykdo veiklos ir savo įsipareigojimų kreditoriams. Jei įmonė nevykdo veiklos ir savo įsipareigojimų kreditoriams, tačiau pradelsti jos įsipareigojimai yra mažesni nei pusė į įmonės balansą įrašyto turto realios rinkos vertės, bankroto byla negali būti keliama. Taigi, norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar kitą atsakingą asmenį už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą, būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: 1) įmonė tapo nemoki; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.
4.5. Konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė buvo 956 325 Eur ir ji nesikeitė iki 2018 m. rugsėjo 30 d. (kai iš direktoriaus pareigų buvo atleistas K. V.). Bendrovė teikė VMI nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas už šį nekilnojamąjį turtą, kurio mokestinė vertė nuo 2016 m. sausio 1 d., VĮ Registrų centro duomenimis, buvo 1 008 000 Eur, t. y. žymiai didesnė, nei apskaitoje apskaitomas ilgalaikis turtas (330 799 Eur įsigijimo kaina). Taigi VMI buvo žinoma reali nekilnojamojo turto vertė. Kita vertus, 2017 metų bendrovės finansinėse ataskaitose nurodyta, kad ilgalaikės skolos, t. y. tos, kurias privalu mokėti ne anksčiau kaip 2019 metais, sudaro 281 202 Eur (po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai), o trumpalaikiai įsipareigojimai – 356 677 Eur (per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai), todėl, atsižvelgiant į tai, kad bendrovė nevykdė ūkinės komercinės veiklos, jos trumpalaikiai įsipareigojimai negalėjo padidėti 281 202 Eur suma iki 637 879 Eur ar 227 472,76 Eur suma iki 584 149,76 Eur, kaip pradelsti įsipareigojimai.
4.6. Byloje nėra jokių duomenų, kad K. V. vadovavimo laikotarpiu bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto realios vertės, todėl teismo išvada, kad bendrovė buvo nemoki, nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokiai (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-321/2014, 3K-3-344/2014), taip pat į tai, kad visu K. V. vadovavimo laikotarpiu bendrovės pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusės į bendrovės balansą įrašyto turto realios vertės, t. y. bendrovė buvo moki ir neatitiko nemokios įmonės būsenos (ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktas), darytina išvada, kad K. V. neturėjo ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos savo vadovavimo įmonei laikotarpiu kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir niekaip šios pareigos pažeisti negalėjo.
5. Atsiliepimu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjas Jonas Čebelis prašo palikti galioti pagrįstą ir teisingą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nutarimą. Atsiliepime nurodoma, kad K. V. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
5.1. Įmonės balansas – tai finansinė ataskaita, kurioje nurodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną. Vadinasi, VĮ Registrų centrui pateiktame 2017 m. balanse turėjo būti nurodyti 2017 m. gruodžio 31 d. aktualūs finansiniai duomenys. Pareiškėjo pridedama konsultacinė išvada patvirtina, kad 2017 m. finansinė ataskaita pateikta nesilaikant Verslo apskaitos standartų – nekilnojamojo turto vertė neatitinka ilgalaikio turto tikrosios vertės. Dėl 2017 m. balanse nurodytų mokėtinų sumų ir kitų ilgalaikių įsipareigojimų duomenų pateikimo atitikties Verslo apskaitos standartų reikalavimams išvadoje nepasisakyta. Pažymėtina, kad pareiškėjas, ginčydamas Didžiosios knygos išrašo duomenų tinkamumą, nustatant faktinį įsipareigojimų dydį K. V. atleidimo iš pareigų dieną, nepateikė jokios informacijos, koks, pareiškėjo turimais duomenimis, tą dieną buvo bendrovės aktualus pradelstų įsipareigojimų dydis.
5.2. Vertinant pareiškėjo pastabas apie galimai nekorektišką duomenų atvaizdavimą Didžiojoje knygoje, pažymima, kad Didžioji knyga yra tarpinis dokumentas tarp registrų ir balanso, todėl savo esme balansas turėtų atspindėti Didžiosios knygos duomenis, o Didžiosios knygos duomenys neturėtų skirtis nuo balanso duomenų (papildomai prie atsiliepimo pridėtas 2018 m. I pusmečio bendrovės balansas). Didžiosios knygos 2018 m. rugpjūčio 30 d. duomenys rodo 584 149,76 Eur suvestinius įsipareigojimų duomenis (į kuriuos, pareiškėjo nuomone, ta pati suma nepagrįstai įtraukta kelis kartus). Tačiau, remiantis 2018 m. I pusmečio balansu, įsipareigojimai 2018 m. sausio 1 d. buvo lygūs 637 877,47 Eur, o 2018 m. birželio 30 d. sudarė 641 870,81 Eur. Pažymėtina, kad visa 641 870,81 Eur suma yra nurodyta kaip per vienus metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai ir yra didesnė nei Didžiosios knygos operacijų išraše, kurio duomenis kvestionuoja pareiškėjas, nurodyta per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų suma. Kadangi bendrovės 2017 m. balanse 637 879 Eur mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų suma su nedidele paklaida atitinka 2018 m. I pusmečio balanse nurodytus mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų duomenis (2018 m. sausio 1 d. – 637 877,47 Eur), darytina išvada, kad 2017 m. balanse nurodyta 281 202 Eur dydžio po vienų metų mokėtinų sumų ir kitų ilgalaikių įsipareigojimų suma 2017 m. balanse atvaizduota nekorektiškai, t. y. turėjo būti nurodyta 16 balanso eilutėje kaip per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai, nes priešingu atveju 281 202 Eur ilgalaikių skolų suma, mokėtina ne anksčiau kaip 2019 m., negalėjo būti apskaityta jau 2018 m. sausio 1 d. kaip trumpalaikės skolos 2018 m. I pusmečio balanse (tai pagrindžia ir konsultacinėje išvadoje pateiktas išaiškinimas).
5.3. K. V. vadovavimo metu bendrovė jokios veiklos, iš kurios galėtų būti mažinami įsipareigojimai kreditoriams, nevykdė, tai pripažino ir pats K. V., bendrovės finansinė padėtis tik blogėjo, todėl akivaizdu, jog 2018 m. rugsėjo 30 d., kai buvo atleistas K. V., trumpalaikiai įsipareigojimai negalėjo būti mažesni nei 2018 m. birželio 30 d. buvę 641 870,81 Eur dydžio trumpalaikiai įsipareigojimai. K. V., kaip bendrovės administracijos vadovas, privalėjo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai, turėjo žinoti apie neįvykdytus (nevykdomus) įsipareigojimus didžiausiai kreditorei „F.“ ir kitiems kreditoriams, prastėjančią finansinę būklę, taip pat turėjo tinkamai įvertinti informaciją apie 2018 m. I pusmečio balanse apskaitomą 641 870,81 Eur trumpalaikių skolų sumą, kartu priimti bendrovės ir kreditorių interesų nepažeidžiančius sprendimus.
5.4. Pareiškėjo argumentai, kad bendrovė buvo moki, kad nėra įrodymų, jog K. V. vadovavimo laikotarpiu bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusės į balansą įrašyto turto realios vertės, nepagrįsti. Vilniaus apygardos teismas vertino aplinkybių visumą, t. y. mokestinės nepriemokos augimą ir šios nepriemokos išieškojimo nerezultatyvumą, kitų įsipareigojimų didėjimo tendencijas, vertino 2017 m. balanse pateiktus duomenis, kur 2017 m. gruodžio 31 d. fiksuota 637 879 Eur mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų suma ir 389 103 Eur turto vertė, taip pat pelno ataskaitos duomenis, kurie rodo, jog 2017 m. bendrovės veikla buvo dar nuostolingesnė nei 2016 m. Teismo išvada, kad ta aplinkybė, jog nekilnojamojo turto vertė, atlikus ekspertizę, buvo nustatyta didesnė nei vertė, kuri nurodyta 2017 m. balanse, nešalina K. V. atsakomybės, yra pagrįsta. Pirma, nekilnojamasis turtas buvo įkeistas pagal sutartinę hipoteką kredito unijai, įsipareigojimai kredito unijai nebuvo vykdomi, todėl bendrovei turėjo būti taikomos paskolos sutartyje nustatytos sankcijos. Kad bendrovės finansinė situacija buvo sudėtinga ir prastėjanti 2018 metais, patvirtina ir faktas, kad pagrindinei kreditorei „F.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), Kipras) jau 2019 m. sausio 17 d. notaras išdavė notaro vykdomuosius įrašus dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymus. Dėl išaugusios skolos kreditoriui, vykdomųjų dokumentų pagrindu iš varžytynių pardavus nekilnojamąjį turtą, buvo atsiskaityta tik su kreditore „F.“, gautų lėšų neužteko antstolės atlygiui padengti. Visa šia informacija turėjo disponuoti K. V., tačiau jokių veiksmų, kad būtų pagerinta bendrovės finansinė padėtis, jis nesiėmė, t. y. skolos nebuvo dengiamos, iš veiklos, susijusios su valdomu nekilnojamuoju turtu, pajamų nebuvo generuojama, didėjo turto išlaikymo sąnaudos, nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), be kita ko, bendrovės iniciatyva nebuvo parduotas, nors pačios bendrovės pajamos už parduotą turtą, tikėtina, būtų buvusios didesnės nei realizuojant šį turtą varžytynių būdu per antstolį. Antra, nustatant, ar įmonė nemoki, privalu vadovautis ne tik įmonės turimo turto verte, bet ir turi būti atsižvelgiama į tai, ar įmonė vykdo veiklą, į jos pelningumą, turimų įsiskolinimų dydžius ir pan. Didžiosios knygos 2018 m. rugpjūčio 30 d. duomenys rodo 584 149,76 Eur suvestinius įsipareigojimų duomenis, o 2018 m. I pusmečio balanse trumpalaikiai įsipareigojimai (mokėtinos sumos) 2018 m. birželio 30 d. sudaro 641 870,81 Eur. Taigi, konstatuotina, kad pareiškėjo nurodoma reali turėto nekilnojamojo turto vertė – 956 325 Eur ir 2018 m. birželio 30 d. balanse nurodyta 641 870,81 Eur dydžio trumpalaikių įsiskolinimų suma leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog įmonė jau K. V. vadovavimo laikotarpiu buvo nemoki.
5.5. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nutarimu teisingai konstatuotas bendrovės nemokumas K. V. vadovavimo laikotarpiu ir iš to kylanti vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė neteisingą, faktinėmis bylos aplinkybėmis nepagrįstą išvadą, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog tuo metu, kai susidarė didžiausios mokestinės nepriemokos VMI, K. V. bendrovei nevadovavo, todėl jam negalėjo kilti pareiga kreiptis i teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. VMI apeliaciniame skunde nurodė, kad 40 213,59 Eur, arba apie 91 proc. įsiskolinimo biudžetui, turėjo būti sumokėta iki 2018 m. rugsėjo 30 d., t. y. K. V. vadovavimo metu. Detali informacija apie įsiskolinimo sudėtį ir mokėjimo terminus buvo pateikta pirmosios instancijos teismui kartu su VMI pareiškimu. Tačiau pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių, t. y. ne tik neįvertino VMI pateiktos faktinės informacijos ir nepagrįstai konstatavo, kad bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė ne K. V. vadovavimo laikotarpiu, bet išvis netyrė ir nepateikė jokių išvadų, ar bendrovė, vadovaujant K. V., buvo (ne)moki, dėl to jam galėjo kilti pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Beje, pareiškėjas atsiliepime į VMI apeliacinį skundą sutiko, kad didžioji dalis įsiskolinimo biudžetui turėjo būti sumokėta K. V. vadovavimo laikotarpiu.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
6. Administracinėn atsakomybėn patraukto K. V. atstovo advokato L. Jako prašymas netenkintinas.
Dėl ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo bei pareiškėjo argumentų dėl proceso teisės pažeidimo (ANK 569 straipsnio 4 dalis)
7. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti alternatyviomis veikomis, viena jų yra pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas.
8. Įmonės vadovo pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė yra nemoki, įtvirtinta Įmonių bankroto įstatyme (galiojusiame iki 2020 m. sausio 1 d.), jo 8 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.
9. Tokia įmonės vadovo pareiga yra imperatyvi, ĮBĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos, todėl teismų praktikoje, aiškinant aptariamas nuostatas, yra deklaruota, kad pareigos kreiptis laiku nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan.
10. Faktinis pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindas yra įmonės nemokumas, kuris pagal ĮBĮ 2
11. Teismų praktikoje civilinėse bylose išaiškinta, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos, arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTYtNDY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-416-469/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-416-469/2015">3K-3-416-469/2015</a>, 3K-3-170-219/2020 ir kt.). Įmonės vadovo veiksmai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė ilgą laiką nebevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, pripažintini neatitinkančiais protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-130/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-130/2011">3K-3-130/2011</a>). Maža to, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-228/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-228/2011">3K-3-228/2011</a>).
12. Aptartas įstatymu įtvirtintas reguliavimas bei pateikti teismų išaiškinimai siekia apsaugoti bei atliepia bendruosius verslo standartus, pagal kuriuos viena svarbiausių sąlygų, lemiančių sėkmingą įmonės veiklą, yra bendrovės mokumas, t. y. sugebėjimas turimomis priemonėmis (grynaisiais pinigais, atsargomis, gautinomis sumomis, kitu turtu) padengti turimus trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus. Bankroto paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, kuo greičiau apsaugoti tokios įmonės kreditorių ir paties juridinio asmens interesus. Dėl to ĮBĮ normos nustato įmonės vadovui pareigą nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos tokiai nemokiai įmonei iškėlimo. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies nuostatų, nurodančių, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).
13. Šiuo atveju kartu su prašymu pateikiant Lietuvos Aukščiausiajam Teismui naujus įrodymus (2020 m. spalio 14 d. konsultacinę išvadą) bandoma neigti UAB „V.“ nemokumą tuo aspektu, kad K. V. vadovavimo laikotarpiu bendrovės pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusės į balansą įrašyto turto realios vertės, todėl apygardos teismo išvada, kad bendrovė buvo nemoki, nepagrįsta. Taip pat teigiama, kad teismas, nustatydamas bendrą neįvykdytų įsipareigojimų sumą, nepagrįstai rėmėsi VMI pateiktu Didžiosios knygos 2017 m. – 2018 m. rugpjūčio 30 d. operacijų išrašu, kuris dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimams negali būti pripažįstamas įrodymu.
14. Atsakydama į tokius argumentus kolegija visų pirma pažymi, kad ANK 658
15. ANK 662
16. Tai reiškia, kad, nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, iš naujo įrodymai netiriami ir nevertinami, faktinės bylos aplinkybės nenustatomos; šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai nekvestionuojant byloje nustatytų aplinkybių ir (ar) atlikto įrodymų vertinimo, jeigu jis nėra susijęs su konkrečiais esminiais procesiniais pažeidimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-20-648/2018, 2AT-12-628/2019, 2AT-34-303/2019, 2AT-38-895/2019, 2AT-23-489/2020 ir kt.). Dėl to kartu su prašymu pateikta 2020 m. spalio 14 d. konsultacinė išvada, kuria remiantis ginčijamas apeliacinės instancijos teismo išvadų, padarytų įvertinus įrodymus, pagrįstumas ir neigiamos apygardos teismo nustatytos bylos aplinkybės, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negali būti vertinama.
17. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, pažeidimai, susiję su įrodymų vertinimu, gali būti pripažįstami esminiais proceso pažeidimais, sukliudžiusiais teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, tais atvejais, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 566 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020). Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, tokių pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė. Didžiosios knygos 2017 m. – 2018 m. rugpjūčio 30 d. operacijų išrašas pagrįstai pripažintas įrodymu, nes jis atitinka tiek ANK 569 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias įrodymai gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (nagrinėjamu atveju pagrindinę – t. y. įmonės mokumo klausimą), tiek ir reikalavimą įrodymus vertinti ne tik atsietai, bet ir atsižvelgiant į kitos bylos medžiagos kontekstą. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įmonės mokumą, analizavo ir vertino bylos įrodymų visumą, t. y. visus turimus įmonės finansinius duomenis, o ne vien tik UAB „V.“ Didžiosios knygos duomenis.
18. Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismas, skirtingai nei apylinkės teismas, vadovaudamasis byloje esančiais UAB „V.“ finansiniais duomenimis, išsamiai analizavo ir tyrė įmonės finansinę padėtį ir nustatė, kad dar prieš K. V. tampant direktoriumi įmonė turėjo skolų biudžetui dėl nesumokėtų mokesčių, jos veikla buvo nuostolinga, patiriami nuostoliai tik didėjo. K. V. vadovavimo laikotarpiu bendrovės finansiniai įsipareigojimai nemažėjo, skolos smarkiai išaugo, finansinė padėtis negerėjo visą K. V. vadovavimo įmonei laikotarpį, be to, UAB „V.“ nevykdė jokios veiklos, iš kurios galėtų būti mažinami įsipareigojimai kreditoriams, banko sąskaitose pinigų judėjimas nevyko, lėšų jose nebuvo. Pavyzdžiui, iš VĮ Registrų centrui įmonės pateikto 2017 metų finansinės atskaitomybės dokumento (balanso) akivaizdžiai matyti, kad 2017 metais bendra įmonės turto balansinė vertė buvo 389 103 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 637 879 Eur, t. y. įsipareigojimai beveik dvigubai viršijo įmonės turimą turtą, nurodytą balanse. 2018 metais įmonės finansinė padėtis taip pat negerėjo, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, jokia bendrovei pelną duodanti veikla ir toliau nebuvo vykdoma, atitinkamai nenustatyta ir papildomų apyvartinių lėšų, iš kurių galėtų būti mažinami įsipareigojimai kreditoriams. Pažymėtina ir tai, kad UAB „V.“ turėtas nekilnojamasis turtas buvo įkeistas pagal sutartinę hipoteką kredito unijai, o antstoliui realizavus šį turtą buvo patenkintas tik vieno kreditoriaus, t. y. hipotekos perėmėjos – „F.“, finansinis reikalavimas. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartimi UAB,,V.“ buvo iškelta bankroto byla.
19. Taigi byloje vienareikšmiškai nustatytas tiek UAB,,V.“ nemokumo faktas, tiek ir pareigos K. V. laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo faktas, todėl apeliacinės instancijos teismas tinkamai konstatavo, kad tokiais veiksmais K. V., būdamas įmonės vadovas ir suprasdamas finansinės padėties sunkumą, privalėdamas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau, minėtų veiksmų nesiimdamas, pažeidė kreditorių teises.
20. Atsižvelgiant į šias Vilniaus apygardos teismo nustatytas aplinkybes, atmestini pareiškėjo teiginiai, kad K. V. nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, o konstatuojant UAB,,V.“ nemokumą buvo padaryti esminiai ANK proceso normų pažeidimai. Konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nutarimas motyvuotas, neprieštaringas, jame padarytos išvados pagrįstos byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, atitinka ĮBĮ nuostatas ir teismų praktiką, kurioje šios nuostatos taikytos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nutarimą nepakeistą.
Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Olegas Fedosiukas
Tomas Šeškauskas
