Teismingumo byla Nr. T-102-2014
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00453-2014-5
Procesinio sprendimo kategorija 94.5
(S)
NUTARTIS
2014 m. rugpjūčio 27 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Stasio Gagio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo prašymą išspręsti klausimą dėl rūšinio teismingumo byloje pagal ieškovų V. R. D., D. D., A. D., Z. M., Ž. M., K. G., P. G., A. P., A. D., V. D., R. K., D. G., uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės automobilių keliai“, B. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yMDUwLTYwMS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-2050-601/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-2050-601/2014">2-2050-601/2014</a>, kuria atsisakyta priimti ieškovų V. R. D., D. D., A. D., Z. M., Ž. M., K. G., P. G., A. P., A. D., V. D., R. K., D. G., UAB „Šilutės automobilių keliai“, B. G. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos banko, bei uždarajai akcinei bendrovei „Deloitte Lietuva“ dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
Ieškovai V. R. D., D. D., A. D., Z. M., Ž. M., K. G., P. G., A. P., A. D., V. D., R. K., D. G., UAB „Šilutės automobilių keliai“, B. G. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, prašydami priteisti ieškovų naudai 9 318 338,73 Lt solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos banko, ir UAB,,Deloitte Lietuva“ ieškovų patirtų nuostolių.
Ieškinyje nurodė, kad žala atsirado dėl Lietuvos banko ir UB,,Deloitte Lietuva“ veiksmų (neveikimo), t. y. Lietuvos bankas ir jo tarnautojai netinkamai ir aplaidžiai vykdė Ūkio banko priežiūrą – turėdamas pareigą prižiūrėti Ūkio banko veiksmus, turėdamas teises bei galimybes imtis atitinkamų priemonių, Lietuvos bankas nesukontroliavo (nesustabdė) Ūkio banko paskolų, kurių grąžinimas nebuvo tinkamai užtikrinamas, teikimo su banko akcininku susijusioms įmonėms. Priežiūros institucija laiku nesiėmė poveikio priemonių, kai kilo grėsmė saugiai ir patikimai banko veiklai, kai bankas nevykdė riziką ribojančių normatyvų (kapitalo pakankamumo normatyvo), kai jis pažeidinėjo įstatymus ir teisės aktus, dėl ko kilo grėsmė banko indėlininkų interesams. Ieškovų nuomone, Ūkio banko veiklą reikėjo stabdyti dar 2009 metų gale ar anksčiau, nes jau tuo metu jis neatitiko kapitalo pakankamumo ir likvidumo rodiklių. Nuostolius kildindami iš UAB,,Deloitte Lietuva“ veiksmų, ieškovai nurodė, kad Ūkio banko finansinės ataskaitas iki pat 2013 m. buvo audituojamos nepriklausomų auditorių kompanijos UAB „Deloitte Lietuva“, kaip tą numato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas. Teikdama išvadas, kad Ūkio banko finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai atspindėjo banko finansinę būklę atitinkamai 2003-2013 metais, audito įmonė grubiai pažeidė visas Finansų įstaigų įstatymo 44 straipsnio normas, nes jos išvados kardinaliai priešingos Lietuvos banko inspektavimo išvadoms. Dėl to audito kompanijai UAB „Deloitte Lietuva“ kyla atsakomybė ne tik dėl netinkamai atliktos pareigos, bet ir dėl ieškovų nuostolių atlyginimo, nes jeigu audito įmonė būtų tinkamai atlikusi auditą ir paskelbusi realią būklę atitinkančias išvadas, ieškovai nebūtų pasirašę su Ūkio banku indėlių ir kitų sutarčių, kurių pagrindu kilo nuostoliai.
Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų ieškinį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai kilusią žalą kildino iš Lietuvos banko ir UAB,,Deloitte Lietuva“ veiksmų (neveikimo). Pažymėjo, kad šioje byloje ginčas kilęs dėl pareigos prižiūrėti ir kontroliuoti bankų veiklą nevykdymu, klaidinančios informacijos skleidimu ir kt., taip pat pažeidžiant Bankų įstatymą, Finansų įstaigų įstatymą. Teismo vertinimu, nurodytos pareigos klausimas, kaip ir esminis byloje reikalavimas, iš esmės yra siejamas su Lietuvos banko veikla (veiksmais ar neveikimu), o reiškiamas reikalavimas atsakovui UAB,,Deloitte Lietuva“ galimai yra tik ieškovų siekis, perkelti bylos nagrinėjimą į bendrosios kompetencijos teismą. Teismas pažymėjo, kad ieškovai nepagrįstai prašomą priteisti žalą kildina iš abiejų atsakovų veiksmų (neveikimo) ir prašo taikyti solidariąją atsakomybę, nes tam nėra nei įstatyminio pagrindo, nei nurodytos tokios aplinkybės, iš kurių galima būtų kildinti solidariąją atsakomybę. Lietuvos banko, kaip bankų priežiūros ir kontrolės institucijos veiksmai (neveikimas), nėra ir negali būti priežastiniame ryšyje su audito įmonės veiksmais, nes teiktos audito įmonės 2010 m. – 2011 m. išvados, kurios savo turiniu visiškai neinformatyvios (už 2012 m. jų nėra), yra tik vieni iš daugelio dokumentų, kuriais gali remtis (arba nesiremti) Lietuvos bankas vykdydamas savo funkcijas bankų priežiūros srityje. Teismo nuomone, šioje byloje vyraujantis (dominuojantis) ginčo santykis yra administracinis teisinis santykis, nes, kaip nustatyta, tikrasis šalių ginčas ir reiškiamas reikalavimas byloje yra susijęs su centriniu viešojo administravimo funkcijas įgyvendinančiu subjektu Lietuvos banku. Minėtos aplinkybės teismui sudarė pagrindą pripažinti, kad ginčas teismingas administracinio teismo kompetencijai (Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis Nr. T-77/2013).
Atskiruoju skundu ieškovai prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį ir priimti ieškinį nagrinėti civiline tvarka Kauno apygardos teisme. Lietuvos apeliacinis teismas nutarė kreiptis į Specialią teisėjų kolegiją rūšinio teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo klausimams spręsti, prašant išnagrinėti klausimą, ar byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui ar administraciniam teismui. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje nurodo, kad ieškovai reiškia ieškinį atsakovams solidariai atlyginti žalą, padarytą Lietuvos banko veiksmais netinkamai vykdant pareigą kontroliuoti Ūkio banko veiklą, o UAB „Deloitte Lietuva“ (audito bendrovė) netinkamai atlikus Ūkio banko veiklos auditą. Ginčai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų nagrinėtini administraciniuose teismuose, o ginčai dėl žalos, atsiradusios dėl privačių asmenų neteisėtų veiksmų nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas padaręs išvadą, kad šioje byloje vyraujantis ginčo santykis yra būtent administracinis teisinis santykis, o reikalavimas atsakovui UAB „Deloitte Lietuva“ reiškiamas formaliai, siekiant nulemti bylos rūšinį teismingumą, nusprendė, kad ginčas teismingas administraciniam teismui. Teismas vadovavosi specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 6 d. nutartimi T-77/2013. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad specialiosios teisėjų kolegijos minėta nutartimi išspręstas bylos dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės institucijų ir kitų viešojo administravimo įgalinimus turinčių subjektų neteisėtų veiksmų vykdant viešosios teisės reglamentuojamą veiklą, teismingumas. Tuo tarpu šioje byloje atsakovas UAB „Deloitte Lietuva“ yra privatus subjektas ir administracinio teismo kompetencijai nepriskirtinos bylos dėl žalos, padarytos privačių subjektų veiksmais, atlyginimo. Taigi, apeliacinės instancijos teismui kilo abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo.
Specialioji teisėjų kolegija
konstatuoja:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Šioje byloje keliamas reikalavimas solidariai atlyginti žalą, padarytą Lietuvos banko veiksmais netinkamai vykdant pareigą kontroliuoti Ūkio banko veiklą, o UAB „Deloitte Lietuva“ (audito bendrovė) netinkamai atlikus Ūkio banko veiklos auditą.
Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir pagal bendrą taisyklę jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju reiškiamas reikalavimas valstybei dėl žalos atlyginimo grindžiamas valstybės institucijos – Lietuvos banko, neteisėtu veikimu ir neveikimu, t. y. pareigos prižiūrėti ir kontroliuoti bankų veiklą nevykdymu, taip pažeidžiant Bankų įstatymą bei Finansų įstaigų įstatymą. Šis reikalavimas dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų vykdant viešosios teisės reglamentuojama veiklą, patenka į CK 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį, todėl nagrinėtinas administraciniame teisme (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Taip pat šioje byloje reiškiamas reikalavimas UAB „Deloitte Lietuva“ (audito bendrovei) atlyginti žalą netinkamai atlikus Ūkio banko veiklos auditą. Kadangi atsakovas UAB „Deloitte Lietuva“ nėra viešojo administravimo subjektas, tad šis reikalavimas nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto sritį ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Kadangi aptariamu atveju reikalavimas solidariai atlyginti žalą kildinamas tiek iš viešojo administravimo subjekto viešojo administravimo srityje atliktų neteisėtų veiksmų, tiek iš privataus subjekto (juridinio asmens) neteisėtų veiksmų, tad keliamas ginčas mišrus. Pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (CPK 36 straipsnio 2 dalis). Specialioji teisėjų kolegija šioje byloje pripažįsta vyraujančiais administracinius teisinius santykius, nes pagrindinis byloje sprendžiamas klausimas yra dėl Lietuvos banko veiksmų bankų priežiūros ir kontrolės srityje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ginčas turi būti nagrinėtinas administraciniame teisme.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
n u t a r i a:
Byla teisminga administraciniam kompetencijos teismui.
Bylą pagal ieškovų V. R. D., D. D., A. D., Z. M., Ž. M., K. G., P. G., A. P., A. D., V. D., R. K., D. G., UAB „Šilutės automobilių keliai“, B. G. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos banko, bei uždarajai akcinei bendrovei „Deloitte Lietuva“ dėl žalos atlyginimo grąžinti Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti atskirąjį skundą.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
Sigita Rudėnaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas
Stasys Gagys
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėja
Birutė Janavičiūtė
Dainius Raižys
