Dėl 2014 m. birželio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 36VĮ-(14.36.2)-1057 2.4

Teismingumo byla Nr. T-103-2014

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25524-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 94.5

(S)

NUTARTIS

2014 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Stasio Gagio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti klausimą dėl rūšinio teismingumo byloje pagal ieškovės T. V. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl 2014 m. birželio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 36VĮ-(14.36.2)-1057 2.4. punkto panaikinimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Amber Grid“,

n u s t a t ė :

Ieškovės T. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 36VĮ-(14.36.2)-1057 2.4. punktą, kuriame nurodyta, kad nuostoliai dėl žemės servitutų nustatymo atlyginami, išmokant 3744 Lt dydžio vienkartinę kompensaciją žemės sklypo (kadastro Nr. 6807/0003:6), esančio (duomenys neskelbtini) savininkei T. V.. Ieškovė nesutinka su minėto įsakymo 2.4. punkte nustatytu nuostolių atlyginimo dydžiu ir vienkartiniu kompensacijos pobūdžiu.

Ieškinyje nurodoma, kad ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika. Ieškovė pažymi, kad metodika nustato tiek vienkartines, tiek periodines kompensacijas, mokamas už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu. Ginčijamu įsakymu nustatytas servitutas – nuolatinio pobūdžio. Ieškovės teigimu, iš įsakymo nėra aišku, kodėl apskaičiuota kompensacija vienkartinė, o ne periodinė. Kadangi įsakymu nustatytas servitutas nuolatinio pobūdžio, tai ir kompensacija turėtų būti periodinė, o ne vienkartinė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją rūšinio teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo klausimams spręsti, prašant išnagrinėti klausimą, ar byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui ar administraciniam teismui. Teismas nutartyje nurodo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies punkte nustatyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Nagrinėjamoje byloje prašoma panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo įsakymo punktą, kuriame nustatytas kompensacijos dydis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis bei ABTĮ 21 straipsnio 2 dalis nustato, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Teismas pažymi, kad ieškovė ginčija administracinio teisės akto dalį, kuria numatytas kompensacijos dydis už nustatytą servitutą per ieškovės žemės sklypą. Pagal ieškinio reikalavimą teismas turėtų spręsti administracinio teisės akto dalies teisėtumą, todėl iškilo abejonės, ar šis ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Šioje byloje ginčijamas viešojo administravimo subjekto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo įsakymo punktas dėl nuostolių atlyginimo dydžio ir vienkartinio kompensacijos pobūdžio už nustatytus žemės servitutus.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo įsakymu vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 23 straipsniu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 7 dalimi, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289, Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytų žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541, bei atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos į Vyriausybės 2013 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. 1195 „Dėl Magistralinio dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai projekto pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu", Magistralinio dujotiekio į Klaipėda-Kuršėnai specialiojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1-158 sprendinius, AB „Amber Grid" 2014 m. birželio 12 d, gautą prašymą Nr. 7-221-1040 ir veikdamas pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įgaliojimą Nr. lĮ-(l,9)-276 „Dėl teritorijų planavimo į dokumentų rengimo ir tvirtinimo, planavimo sąlygų išdavimo, sprendimų priėmimo ir duomenų įteikimo nustatė privačios žemės sklypui nuosavybės teise priklausančiam ieškovei T. V. žemės servitutus.

Kadangi ginčas kyla dėl administracinio akto, todėl toks reikalavimas laikytinas administracinio pobūdžio ir teismingas administraciniam teismui. Pažymėtina, kad ginčas dėl kompensacijos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu kilęs tarp ieškovės ir viešojo administravimo subjekto, kuris ir nustatė kompensacijos rūšį bei dydį (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 7 d. nutartį T-259-2012, priimtą byloje T. G. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a:

Bylą pagal ieškovės T. V. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl 2014 m. birželio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 36VĮ-(14.36.2)-1057 2.4. punkto panaikinimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Amber Grid“, perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas

Stasys Gagys

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėja

Birutė Janavičiūtė

Dainius Raižys