Baudžiamoji byla Nr. 2K-71-628/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22744-2020-6
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.22.1.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Ž. gynėjo advokato Algirdo Misevičiaus kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 7 d. nutarties.
Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nuosprendžiu V. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu dvejiems metams, uždraudžiant įsigyti ir laikyti šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis kolekcionavimo tikslais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, dviejų vamzdžių vienašūvis 12 kalibro B kategorijos šaunamasis ginklas Nr. 113408, skirtas šaudyti 12 kalibro medžiokliniais šoviniais, ir pramoninės gamybos A kategorijos 23 mm kalibro (23 x 115 mm) „Nr-23“ modelio automatinė patranka Nr. 20-198 konfiskuoti ir perduoti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 7 d. nutartimi nuteistojo V. Ž. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. V. Ž. nuteistas už tai, kad nuo 2003 m. iki 2020 m. gegužės 30 d., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo, parsigabeno ir savo darbo vietoje Kelmės r., (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. birželio 16 d. laikė pramoninės gamybos lygiavamzdį dviejų vamzdžių vienašūvį 12 kalibro B kategorijos šaunamąjį ginklą Nr. 113408, skirtą šaudyti 12 kalibro medžiokliniais šoviniais; pramoninės gamybos A kategorijos 23 mm kalibro (23 x 115 mm) „Nr-23“ modelio automatinę patranką Nr. 20-198; pramoninės gamybos „F-1“ tipo skeveldrinę rankinę granatą su 25 g didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos trotilo užtaisu; pramoninės gamybos A kategorijai priskirtiniems šaunamiesiems ginklams šaudyti šovinio tūtą su 2,230 kg masės nedidelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos parako užtaisu, kol kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistojo V. Ž. gynėjas advokatas A. Misevičius prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Bylą nagrinėję teismai, pripažindami V. Ž. kaltu pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą, be to, visiškai nenagrinėjo nuteistojo kaltės klausimo.
2.2. Nuteistojo V. Ž. pomėgis – įvairių daiktų paieška metalo detektoriumi, pasaulinių karų palikimo, be kita ko, tankų vikšrų bei panaudotų įvairių rūšių užtaisų kolekcionavimas. Įgyvendinant 2021 m. kovo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2021/555 dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės, buvo atlikti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – GŠKĮ) pakeitimai ir šio įstatymo 38 straipsnyje įtvirtinta, kad kolekcininkai gali kolekcionuoti: 1) šaunamuosius ginklus, jų šaudmenis, perdirbtus taip, kad jų nebūtų galima panaudoti pagal paskirtį, taip pat jų dalis; 2) senovinius ginklus ir šaudmenis; 3) nešaunamuosius ginklus; 4) visiškai netinkamus naudoti ginklus. GŠKĮ taip pat apibrėžia, kad ginklų, šaudmenų, tūtelių ar kulkų kolekcija – ginklų, šaudmenų ir (ar) jų dalių, turinčių istorinę, kultūrinę, kriminalistinę ar pažintinę vertę, rinkinys; o kolekcininkas – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ar jos įgaliotos įstaigos pripažintas fizinis, juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, istoriniais, kultūriniais, moksliniais, techniniais, švietimo ar paveldo išsaugojimo tikslais renkantys šaunamuosius ginklus, jų šaudmenis, perdirbtus taip, kad jų nebūtų galima panaudoti pagal paskirtį, taip pat jų dalis, senovinius ginklus ir šaudmenis, nešaunamuosius ginklus ir visiškai netinkamus naudoti ginklus. Taigi Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai suteikia teisę tiek kolekcionuoti, tiek būti kolekcininku. Kasatorius, akcentuodamas galiojančio teisinio reglamentavimo spragas, nurodo, kad V. Ž. neturi kolekcininko statuso ne todėl, kad jo negavo, o dėl to, kad jis tiesiog nėra suteikiamas. Šiuo metu Lietuvos Respublikoje apskritai niekas, net ir muziejai negali turėti tokio statuso, kadangi poįstatyminiai teisės aktai nėra tinkamai sutvarkyti. Todėl GŠKĮ 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas, įtvirtinantis teisę kolekcionuoti bet kurios kategorijos ginklus, jei jie visiškai netinkami naudoti, V. Ž. turi būti taikomas tiesiogiai.
2.3. V. Ž. kolekcijos tikslais turėjo A kategorijos 23 mm kalibro „Nr-23“ modelio automatinę patranką Nr. 20-198. Iš 2021 m. balandžio 2 d. specialisto išvados matyti, kad ši patranka yra netinkama naudoti pagal paskirtį – šaudyti. Be to, tokia patranka galėtų būti naudojama tik primontuota prie karinio lėktuvo, panaudojus papildomas dalis, turint tam šovinių. Taigi, esant specialisto išvadai dėl minėtos patrankos naudojimo netinkamumo, ji yra tinkamas kolekcionavimo objektas. Tokių ar panašių ginklų yra daugelyje muziejų bei viešųjų vietų. Be to, įstatymo formuluotė nurodo, kad ginklas turi būti netinkamas naudoti, ir neapibrėžia, ar jis turi būti specialiai deaktyvuotas. Atsižvelgiant į tai, V. Ž. dėl disponavimo automatine patranka nuteistas nepagrįstai.
2.4. V. Ž. buvo nepagrįstai nuteistas ir už neteisėtą įgijimą ir laikymą pramoninės gamybos „F-1“ tipo skeveldrinės rankinės granatos su 25 g didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos trotilo užtaisu ir pramoninės gamybos A kategorijai priskirtiems šaunamiesiems ginklams šaudyti šovinio tūtos su 2,230 kg masės nedidelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos – parako užtaisu. Nors dėl šių objektų specialistai taip pat atliko tyrimą, tačiau V. Ž. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nuosekliai nurodė, kad minėti sprogmenys po žeme buvo apytiksliai nuo 1944 metų, kad po tiek laiko ir tokiomis sąlygomis sprogmenys yra praradę savo kokybinius parametrus ir apskritai negalėtų būti panaudoti pagal tiesioginę paskirtį. Vis dėlto tyrimą atlikę specialistai dėl nesuprantamų priežasčių sunaikino tiek paraką, tiek trotilą, nepalikę šių medžiagų pavyzdžių. Tokie veiksmai užkirto kelią nuteistajam gintis, teikti prašymus dėl ekspertizės, kurios metu būtų įvertintos kokybinės parako ir trotilo savybės. Dėl šiurkščių specialistų klaidų ir vienašališkai priimtų nepagrįstų sprendimų sunaikinti visą tiriamąją medžiagą V. Ž. prarado galimybę įrodyti, kad rastos medžiagos apskritai nebebuvo pavojingos. Taigi, nesant galimybės atlikti byloje ekspertizės, negalima konstatuoti, kad parakas ir trotilas atitiko kokybines tokių medžiagų savybes ir buvo objektyviai pavojingi. Be to, specialisto išvadoje nėra jokių aiškių duomenų apie atliktus parako bandymus, nors tokius bandymus specialistas žodžiu nurodė neva atlikęs. Nesant tokių duomenų specialisto išvadoje, nėra ir pagrindo konstatuoti, kad toks tyrimas buvo atliktas. Kasatorius pažymi ir tai, kad V. Ž. nebuvo grąžinti ir kiti paimti daiktai, kurie nebuvo pripažinti pavojingais ar ginklais, todėl nesuprantama, kokiu teisiniu pagrindu buvo nusavinta nuteistojo nuosavybė. Šie klausimai teismų procesiniuose sprendimuose apskritai nebuvo nagrinėjami ir aptarti.
2.5. Teismai neįvertino objektyvios rastų daiktų būklės ir nukrypo nuo teisminio precedento – Lietuvos apeliacinio teismo nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-76/2008, kurioje teismas konstatavo, kad kaltinamojo padaryta veika nekėlė pavojaus nei asmens, nei visuomenės, nei valstybės saugumui, nes rastų įtaisų negalima laikyti šaunamaisiais ginklais baudžiamosios teisės ir kriminalistikos mokslo prasme, kadangi jie buvo neveikiantys, sugadinti, šaudyti netinkami, taigi nekėlė ir negalėjo kelti grėsmės visuomenės saugumui, todėl jo veikoje nėra šio nusikaltimo objekto. Šioje byloje nei pas V. Ž. rasta patranka, nei šovinio tūta, nei granatos elementai negalėjo būti panaudoti pagal paskirtį, šaudyti, būti susprogdinti ar pan. dėl esminių jų dalių trūkumų, t. y. šie ginklai, užtaisai buvo nevisaverčiai. Tai akivaizdžiai matyti ir iš nuotraukų, jų būklės, pagaminimo laiko ir buvimo sąlygų. Granatos korpusas buvo be sudedamųjų dalių, be sprogdiklio ir pan., tūta buvo be sviedinio, abu objektai buvo aplipę žemėmis. Iš viso tyrimui buvo pateikta net 50 tūtų, tačiau tik viena iš jų buvo su paraku. Teismai visiškai nenagrinėjo ir nepasisakė dėl tų argumentų, kad V. Ž. nežinojo ir nesuvokė, jog granatos korpuse laiko 25 g trotilo, o tūtos dalyje po žemių sluoksniu yra likusio parako. Kasatorius pažymi, kad radęs pavojingus daiktus V. Ž. ne kartą kvietė išminuotojus. Šiuo atveju išminuotojai rastos ginčo tūtos neidentifikavo kaip pavojingos, todėl V. Ž. paėmė ją su savimi kaip kolekcijos dalį. Tais atvejais, kai asmuo nesuvokia ir nežino, kad disponuoja draudžiamais daiktais, baudžiamoji atsakomybė jam nekyla nesant kaltės.
2.6. Išteisinus V. Ž. dėl disponavimo patranka, trotilu ir paraku, jo veika perkvalifikuotina į BK 253 straipsnio 1 dalį, nes jis neteisėtai disponavo tik netvarkingu medžiokliniu lygiavamzdžiu šautuvu. Atsižvelgiant į tai, gali būti tenkinamas ir byloje esantis prašymas dėl V. Ž. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl byla turėtų būti perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arvydas Kuzminskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Dalis kasaciniame skunde dėstomų argumentų skirta teismų nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms paneigti ir įrodymų, kurių pagrindu V. Ž. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, vertinimui kitaip, nei tai darė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Tačiau tokie kasacinio skundo teiginiai, kuriais siekiama pakartotinio įrodymų vertinimo, jų pagrindu – kitokių teismo išvadų dėl nuteistojo kaltumo, nėra šios kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje surinktais įrodymais, juos tinkamai įvertino ir nuosprendyje išdėstė motyvus, kuriais remiantis V. Ž. padaryta nusikalstama veika buvo teisingai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje esantys įrodymai papildo vienas kitą ir neabejotinai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog V. Ž. nustatytomis aplinkybėmis atliko nusikalstamus veiksmus, kurie atitinka jam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Pagrindinių įrodymų vertinimo taisyklių, nurodytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, šioje byloje teismai nepažeidė.
3.2. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai neišnagrinėjo visų apeliaciniame skunde keltų klausimų. Vien tai, kad teismas ne taip, kaip tikėjosi nuteistasis ar jo gynėjas, išnagrinėjo apeliacinį skundą, nesudaro pagrindo teigti, kad nebuvo atsakyta į visus apeliaciniame skunde keltus klausimus. Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimų nepažeidė, priimtoje nutartyje į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakė ir motyvuotai paaiškino, kodėl skundas yra atmetamas.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo V. Ž. gynėjo advokato A. Misevičiaus kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 253 straipsnio 2 dalies taikymo
5. Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Šiame BK straipsnyje nustatyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo. Šio nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių apyvartos įstatymu įtvirtintą reguliavimą bei kontrolės priemones nustato GŠKĮ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM0LTg5NS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-234-895/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-234-895/2019">2K-234-895/2019</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY0LTY4OS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-164-689/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-164-689/2021">2K-164-689/2021</a>).
6. V. Ž. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo, parsigabeno ir savo darbo vietoje laikė pramoninės gamybos lygiavamzdį dviejų vamzdžių vienašūvį 12 kalibro B kategorijos šaunamąjį ginklą Nr. 113408, skirtą šaudyti 12 kalibro medžiokliniais šoviniais; pramoninės gamybos A kategorijos 23 mm kalibro „Nr-23“ modelio automatinę patranką Nr. 20-198; pramoninės gamybos „F-1“ tipo skeveldrinę rankinę granatą su 25 g didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos trotilo užtaisu ir pramoninės gamybos A kategorijai priskirtiniems šaunamiesiems ginklams šaudyti šovinio tūtą su 2,230 kg masės nedidelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos parako užtaisu.
7. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad V. Ž. neteisėtai disponavo pramoninės gamybos lygiavamzdžiu B kategorijos šaunamuoju ginklu. Tačiau kasatorius, nesutikdamas su nuteistojo veikos kvalifikavimu pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, kasaciniame skunde nurodo, kad nuteistojo veikoje nėra visų būtinųjų šio nusikaltimo sudėties požymių, nes pas nuteistąjį rastos tiek pramoninės gamybos A kategorijos automatinė patranka, pramoninės gamybos „F-1“ tipo skeveldrinė rankinė granata, pramoninės gamybos šovinio tūta, tiek ir granatoje esanti didelės sprogstamosios galios sprogstamoji medžiaga trotilas (25 g) bei šovinio tūtoje esanti nedidelės sprogstamosios galios sprogstamoji medžiaga parakas (2,230 kg) nėra nusikaltimo, nustatyto BK 253 straipsnyje, dalykas, nes yra netinkamos naudoti pagal paskirtį, t. y. šaudyti ar būti susprogdintos. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad šie argumentai yra nepagrįsti, prieštarauja bylos medžiagai ir skundžiamų teismų sprendimų turiniui.
8. GŠKĮ 2 straipsnio 65 punkte nustatyta, kad šaunamasis ginklas – ginklas, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga per vamzdį paleidžiamos kulkos, sviediniai arba kenksmingosios, dirginančiosios ar kitos dujinės veikliosios medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti arba duodamas garso ar šviesos signalas. Šaunamaisiais ginklais šiame įstatyme laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys. 66 punkte įtvirtinta šaunamojo ginklo dalies sąvoka – tai šaunamojo ginklo sudėtinis elementas, būtinas tam, kad šaunamasis ginklas veiktų, įskaitant pistoleto (revolverio) rėmą, jo ir pagrindinių šaunamojo ginklo dalių pusgaminius. Vamzdis, rėmas, uoksas, įskaitant viršutinį ir apatinį uoksus, būgnelis, spyna (užraktas), spynos (užrakto) rėmas, šovinio lizdas (kai jis yra atskira dalis) ir į šaunamojo ginklo vamzdį įdedamas įdėklas (mažesnio kalibro vamzdis) priskiriami prie pagrindinių šaunamojo ginklo dalių.
9. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra nurodyta, kad šaunamojo ginklo (jo pagrindinių dalių) tinkamumas naudoti pagal tiesioginę paskirtį – taip pat šaudyti (sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga per vamzdį paleisti kulkas, sviedinius arba kenksmingąsias, dirginamąsias medžiagas) – yra būtinasis nusikaltimo, įtvirtinto BK 253 straipsnyje, sudėties požymis. Tuo atveju, kai disponuojama netinkamu naudoti šaunamuoju ginklu, nekeliamas pavojus BK 253 straipsnyje nurodyto nusikaltimo objektui – visuomenės saugumui. Taigi kaltininko veiką kvalifikuojant pagal BK 253 straipsnį šaunamojo ginklo, kuriuo buvo neteisėtai disponuojama, tinkamumas naudoti turi būti nustatytas taip, kad dėl šios aplinkybės nekiltų pagrįstų abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY0LTY4OS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-164-689/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-164-689/2021">2K-164-689/2021</a>). Pažymėtina, kad reikalavimai, susiję su šaunamojo ginklo tinkamumo naudoti pagal tiesioginę paskirtį nustatymu, analogiškai taikytini ir sprogmenims bei sprogstamosioms medžiagoms.
10. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šioje byloje buvo atliktas specialus tyrimas, kurio metu buvo ištirtos per kratą V. Ž. darbo vietoje rastos ir paimtos pirmiau nurodytos automatinė patranka, rankinė granata bei šovinio tūta ir surašyta Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. balandžio 2 d. specialisto išvada. Specialisto išvadoje konstatuota, kad tyrimui pateikta pramoninės gamybos „F-1“ tipo skeveldrinė rankinė granata sprogdinti netinkama dėl nepilno sprogstamosios medžiagos užtaiso. Tačiau šioje granatoje esanti sprogstamoji medžiaga trotilas (25 g) sprogdinti yra tinkama. Teisme apklaustas minėtą specialisto išvadą pateikęs specialistas V. Bernotas savo išvadą patvirtino ir papildomai paaiškino, kad net ir su nepilnu trotilo užtaisu granatos sprogimas, nors ir nevisavertis, vis dėlto galėtų įvykti. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad tyrimui pateiktos šovinių tūtos yra pramoninės gamybos A kategorijai priskirtiniems šaunamiesiems ginklams skirtų įvairių rūšių ir kalibrų iššautų šaudmenų dalys, netinkamos naudoti pagal paskirtį dėl konstrukcijos pažeidimų. Tačiau vienoje šovinio tūtoje rasta sprogstamoji medžiaga parakas (2,230 kg) yra tinkama naudoti kaip sprogstamoji medžiaga, gaminant savadarbį sprogmenį, arba kaip komponentas, gaminant savadarbę sprogstamąją medžiagą. Dėl tyrimui pateiktos pas V. Ž. rastos automatinės patrankos specialisto išvadoje pasisakyta, kad ši patranka šaudyti netinkama dėl ne visos komplektacijos, t. y. nėra elektra valdomo šūvio paleidimo, stabdymo mazgo ir pneumatinės užvedimo sistemos. Tačiau visos patrankos dalys yra tinkamos naudoti, o mazgai veikia ir visiškai sąveikauja tarpusavyje. Specialistas V. Bernotas teisme taip pat patvirtino, kad pagrindinės patrankos dalys yra tinkamos naudoti, ir paaiškino, kad pridėjus trūkstamas dalis šis šaunamasis ginklas galėtų būti panaudotas pagal paskirtį. Taigi, minėtas specialistas patvirtino tiek rastų sprogstamųjų medžiagų – trotilo ir parako, tiek ir automatinės patrankos (jos pagrindinių dalių) tinkamumą naudoti.
11. Kasaciniame skunde nesutinkant su V. Ž. nuteisimu dėl neteisėto disponavimo pramoninės gamybos A kategorijos automatine patranka pateikiamas savas, selektyvus minėtos specialisto išvados dalies vertinimas, kuris yra atsietas nuo specialisto išvados visumos bei šią išvadą pateikusio specialisto V. Bernoto paaiškinimų ir nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą, negu padarė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, dėl pas nuteistąjį rastos automatinės patrankos tinkamumo naudoti. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal veikos padarymo ir šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą kolekcininkai gali kolekcionuoti tik šaunamuosius ginklus, jų šaudmenis, perdirbtus taip, kad jų nebūtų galima panaudoti pagal paskirtį, taip pat jų dalis; senovinius ginklus ir šaudmenis; nešaunamuosius ginklus; visiškai netinkamus naudoti ginklus (GŠKĮ 38 straipsnio 1 dalis). Taigi šioje byloje patikimai nustačius, kad V. Ž. laikytos pramoninės gamybos A kategorijos automatinės patrankos pagrindinės dalys yra tinkamos naudoti, o pridėjus trūkstamas nesudėtingas dalis šis šaunamasis ginklas galėtų būti panaudotas pagal paskirtį, t. y. šaudyti, neturi reikšmės kasatoriaus argumentai dėl nuteistojo kaip kolekcininko statuso ir su tokio statuso suteikimu susijusių teisinio reglamentavimo spragų.
12. Kasatorius taip pat akcentuoja tai, kad dėl tyrimą atlikusių specialistų sprendimo sunaikinti visą tiriamąją medžiagą nėra galimybės atlikti ekspertizę ir neginčijamai nustatyti, ar rankinėje granatoje rasta sprogstamoji medžiaga trotilas bei šovinio tūtoje rasta sprogstamoji medžiaga parakas atitiko kokybines tokių medžiagų savybes ir buvo objektyviai pavojingos. Tačiau iš specialisto V. Bernoto paaiškinimų teisme matyti, kad nors tiriamos medžiagos fiziškai buvo sunaudotos, šių medžiagų spektrai yra užrašyti ir saugomi archyve, todėl būtų galimybė juos pateikti pakartotinei analizei. Pažymėtina, kad gynyba bylos nagrinėjimo teisme metu atlikti tokio tyrimo neprašė. Kita vertus, bylą išnagrinėjusiems abiejų instancijų teismams nekilo jokių abejonių dėl 2021 m. balandžio 2 d. specialisto išvadą pateikusių specialistų V. Bernoto ir E. Jankausko kvalifikacijos, atlikto tyrimo metu naudotų metodų bei jų išvadų pagrįstumo. Antai apeliacinės instancijos teismas nustatė ir skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodė, kad specialistai, ištyrę pas V. Ž. rastus daiktus, granatoje esantį trotilą ir šovinio tūtoje esantį paraką identifikavo tiksliai, atlikdami dujų chromatografijos – masių spektrometrijos tyrimą (šiuo metodu sudėtinguose mišiniuose esantys individualūs komponentai atskiriami, identifikuojami ir kiekybiškai bei kokybiškai įvertinami, nustatomas jų tinkamumas naudoti). Rastos sprogstamosios medžiagos tyrimo metu buvo ne tik analizuojamos, tiriama jų cheminė sudėtis, bet ir buvo atliekami eksperimentai, tiriamos jų savybės (degimo spalva, greitis, intensyvumas ir pan.). Taigi byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma leido teismams padaryti abejonių nekeliančią išvadą dėl rankinėje granatoje rastos sprogstamosios medžiagos trotilo bei šovinio tūtoje rastos sprogstamosios medžiagos parako tinkamumo naudoti pagal paskirtį.
13. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nepažeisdami BPK nuostatų, išsamiai išnagrinėję ir įvertinę 2021 m. balandžio 2 d. specialisto išvadą tiek atskirai, tiek ir kartu su specialistų paaiškinimais teisme bei kita bylos medžiaga, padarė pagrįstą išvadą, kad V. Ž. laikytas A kategorijos šaunamasis ginklas – pramoninės gamybos automatinė patranka ir nuteistojo laikytoje „F-1“ tipo skeveldrinėje rankinėje granatoje esanti didelės sprogstamosios galios sprogstamoji medžiaga trotilas (25 g) bei šovinio tūtoje esanti nedidelės sprogstamosios galios sprogstamoji medžiaga parakas (2,230 kg) yra pripažintini BK 253 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos dalyku.
14. Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes abiejų instancijų teismai pagrįstai konstatavo, jog V. Ž. veikoje yra būtinieji BK 253 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, t. y. nusikaltimo dalykas (tinkami naudoti pagal paskirtį šaunamieji ginklai (jų pagrindinės dalys) ir sprogstamosios medžiagos) ir objektyvusis nusikalstamos veikos požymis – neteisėtas ginklų ir sprogstamųjų medžiagų laikymas (neturint leidimo). Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų įgijimo, laikymo pradžios momento (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-153-942/2016, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM4LTY5OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-238-699/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-238-699/2016">2K-238-699/2016</a>, 2K-186-689/2020).???
15. Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad V. Ž. veikoje nėra BK 253 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektyviojo požymio – kaltės, nes nuteistasis nežinojo ir nesuprato, kad jo laikytoje „F-1“ tipo skeveldrinėje rankinėje granatoje yra didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos trotilo (25 g), o šovinio tūtoje yra nedidelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos parako (2,230 kg). Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Dėl iš esmės analogiškų argumentų, kad nuteistasis nesuprato neteisėtai laikantis sprogstamąsias medžiagas, apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pasisakė skundžiamos nutarties 20 punkte.
16. Pažymėtina, kad BK 253 straipsnyje nurodytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, laiko šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM4LTY5OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-238-699/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-238-699/2016">2K-238-699/2016</a>, 2K-202-303/2017, 2K-77-489/2022).??? Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė savo neveikimo pobūdį, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir pan., bet tiriant ir įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-202/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-202/2014">2K-202/2014</a>, 2K-7-386-746/2015, 2K-202-303/2017, 2K-201-1073/2018).
17. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, V. Ž. veikoje kaltė – tiesioginė tyčia – nustatyta ir skundžiamuose teismų sprendimuose tinkamai atskleista. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties, šis teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad V. Ž., kaip pats nurodė, domisi karo istorija, nagrinėja rastus daiktus, pats gali nustatyti šovinių ir šaudmenų galingumą, skiria jų kalibrus, markes, pavojingumo lygį, taigi neabejotinai turi specialiųjų žinių apie šaunamuosius ginklus (jų dalis), šaudmenis, sprogmenis ir sprogstamąsias medžiagas. Byloje nustatyta, kad V. Ž. laikytoje rankinėje granatoje buvo rasta 25 g (iš galimų 60 g) trotilo, o šovinio tūtoje buvo rasta net 2,230 kg parako. Specialistas V. Bernotas paaiškino, kad, atliekant šovinio tūtos tyrimą, vizualiai matėsi, jog tūta yra užpildyta parako šiaudeliais. Be to, svorio skirtumą tarp tuščios ir užpildytos parako užtaisu tūtos galima pajusti paėmus minėtą šovinio tūtą į rankas. Kasatoriaus teiginiai, kad nuteistojo iškviesti išminuotojai rastos šovinio tūtos neidentifikavo kaip pavojingos, todėl nuteistasis ją paėmė su savimi, nepagrįsti. Nuteistojo versija, kad jis manė, jog rankinėje granatoje yra smėlio likučių, paneigta specialisto V. Bernoto paaiškinimais, kad tyrimui pateiktoje „F-1“ tipo granatoje buvo ne smėlis, o standartinė, įprasta tokio tipo granatoms biri trotilo forma. Ištyrus granatą buvo nustatyta, kad dalis joje esančio trotilo yra tikslingai pašalinta mechaniškai pažeidus sprogdiklio lizdo apsauginį įdėklą. Nustatyti, kada tai buvo padaryta, nėra galimybės. Taigi apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis turėjo pakankamai žinių suprasti ir suprato pavojingumą, kurį sukelia ar gali sukelti jo laikomi šaunamieji ginklai bei sprogstamosios medžiagos. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti situaciją. Pagal byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad nuteistasis suprato, jog neturėdamas leidimo laiko kaltinime nurodytas sprogstamąsias medžiagas bei šaunamuosius ginklus, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai tyčios nuteistojo veikoje buvimo nepaneigia.
18. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo V. Ž. veikoje nustatyti visi tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, nurodytos BK 253 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai.
19. Kasaciniame skunde taip pat pažymima, kad dalis iš nuteistojo paimtų daiktų nebuvo pripažinti pavojingais, tačiau nuteistajam nebuvo grąžinti. Šie argumentai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, todėl paliekami nenagrinėti.
20. Darytina bendra išvada, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepadarė esminių BPK pažeidimų, todėl keisti ar naikinti skundžiamus teismų sprendimus nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo V. Ž. gynėjo advokato Algirdo Misevičiaus kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Artūras Ridikas
Algimantas Valantinas
Sigita Jokimaitė