Administracinė byla Nr. I-807-121/2014
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02848-2013-1
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 16.6; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Vilnius 2014 m. vasario 7 d.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Žalnieriūnienė, dalyvaujant pareiškėjui J. R., jo atstovui advokatui Kęstučiui Virkečiui, atsakovo atstovui Dainiui Andrijauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. R. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretysis suinteresuotas asmuo – Pravieniškių valstybės įmonė prie pataisos namų.
Teisėja, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėjas J. R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) 2013-07-04 raštą Nr. 7S-631 „Dėl siuntimo į CMEK“; 2) klausimą išspręsti iš esmės ir įpareigoti Departamentą išduoti pareiškėjui siuntimą į Centrinės medicinos ekspertizės komisiją (toliau – CMEK); arba 3) panaikinti Departamento 2013-07-04 raštą Nr. 7S-631 „Dėl siuntimo į CMEK“ ir jį panaikinus, perduoti pareiškėjo prašymą dėl siuntimo išdavimo Departamentui spręsti iš naujo.
Paaiškino, kad, pablogėjus sveikatai, kreipėsi į Departamentą išduoti siuntimą į CMEK, kad būtų nustatytas jo darbingumo lygis, kaip pagrindą nurodė Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Medicinos centro pareiškėjui išduotą epikrizę Nr. 669. Departamentas 2013-04-12 raštu Nr. 7S-432 „Dėl siuntimo į CMEK“, neginčydamas faktinių siuntimo išdavimo pagrindų, nurodė, kad pareiškėjas nušalintas nuo Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų direktoriaus pavaduotojo pareigų 6 mėnesiams ir nušalinimo laikotarpiu jo, kaip pareigūno, įgaliojimai yra sustabdyti, todėl prašymas bus svarstomas išnykus minėtai aplinkybei. Anot pareiškėjo, toks atsisakymo motyvas nepagrįstas, nes nenurodyta jokia konkreti teisės norma, kurios pagrindu atsisakoma išduoti prašomą siuntimą ir taip akivaizdžiai pažeidžiamos pareiškėjo teisės, o būtent, nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Konstitucijoje (31 str. 1 d.). Kadangi jo kaltumas dar neįrodytas ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, Departamentas neteisėtai atsisako išduoti jam siuntimą į CMEK. Departamentas neturėjo ir neturi jokio pagrindo šiuo atveju remtis Kauno miesto apylinkės teismo (toliau – Kauno MAT) nutartimi, kuria pareiškėjas buvo terminuotam laikui nušalintas nuo pareigų, nes šiuo sprendimu nebuvo apribotos kitos jo teisės – teisės į sveikatos apsaugą, socialinį aprūpinimą.
Pabrėžė, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NDNT) Kauno I teritorinis skyrius 2013-06-12 išdavė jam išvadą Nr. DPS-1284 dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kurioje jam nustatytas nuo 2013-06-12 iki 2014-10-16 nedarbingumo lygis – 50 procentų. Todėl 2013-07-02 kreipėsi į Departamentą pakartotinai, dar kartą prašydamas išduoti siuntimą į CMEK, tačiau Departamentas 2013-07-04 raštu Nr. 7S-631 atsisakė tenkinti jo pareiškimą ir savo atsisakymą pagrindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir 2013-04-12 rašte Nr. 7S-432.
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 35–37).
Paaiškino, kad 2012-11-20 pareiškėjas buvo supažindintas su 2012-11-20 įspėjimu Nr. 7S-672, kuriame nurodyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statuto) 32 straipsniu, pareiškėjui tarnyba nepratęsta ir po 4 mėnesių nuo susipažinimo su šiuo įspėjimu datos pareiškėjas bus atleistas iš tarnybos. Pažymi, kad pareiškėjas turėtų būti atleistas, vadovaujantis Statuto 31 str. 2 d. 17 punktu, numatančiu, kad pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos, kai baigėsi šio Statuto 32 straipsnyje nurodyta tvarka nustatytas jo tarnybos pratęsimo terminas arba tarnybos laikas ir jo tarnyba Departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje nebuvo pratęsta šio Statuto 32 straipsnyje nustatyta tvarka. Įspėjimo surašymo pagrindas yra Departamento bei šiam Departamentui pavaldžių įstaigų pareigūnų prašymų pratęsti tarnybą nagrinėjimo komisijos (toliau – Komisija) posėdžio 2012-11-19 protokolas Nr. 1414, kadangi šio posėdžio metu nutarta pareiškėjui tarnybos nepratęsti. Pareiškėjas po įspėjimo praėjus keturiems mėnesiams (Statuto 34 str. 2 dalis) turėjo būti atleistas iš tarnybos, bet pareiškėjas pateikė duomenis, kad sirgo nuo 2012-11-21 iki 2012-12-31 ir nuo 2012-04-17 iki 2013-05-14 bei nurodė, kad serga ir duomenis pateiks vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas negalėjo būti atleistas iš tarnybos jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu (Statuto 34 str. 1 d.), įspėjimo terminas pratęsiamas darbuotojo ligos laikui. Kadangi pareiškėjui tarnyba nepratęsta, nebuvo pagrindo jam išduoti siuntimą į CMEK. Nurodo, kad pareiškėjas apie 2012-11-20 įspėjimą Nr. 7S-672 žinojo ir jo neskundė, o tai reiškia, kad pareiškėjas sutiko ir neprieštaravo dėl atleidimo iš tarnybos.
Tvirtina, kad Departamentas skundžiamu 2013-07-04 raštu Nr. 7S-432 pakartotinai informavo pareiškėją dėl siuntimo CMEK, t.y. pakartotinai suteikė tokią pat informaciją, kokia buvo suteikta 2013-04-12 raštu Nr. 7S-432. Kadangi pareiškėjas kreipėsi į Departamentą pakartotinai su tokiu pačiu prašymu, laikytina, kad jis skundžia 2013-04-12 raštą Nr. 7S-432. Pareiškėjo skundą dėl 2013-04-12 rašto Nr. 7S-432 išnagrinėtas ir priimtas sprendimas, kuris yra įsiteisėjęs, todėl pareiškėjas neturi teisės į pakartotinį skundą dėl atsisakymo išduoti siuntimą į CMEK (dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu bei tarp tų pačių šalių).
Tretysis suinteresuotas asmuo Pravieniškių valstybės įmonė prie pataisos namų atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 59–62).
Paaiškino, kad pareiškėjas nuo 2004-05-10 iki 2013-10-25 ėjo pareigūno pareigas Pravieniškių valstybės įmonėje prie pataisos namų, t. y. dirbo direktoriaus pavaduotoju (statutinė pareigybė). Pagal teisinį reglamentavimą pareiškėjo, ėjusio šias pareigas, tarnybos santykiai gali/privalo būti nutraukti tik Departamento direktoriaus priimtu administraciniu aktu – įsakymu, esant Statuto 31 str. 1 ar 2 dalyse numatytiems pareigūnų atleidimo iš tarnybos pagrindams. Atleisti pareigūną iš tarnybos Statuto 31 str. 2 d. 4 punkto pagrindu yra privaloma tik tuomet, kada yra pateikiamas šį pagrindą patvirtinantis įrodymas, t.y. atitinkama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro išvada, kuri išduodama atliekant pareigūno tinkamumo tarnybai pagal sveikatos būklę patikrinimą Departamento ar jam pavaldžios įstaigos siuntimu (Statuto 10 str. 4 d.). Pareiškėjas dėl siuntimo išdavimo į CMEK, siekdamas būti atleistas iš tarnybos Statuto 31 str. 2 d. 4 punkto pagrindu, kreipėsi į atsakovą 2013-04-05 ir 2013-07-02 raštais, kuris tiek 2013-04-12 raštu Nr. 7S-432, tiek 2013-07-04 raštu Nr. 7S-631 atsisakė išduoti tokį siuntimą. Pareiškėjas Departamento direktoriaus 2013-10-25 įsakymu Nr. P-204 „Dėl J. R. atleidimo iš tarnybos“ atleistas iš tarnybos 2013-10-25 Statuto 31 str. 2 d. 15 punkto pagrindu (paties prašymu dėl išėjimo į pensiją) ir jo, kaip pareigūno, tarnybos santykiai jo paties prašymu yra pasibaigę.
Pareiškėjas ir jo atstovas, bylą nagrinėjant teisme, skundą ir jo argumentus palaikė, papildomai paaiškino, jog, nežiūrint to, kad išleistas senatvės pensijon, tebepalaiko visus skundo reikalavimus, nes tebėra pažeista jo teisė gauti pareigūno valstybinę pensiją. Advokatas argumentavo, kad pagal LVAT praktiką pareigūno nušalinimas neatima visų jo socialinių teisių. Ikteisminis tyrimas pradėtas 2013 m. pradžioje ir jis nesibaigęs.
Atsakovo atstovas skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais, papildomai paaiškino, jog pareiškėjas siuntimo į CMEK paprašė tik tuomet, kai iškėlė baudžiamąją bylą. Šiuo metu pareiškėjo tarnybos teisiniai santykiai yra pasibaigę, todėl teismo sprendimas nesukels jam jokių teisinių pasekmių.
Skundas netenkinamas.
Faktinės bylos aplinkybės.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2004-05-10 iki 2013-10-25 dirbo Pravieniškių valstybės įmonėje prie pataisos namų direktoriaus pavaduotoju (statutinė pareigybė) (b. l. 63, 64).
Pareiškėjas 2012-10-08 pateikė prašymą Nr. 11/05-953 pratęsti tarnybą, nes 2013-01-16 baigiasi jo tarnybos pratęsimo terminas (b. l. 39).
Komisija 2012-11-19 posėdžio metu vienbalsiai nutarė siūlyti Departamento direktoriui nepratęsti J. R. tarnybos (b. l. 40).
Pareiškėjas 2012-11-20 buvo supažindintas su 2012-11-20 įspėjimu Nr. 7S-672, kuriame nurodyta, kad, vadovaujantis Statuto 32 straipsniu, jam tarnyba nepratęsta, taip pat kad po 4 mėnesių nuo susipažinimo su šiuo įspėjimu datos bus atleistas iš tarnybos pagal Statuto 31 str. 2 d. 16 punktą (b. l. 38).
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdybos Ikiteisminio tyrimo skyrius 2013-03-01 raštu Nr. 4-07-315 informavo Departamento direktorių, kad Kauno MAT 2013-03-01, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsniu, nušalino J. R. nuo Pravieniškių valstybės įmonėje prie pataisos namų direktoriaus pavaduotojo pareigų 6 mėnesių laikotarpiui (b. l. 48).
Pareiškėjas 2013-04-05 kreipėsi į Departamentą su prašymu išduoti siuntimą į CMEK ir pridėjo prie prašymo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro epikrizės Nr. 669 išrašo kopiją (b. l. 5).
Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2013-04-05 prašymą, 2013-04-12 raštu Nr. 7S-432 informavo pareiškėją, kad pagal STT Kauno valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus 2013-03-01 raštą Nr. 4-07-315 „Dėl nušalinimo“, Kauno MAT, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsniu, 2013-03-01 nušalino pareiškėją nuo Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų direktoriaus pavaduotojo pareigų 6 mėnesių laikotarpiui. Nušalinimo laikotarpiu pareiškėjo kaip pareigūno įgaliojimai yra sustabdyti ir jo prašymas bus svarstomas išnykus minėtai aplinkybei (b. l. 41).
Minėtą Departamento raštą pareiškėjas apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri 2013-06-10 raštu Nr. 7R-130(4R-475) atsisakė nagrinėti jo skundą, nes pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą (b. l. 8).
NDNT Kauno I teritorinis skyrius pateikė J. R. 2013-06-12 išvadą Nr. DPS-1284 dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kurioje nuo 2013-06-12 iki 2014-10-16 jam nustatytas nedarbingumo lygis – 50 procentų ir išdavė darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. 0769237, kurioje nustatyta, kad pareiškėjas yra iš dalies darbingas (b. l. 10, 11).
Pareiškėjas 2013-07-02 pakartotinai kreipėsi į Departamentą su prašymu dėl siuntimo į CMEK išdavimo (b. l. 9).
Departamentas 2013-07-04 raštu Nr. 7S-432 pakartotinai suteikė tokią pat informaciją, kokia buvo suteikta 2013-04-12 raštu Nr. 7S-432 (b. l. 44).
Pareiškėjas Departamento direktoriaus 2013-10-25 įsakymu Nr. P-204 „Dėl J. R. atleidimo iš tarnybos“ atleistas iš tarnybos 2013-10-25 Statuto 31 str. 2 d. 15 punkto pagrindu (paties prašymu dėl išėjimo į pensiją) (b. l. 64).
Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.
Šios bylos dalykas yra atsakovo atsisakymo siųsti pareiškėją į CMEK teisėtumas.
Nei 2013-04-12 rašte Nr. 7S-432, nei 2013-07-04 rašte Nr. 7S-432 atsisakymo siųsti pareiškėją į CMEK teisinis pagrindas nenurodytas, argumentuojama pareiškėjo nušalinimu nuo tarnybos pradėjus ikteisminį tyrimą. Minėta, kad pareiškėjas nuo tarnybos nušalintas Kauno MAT 2013-03-01 nutartimi.
Pagal Statuto (2008-11-06 įstatymo Nr. X-1791 redakcija, aktuali nuo 2012-12-31 iki 2013-09-27) 28 str. 2 dalį pareigūnas gali būti nušalintas nuo pareigų, jei jis yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, – iki baudžiamojo proceso nutraukimo arba išteisinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo (4 p.). Pareigūnas turi būti nušalintas nuo pareigų ir Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais atvejais (4 d.). Statuto 29 straipsnyje numatyta, kad pareigūnas, nušalintas nuo pareigų, netenka teisės dėvėti tarnybinę uniformą, privalo grąžinti pareigūno tarnybinį pažymėjimą, kitus dokumentus, tarnybinį šaunamąjį ginklą, šaudmenis, specialiąsias ir darbo priemones, kurias jis turėjo eidamas tarnybines pareigas. Statuto 30 str. 1 dalis numato, jog pareigūnui, nušalintam nuo pareigų šio statuto 28 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktuose, 3 ir 4 dalyse numatytais atvejais, darbo užmokesčio mokėjimas sustabdomas.
Pagal šiuo metu galiojančią Statuto 28 straipsnio redakciją pareigūno nušalinimas sprendžiamas pagal Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą tvarką.
2002-04-23 Valstybės tarnybos įstatymo Nr. IX-855 (redakcija aktuali nuo 2013-06-01 iki 2013-07-14) 34 str. 2 dalis nustato, kad valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo <...> nušalina valstybės tarnautoją nuo pareigų ir sustabdo jam darbo užmokesčio mokėjimą, remdamiesi pagal įstatymus turinčių teisę nušalinti pareigūnų arba valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos rašytiniu reikalavimu (2 d.).
Pagal šiuo metu galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo (aktuali 2014-01-01) 34 str. 1 dalį valstybės tarnautojas nuo pareigų privalo būti nušalintas inter alia kitų įstatymų nustatytų subjektų sprendimu šių įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka (3 p.). Valstybės tarnautojas nuo pareigų gali būti nušalintas, jeigu įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje (34 str. 2d. 3 p.). Kokios atsiranda dėl valstybės tarnautojo nušalinimo teisinės pasekmės, reglamentuoja šio įstatymo 34¹ straipsnis: už nušalinimo laikotarpį valstybės tarnautojui darbo užmokestis nemokamas <...> (2 d.).
Pareigūnų siuntimo į CMEK tvarką šiuo atveju reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1R-211/V-863/1V-612 patvirtintos Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų taisyklės (toliau – Taisyklės), pagal kurių 5 punktą pareigūnas, nurodydamas motyvuotą priežastį ir pateikdamas tai patvirtinančius dokumentus, turi teisę kreiptis į įstaigos vadovą, paskyrusį jį į pareigas, arba jį pavaduojantį (laikinai atliekantį vadovo pareigas) asmenį dėl siuntimo pasitikrinti sveikatos, nesilaikant šių Taisyklių 3 punkte nustatyto periodiškumo. Pareigūnų sveikatos patikrinimus organizuoja įstaiga, kurios vadovas paskyrė pareigūną į pareigas (6 p.). Sveikatos patikrinimų organizavimas apima siuntimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigas išdavimą pareigūnui (7, 7.2 p.). Pagal Taisyklių 14 punktą pareigūnas, atvykęs pasitikrinti sveikatos į šių Taisyklių 13 punkte nurodytą įstaigą, turi inter alia pateikti: įstaigos vadovo išduotą siuntimą pareigūnui atlikti sveikatos patikrinimą (14.3 p.); įstaigos vadovo įsakymo atlikti sveikatos patikrinimą kopiją, patvirtintą jį išdavusios įstaigos, jei pareigūnas pasitikrinti sveikatos siunčiamas pagal šių Taisyklių 4 ar 5 punktus (14.4 p.). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų 2008 m. rugpjūčio 5 d. Nr. įsakymu Nr. 1V-299 yra patvirtintas Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašas. Įsakymo 2 punktu nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija asmenų, atsiųstų kitų statutinių įstaigų, nepriklausančių vidaus tarnybos sistemai, specializuotąją medicininę ekspertizę atlieka šio įsakymo 1 punkte nurodyto aprašo nustatyta tvarka. Pagal Aprašo 10 punktą pareigūnai ekspertizei inter alia siunčiami: 10.1. kai dėl ligos, traumos ar kito pakenkimo sveikatai likusių sveikatos sutrikimų negali atlikti pareigų ir tai patvirtina Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau – asmens sveikatos priežiūros įstaiga) Gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – GKK) išvada, ar yra kitų objektyvių duomenų, kad pareigūnai negalės tęsti vidaus tarnybos (10.1 p.); kai pareigūno laikinojo nedarbingumo terminas paskutinį kartą pratęstas likus ne mažiau kaip 10 kalendorinių dienų iki statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punkte ir Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklių nustatyto maksimalaus laikinojo nedarbingumo trukmės termino arba anksčiau, nei šie terminai nustatyti, jeigu yra neįgalumo požymius konstatuojanti asmens sveikatos priežiūros įstaigos GKK išvada (10.2 p.); dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo, įvertinant po sveikatos sutrikdymo likusius sveikatos pakitimus ir pareigūno tinkamumą tolesnei vidaus tarnybai, kai pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu (10.5 p.).
Pareiškėjas neslepia, kad atsakovo atsisakymas išduoti siuntimą sutrukdė jam būti atleistam iš tarnybos pagal sveikatos būklę ir siekti valstybinės pareigūno pensijos paskyrimo. Statuto (2008-11-06 įstatymo Nr. X-1791 redakcija (nuo 2010-01-01)) 31 str. 2 d. 4 punkte numatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos, kai negali eiti savo kaip pareigūno pareigų Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose dėl sveikatos būklės (kai yra atitinkama Medicinos centro išvada), o perkelti pareigūną į kitas pareigas, kurias jis pagal sveikatos būklę ir kvalifikaciją galėtų eiti, nėra galimybės. Pripažinus pareiškėją netinkamu tolesnei tarnybai ir jį atleidus šiuo pagrindu, pareiškėjas galimai išvengtų neigiamų teisinių pasekmių, kurios gali kilti pabaigus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje ir priėmus apkaltinamąjį nuosprendį. Atsižvelgus į tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjo pradėtas anksčiau, nei jis kreipėsi į Departamentą siuntimo, darytina išvada, kad prašymas netenkintas pagrįstai. Tokia yra ir teismų praktika. Antai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A662-2241/2013 (2014-01-06 nutartis) ginčas kilo dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjai siuntimą į CMEK, ir įpareigojimo atlikti veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo. LVAT argumentavo, kad R. Š. skundą grindė anksčiau minėto Aprašo 10.1 ir 10.2 punktais. Šiuose punktuose nustatytos sąlygos, kurioms atsiradus pareigūnai siunčiami ekspertizei: 10.1 punkto taikymo atveju, viena iš sąlygų, kuri suponuoja pareigūno siuntimą ekspertizei, t. y. negalėjimas atlikti pareigų arba negalėjimas tęsti vidaus tarnybą, o 10.2 punkto taikymo atveju – pareigūno laikinojo nedarbingumo pratęsimas arba neįgalumo požymių konstatavimas. Tuo tarpu kaip matyti iš bylos medžiagos pareiškėja atitinkamomis teismų nutartimis nuo 2011 m. spalio 28 d. iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, baudžiamoji byla dar nėra išnagrinėta ir nuosprendis nepriimtas) yra nušalinta nuo užimamų pareigų, kas reiškia, jog tyrėjos pareigų ji nevykdo, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad dėl ligos, traumos ar kito pakenkimo sveikatai likusių sveikatos sutrikimų negali atlikti pareigų arba dėl kitų objektyvių duomenų negali tęsti vidaus tarnybos. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima siųsti pareiškėją ekspertizei vadovaujantis Aprašo 10.2 punkto nuostatomis. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėją siųsti atlikti specializuotąją medicinos ekspertizę juridinio pagrindo nėra.
Tokia pati išvada padaryta ir LVAT 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2760/2012.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje situacija yra analogiška – pareiškėjas abiejų prašymų padavimo metu savo tiesioginių pareigų dėl nušalinimo nevykdė, ikiteisminis tyrimas nėra pasibaigęs iki šiol, kas reiškia, jog prašymų padavimo metu nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad J. R. dėl ligos, traumos ar kito pakenkimo sveikatai likusių sveikatos sutrikimų negalėjo atlikti pareigų arba dėl kitų objektyvių duomenų negalėjo tęsti tarnybos. Be to, šiuo metu pareiškėjo ir Depatamento tarnybos santykiai yra pasibaigę.
Įvertinus pasakytą, dartytina išvada, jog skundas netenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teisėja
n u s p r e n d ė :
J. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėja Nijolė Žalnieriūnienė
