Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-13-719/2023
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01783-2021-6
Procesinio sprendimo kategorija 9.37
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Valantino ir Artūro Ridiko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos J. V. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. J. V. Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. MD-KM00-ANR-N-287-2021 nubausta 900 Eur dydžio bauda už tai, kad:
1.1. 2021 m. balandžio 29 d. 9.27 val., būdama muitinės tarpininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė, atstovaudama gavėjui T. S., Kauno teritorinės muitinės Kauno oro uosto postui pateikė muitinės importo deklaraciją (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta: prekės – stalo peiliai su nejudama geležte, žirklės – sekatoriai komplekte, galandimo akmenys, tirpalas rūdims valyti, geometrinių matavimų įrankis kampams matuoti, sodo batai su batviršiais iš kaučiuko, drožyklos kaltų komplektas, dėklas sekatoriui; prekių gavėjas – T. S.; prekių pateikimo įstaiga – Kauno teritorinės muitinės Oro uosto postas LTKA 1000; prekių buvimo vieta (importo deklaracijos (duomenys neskelbtini) 30 langelis) – (duomenys neskelbtini) (t. y. UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., transporto priemonė – „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Tačiau muitinės pareigūnas, nuvykęs patikrinti prekių į nurodytą deklaracijoje prekių pateikimo vietą ((duomenys neskelbtini), Kauno r. sav.), transporto priemonės su prekėmis nerado (patikrinimo aktas (duomenys neskelbtini));
1.2. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. IB-1001 „Dėl automatinio importo ir eksporto (reeksporto) deklaracijų priėmimo ir apdorojimo“ (toliau – Įsakymas) 1.1.1 papunktyje nustatyta, kad automatiškai priimamos ir apdorojamos importo standartinės (A tipas) deklaracijos (išskyrus tranzitą), laikant, kad deklaracijos pateikiamos kartu su prekėmis. J. V., pateikdama A tipo importo deklaraciją (duomenys neskelbtini) (2021m. balandžio 29 d. 9.27 val.) ir nevykdydama pareigos pateikti arba užtikrinti, kad deklaruotos prekės būtų pateiktos deklaracijoje nurodytai prekių pateikimo įstaigai – Kauno teritorinės muitinės Oro uosto postui LTKA 1000, prekių buvimo vieta (importo deklaracijos (duomenys neskelbtini) 30 langelis) – (duomenys neskelbtini) (UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav.), pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 5 straipsnio 8 punktą, 170 straipsnio 1 dalį, 172 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nesilaikė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas, SMK), 15 straipsnio 2 dalies a, c punktų, taip padarė administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 211 straipsnio 1 dalyje.
2. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutarimu pareiškėjos J. V. atstovo E. Vinckaus skundas tenkintas: Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. MD-KM00-ANR_N-287-2021 panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena J. V. nutraukta.
3. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. kovo 3 d. nutarimu
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. kovo 31 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos J. V. atstovo advokato E. Vinckaus prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutarimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutarimą. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė objektyviuosius ir subjektyviuosius ANK 211 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmenų atsakomybę už muitinės formalumų atlikimo tvarkos pažeidimą, ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (ANK 567 straipsnis). Nagrinėjama byla yra išskirtinė ir unikali teisinės problemos požiūriu, kadangi J. V. veiksmai (duomenų apie prekės buvimo vietą pateikimas importo deklaracijoje) buvo kvalifikuoti kaip prekių deklaravimo tvarkos pažeidimas, tačiau administracinėn atsakomybėn ji patraukta už muitinės formalumų atlikimo tvarkos pažeidimą. Atsakomybė už prekių deklaravimo tvarkos pažeidimą nustatyta ne ANK 211 straipsnyje, bet ANK 212 straipsnyje. Taigi, esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad J. V. apskritai negalėjo būti patraukta atsakomybėn už tariamą prekių deklaravimo tvarkos pažeidimą pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį. Be to, apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą dar ir dėl to, kad savarankiškai pakeitė kaltinimą ir nutarimą grindė blanketinėmis teisės normomis (Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. 1B-1001 „Dėl automatinio importo ir eksporto (reeksporto) deklaracijų priėmimo ir apdorojimo“ nuostatomis), kurios nebuvo nurodytos Kauno teritorinės muitinės 2021 m. lapkričio 4 d. nutarime ir kurių pažeidimu J. V. nebuvo kaltinama.
5.2. Keliama teisės taikymo problema lemia poreikį Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pasisakyti, ar: 1) galima konstatavus prekių deklaravimo tvarkos pažeidimą (ANK 212 straipsnis), asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už muitinės formalumų atlikimo tvarkos pažeidimą pagal ANK 211 straipsnį; 2) ar galima reikalauti iš asmens elgesio, kuris nėra aiškiai reglamentuotas teisės aktų nuostatomis. Juo labiau kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai skirtingi.
5.3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad neva muitinės formalumų atlikimo tvarka nustatyta minėto įsakymo 1.1.1 punkte bei Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnyje ir 172 straipsnio 1 dalyje. Toks netinkamas ANK 211 straipsnio nuostatų aiškinimas ir taikymas turi esminę reikšmę, nes ateityje formuosis klaidinga praktika, kai, minėtose normose nesant nustatytos nei muitinės formalumų atlikimo tvarkos, nei prekių deklaravimo tvarkos, asmenys dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių bus traukiami administracinėn atsakomybėn. Nei Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnyje, nei 172 straipsnio 1 dalyje, nei Įsakymo 1.1.1 papunktyje nėra nustatyta nei prekių deklaravimo tvarka, nei muitinės formalumų atlikimo tvarka. Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnis apibrėžia tik subjektą, kuriam gali būti taikoma atsakomybė, tačiau pačios muitinės formalumų ar prekių deklaravimo tvarkos ši norma nenustato, todėl ir atsakomybė už nenustatytos tvarkos pažeidimą negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTQ4LTUxMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-48-511/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-48-511/2019">2AT-48-511/2019</a> ir 2AT-8-895/2020). Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymas išimtinai skirtas pačiai muitinei ir šiuo įsakymu Muitinės departamento generalinis direktorius nustatė ne muitinės formalumų atlikimo tvarką, kurios reikalavimų privalo laikytis deklarantai, bet Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos (MDAS) 3.16.000 versijos taikymo tvarką (Įsakymo 1 punktas). Įsakymo 1.1 punktas nustato, kad automatiškai priimamos ir apdorojamos tik tokios deklaracijos, jeigu jos pateiktos laikantis nustatytų reikalavimų, t. y. standartinės A tipo deklaracijos. Įvertinus minėto įsakymo 1.1.1 papunkčio turinį, akivaizdu, kad jis yra skirtas pačiai muitinei dėl muitinės deklaracijų priėmimo.
5.4. Taip pat Įsakymo 1.1.1 papunktyje nėra nustatytas draudimas patikslinti prekių buvimo vietą, o Sąjungos muitinės kodekso 170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad muitinės deklaraciją gali pateikti bet kuris asmuo, kuris gali pateikti visą informaciją, reikalingą taikant nuostatas, reglamentuojančias muitinės procedūros, kuriai įforminti deklaruotos prekės, atlikimo tvarką. Šis asmuo taip pat turi galėti pateikti atitinkamas prekes muitinei arba užtikrinti, kad tos prekės jai būtų pateiktos. Sąjungos muitinės kodekso 172 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad muitinė iš karto priima muitinės deklaracijas, kurios atitinka šiame skyriuje nustatytas sąlygas, jeigu jose nurodytos prekės pateiktos muitinei. Taigi, įvertinus šių normų turinį matyti, kad jos nenustato jokios muitinės formalumų atlikimo tvarkos, o tik įtvirtina galimybę bet kuriam asmeniui pateikti deklaraciją ir muitinė iš karto priima tokias deklaracijas, tai nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.
5.5. Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos (Kioto konvencijos) pakeitimo protokolo II priedėlio 3.28 standarte nustatyta, kad muitinė leidžia deklarantui pataisyti prekių deklaraciją, o ne mechaniškai taiko administracinę atsakomybę. Be to, atsižvelgdamas į teisingumo, proporcingumo, tikslingumo ir teisėtumo principus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. V. pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, nes nusprendė, kad J. V. sąmoningai neturėjo tikslo nuslėpti nuo muitinės prekių buvimo vietos, o tik pildydama importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) per apsirikimą 30 langelyje („Prekių buvimo vieta“) pažymėjo varnelę ties antruoju (duomenys neskelbtini) kodu, kuris UAB (duomenys neskelbtini) adresą susieja su (duomenys neskelbtini), Kauno r., tačiau faktiškai minėtoje deklaracijoje deklaruotos prekės buvo UAB (duomenys neskelbtini) terminale ties pirmuoju kodu (duomenys neskelbtini), kurio adresas yra (duomenys neskelbtini), Vilnius. Taigi, dėl šių išimtinai techninių priežasčių (abu kodai skiriasi tik vienu skaičiumi) jokių neigiamų pasekmių neatsirado, o tai suponuoja išvadą, kad veika apskritai nebuvo pavojinga.
5.6. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad bylos medžiaga nepatvirtina, kada vyko pats prekių patikrinimas, nes apeliacinės instancijos teismo nurodomo Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymo 2009 m. birželio 26 d. 4.6 punkto pagrindu Kauno teritorinė muitinė J. V. neišsiuntė pranešimo apie sprendimą tikrinti importuojamas prekes. Nors minėtas punktas nustato, kad jeigu importo muitinės įstaiga, tikrindama priimtą importo deklaraciją, nusprendžia, jog būtina fiziškai patikrinti jai pateiktas prekes ir (arba) paimti jų pavyzdžių, deklarantas apie tokį muitinės sprendimą informuojamas elektroniniu pranešimu IEI60LT. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad muitinės pareigūnas (identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini)) būtų siuntęs J. V. pranešimą apie sprendimą tikrinti importuojamas prekes, kada muitinės pareigūnas prekių pateikimo vietoje ieškojo transporto priemonės ir kokios apimties paieškos veiksmus naudojo. Muitinės pareigūnui neišsiuntus pranešimo apie sprendimą tikrinti prekes, deklarantės J. V. prašymą leisti pataisyti prekių buvimo vietos duomenis muitinė galėjo ir turėjo tenkinti. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad J. V. veiksmai šioje situacijoje nebuvo nei tyčiniai, nei neatsargūs ir nesiekė tokio neteisėtumo lygio, kad jai būtų galima inkriminuoti ANK 211 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą ir skirti administracinę nuobaudą.
5.7. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (ANK 567 straipsnis), nes pareiškėjos neatsargi kaltės forma (nerūpestingumas) neva padarant ANK 211 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą konstatuota ne byloje surinktų įrodymų visuma, o subjektyviu vertinimu ir įrodymais nepagrįsta išvada, kad prašymą pataisyti deklaracijos 30 langelį J. V. pateikė po to, kai muitinės tikrinimas jau buvo atliktas. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarimo (13–15 punktų) turinio matyti, kad teismas iš esmės apsiribojo prielaidomis, spręsdamas, kad deklaracijoje pateikti duomenys yra ne techninė klaida, o deklaraciją teikiančio asmens nerūpestingumas. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada iš esmės reiškia tai, kad deklarantui eliminuojama bet kokia galimybė ištaisyti rašymo apsirikimus ar techninio pobūdžio klaidas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir savo išvadas grindė niekuo nepagrįstomis prielaidomis.
6. Kauno teritorinės muitinės direktorius Vilius Raginis atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jo netenkinti, atsiliepime nurodo:
6.1. Pareiškime nepagrįstai teigiama, kad Kauno apygardos teismas savarankiškai pakeitė kaltinimą nutartyje papildomai nurodydamas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. 1B-360, kuris nebuvo nurodytas Kauno teritorinės muitinės 2021 m. lapkričio 4 d. nutarime. Kauno apygardos teismas nutartyje tik pažymėjo, kad pareiškėja teikė elektroninę importo deklaraciją vadovaudamasi Elektroninės importo deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su importo procedūrų vykdymu, mainų taisyklėmis, patvirtintomis Muitinės departamento generalinio direktoriaus minėtu įsakymu, tačiau nekonstatavo, kad pareiškėja savo veiksmais pažeidė kokią nors minimo įsakymo nuostatą.
6.2. ANK 211 straipsnis „Muitinės formalumų tvarkos pažeidimas“ nustato atsakomybę už prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimą per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba deklaravimą pažeidžiant nustatytą tvarką. Muitinės ir reeksporto deklaracijų, pateikiamų elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis ir raštu, surašymo taisyklių, patvirtintų 2020 m. spalio 9 d. Muitinės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-810, 27 punkte nurodyta, kad pateikdamas muitinės įstaigai eksporto, reeksporto arba importo deklaraciją ar atitinkamą bendrojo administracinio dokumento rinkinį arba bendrojo administracinio dokumento 4-ąjį egzempliorių, kurių autentiškumas patvirtintas deklaranto (pareiškėjo) arba jo atstovo, asmuo, kurio vardu deklaruojamos prekės ar pateikiamas prašymas įforminti jų turimo Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymą, pareiškia, kad jis deklaruoja minėtas prekes deklaracijoje nurodytai muitinės procedūrai arba reeksportui įforminti arba prašo įforminti prekių turimo Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymą ir, neapribojant teisės taikyti teisės aktų nustatytas sankcijas, prisiima SMK 15 straipsnio 2 dalyje nustatytą atsakomybę.
6.3. SMK 170 straipsnio 1 dalis nustato, kad deklaraciją pateikiantis asmuo turi turėti galimybę pateikti deklaruojamas prekes muitinei arba užtikrinti, kad tos prekės muitinei būtų pateiktos, kad muitinė galėtų atlikti šių prekių muitinės tikrinimą. SMK 162 straipsnis nustato, kad standartinėje muitinės deklaracijoje turi būti pateikiami visi duomenys, būtini taikant nuostatas, reglamentuojančias muitinės procedūros, kuriai įforminti deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką. Pareiškėjos 2021 m. balandžio 29 d. muitinei teikta importo deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) yra standartinė A tipo, taigi pateikiant tokio tipo deklaraciją yra laikoma, kad prekės yra pateikiamos deklaracijoje nurodytoje vietoje (aptariamu atveju – (duomenys neskelbtini), t. y. UAB (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav.).
6.4. SMK 172 straipsnis nustato, kad muitinė iš karto priima muitinės deklaracijas, kurios atitinka SMK nustatytas sąlygas, jeigu jose nurodytos prekės pateiktos muitinei, o Įsakymo 1.1.1 papunkčiu nustatyta, jog automatiškai priimamos ir apdorojamos importo standartinės (A tipas) deklaracijos (išskyrus tranzitą), laikant, kad deklaracijos pateikiamos kartu su prekėmis. Taigi, įvertinus nurodytų teisės aktų nuostatas ir Patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavus, kad importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) (30 langelyje) nurodytoje prekių buvimo vietoje – (duomenys neskelbtini) (UAB (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav.) prekės nerastos, buvo pažeista muitinės formalumų atlikimo tvarka, kurios privalėjo laikytis deklarantas pateikdamas muitinei tikslią muitinės deklaraciją ir prekes arba užtikrindamas prekių pateikimą muitinei, o to nepadaręs, pažeidė prekių deklaravimo tvarką.
6.5. Atmestini pareiškėjo argumentai, kad bylos medžiaga nepatvirtina, kada vyko pats prekių tikrinimas. Patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas muitinės pareigūnas, nuvykęs patikrinti prekių į nurodytą deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 29 d. prekių pateikimo vietą (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), Kauno r. sav.), transporto priemonės su prekėmis nerado (įrašas nurodytame Patikrinimo akte – nustatyti neatitikimai, prekės nepateiktos muitiniam tikrinimui). Šis įrodymas vienareikšmiškai patvirtina aplinkybę, kad importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų prekių buvo ieškoma (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., pagal deklaracijoje nurodytą prekių pateikimo vietą ir tai atliko Kauno teritorinės muitinės pareigūnas. Administracinio nusižengimo medžiagoje yra objektyviai matomas laikas, kada vyko prekių tikrinimas (2021 m. balandžio 29 d. 12.24 val.), kur jos buvo tikrinamos (išrašas iš Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos).
6.6. SMK 173 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad deklaracijos taisyti neleidžiama, jeigu prašymas pateikiamas po to, kai muitinė pranešė deklarantui, kad ketina tikrinti prekes arba muitinė nustatė, kad deklaracijos duomenys yra neteisingi, todėl Kauno apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja savo veika padarė ne techninę klaidą, o kaip asmuo, teikiantis deklaraciją ir turintis nustatytų pareigų muitinei, elgėsi nerūpestingai, neužtikrino, kad deklaracijoje nurodytos prekės būtų deklaracijoje nurodytoje prekių pateikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju pareiškėja teikė prašymą muitinei tikslinti prekių buvimo vietą, tačiau tai buvo padaryta tik po muitinės atlikto muitinio tikrinimo, kurio metu deklaruotos prekės jų pateikimo vietoje rastos nebuvo, ir apie tai buvo informuota pareiškėja: elektroninis laiškas, kuriame nurodoma, kad per techninę klaidą deklaracijoje nurodyta prekių pateikimo vieta (duomenys neskelbtini) yra neteisinga, iš muitinės tarpininko ((duomenys neskelbtini)) siųstas 2021 m. balandžio 29 d. 14.49 val. Šios aplinkybės rodo, kad, muitinės pareigūnui atlikus pateiktų dokumentų ir deklaracijos duomenų tikrinimą, buvo nustatyta, jog duomenys, nurodyti deklaracijoje, neteisingi. Esant tokiai aplinkybei, tapo negalimas pateiktos deklaracijos duomenų taisymas SMK 173 straipsnio 2 dalies b punkto prasme.
6.7. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Kauno apygardos teisme bylos faktinės aplinkybės buvo aiškios ir žinomos, iš naujo vertinti byloje surinktų įrodymų J. V. palankia kryptimi teisinių pagrindų nėra. Esminių ir akivaizdžių klaidų buvimo nagrinėjamu atveju prašyme nurodytos aplinkybės ir pateikti argumentai nepagrindžia. Kauno apygardos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai nustatė tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį ir taikė tuos teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Administracinio nusižengimo byloje surinkti visi įrodymai, patvirtinantys J. V. kaltę padarius administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 211 straipsnio 1 dalyje, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patrauktos J. V. atstovo advokato E. Vinckaus prašymas tenkintinas.
Dėl J. V. nubaudimo pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį
8. ANK 211 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už muitinės formalumų atlikimo tvarkos pažeidimą. Šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tyčia arba dėl neatsargumo ir pasireiškia dviem alternatyviomis veikomis: prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimu per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, deklaravimu, pažeidžiant nustatytą tvarką. Ši teisės norma yra blanketinė, jos turinys atskleidžiamas nacionaliniuose ir Europos Sąjungos muitinės veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
9. Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bet kuris asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus arba muitinį tikrinimą, muitinės prašymu per nustatytą terminą tinkama forma pateikia jai visus būtinus dokumentus bei informaciją ir suteikia visą tiems formalumams arba tikrinimui būtiną pagalbą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą (a punktas) bei visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą (c punktas).
10. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. IB-1001 „Dėl automatinio importo ir eksporto (reeksporto) deklaracijų priėmimo ir apdorojimo“ 1.1.1 papunktyje nustatyta, jog automatiškai priimamos ir apdorojamos importo standartinės (A tipas) deklaracijos (išskyrus tranzitą), laikant, kad deklaracijos pateikiamos kartu su prekėmis. Pagal Sąjungos muitinės kodekso 170 straipsnio 1 dalį, deklaraciją pateikiantis asmuo turi galėti pateikti atitinkamas prekes muitinei arba užtikrinti, kad tos prekės jai būtų pateiktos.
11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. V., kaip muitinės tarpininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė, atstovaudama T. S., 2021 m. balandžio 29 d. 9.27 val. Kauno teritorinės muitinės Kauno oro uosto postui pateikė standartinę A tipo muitinės importo deklaraciją (duomenys neskelbtini), kurioje, be kita ko, buvo nurodyta, kad deklaruojamos prekės yra UAB (duomenys neskelbtini) terminale (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., pažymint importo deklaracijos 30 langelyje kodą (duomenys neskelbtini). Tačiau, muitinės pareigūnui atlikus patikrinimą nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini), Kauno r. sav.), transporto priemonės su prekėmis nebuvo. Dėl šių aplinkybių J. V. pripažinta kalta dėl prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, deklaravimo, pažeidžiant nustatytą tvarką.
12. Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis; nesant asmens kaltės negalima jo administracinė atsakomybė.
13. Tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ANK 211 straipsnį, nepakanka nustatyti fakto, kad buvo pažeista prekių (daiktų) deklaravimo tvarka, tačiau taip pat būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko ar jų neatliko, nors turėjo pareigą atlikti, tyčia arba dėl neatsargumo. Apeliacinės instancijos teismo nutarimu J. V. pripažinta administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 211 straipsnio 1 dalyje, padariusi dėl nerūpestingumo. ANK 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Pagal teismų praktiką kaltės, jos formos, rūšies turinys atskleidžiamas tiriant bei vertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, pildydama importo deklaraciją, J. V. 30 langelyje („Prekių buvimo vieta“) pažymėjo varnelę ties kodu (duomenys neskelbtini), kuris UAB (duomenys neskelbtini) adresą susieja su (duomenys neskelbtini), Kauno r., tačiau realiai deklaruojamos prekės buvo atgabentos į UAB (duomenys neskelbtini) terminalą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris deklaracijos 30 langelyje žymimas kodu (duomenys neskelbtini). Kaip matyti, abu kodai, kuriuos sudaro po 15 simbolių, skiriasi nežymiai – vienu skaitmeniu, tačiau jie abu susieja prekių buvimo vietą su ta pačia įmone – UAB (duomenys neskelbtini), turinčia padalinius skirtingose vietose. Byloje nėra duomenų, kad J. V., pildydama deklaraciją, prekių buvimo vietą pasirinko neįsitikinusi, kur realiai yra prekės (t. y. elgėsi nerūpestingai ar lengvabūdiškai), ar tyčia stengėsi nuslėpti prekių buvimo vietą. Bylos duomenys patvirtina, kad deklaruojamos prekės buvo atgabentos į UAB (duomenys neskelbtini) terminalą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ten jos ir buvo rastos, krovinys buvo tokios sudėties, kokia nurodyta deklaracijoje, taip pat visi kiti duomenys deklaracijoje buvo nurodyti teisingai. Neabejotina, kad deklaraciją pateikiantis asmuo privalo būti atidus ir užtikrinti pateikiamų duomenų teisingumą, tačiau šiuo atveju aptartos bylos aplinkybės nepaneigia, jog netinkamai pasirinktas prekių buvimo vietos kodas buvo dėl neatidumo padaryta techninė klaida, o ne nerūpestingumas, kaip administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis požymis.
15. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad administraciniu nusižengimu laikoma kaltininko padaryta pavojinga veika. Taigi, taikant administracinę atsakomybę, svarbu ne tik nustatyti, ar padaryta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, bet ir įvertinti konkrečios veikos pavojingumą. Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad deklaruojamos prekės realiai buvo atgabentos į tos pačios įmonės (UAB (duomenys neskelbtini)) kitą, nei nurodyta deklaracijoje, padalinį. Nėra jokių duomenų, kad prekių kiekis, asortimentas ir kiti duomenys deklaracijoje buvo nurodyti neteisingai. Taigi, lieka nepaneigta, kad dėl J. V. veiksmų, pasirenkant netinkamą kodą, nurodantį deklaruojamų prekių buvimo vietą, iš esmės negalėjo kilti jokių neigiamų padarinių (pvz.,
16. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai administracinio nusižengimo bylą J. V. nutraukė, nesant jos veiksmuose administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 211 straipsnio 1 dalyje, sudėties.
Dėl SMK 173 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo
17. SMK 173 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad deklaranto prašymu jam gali būti leista pataisyti vieną arba daugiau muitinės jau priimtos muitinės deklaracijos duomenų elementų. Šiuo taisymu muitinės deklaracija negali būti pakeista tiek, kad ji galėtų būti taikoma ne toms prekėms, kurios iš pradžių buvo joje nurodytos. Iš bylos duomenų matyti, kad J. V. Kauno teritorinei muitinei pateikė prašymą pataisyti padarytą techninę klaidą, nurodant prekių buvimo vietą. Apygardos teismas nutarime padarė išvadą, kad J. V. neteko teisės pasinaudoti SMK 173 straipsnio 1 dalyje nurodyta galimybe prašyti pataisyti deklaracijos duomenų elementus, nes tokį prašymą pateikė jau po to, kai muitinis tikrinimas buvo atliktas ir nustatyta, kad deklaracijos duomenys neteisingi (SMK 173 straipsnio 2 dalies b punktas). Pažymėtina, kad teismas nutarime nenurodo, kokiais duomenimis grindžia šią savo išvadą. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateiktame atsiliepime Kauno teritorinės muitinės direktorius V. Raginis nurodo, kad administracinio nusižengimo medžiagoje yra objektyviai matomas laikas, kad vyko prekių tikrinimas, kur jos buvo tikrinamos (išrašas iš MDAS (Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos), kurioje matyti atliktų muitinės formalumų laikas, t. y. 2021 m. balandžio 29 d. 12.24 val.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagoje šių duomenų (patikrinimo akto (duomenys neskelbtini), kuriuo grindžiamas ir Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimas) nėra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pasisakęs, kad nepritaria tokiai praktikai, kai prie administracinio nusižengimo bylos nėra pridedami visi reikšmingi duomenys, kuriais grindžiami teismų ar institucijų sprendimai byloje. Atitinkamų dokumentų (ar jų kopijų) nepridėjimas prie bylos ne tik varžo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą, apsunkina jo galimybes skųsti ir ginčyti tam tikrus bylos duomenis, teismų ar institucijos nustatytas aplinkybes, bet ir pasunkina aukštesnės instancijos teismo galimybes tikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą ir (ar) teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-2-303/2022).
18. Nagrinėjamoje byloje atkreiptinas dėmesys ir į muitinio patikrinimo, kurio metu buvo nustatyta, kad prekių deklaracijoje nurodytoje vietoje nėra, atlikimo aplinkybes. Sąjungos muitinės kodekso 188 straipsnio c punkte nurodyta, kad, tikrindama priimtoje muitinės deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, muitinė gali tikrinti prekes. Elektroninės importo deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su importo procedūrų vykdymu, mainų taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-360, 3 punkte nurodyta, kad įforminant prekėms importo procedūrą deklarantas ir importo muitinės įstaiga keičiasi Taisyklių 4 punkte nurodytais elektroniniais pranešimais, atitinkančiais MDAS Verslininko sąsajos specifikacijoje nustatytus reikalavimus, naudodamiesi automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis. Jeigu importo muitinės įstaiga, tikrindama priimtą importo deklaraciją, nusprendžia, jog būtina fiziškai patikrinti jai pateiktas prekes ir (arba) paimti jų pavyzdžių, deklarantas apie tokį muitinės sprendimą informuojamas elektroniniu pranešimu IEI60LT („Pranešimas apie sprendimą tikrinti importuojamas prekes“). Šio elektroninio pranešimo išsiuntimas reiškia, jog deklarantas privalo atlikti visas prievoles, susijusias su atitinkamų prekių tikrinimu arba jų pavyzdžių ėmimu (t. y. suteikti importo muitinės įstaigai visą jos prašomą pagalbą, kurios reikia tikrinimui atlikti arba pavyzdžiams paimti) (Taisyklių 4.6 papunktis). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad, priėmus sprendimą tikrinti J. V. pateiktoje importo deklaracijoje (duomenys neskelbtini) nurodytas prekes, ji apie tai buvo informuota pranešimu, nustatytu Taisyklių 4.6 papunktyje. Pažymėtina, kad sąžiningas valstybės institucijų elgesys ir tinkamas jai priskirtų funkcijų vykdymas yra svarbus aspektas užtikrinant, kad asmenys galėtų tinkamai naudotis savo teisėmis.
Dėl ANK 211 ir 212 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų atribojimo
19. Advokatas E. Vinckus pareiškime nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, nes atsakomybė už prekių deklaravimo tvarkos pažeidimą nustatyta ne ANK 211 straipsnyje, o ANK 212 straipsnyje. Nagrinėjamoje byloje J. V. atsakomybės pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį klausimas jau išspręstas, teismui nustačius, kad jos veikoje nėra šio administracinio nusižengimo sudėties požymių. Tačiau, atsižvelgiant į bylos kontekstą, klausimas dėl ANK 211 ir 212 straipsniuose nurodytų nusižengimų atribojimo gali būti reikšmingas teismų praktikos formavimui.
20. ANK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimą, kai muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą yra pateikiama netiksli ir (ar) neišsami informacija arba kitaip suklaidinama muitinė, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių arba tai neturėjo įtakos apribojimų ar draudimų netaikymui. Taigi šioje normoje yra kalbama apie pateikiamos deklaracijos turinį, kai dėl to kyla atitinkami įstatyme nustatyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTc0LTM4Ny8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-74-387/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-74-387/2022">2AT-74-387/2022</a>). ANK 211 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už muitinės formalumų atlikimo tvarkos pažeidimą, kuris, be kita ko, gali būti padaromas ir prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, deklaravimu, pažeidžiant nustatytą tvarką. Sistemiškai aiškinant šias normas, tais atvejais, kai muitinės formalumų pažeidimas yra susijęs su netinkamu deklaracijos užpildymu, visų pirma turėtų būti sprendžiama dėl ANK 212 straipsnio taikymo. ANK 211 straipsnio nuostatos taikytinos tais atvejais, kurių neapima ANK 212 straipsnyje nurodytų veikų požymiai arba kai deklaravimo tvarkos pažeidimas yra susijęs ne su netinkamu deklaracijos turiniu (pvz., minėtoje nutartyje nustatytas teisės aktuose nurodyto muitinei privalomai pateiktinų dokumentų ir atliktinų procedūrų eiliškumo pažeidimas). Formalus griežtesnę atsakomybę nustatančios normos taikymas visais atvejais, kai administracinis nusižengimas padaromas netinkamai užpildant deklaraciją, prieštarauja teisingumo principui ir laikytinas netinkamu įstatymo taikymu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. kovo 3 d. nutarimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutarimą nepakeistą.
Teisėjai
Sigita Jokimaitė
Algimantas Valantinas
Artūras Ridikas
