R. A. pagal BK 183 str. 2 d., 190 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-26/2013

Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00419-2011-5

Procesinio sprendimo kategorijos

1.1.7.2.5;

1.1.8.1.2;

1.2.14.6.2 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Albino Sirvydžio ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 27 d. nutartis, kuria nuteistojo R. A. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos A. Rakauskienės pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

R. A. nuteistas už tai, kad nuo 2011 m. balandžio 8 d. iki 2011 m. gegužės 3 d., dirbdamas UAB „Osama“, esančioje Kaune, Energetikų g. 29, prekybos agentu pagal 2010 m. liepos 23 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2011 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pratęsta, ir būdamas materialiai atsakingas už jam perduotų materialinių vertybių priėmimą, perskaičiavimą, saugojimą, išdavimą, pervežimą ir patikėtų vertybių saugumą pagal 2010 m. liepos 23 d. sudarytą ir pasirašytą individualios pilnutinės materialinės atsakomybės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš klientų už parduotas prekes per 37 kartus pagal kvitus (duomenys neskelbtini) gavo 34 172 Lt, kuriuos, tęsdamas nusikalstamą veiką, nuo 2011 m. balandžio 8 d. iki 2011 m. gegužės 3 d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, per 37 kartus pasisavino įmonės pinigų, neišsaugodamas ir neįnešdamas jų į įmonės kasą ar jos atsiskaitomąją sąskaitą, o pasiimdamas ir išleisdamas juos savo reikmėms, t. y. pasisavino svetimą UAB „Osama“ priklausantį ir jam patikėtą turtą, padarydamas UAB „Osama“ 34 172 Lt žalą.

Kasaciniu skundu nuteistasis R. A. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 27 d. nutartį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam švelnesnę bausmę, atitinkančią protingumo, teisingumo, proporcingumo reikalavimus, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Kasatoriaus nuomone, bausmės tikslai geriausiai būtų pasiekti paskyrus jam turtinio pobūdžio bausmę – baudą.

Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, skirdami jam realią laisvės atėmimo bausmę, nukrypo nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, protingumo, teisingumo, proporcingumo reikalavimų bei bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 1, 41, 54 ir 61 straipsniuose. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintų teisinės valstybės ir teisingumo principų, BK 1, 41 straipsnių išplaukia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), bausmė turi atitikti teisingumo, proporcingumo bei bausmės skyrimo principus ir pagrindus. Kasatoriaus nuomone, jam paskirta bausmė šių reikalavimų neatitinka, todėl teismai turėjo jam skirti bausmę, taikydami BK 54 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui nereikia nustatyti kažkokių ypatingų aplinkybių, pakanka nustatyti, kad sankcijoje numatytos bausmės skyrimas pagal nustatytas bylos aplinkybes prieštarauja teisingumo principui. Kasatoriaus nuomone, teismai, spręsdami dėl jam skirtinos bausmės, turėjo įvertinti, kad, paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, jo šeima neteks ja besirūpinančio ir suteikiančio finansinį aprūpinimą žmogaus paramos; jog jis praras jau sukurtus socialinius ryšius, įgytus darbinius įgūdžius, sunkiai surastus nuolatinius klientus, neteks galimybės aprūpinti mažametį sūnų reikalingais brangiais vaistais, jį slaugyti naktimis, o tai gali turėti įtakos vaiko sveikatai ateityje; taip pat tai, kad jis pasisavinti UAB „Osama“ pinigų neketino, norėjo tik atsiskaityti su greituosius kreditus teikiančiomis įmonėmis ir, darbdaviui nepastebėjus, grąžinti visas sumas į kasą; atkreipti dėmesį į tai, kad, prieš įsidarbindamas UAB „Osama“, jis šešerius metus dirbo tokio pat pobūdžio darbą kitoje įmonėje ir visada laiku įnešdavo iš klientų surenkamus pinigus į įmonės kasą; atsižvelgti į tai, kad jo pasisavinto turto vertė tik nežymiai viršija 250 MGL dydžio sumą; jog trečdalis pasisavintos pinigų sumos jau grąžinta UAB „Osama“, o tai rodo, kad veikos pavojingumas žymiai sumažėjo. Kasatoriaus nuomone, teismai, priimdami sprendimą dėl jam skirtinos bausmės, taip pat turėjo įvertinti ir jo asmenybę. Jis anksčiau neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, į narkologinę įskaitą neįrašytas, psichiatrijos ligoninėje negydytas, turi aukštąjį išsilavinimą, dirba savo įkurtoje individualioje įmonėje su medicininiu gaminiu, byloje nėra duomenų apie jo ankstesnius teisės pažeidimus, susijusius su tokiomis pat anksčiau jo kitoje įmonėje užimtomis pareigomis, taip pat duomenų apie tai, kad po kaltinime nurodyto nusikaltimo padarymo jis būtų padaręs kokius nors naujus teisės pažeidimus. Jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė apie ją išsamius parodymus, tikslo pasisavinti UAB „Osama“ pinigus visam laikui tikrai neturėjo, paaiškėjus įvykiui, jis iš visų jėgų stengėsi vėl atsistoti ant kojų, ėjo į mokymus, suteikiančius jam teisę prekiauti medicininiu gaminiu, vėliau įkūrė individualią įmonę, kad kuo greičiau turėtų didesnių teisėtų pajamų, iš kurių galėtų greičiau atlyginti padarytą žalą. Aptartos aplinkybės leidžia patikimai teigti, kad naujų nusikalstamų veikų jis ateityje nepadarys, suprato, kad gyvenime padarė didelę klaidą, iš kurios pasimokė likusiam gyvenimui. Kasatorius pažymi, kad socialinė taika byloje yra atkurta, nes jis atlygino trečdalį padarytos žalos, susitarė su UAB „Osama“ dėl likusios žalos dalies atlyginimo, su darbdaviu susitaikė, jis jam atleido ir netgi prašė neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės. Kasatoriaus nuomone, paskyrus jam kitą bausmės rūšį, nebūtų pažeistas ir viešasis interesas. Dėl to bausmės tikslai, visi interesai byloje būtų protingai subalansuoti ir neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės, o vietoje jos taikant BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskiriant jam kitą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentu, kad taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti jam švelnesnę nei BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę nėra pagrindo, nes jo pasisavinta pinigų suma keliasdešimt kartų viršija pinigų sumą, kurią jis buvo skolingas draugui. Kasatorius nurodo, kad skubiai turėjo grąžinti draugui 18 000 Lt skolą, todėl pasiskolino ją iš greituosius kreditus teikiančių įmonių, nesuprasdamas tikrojo tokio pasiskolinimo kaštų. Suma, kurią jis buvo skolingas, greitai augo, o jo uždirbamų ir mokamų greitųjų kreditų įmonėms pinigų pakakdavo tik sumokėti pratęsimo mokesčius, delspinigius ir baudas, tačiau paskolos dydžio sumažinti jis negalėjo, todėl ir nutarė pasisavinti darbdavio UAB „Osama“ pinigus. Priešingai nei teigia teismas, jo pasisavinta iš darbdavio UAB „Osama“ suma buvo tik kiek mažiau nei du kartus didesnę už skolą, kurią jis turėjo grąžinti draugui. Nepagrįstas ir apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį jam nėra pagrindo, nes kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė sumenkina nukentėjusiųjų interesus. Kasatorius pažymi, kad su UAB „Osama“ susitaikė, sudarė susitarimą dėl likusios padarytos žalos atlyginimo, šiuo metu yra atlyginęs 10 000 Lt dydžio žalą, mano, kad, nepaskyrus jam realios laisvės atėmimo bausmės, nukentėjusios įmonės interesai bus užtikrinti geriau, nes būdamas laisvėje jis galės dirbti ir greičiau atlyginti padarytą žalą.

Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras N. Marcinkevičius prašo nuteistojo R. A. kasacinį skundą atmesti.

Prokuroras nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, skirdami į R. A. bausmę, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Baudžiamasis įstatymas sudaro galimybę teismui skirti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. R. A. yra nuteistas už sunkų tyčinį nusikaltimą. Byloje nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagrindo nustatyti kitą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės ar beviltiškos kaltininko padėties, nėra, nes šioje byloje nesusiklostė tokios objektyvios sąlygos, nulėmusios nuteistojo R. A. elgesį. Tai, kad nuteistasis augina du vaikus ir turi iš banko pasiėmęs paskolas, negali būti laikoma sunkia ar beviltiška padėtimi. Aptartos aplinkybės turi reikšmės skiriant bausmę, tačiau negali būti laikomos lemiančiomis skirtinos bausmės rūšies parinkimą, nes nuteistasis paimdamas paskolas turėjo įvertinti riziką, ar galės vykdyti įsipareigojimus bankui. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstė išsamius bausmės skyrimo motyvus ir už R. A. padarytą sunkų nusikaltimą skyrė realią laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra artima straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui, todėl laikyti tokią bausmę neteisinga ar per griežta nėra pagrindo. BK 54 straipsnio 3 dalis teismų praktikoje taikoma išimtiniais atvejais, jei bausmė prieštarauja teisingumo principui ir nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas, susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, vertinimu. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atsižvelgė į nuteistojo asmenybę – jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, atlygino dalį padarytos žalos, turi šeimą, dirba, atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nėra kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinę nuteistojo asmenines savybes, teismai įvertino ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, o būtent, kad kaltininkas pažeidė nuosavybės, turtines teises ir turtinius interesus, šią veiką padarė tiesiogine tyčia, veika baigta, todėl padarė išvadą, kad, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam negali būti paskirta švelnesnė bausmė nei numatyta BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Prokuroro nuomone, kasacinio skundo argumentai, kad nuteistajam paskirta bausmė neatitinka savo paskirties ir prieštarauja teisingumo principui, yra nepagrįsti. Bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnio 2 dalyje. BK 41 straipsnio 2 dalyje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo užtikrinimas yra viena pagrindinių baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės paskirčių, jis užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Skiriant bausmę, negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo ir jos padarinių neatitinkanti bausmė pažeidžia humaniškumo principą, nes taip sumenkinami visuomenės interesai. Byloje nustatytos R. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, apibūdinančios jo asmenybę, nėra išimtinės ir rodančios, kad laisvės atėmimo bausmės skyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Dėl to byloje nustatytos aplinkybės, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nesuteikia pagrindo sušvelninti R. A. paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl teisingumo principo įgyvendinimo (BK 54 straipsnio 3 dalis)

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, skiriama tik esant BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams.

Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma teismui nustačius išimtines aplinkybes, leidžiančias spręsti, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kartu akcentuojama, kad taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzcvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-77/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-77/2007">2K-77/2007</a>, 2K-376/2008, 2K-7/2010, 2K-323/2012).

Pirmosios instancijos teismas R. A. už padarytą nusikaltimą, kvalifikuotą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, paskyrė šio įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą šešiems mėnesiams. Tokią bausmę teismas paskyrė nustatęs R. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir nurodęs, kad jis anksčiau nebuvo nusikaltęs, administracine tvarka nebaustas, atlygino nedidelę dalį padarytos žalos, turi šeimą ir darbą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. A. prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti paskiriant jam švelnesnę, nesusijusią su laisvės atėmimu, bausmę. Savo prašymą nuteistasis iš esmės motyvavo tuo, kad paskirtoji bausmė neatitinka teisingumo principo, kad nebuvo atsižvelgta į visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nors buvo ir yra pakankamas pagrindas taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo skundą atmetė nurodęs, kad, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo atliktą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių vertinimą, į tai, kad R. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, apibūdinančios jo asmenybę, nėra išimtinės ir rodančios, jog laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir švelninti paskirtą bausmę.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje išdėstė baudžiamojo įstatymo normų, t. y. BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2, 3 dalių, turinį, nurodė kasacinio teismo nutartis, kuriose pasisakyta dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, pasisakė ir dėl to, kokiais kriterijais remiantis pripažįstama, kad paskirtoji bausmė prieštarauja teisingumo principui, tačiau, kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo atmetimo argumentų, visų šios bylos aplinkybių, reikšmingų bausmės skyrimui, neišnagrinėjo. Nuteistojo argumentus apeliacinės instancijos teismas atmetė apsiribodamas tuo, kad nėra pagrindo pripažinti R. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte, ir lakonišku pasisakymu, jog to, kad nuteistojo žmona nedirba, vaikui nerekomenduojama lankyti darželio, kad, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jis negalės išlaikyti vaikų ir mokėti paskolos, teismas nelaiko aplinkybėmis, turinčiomis reikšmės ir lemiančiomis švelnesnės bausmės rūšies paskyrimą.

Teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Šia prasme svarbus yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų (tiek fizinių, tiek juridinių) teisėtų interesų suvokimas bei siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme numatytoms priemonėmis ginti.

R. A. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteistas už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą, t. y. už tai, kad dirbdamas UAB „Osama“ prekybos agentu, būdamas materialiai atsakingas už jam perduotų materialinių vertybių priėmimą, saugojimą, išdavimą, patikėtų vertybių saugumą, pagal pinigų priėmimo kvitus laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 8 d. iki 2011 m. gegužės 3 d. iš klientų už parduotas prekes gavo 34 172 Lt ir juos pasisavino. Pagal BK 190 straipsnyje pateiktą turto vertės išaiškinimą turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. R. A. pasisavintų UAB „Osama“ pinigų suma tik nežymiai viršija 250 MGL dydžio sumą.

Iš bylos duomenų matyti, kad dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo R. A. bendrovės direktoriui pateikė rašytinį pasiaiškinimą, jog gautus pinigus panaudojo savo reikmėms – greitiesiems kreditams, kuriuos paėmė turėdamas finansinių problemų, padengti, nes mokamos palūkanos klampino jį į dar didesnes skolas. Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu R. A. visiškai prisipažino kaltu, nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs ir nuosekliai aiškino, kad padaryti nusikalstamą veiką ryžosi dėl nuolat augančių įsiskolinimų už paimtus ir negrąžintus greituosius kreditus.

Pagal bylos duomenis, R. A. UAB „Osama“ atlygino 10 000 Lt padarytos žalos. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas 2012 m. balandžio 24 d. nuteistojo R. A. ir civilinio ieškovo UAB „Osama“ susitarimas, pagal kurį buvo susitarta, kad likusią žalos dalį – 24 917,18 Lt R. A. atlygins per 26 mėnesius, pirmą įmoką pradedant mokėti 2012 m. birželio 25 d. Šioje sutartyje numatyti ir delspinigiai, ir palūkanos. Be to, apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta ir laidavimo sutartis, iš kurios matyti, kad jeigu R. A. neatlygins padarytos žalos, ją, kaip solidarūs bendraskoliai, įsipareigoja atlyginti laiduotojai. (Pažymėtina ir tai, kad nors UAB „Osama“ atsiliepimo į kasacinį skundą nepateikė, tačiau civilinio ieškovo, patyrusio turtinės žalos dėl R. A. nusikalstamos veikos, pozicija bei nuomonė išdėstyti kasaciniam teismui adresuotame prašyme, kuris buvo gautas kartu su kasaciniu skundu. Iš prašymo turinio galima spręsti, kad laisvės atėmimo bausmės R. A. paskyrimas neatitinka bendrovės interesų, nes pasunkina padarytos žalos, kurią jis jau pradėjo atlyginti pagal sudarytą susitarimą, galimybę, ir civiliniam ieškovui kelia abejonę, ar apskritai tokios bausmės rūšies paskyrimas padeda, o ne pakenkia, įvykdyti teisingumą.)

Pagal bylos duomenis, R. A. anksčiau nebuvo nusikaltęs, nebuvo baustas ir administracine tvarka. Pagal pateiktus duomenis iš gyvenamosios vietos apibūdinamas teigiamai, t. y. kaip atsakingas, draugiškas, visada pasirengęs padėti kitiems, daug dėmesio skiriantis šeimai žmogus. Byloje nustatyta, kad R. A. dirba UAB „Eastcon“ vadybininku, pagal byloje esančius duomenis, juridinių asmenų registre 2011 m. vasario 7 d. yra įregistruota ir R. A. individuali įmonė. R. A. turi šeimą, pagal bylos duomenis, žmona nuo 2011 m. birželio 1 d. įregistruota darbo biržoje, yra bedarbė, nuo tų pačių metų gruodžio mėnesio negaunanti išmokos. Šeima gyvena 56,26 kv. m. bute, įsigytame už banko suteiktą jo įsigijimui kreditą, kurį atitinkamais terminais ir dalimis turi grąžinti bankui. Butas, kaip kredito užtikrinimo priemonė, įregistruotas hipotekos registre. Šeimoje auga du mažamečiai (gim. (duomenys neskelbtini)) vaikai, pagal R. A. parodymus, trejų metų sūnus dažnai serga, todėl negali lankyti darželio, pgal byloje esantį medicininį pažymėjimą jam rekomenduojamas namų režimas.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas švelninti R. A. atsakomybę, kartu apsaugant ir jo šeimos prigimtinius bei svarbiausius socialinius interesus. Atsižvelgiant ir į nusikaltimo padarymo, ir į R. A. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kurias galima laikyti išimtinėmis, darytina išvada, jog R. A. nėra tiek pavojingas visuomenei, kad būtų būtina skirti jam laisvės atėmimo bausmę. Bausmės tikslai, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes bei esančius duomenis, gali būti pasiekti paskiriant jam švelnesnę bausmės rūšį ir tai neprieštarautų BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimams, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Remiantis šiais argumentais, kasatoriaus prašymas tenkintinas, teismų sprendimai keistini – pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, R. A. už padarytą nusikalstamą veiką paskiriant kitą, švelnesnę nei BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, bausmės rūšį, t. y. laisvės apribojimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 27 d. nutartį pakeisti.

R. A. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės apribojimą dvejiems metams.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Albinas Sirvydis

Aldona Rakauskienė