Civilinė byla Nr. 3K-3-392/2014
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-17668-2011-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 124.1; 124.2.9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. rugsėjo 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rimvydo Norkaus ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. Z. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. Z. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMzM5LTU2OC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1339-568/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1339-568/2012">2-1339-568/2012</a>.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiami praleisto termino prašymui atnaujinti procesą pateikti atnaujinimo ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo taikymo klausimai.
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 31 d. sprendimu už akių tenkino ieškovo V. M. ieškinį ir nusprendė:
1) nustatyti tarnaujančiojo daikto dalyje – atsakovui P. Z. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ parengtame žemės sklypo plane pažymėtame indeksu „A“, neatlygintinai 480 kv. m žemės servitutą – teisę eiti, važiuoti transporto priemonėmis, naudotis ieškovui priklausančiomis statinių dalimis: gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo projekte pažymėtu indeksu MG; ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo projekte pažymėtu indeksu MN; garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo projekte pažymėtu indeksu MN; kitais statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo projekte pažymėtais indeksais C,Š, esančiais (duomenys neskelbtini);
2) nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Paulimatas“ parengtą projektą:
– ieškovui paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis: 2/3 dalimis patalpos, pažymėtos 1-3 (12,81 kv. m); visa patalpa, pažymėta 1-4 (10,97 kv. m); visa patalpa, pažymėta 1-5 (10,88 kv. m), kurių bendras plotas 30,39 kv. m, tai sudaro 52/100 dalis pastato;
– atsakovui paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis: visa patalpa, pažymėta 1-1 (7,73 kv. m); visa patalpa, pažymėta 1-2 (16,56 kv. m); 1/3 dalimi patalpos, pažymėtos 1-3 (12,81 kv. m), kurių bendras plotas – 28,56 kv. m, tai sudaro 48/100 dalis pastato;
3) įpareigoti ieškovą savo lėšomis įrengti pertvarą patalpoje, pažymėtoje 1-3, UAB „Pauluimatas“ plane numatytoje vietoje ir dalijančią šią patalpą į 1/3 ir 2/3 dalis;
4) ieškovui paskirti naudotis garažu (duomenys neskelbtini);
5) atsakovui paskirti naudotis ūkiniu pastatu (duomenys neskelbtini).
Teismas nurodė, kad atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 80 straipsnio 3 dalies ir 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
2013 m. gegužės 29 d. teisėjo rezoliucija buvo priimtas pareiškėjo (atsakovo) prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMzM5LTU2OC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1339-568/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1339-568/2012">2-1339-568/2012</a> ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Pareiškėjas (atsakovas) nurodė, kad apie priimtą teismo sprendimą už akių jam tapo žinoma 2013 m. balandžio mėnesį, kai gavo iš ieškovo 2013 m. balandžio 8 d. reikalavimą jį įvykdyti, todėl terminas prašymui atnaujinti procesą pateikti nepraleistas. Procesas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMzM5LTU2OC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1339-568/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1339-568/2012">2-1339-568/2012</a> atnaujintinas dėl to, kad teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, turėjusi įtakos priimant neteisėtą teismo sprendimą, kuris nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pareiškėjui nebuvo įteikti procesiniai dokumentai, t. y. ieškinys su priedais ir teismo sprendimas už akių. Nors byloje yra pateiktos pažymos apie procesinių dokumentų įteikimą atsakovui, juose yra ne jo ranka pasirašytas vardas, pavardė ir parašas. Pareiškėjas nurodė, kad tuo atveju, jeigu ieškovas ginčytų aplinkybę, jog grafoje „gavau asmeniškai“ vardas, pavardė ir parašas parašyti ne atsakovo, bus prašoma teismo skirti rašysenos ekspertizę. Pareiškėjo nuomone, nebuvo CPK 285 straipsnyje nustatytų teismo sprendimo už akių priėmimo pagrindų. Be to, tinkamai nepranešus atsakovui apie bylos nagrinėjimą ir įstatymo nustatyta tvarka neįteikus ieškinio, buvo suvaržytos jo teisės, nustatytos CPK 42, 142, 143 straipsniuose – teikti atsikirtimus į ieškinį, dalyvauti bylos nagrinėjimo procese, teikti paaiškinimus, užduoti klausimus, pareikšti priešieškinį; buvo pažeista atsakovo teisė būti išklausytam. Dėl šių proceso pažeidimų buvo visiškai neatskleista bylos esmė. Pagrindinis civilinio proceso tikslas – užtikrinti ne tik greitą, bet ir teisingą ginčų sprendimą, todėl, esant šių tikslų (principų) kolizijai, pirmenybė turėtų būti teikiama teisingam bylos išnagrinėjimui. Be to, buvo pažeisti CPK 12, 17 straipsniuose įtvirtinti lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai, nes vienai iš šalių buvo suteiktos galimybės įrodyti ieškinį, o kitai atimta galimybė atsikirsti į jį, teikti savo įrodymus. Be to, teismas pažeidė ir CPK 185 straipsnį, nes nebuvo pagrindo tenkinti ieškinį. Prieš priimdamas sprendimą už akių teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Teismas nustatė naudojimosi patalpomis tvarką, neturėdamas duomenų apie patalpų paskirtį, o sprendime nurodė, kad ieškovo padalijimo projektas ją atitinka. Teismas nesiaiškino, kur yra gyvenamojo namo šildymo prietaisai, vandentiekis, kaip šalys galės naudotis šiomis komunikacijomis po naudojimosi tvarkos nustatymo. Teismas nustatė tokią naudojimosi patalpomis tvarką, kad vienintelė virtuvė, kurioje yra krosnis (ja apšildomas visas namas) ir vandentiekis, atiteko ieškovui (patalpa 1-4/10,97 kv. m). 82 metų amžiaus atsakovas liko be šildymo ir vandens. Teismas nenurodė, kokiu būdu atsakovas apšildys savo patalpas, kaip naudosis vandentiekiu. Teismas, neturėdamas byloje jokių duomenų apie patalpų paskirtį, negalėjo nuspręsti dėl patalpų lygiavertiškumo; naudojimosi tvarką nustatė tik pagal plotų atitiktį turimoms idealiosioms namo dalims. Atsakovui atiteko visiškai neapšildyta patalpa 1-1/7,73 kv. m ir 1/3 dalis patalpos 1-3/12,81 kv. m. Numatoma atlikti pertvara patalpoje 1-3 nubraižyta paties ieškovo. Iš pateikto plano nėra galimybės nustatyti, ar atsakovui tenkanti 1/3 dalis patalpos 1-3 liks su natūraliu apšvietimu, nes visas langas ar bent didžioji jo dalis tenka ieškovui. Pagal Statybos techninį reglamentą namo gyvenamasis kambarys negali likti be natūralaus apšvietimo. Iš ieškovo pateikto projekto nėra galimybės nustatyti, kaip buvo įvykdyti Statybos techninio reglamento reikalavimai; tai turėjo patikrinti teismas. Pareiškėjo nuomone, teismas šalims paskyrė naudotis nelygiavertes patalpas.
Pareiškėjas sutiko su servituto nustatymo būtinybe, tačiau nurodė, kad nustatydamas servitutą pagal ieškovo pateiktą projektą teismas netinkamai taikė CK 4.111, 4.112 straipsnių nuostatas. Pagal pareiškėjo servituto nustatymo projektą egzistuoja galimybė nustatyti mažesnį servitutą; pagal ieškovo pateiktą projektą servitutas sudaro net 480 kv. m iš 1131 kv. m bendro sklypo ploto. Servitutas nustatytas tiek, kiek objektyviai nėra būtina. Teismas, nustatydamas servitutą, turi laikytis proporcingumo principo. Pareiškėjo nuomone, teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimo už akių, be to, ieškovui pateikus projektą, pažeidžiantį pareiškėjo teises, turėjo ieškinį atmesti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 25 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMzM5LTU2OC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1339-568/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1339-568/2012">2-1339-568/2012</a>.
Teismas nustatė, kad 2012 m. sausio 2 d. teisėjo rezoliucija buvo priimtas ieškovo V. M. ieškinys atsakovui P. Z.. Atsakovui adresuoti procesiniai dokumentai, kuriuose nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, jam įteikti 2012 m. sausio 4 d. asmeniškai pasirašytinai CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Nustatytu terminu atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, 2012 m. sausio 31 d. buvo priimtas tesimo sprendimas už akių, kuriuo ieškinys buvo patenkintas. Teismo sprendimas už akių atsakovui įteiktas 2012 m. vasario 6 d. asmeniškai pasirašytinai. Pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka neapskųstas ir yra įsiteisėjęs.
Teismas vadovavosi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), kasacinio teismo praktika dėl civilinių bylų proceso atnaujinimo kaip ekstraordinaraus būdo peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus (Brumarescu v. Romania, No. 28342/95, 28 October 1999; Sovtransavto Holding v. Ukraine, No. 48553/99, 25 July 2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Lietgalis“ v. B. J. įmonė,,Kruna“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-356/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-356/2006">3K-3-356/2006</a>; 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal V. M. prašymą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-303/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-303/2007">3K-3-303/2007</a>; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. U. ir kt. prašymą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOC8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-38/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-38/2009">3K-3-38/2009</a>). Teismas nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu – jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Dėl šios normos taikymo teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal V. R. N. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-72/2005; 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. ir kt. v. O. A. T., bylos Nr. 3K-3-125/2005; 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-130/2005). Teismas nurodė, kad konkrečių aukštesniųjų instancijų teismų nutarčių, kurios būtų priimtos analogiškuose ginčuose, pareiškėjas savo prašyme nenurodė, todėl pareiškėjo nurodomi argumentai yra tiktai subjektyvi jo nuomonė dėl teisės normų taikymo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMzM5LTU2OC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1339-568/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1339-568/2012">2-1339-568/2012</a>, kuri galėtų sudaryti apeliacinio skundo arba prašymo peržiūrėti sprendimą už akių faktinius pagrindus, o ne proceso atnaujinimo baigtoje civilinėje byloje pagrindą.
Pareiškėjo teigimu, teismo sprendimas už akių buvo priimtas jam nepranešus; apie priimtą sprendimą pareiškėjas sužinojo tik 2013 m. balandžio mėnesį, gavęs ieškovo reikalavimą įvykdyti sprendimą. Tačiau, bylos duomenimis, procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo įteikti 2012 m. sausio 4 d. asmeniškai pasirašant. Pareiškėjui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, 2012 m. sausio 31 d. buvo priimtas teismo sprendimas už akių, kuris pareiškėjui įteiktas 2012 m. vasario 6 d. taip pat asmeniškai pasirašant. Dėl to teismas sprendė, kad teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimas už akių buvo priimtas nepažeidžiant procesinių dokumentų įteikimo tvarkos. Nors pareiškėjas nurodė, kad ant procesinių dokumentų įteikimo pažymų jis nepasirašė, tačiau teismui nepateikė tai patvirtinančių įrodymų (pvz., kad kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl galimo jo parašų suklastojimo ir pan.). Be to, pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantis CPK 80 straipsnio 3 dalyje, 287 straipsnio 2, 3 dalyse nustatytus reikalavimus (su prašymu atnaujinti terminą) teismui nebuvo pateiktas. Teismas sprendė, kad vien aplinkybė, jog byloje dalyvavęs asmuo ar asmenys nesutinka su teismo sprendimo argumentacija, negali būti pagrindu atnaujinti procesą baigtoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
Teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog jam apie prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes tapo žinoma tik 2013 m. balandžio mėnesį. Pareiškėjas nepateikė teismui prašymo atnaujinti terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti, nenurodė, kokios priežastys lėmė termino praleidimą, nepateikė tokių aplinkybių patvirtinančių rašytinių įrodymų, todėl teismas nesprendė, ar termino praleidimo priežastys galėtų būti pripažintos svarbiomis. Teismo sprendimas byloje buvo priimtas 2012 m. sausio 31 d., pareiškimas atnaujinti procesą teisme gautas 2013 m. gegužės 20 d., todėl konstatuotina, kad prašymas atnaujinti procesą teismui pateiktas pasibaigus CPK 368 straipsnyje nustatytam terminui, tai yra dar vienas savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 22 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį.
Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismo procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti ir kad atsakovas praleido trijų mėnesių terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti. Teismas nurodė, kad nepateikti įrodymai, patvirtinantys prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes, pažymėjo, kad prašyme atnaujinti procesą pasisakoma tik dėl bylos faktinių aplinkybių ir materialiosios teisės normų taikymo, kas nesudaro pagrindo atnaujinti procesą dėl aiškios teisės taikymo klaidos. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo, todėl ekspertizės skyrimas atnaujinus bylą neturėtų teisinės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą klausimą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas (atsakovas) P. Z. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo. Nurodomi šie argumentai:
1. Dėl termino pateikti prašymą atnaujinti procesą ir ekspertizės skyrimo. Esminis prašyme atnaujinti procesą išdėstytas argumentas, kuriuo buvo grindžiamas aiškios proceso teisės normos taikymo klaidos buvimas, buvo tas, kad atsakovui nebuvo įteiktas ieškinys su priedais ir teismo sprendimas už akių. Dėl to buvo suvaržytos atsakovo procesinės teisės gintis nuo ieškinio ir pateikti pareiškimą dėl priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo. Prašyme atnaujinti procesą atsakovas nurodė, kad prašys byloje skirti rašysenos ekspertizę, jeigu ieškovas ginčytų aplinkybę, jog grafoje „gavau asmeniškai“ vardas, pavardė ir parašas parašyti ne atsakovo. Ieškovas atsiliepimą teismui pateikė 2013 m. birželio 18 d., t. y. tą pačią dieną, kai buvo paskirtas posėdis rašytinio proceso tvarka nagrinėti prašymą atnaujinti procesą. Atsakovui ieškovo atsiliepimas nebuvo įteiktas, todėl jis neturėjo jokių objektyvių galimybių su juo susipažinti iki paskirto posėdžio pradžios ir pateikti prašymą skirti byloje rašysenos ekspertizę. Esant prašyme atnaujinti procesą išreikštai atsakovo pozicijai dėl rašysenos ekspertizės skyrimo ir gavus ieškovo atsiliepimą, kuriame ginčijama nurodyta aplinkybė, teismas privalėjo pasiūlyti atsakovui pateikti į bylą papildomus įrodymus, o ne apsiriboti teiginiu, kad pareiškėjas nesikreipė į ikiteisminio tyrimo institucijas. Pareiškėjas negali kitokiu būdu nei skiriant ekspertizę įrodyti aplinkybes, kad jo parašai procesinių dokumentų įteikimo šaknelėse yra suklastoti, todėl ekspertizės skyrimas turėjo esminę reikšmę bylos nagrinėjimui. Pažymėtina, kad originalios procesinių dokumentų šaknelės yra byloje, jų pareiškėjas negali paimti, todėl negali atlikti privataus rašysenos tyrimo. Atsakovui nebuvo įteiktas teismo sprendimas už akių, nes pažymoje apie sprendimo už akių įteikimą yra ne jo ranka įrašyti vardas, pavardė ir parašas, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovui sprendimas buvo įteiktas 2012 m. vasario 6 d. Apie priimtą teismo sprendimą atsakovui tapo žinoma 2013 m. balandžio mėnesį, kai gavo ieškovo 2013 m. balandžio 8 d. reikalavimą dėl sprendimo vykdymo. Dėl to terminas prašymui atnaujinti procesą pateikti nepraleistas (CPK 368 straipsnis).
Pareiškėjas buvo pateikęs į bylą duomenis apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl jo parašo teismo procesinių dokumentų įteikimo šaknelėse suklastojimo, nurodydamas, kad specialisto tyrimas yra paskirtas baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-00767-13. Dėl to prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus gauta specialisto išvada baudžiamojoje byloje, tačiau teismas šio prašymo nesvarstė. Tokie teismo veiksmai nesuderinami su teisėjo vadovavimo procesui principu, pagal kurį teisėjas įpareigotas užtikrinti operatyvią bylos eigą, rūpintis tinkamu bylos išnagrinėjimu, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, patikslinta šalių pareiga įrodinėti, pasiūlyti pateikti įrodymus ir pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes, pateikti klausimus šalių pozicijai byloje kylančiais klausimais išsiaiškinti (CPK 2, 159, 179 straipsniai). Teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą skirti byloje ekspertizę, suvaržė jo procesines teises, pažeidė jo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Pareiškėjas remiasi EŽTT praktika dėl šalių lygiateisiškumo ir teismo proceso rungtyniškumo procesinių principų (žr., Kress v. France, No. 39594/98, § 72, ECHR 2001-V1; Frette v. France, No. 36515/97, § 47, ECHR 2002-1). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai suvaržė atsakovo teises įrodinėti prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes, šalių rungtyniškumo, lygiateisiškumo principus. Proceso greitumas yra svarbi siekiamybė, tačiau ji negali pateisinti vieno iš esminių principų – šalių teisės į rungtynišką procesą nepaisymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. A. L. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-211/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-211/2009">3K-3-211/2009</a>; EŽTT sprendimas byloje Niderost-Huber v. Switzlend, No. 18990/91, 18 February 1997). Teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą skirti rašysenos ekspertizę, nukrypo ir nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB,,Neptis“ v. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos institutas, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODcvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-587/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-587/2006">3K-3-587/2006</a>; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ruuki Lietuva“ v. UAB „Laugina“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-222/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-222/2007">3K-3-222/2007</a>; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Fabrikant corporation“ v. UAB „Vilniaus ūkas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzAvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-130/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-130/2009">3K-3-130/2009</a>; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gelvybė“ v. V. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-274/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-274/2013">3K-3-274/2013</a>). Taigi teismai pažeidė CPK 12, 17, 42 straipsnius, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, nepaisė viešojo intereso, ignoravo aplinkybę dėl galimos padarytos nusikalstamos veikos, pažeidė pareigą nustatyti byloje tiesą ir išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes.
2. Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo visų atskirojo skundo argumentų, pažeisdamas teismų formuojamą praktiką (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal V. K. ir kt. prašymą bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzgvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-378/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-378/2007">3K-3-378/2007</a>). Teismas ignoravo argumentus, kad sprendimu už akių teismas nustatė naudojimosi patalpomis tvarką, neturėdamas duomenų apie patalpų paskirtį, tačiau nurodė, kad ieškovo pateiktas patalpų padalijimo projektas atitinka gyvenamojo namo paskirtį. Teismas nustatė tokią naudojimosi tvarką, kad vienintelė virtuvė (kurioje yra krosnis, apšildanti visą namą) ir vandentiekis, atiteko ieškovui, kaip patalpa 1-4/10,97 kv. m. 82 metų amžiaus atsakovas liko be šildymo ir vandens. Teismas, neturėdamas byloje jokių duomenų apie patalpų paskirtį, negalėjo nuspręsti dėl patalpų lygiavertiškumo, o naudojimosi tvarką nustatė tik pagal plotų atitiktį turimoms idealiosioms namo dalims. Atsakovui atiteko visiškai neapšildyta patalpa 1-1/7,73 kv. m ir 1/3 dalis patalpos 1-3/12,81 kv. m, kuri yra praktiškai be natūralaus apšvietimo. Taigi teismo nustatyta naudojimosi tvarka yra neracionali, nepatogi, pažeidžianti atsakovo teises. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad jeigu bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (CPK 259, 260 268 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. V. G., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMy8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-13/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-13/2010">3K-3-13/2010</a>).
Nustatydamas servitutą pagal ieškovo pateiktą projektą teismas netinkamai taikė CK 4.111, 4.112 straipsnių nuostatas. Pagal ieškovo pateiktą projektą servitutas sudaro net 480 kv. m iš 1131 kv. m bendro ploto sklypo. Servitutas nustatytas tiek, kiek objektyviai nėra būtina. Tokiais veiksmais buvo nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. G. v. R. G., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTYvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-496/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-496/2005">3K-3-496/2005</a>; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. C. v. A. C., bylos Nr. 3K-3-234/2007; 2008 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. M. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-190/2008). Teismas, nustatydamas servitutą, turi laikytis proporcingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-157/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-157/2009">3K-3-157/2009</a>; 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-527/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-527/2009">3K-3-527/2009</a>; kt.).
Atsakovo teigimu, apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal antstolio pagal antstolio A. B. prašymą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-603/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-603/2008">3K-3-603/2008</a>; kt.).
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartį palikti galioti, o kasacinį skundą atmesti. Nurodomi šie argumentai:
1. Dėl dokumentų suklastojimo ir ekspertizės skyrimo. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje atsakovui adresuoti dokumentai, nustatant 20 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, jam įteikti 2012 m. sausio 4 d. asmeniškai pasirašytinai CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Be to, teismo sprendimas už akių atsakovui asmeniškai pasirašytinai buvo įteiktas 2012 m. vasario 7 d. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – teismo pažymos. Su prašymu atnaujinti procesą yra pateikta atstovavimo sutartis, kurioje tikėtina, jog pasirašė pats atsakovas, o parašai, esantys atstovavimo sutartyje, ir 2012 m. sausio 4 d. teismo pažymoje yra identiški. Taigi atsakovui buvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai ir teismui buvo CPK 285 straipsnyje nustatyti pagrindai priimti sprendimui už akių. Atsakovas yra sąmoningas asmuo, atstovaujamas advokato, todėl jam žinoma, kad turi teisę kreiptis į atitinkamas teisėsaugos institucijas ir pateikti teismui įrodymus dėl parašų suklastojimo. Be to, įrodyti parašo klastojimo faktą galima skiriant rašysenos ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Atsakovas nepasinaudojo šia įrodinėjimo priemone ir nesikreipė dėl rašysenos ekspertizės atlikimo į teismo ekspertus, nepateikė teismui įrodymų dėl parašų suklastojimo, o įrodinėjimo naštą uždeda teismui. Ieškovo teigimu, atsakovas neprašė skirti rašysenos ekspertizės. Atsakovas turėjo teisę paprašyti teismo pateikti ekspertui originalias procesinių dokumentų šakneles, o duomenų, kad tokia teise atsakovas pasinaudojo, nėra. Ieškovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės taryba v. D. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-282/2004, išaiškinimais ir nurodo, kad atsakovas ar jo atstovas savo nerūpestingumu ar aplaidumu negali pateisinti fakto, kad negalėjo pateikti teismui įrodymų, nes kiekviena šalis pasirenka savo gynybos poziciją; teismas neprivalėjo pasiūlyti atsakovui pateikti į bylą papildomus įrodymus. Ieškovas remiasi CPK 7 straipsnio 1 dalimi, 8 straipsniu, 320 straipsniu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje V. U. v. O. U., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjYvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-426/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-426/2005">3K-3-426/2005</a>; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje pagal V. R. skundą, bylos Nr. 3K-3-607/2007, nurodo, kad nagrinėjimo atveju nėra nė vienos išimtinės sąlygos, pagal kurią atsakovas turėtų teisę apeliacinės instancijos teismui ar kasaciniam teismui pateikti naujus įrodymus, kuriais jis siekia proceso atnaujinimo. Kauno apylinkės teismas priėmė nutartį dėl proceso atnaujinimo 2013 m. birželio 25 d., o atsakovui (jo teigimu) apie priimtą sprendimą už akių tapo žinoma 2013 m. balandžio 8 d., todėl per 2,5 mėn. jis turėjo pakankamai laiko įgyvendinti savo teises ir pateikti teismui įrodymus. Juolab kad atsakovui apie bylą buvo žinoma jos nagrinėjimo metu, todėl jis turėjo teisę pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį ir pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-78/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-78/2012">2A-78/2012</a>). Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), lemiamą reikšmę (be kitų veiksnių) turi ir tai, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų, todėl atsakovas nepagrįstai remiasi kasacinio teismo praktika, kuri negali būti taikoma kaip precedentas.
2. Dėl praleisto termino prašymui atnaujinti procesą byloje paduoti. Teismai, laikydami, kad procesiniai dokumentai yra tinkamai įteikti atsakovui, pagrįstai sprendė, kad jis praleido trijų mėnesių terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 368 straipsnį termino paduoti prašymą atnaujinti procesą pradžia siejama ne tik su objektyviuoju kriterijumi, kada asmuo sužino apie proceso atnaujinimo pagrindą sudarančių aplinkybių buvimą, tačiau ir su subjektyviuoju kriterijumi, t. y. kada buvo susidėjusios visos objektyvios sąlygos sužinoti ir asmuo tas aplinkybes turėjo sužinoti. Tuo pačiu metu vykusioje Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNTkyLTg5NC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1592-894/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1592-894/2012">2-1592-894/2012</a> dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir dalies paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą nuginčijimo atsakovas buvo atstovaujamas advokato. Dėl to, ieškovo nuomone, atsakovas turėjo galimybę sužinoti apie teismo sprendimą už akių ir kitais būdais.
3. Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo. Pagal kasacinio teismo praktiką taikant nurodytą teisės normą teisės taikymo klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą ir nepagrįstą bei yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal V. R. N. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-72/2005; 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. ir kt. v. O. A. T., bylos Nr. 3K-3-125/2005; 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-130/2005). Tačiau atsakovo prašyme atnaujinti procesą pasisakoma tik dėl bylos faktinių aplinkybių ir materialiosios teisės normų taikymo; tai nesudaro pagrindo atnaujinti proceso dėl aiškios teisės taikymo klaidos. Nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo, todėl ekspertizės skyrimas atnaujinus bylą neturėtų teisinės reikšmės. Civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir servituto nustatymo, o atsakovas prašyme atnaujinti procesą nenurodė nė vieno teisinio pagrindo atnaujinti bylą, t. y. kokią aiškią teisės normos taikymo klaidą padarė teismas šioje civilinėje byloje.
Ieškovas nurodo CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3k-7-38/2008, taip pat kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Van de Hurk v. Netherlands, No. 16034/90, 19 April 1994; Helle v. Finland, No. 20772/92, 19 December 1997; Marini v. Albania, No. 3738/02, 18 December 2007). Dėl to kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, nepagrįsti.
Ieškovas remiasi CPK 18, 588 straipsniais ir akcentuoja pareigą vykdyti teismo sprendimą, jo privalomumą.
4. Dėl kasaciniame skunde nurodytų faktinių aplinkybių. Antstolė Rima Gražienė konstatavo, kad: 1) namo dalyje, plane pažymėtoje 1-4, yra vandentiekis; 2) atsakovas gali savarankiškai naudotis vandentiekiu, kuris atvestas iš patalpos, plane pažymėtos 1-4, per patalpą, plane pažymėtą 1-3, iki atsakovui priklausančios namo dalies; 3) patalpoje, plane pažymėtoje 1-4, nėra įrengta virtuvė; 4) patalpos, plane pažymėtos 1-3, 1/2 dalyje, priklausančioje atsakovui, yra natūrali šviesa, patenkanti per langą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neleido ieškovui naudotis nuosavybės teise priklausančiais statiniais Kaune, Akacijų g. 16, teismas pagrįstai nustatė servitutą. Jei atsakovas manė, kad jam netinka tokia namo naudojimosi tvarka, jis turėjo teisę teikti atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT praktika rodo, kad proceso atnaujinimas traktuojamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal V. K. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-20/2004; 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Š. v. A. P. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NDcvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-647/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-647/2005">3K-3-647/2005</a>; 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. 305-oji Gyvenamojo namo statybos bendrija ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2006; EŽTT sprendimas byloje Sypchenko v. Russia, No. 38368/04, 1 March 2007; Volkov v. Russia, Nr. 8564/02, 15 March 2007).
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl praleisto termino prašymui atnaujinti procesą pateikti atnaujinimo
CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl prašymo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar iš tiesų yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal I. P. prašymą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-192/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-192/2011">3K-3-192/2011</a>; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal BAB „Raseinių melioracija“ prašymą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjAvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-360/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-360/2014">3K-3-360/2014</a>; kt.).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl proceso atnaujinimo, be kita ko, nurodė, kad apie teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimą už akių sužinojo tik 2013 m. balandžio mėnesį, gavęs ieškovo reikalavimą įvykdyti sprendimą. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad procesiniai dokumentai (teismo pranešimas ir ieškinio kopija) pareiškėjui buvo įteikti 2012 m. sausio 4 d. asmeniškai pasirašant. Pareiškėjui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, 2012 m. sausio 31 d. buvo priimtas teismo sprendimas už akių, kuris pareiškėjui įteiktas 2012 m. vasario 6 d. taip pat asmeniškai pasirašant. Dėl to teismai sprendė, kad pareiškėjas praleido nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti, tačiau teisėjų kolegija laiko nepagrįsta tokią teismų išvadą, nes ji prieštarauja byloje esantiems duomenims.
Prašyme atnaujinti procesą pareiškėjas nurodė, kad ant 2012 m. vasario 2 d. pažymos apie teismo sprendimo už akių patvirtintos kopijos įteikimą jis nepasirašė. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūra 2014 m. liepos 7 d. pateikė kasaciniam teismui Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2014 m. balandžio 25 d. išvados Nr. 11-3239(14) patvirtintą kopiją. Specialistas, atlikęs tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-00767-13, nustatė, kad ant 2012 m. sausio 4 d. pažymos apie teismo pranešimo ir ieškinio kopijos įteikimą pasirašė pats pareiškėjas P. Z., o ant 2012 m. vasario 2 d. pažymos apie teismo sprendimo už akių patvirtintos kopijos gavimą rankraštinio įrašo „P. Z. “ pareiškėjas nerašė, be to, 2012 m. vasario 11 d. Lietuvos pašto Kauno 18-ojo pašto atiduotų pašto siuntų sąraše L0002617952LT, eilutėje Nr. 2, skiltyje „Gavėjo parašas“ pasirašė ne P. Z.; kas vietoj jo pasirašė, nustatyti nepavyko. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad teismo sprendimas už akių pareiškėjui įstatyme nustatyta tvarka būtų įteiktas per kitą asmenį. Remiantis šiomis specialisto išvadomis yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas teismo sprendimo už akių 2012 m. vasario 6 d. negavo, t. y. jam įstatyme nustatyta tvarka teismo sprendimo už akių patvirtinta kopija nebuvo įteikta (CPK 123 straipsnio 1, 3, 6 dalys). Tai iš esmės patvirtina pareiškėjo nurodomą aplinkybę, kad apie priimtą teismo sprendimą už akių jis sužinojo tik 2013 m. balandžio mėnesį, jam gavus ieškovo reikalavimą įvykdyti teismo sprendimą už akių, nes kitų duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui apie teismo sprendimą už akių, atitinkamai – ir apie aplinkybes, jo manymu, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, tapo žinoma anksčiau nei pareiškėjo nurodytas laikas, byloje nepateikta. Dėl šios priežasties teismų išvada, kad pareiškėjas praleido trijų mėnesių terminą kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, laikytina nepagrįsta, nes prašymas atnaujinti procesą byloje teisme gautas 2013 m. gegužės 20 d. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą vienerių metų terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nes teismo sprendimas už akių priimtas 2012 m. sausio 31 d., įsiteisėjo po 20 dienų (CPK 279 straipsnio 2 dalis), o prašymas atnaujinti procesą pateiktas teismui tik 2013 m. gegužės 20 d., t. y. jau praėjus vieneriems metams nuo teismo sprendimo už akių įsiteisėjimo.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis procesinis prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas, kuriuo yra ribojama proceso atnaujinimo galimybė. Šis terminas nustatytas užtikrinti teisinių santykių stabilumui, sudarant prielaidas atitinkamų teisinių santykių subjektams tinkamai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Kita vertus, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylanti teismo, kaip vienintelės teisingumą vykdančios institucijos, priedermė teisingai išspręsti kiekvieną bylą lemia tai, kad teismas ne tik iš esmės nagrinėdamas byloje kilusį materialinį teisinį ginčą vadovautųsi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bet šiuos principus taikytų ir spręsdamas procesinio pobūdžio klausimus, t. y. klausimus, kurie yra arba gali būti pagrindas sukurti prielaidas pradėti iš esmės spręsti materialinį teisinį ginčą, o tokį ginčą nagrinėjant – užtikrinti nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių ir visokeriopos civilinių teisių gynybos principų įgyvendinimą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. M. ir kt. prašymą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTUvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-515/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-515/2007">3K-3-515/2007</a>). Pagal kasacinio teismo praktiką tam tikrais atvejais, kai susidaro išskirtinė teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje komercinis bankas „Sekundės bankas“ v. A. S., bylos Nr. 3K-3-233/2004; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. M. ir kt. prašymą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTUvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-515/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-515/2007">3K-3-515/2007</a>; 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal V. K. ir kt. pareiškimus, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-514/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-514/2013">3K-3-514/2013</a>; kt.).
CPK 285 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali šio Kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pagal CPK 287 straipsnio 1 dalį šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nagrinėjamoje byloje, minėta, pareiškėjui teismo sprendimas už akių nustatyta tvarka nebuvo įteiktas, todėl faktiškai jis neturėjo galimybės paduoti teismui pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo įstatyme nustatytu terminu. CPK 287 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė prašyti atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, tačiau šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Be to, prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, kas faktiškai atitinka nagrinėjamą situaciją. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad aplinkybė, jog pareiškėjas laiku negavo teismo sprendimo už akių, faktiškai lėmė, jog jis prarado galimybę savo interesus veiksmingai ginti teisme, taigi buvo pažeista jo teisė į tinkamą teismo procesą, nors civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims (CPK 5 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Tokia išvada atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką (pvz., Šimecki v. Croatia, No. 15253/10, 30 April 2014). Aplinkybė, kad pareiškėjui buvo žinoma apie teismui paduotą ieškinį, nelemia priešingos išvados, atsižvelgiant ir į itin solidų pareiškėjo amžių, nagrinėjamu atveju traktuotiną kaip asmens didesnį pažeidžiamumą (žr., mutatis mutandis, Zehentner..., Bjedov v. Croatia, No. 421050/09, 29 May 2012 – EŽTT sprendimus, susijusius su pažeidžiamų asmenų teisių apsauga). Dėl nurodytų priežasčių ir atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas apie teismo sprendimą už akių, atitinkamai – ir apie aplinkybes, jo manymu, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo jau praėjus įstatyme nustatytam vienerių metų terminui prašymui atnaujinti procesą pateikti, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti išskirtinę teisinę situaciją, lemiančią pagrindą atnaujinti pareiškėjui praleistą vienerių metų terminą kreiptis į teismą prašant atnaujinti procesą byloje (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo taikymo
CPK 366 straipsnio 1 dalyje, be kitų proceso atnaujinimo pagrindų, nustatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (9 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal M. R. prašymą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-403/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-403/2008">3K-3-403/2008</a>; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-121/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-121/2011">3K-3-121/2011</a>; kt.).
CPK 285 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sprendimo už akių patvirtinta kopija ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiunčiama neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai. Pagal CPK 116 straipsnį teismo procesiniai dokumentai (sprendimai, įsakymai, nutartys, nutarimai, rezoliucijos, teismo posėdžio protokolai, šaukimai ir pranešimai) įteikiami šio Kodekso nustatyta tvarka. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju, minėta, pareiškėjui teismo sprendimo už akių patvirtinta kopija įstatyme nustatyta tvarka nebuvo įteikta (nei asmeniškai, nei per kitą asmenį); tai lėmė pareiškėjo prarastą galimybę savo interesus veiksmingai ginti teisme, taigi buvo pažeista jo teisė į tinkamą teismo procesą.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo už akių pagrįstumą sudaro faktinės aplinkybės, kurios nustatomos atlikus formalų byloje esančių įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Tokį įrodymų vertinimą teismas atlieka, jeigu turi procesinių prielaidų priimti teismo sprendimą už akių. Formalaus įrodymų tyrimo metu bylos aplinkybės nėra išsamiai tiriamos, nes neapklausiami teismo akivaizdoje liudytojai, neskelbiami įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje generalinis prokuroras v. D. M. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-227/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-227/2008">3K-3-227/2008</a>; 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Valmeda“ v. UAB „F12“, bylos Nr. 3K-3-24/2012; kt.). Taigi nagrinėjamoje byloje teismas, priimdamas sprendimą už akių, atliko formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, iš esmės nenustatinėjo ir neanalizavo pareiškėjo nurodomų aplinkybių, t. y. kaip yra apšildomos ginčo patalpos, tiekiamas vanduo, ar nustačius atitinkamą naudojimosi patalpomis tvarką pareiškėjas turės galimybę naudotis komunaliniais patarnavimais, ar šalims skirtos naudotis lygiavertės patalpos, kokio dydžio servitutas yra būtinas ieškovui tinkamai naudotis jam priskirtomis patalpomis. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką nustatant servitutą svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas iš proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-527/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-527/2009">3K-3-527/2009</a>). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad kyla pagrįstų abejonių įsiteisėjusio ir apeliacine tvarka neperžiūrėto teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Byloje nustatytas teismo procesinio dokumento įteikimo pareiškėjui tvarkos pažeidimas pripažintinas esminiu ir kvalifikuotinas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaip pagrindas procesui atnaujinti, t. y. kaip aiški teisės normos (šiuo atveju – proceso) taikymo klaida.
Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės galutiniam šios bylos rezultatui.
Nurodytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindas panaikinti bylą nagrinėjusių teismų priimtas nutartis, atnaujinti procesą byloje ir perduoti ją nagrinėti pirmosios instancijos teismui nustatytas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 14,74 Lt tokių išlaidų. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).
Paduodamas kasacinį skundą pareiškėjas sumokėjo 288 Lt žyminį mokestį. Teisėjų kolegija nurodo, kad tokiu atveju, kai teismas atsisako atnaujinti procesą, skundžiant teismų nutartis instancine tvarka, žyminis mokestis nemokamas (CPK 80 straipsnio 2, 4 dalys), todėl paduodant kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 340 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Atnaujinti pareiškėjui P. Z. terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti.
Atnaujinti bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMzM5LTU2OC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1339-568/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1339-568/2012">2-1339-568/2012</a> (proceso Nr. 2-05-3-17668-2011-2) pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui P. Z. dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos ir servituto nustatymo procesą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui – Kauno apylinkės teismui.
Grąžinti I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 288 (du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis) Lt žyminio mokesčio, 2014 m. sausio 22 d. sumokėto AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 160 už kasatorių P. Z. (duomenys neskelbtini).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Rimvydas Norkus
Vincas Verseckas
