Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. 2A-206-569/2018

Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00856-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1; 3.2.4.4; 3.3.1.14; 3.3.1.20

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

2018 m. kovo 15 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovei R. (M.) M. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės R. M. 550,00 Eur skolos, 0,5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas valstybei. Nurodė, kad atsakovei 2015-02-17 paskolino 1 450,00 Eurų, kuriuos ji įsipareigojo grąžinti iki 2015-07-17. Skola buvo įforminta raštu, skolos raštą pavadino tarptautiniu vekseliu, jame neteisingai nurodytas asmuo, kuriam bus sumokama suma, rašte nurodyta R. M., tačiau skliausteliuose nurodyta teisingai „V. A.“. Atsakovė 900,00 Eur yra grąžinusi, liko skolinga 550,00 Eurų. Kadangi ieškovė yra praleidusi įstatymo nustatytus reikalavimus dėl terminų pateikti vekselius apmokėjimui, negali kitokiu būdu apginti savo pažeistų teisių.

2. Raseinių rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės V. A. 4,45 Eur pašto išlaidų į valstybės biudžetą ir valstybės naudai 202,68 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

3. Teismas konstatavo, jog šiuo konkrečiu atveju vekselyje paskolos dalyko perdavimo faktas nėra užfiksuotas, todėl įrodinėjimo pareiga dėl pinigų perdavimo fakto tenka ieškovei. Teismas sprendė, kad ieškovė pinigų perdavimo fakto jokiais kitais būdais neįrodinėjo.

4. Teismas darė išvadą, kad šalių pasirašyto vekselio turinys, vertinant jį lingvistiškai, neleidžia daryti pagrįstos išvados dėl 1 450,00 Eur sumos perdavimo atsakovei. Teismas vertino, kad vien abstraktūs ieškovės žodiniai paaiškinimai apie paskolos dalyko perdavimą, realaus pinigų perdavimo atsakovei neįrodžius kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, nėra pakankami ir nesuteikia pagrindo daryti įtikinamą išvadą, kad pinigai buvo faktiškai perduoti.

5. Teismas sprendė, jog tiek ieškovės, tiek atsakovės pateikti skolos grąžinimo rašteliai tik patvirtina faktą, kad tarp šalių dar nuo 2013-11-13 dienos yra atsiradę paskoliniai teisiniai santykiai, tačiau tai nepatvirtina fakto, kad 2015-02-17 šalys laisva valia sudarė paskolos sutartį, t. y. ieškovė paskolino atsakovei 1 450,00 Eur sumą, o atsakovė įsipareigojo tokią pačią sumą ieškovei grąžinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

6. Apeliaciniu skundu ieškovė V. A. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės V. A. ieškinį tenkinti – priteisti ieškovei V. A. iš atsakovės R. M. 550 Eur, priteisti ieškovei V. A. iš atsakovės R. M. visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.

6.2. Teismo išvados neatitinka formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl pažodinio sutarties teksto suabsoliutinimo, taip pat taip yra pažeidžiamos CK 193-195 straipsniuose įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės, nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai pripažinta ir nustatyta, kad paskolos raštelyje žodžiai „likau skolinga“ reiškia ne tik pareigą 550 Eur grąžinti (būtąjį laiką), bet ir faktą, kad grąžintini pinigai 550 Eur buvo perduoti. Teismas turėjo pripažinti, kad sutarties teksto expressis verbis (aiškiais žodžiais) „likau skolinga“ gramatiškai reiškia būtąjį ar esamąjį laiką (tačiau ne būsimąjį laiką) ir patvirtina pinigų perdavimą paskolos sutarties (raštelio) pasirašymo dieną.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. M. prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliantės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismo išvados atitinka suformuotą teismų praktiką, aiškinat paskolos sutarties elementus bei įrodinėjimo pareigą paskolos sutarties šalims. Teismas, pagrįstai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad šalių pasirašyto vekselio turinys, vertinant jį lingvistiškai, neleidžia daryti pagrįstos išvados dėl 1 450,00 Eur sumos perdavimo atsakovei.

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9. Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių paskolos sutarties sudarymą, įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo.

10. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl šalių pasirašyto „Tarptautinio vekselio“ vertinimo kaip paskolos sutarties. Ieškovė byloje teigia, kad 2015-12-20 tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis pavadinta,,Tarptautiniu vekseliu“. Nurodė, kad atsakovei 2015-02-17 paskolino 1 450,00 Eur, kuriuos ji įsipareigojo grąžinti iki 2015-07-17. Skola buvo įforminta raštu, paskolos sutartį pavadinant tarptautiniu vekseliu, pinigus tą pačią dieną perdavė atsakovei. Ieškovės teigimu ieškinyje nurodomas aplinkybes patvirtina skolos raštas ir 5 skolos grąžinimo rašteliai. Atsakovė byloje nurodė, kad su ieškove pagal 2015-12-20 skolos raštelį yra visiškai atsiskaičiusi, pagal vekselį jokių pinigų iš ieškovės nesiskolino ir nėra gavusi.

11. Pagal įstatyme pateiktą paskolos sutarties apibrėžtį tai yra sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartyje nenustatyta ko kito (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Pateiktoje paskolos sutarties apibrėžtyje nustatyta, kad paskolos sutartis yra realinė, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjui ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką paskolos davėjui. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl paskolos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjktOTE2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-229-916/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-229-916/2017">3K-3-229-916/2017</a>). Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką.

12. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, jog tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz.,,,pinigus gavau“,,,ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ir pan.), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Tačiau kartu kasacinio teismo yra pažymėta, kad net jei toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotus terminus, gramatinės išraiškos formas; aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų duomenų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-426/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-426/2014">3K-3-426/2014</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684-313/2015; ir kt.).

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjEtMzc4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-21-378/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-21-378/2018">e3K-3-21-378/2018</a>).

14. Apeliantė teigia, kad skola kyla iš paskolinių teisinių santykių, pinigai faktiškai atsakovei buvo perduoti vekselio pasirašymo dieną. Atsakovė nurodė, kad jokių pinigų vekselio pasirašymo dieną negavo, vekselis buvo pasirašytas kaip garantija. Nagrinėjamu atveju vekselyje paskolos dalyko perdavimo faktas nėra užfiksuotas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalių pasirašyto vekselio turinys, vertinant jį lingvistiškai, neleidžia daryti pagrįstos išvados dėl 1450,00 Eur sumos perdavimo atsakovei. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įrodinėjimo pareiga dėl pinigų perdavimo fakto tenka ieškovei.

15. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamas ir vertindamas šalių sudaryto susitarimo (vekselio) turinį, pažeidė CK 6.193–6.195 straipsnių nuostatas, nukrypo nuo teismų praktikos. Apeliantės nuomone, nagrinėjamoje byloje neginčijamai pripažinta ir nustatyta, kad paskolos raštelyje žodžiai „likau skolinga“ reiškia ne tik pareigą 550 Eur grąžinti (būtąjį laiką), bet ir faktą, kad grąžintini pinigai 550 Eur buvo perduoti. Teismas turėjo pripažinti, kad sutarties teksto expressis verbis (aiškiais žodžiais) „likau skolinga“ gramatiškai reiškia būtąjį ar esamąjį laiką (tačiau ne būsimąjį laiką) ir patvirtina pinigų perdavimą paskolos sutarties (raštelio) pasirašymo dieną.

16. Į bylą ieškovės pateiktas 2015-12-20 raštelis, kuriame atsakovės nurodyta „Likau skolinga 550 eurų V. A.“, teisėjų kolegijos vertinimu nepatvirtina fakto, kad minėtame raštelyje kalbama būtent apie 2015-02-17 vekselį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal patektą raštelio turinį ir jame vartojamą sąvoką negalima daryti išvados apie paskolos dalyko perdavimą atsakovei ir apie tai, kad pinigai buvo atsakovės gauti pagal teikiamą paskolą (CK 6.870 straipsnis). Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog į bylą pateikti skolos grąžinimo rašteliai tik patvirtina faktą, kad tarp šalių dar nuo 2013-11-13 dienos yra atsiradę paskoliniai teisiniai santykiai. Nėra galimybės nustatyti, kokios skolos grąžinimui surašytas minėtas 2015-12-20 raštelis. Byloje esantys įrodymai – rašteliai, nepatvirtina fakto, kad šalys 2015-02-17 sudarė paskolos sutartį, t. y. ieškovė paskolino atsakovei 1 450,00 Eur sumą, o atsakovė įsipareigojo tokią pačią sumą ieškovei grąžinti. Ieškovė pinigų perdavimo fakto jokiais kitais būdais neįrodinėjo. Ieškovei neįrodžius, kad vekselyje nurodyta pinigų suma buvo perduota atsakovei, nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčo šalis siejo teisiniai santykiai būtent pagal šią paskolos sutartį.

17. Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.

18. Teisėjų kolegijos anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a>; kt.).

19. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovei byloje buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Išlaidos už atsakovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pagal pateiktą 2018-02-07 pažymą Nr. (2.19) NTP-7-942 sudaro 130,00 Eur. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 130,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 - AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 - Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB Medicinos banke, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai, 130,00 Eur (šimtą trisdešimt eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai

Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

Lina Muchtarovienė

Vilija Valantienė