Baudžiamosios bylos Nr. 1-273-805/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46463-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.8.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8;
1.2.25.4.2.6; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4
(S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. spalio 26 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas 2016 m. gruodžio 1 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu.
Teismas
n u s t a t ė :
Kaltinamasis T. L. 2017 m. rugsėjo 9 d. apie 20.20 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo kelių transporto priemonę – motorolerį „ZIPP“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), be techninės apžiūros ir privalomojo draudimo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,50 promilės alkoholio, t. y. nustatyta mažiausia koncentracija kraujyje 1,79 promilės etilo alkoholio. Tokie T. L. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, požymius.
Iš kaltinamojo T. L. apklausos protokolo (b. l. 58-59) matyti, kad jis kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ir paaiškino, kad motorolerį ZIPP, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pasiskolino apie pietus iš savo draugo T. A.. Motoreleris priklauso draugui, tačiau registruotas A. vardu. Jis skolinosi motorolerį, nes reikėjo važiuoti iki parduotuvės įvairių maisto produktų, kadangi tą dieną buvo bulviakasis. Vakare jis su T. A. ir dar vienu pažįstamu išgėrė butelį degtinės. Parėjęs namo sugalvojo nuvažiuoti iki draugo į kitą kaimą. Niekam nematant, būdamas neblaivus, sėdo vairuoti. Draugui nesakė, kad girtas važiuos su motoroleriu. Važiuojant (duomenys neskelbtini), stabdė policijos pareigūnai, tačiau jis nestojo ir nuvažiavo į kitą kiemą. Įsukus į svetimą kiemą atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Jam buvo nustatytas 2,32 promilių girtumas. Dėl savo poelgio gailisi.
Liudytojas T. V. parodė (b. l. 17-18), kad 2017 m. rugsėjo 9 d. jis patruliavo tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini), kur apie 20.15 val. pastebėjo motorolerį, kurio vairuotojas, nedėvėdamas motociklininko šalmo, atvažiavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Dėl šių aplinkybių nusprendė jį sustabdyti ir surašyti protokolą. Vyriausiasis patrulis B. įjungė raudonos-mėlynos spalvos švyturėlius, motorolerio vairuotojas suprato, kad yra stabdomas, tačiau nestojo, bandė apvažiuoti tarnybinį automobilį ir pasišalinti. Motorolerio vairuotojas pravažiavo pro tarnybinį automobilį ir, didindamas važiavimo greitį, įsuko į (duomenys neskelbtini). Jie tarnybiniu automobiliu persekiojo nuvažiuojantį motorolerį. Per garsiakalbį aiškiai kelis kartus išreiškė reikalavimą sustabdyti transporto priemonę ir sustoti dešinėje pusėje, tačiau motorolerio vairuotojas nusuko į šalia esančią pievą ir pradėjo ja važiuoti. Toliau persekiojo motorolerį įsijungę raudonos-mėlynos spalvos bei garsinę sireną. Motorolerio vairuotojas nuvažiavo per pievą iki (duomenys neskelbtini) esančio kiemo, apvažiavo aplink namą ir pravažiavo takeliu, kuriuo tarnybinis automobilis netilpo. Tada jis išlipo iš tarnybinio automobilio ir pradėjo bėgti paskui motorolerį. Bėgant paskui motorolerį pastebėjo, kad vairuotojas nuvažiavo į pievą, link sodybos, esančios (duomenys neskelbtini). Einant link minėtos sodybos krūmuose pastebėjo motorolerį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip vėliau paaiškėjo, motorolerį vairavo ir stabdomas nestojo T. L.. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl buvo tikrintas blaivumas ir nustatytas 2,32 promilių girtumas. Vairuotojas buvo nuvežtas į Prienų ligoninės priėmimo skyrių kraujo paėmimui, o motoroleris vilkiku parvežtas į Prienų rajono policijos komisariato kiemą.
Liudytoja E. A. parodė (b. l. 23), kad maždaug prieš du ar tris metus jos vyras A. A. nusipirko motorolerį ZIPP, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo perrašytas jos vardu. Po kelių mėnesių vyras motorolerį pardavė, tačiau nežino nei kam, nei už kiek. Ji tuo nesidomėjo. Šiuo metu jai yra žinoma, kad VĮ Regitra motoroleris yra nuimtas nuo įskaitos ir pagal dokumentus jai nepriklauso.
Liudytojas T. A. parodė (b. l. 26-27), kad turi motorolerį ZIPP, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal dokumentus priklauso E. A.. Jis pirko minėtą motorolerį už 40 Eur, ketino jį taisyti, perdažyti. 2017 m. rugsėjo 9 d. apie pietus kaimynas T. L. paprašė paskolinti motorolerio nuvažiuoti iki parduotuvės nusipirkti maisto. Motorolerį T. L. iš jo pasiėmė būdamas blaivus. Vėlai vakare sužinojo, kad T. L. važiavo jam priklausančiu motoroleriu būdamas neblaivus ir, kad jo motorolerį konfiskavo. Motorolerio neblaiviam kaimynui tikrai nebūtų davęs vairuoti, todėl prašo jį grąžinti.
Be kaltinamojo T. L. prisipažinimo, liudytojų T. V., E. A., T. A. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos faktiniai duomenys:
įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 5-8), kuriame nurodyta, kad motoroleris ZIPP, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovi šalia pievos keliuko, esančio (duomenys neskelbtini);
priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte, surašytame dalyvaujant vairuotojui T. L., pažymėta, kad motorolerio ZIPP, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sulaužyta sėdynė, galinė ir priekinė apdaila bei užvedimo sistema (b. l. 5-8);
pareigūno D. B. tarnybiniame pranešime aprašyta T. L. padarytos nusikalstamos veikos laikas, vieta, aplinkybės (b. l. 13-14);
Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 31) patvirtina, kad T. L. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,79 promilės alkoholio.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme transporto priemonė apibrėžiama kaip priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius, savaeiges mašinas ir eismui ne keliais skirtas transporto priemones. Motoroleris/mopedas patenka į šios sąvokos apibrėžimą. Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos akivaizdu, kad T. L., neturėdamas teisės vairuoti, vairavo kelių transporto priemonę – motorolerį „ZIPP“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,79 promilės alkoholio. Tokiais veiksmais T. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už T. L. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Pranešime, kurį pasirašė kaltinamais, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis T. L. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko dėl siūlomos paskirti jam bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 65-67).
Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamojo T. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo T. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau jo elgesys laikytinas šiurkščiu, nes jis suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, neturėdamas teisės vairuoti vairavo transporto priemonę, be techninės apžiūros ir privalomojo draudimo, būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), tuo sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai. Bylos duomenimis kaltinamasis T. L. praeityje teistas (b. l. 34-35), jis vieną kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (b. l. 36), nedirba, pastovaus pajamų šaltinio neturi (b. l. 37), registruotas darbo biržoje (b. l. 38), psichiatro ir narkologo įskaitoje neįrašytas (b. l. 40). Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, šeiminę - materialinę padėtį, atsakomybę lengvinančias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, kad prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – areštas, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, yra tinkama bausmė kaltinamajam T. L..
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis T. L. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Prokurorė, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti transporto priemonę dvejiems metams. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Todėl faktas, kad T. L. neturėjo specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, bet savavališkai tokia teise naudojosi, nėra kliūtis uždrausti, kad tokios teisės jis neįgytų per tam tikrą BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą ir baudžiamajame įsakyme nustatytą laiką ateityje. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti T. L. galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010). Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad yra pagrindas T. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones dvejų metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).
Be to, BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Rašytiniais bylos duomenimis motoroleris ZIPP, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas E. A. vardu (b. l. 12), tačiau ji apklausos metu patvirtino, kad prieš keletą metų motorolerį pardavė, nežino kam ir už kiek, žino tik tiek, kad VĮ Regitra viskas sutvarkyta. Liudytojas T. A. parodė, kad motorolerį ZIPP, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirko už 40 Eur ir jį 2017 m. rugsėjo 9 d. paskolino kaimynui T. L.. Esant šioms aplinkybėms spręstina, kad T. A., leisdamas nuosavu motoroleriu naudotis T. L., neturinčiam vairuotojo pažymėjimo, su kuriuo prieš tai kartu vartojo alkoholį, turi prisiimti ir dėl to kylančias pasekmes. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, imant domėn, kad byloje surinktais duomenimis kaltinamasis praeityje jau buvo baustas administracine tvarka už panašų teisės pažeidimą, transporto priemonė, kuria padaryta nusikalstama veika, yra nedidelės vertės, prastos techninės būklės, nepraėjusi apžiūros ir neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl prokurorės siūlymu konfiskuotinas T. A. priklausantis, E. A. vardu registruotas, motoroleris ZIPP, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariate (b. l. 9).
Kaltinamsis T. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. rugsėjo 9 d. 21.05 val. iki 2017 m. rugsėjo 10 d. 12.30 val. (b. l. 43-44, 46), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65, 66 straipsniai).
T. L., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 61-62).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
T. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti 30 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. L. paskirti galutinę 20 parų arešto bausmę.
Bausmę paskirti atlikti areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo T. L. faktinio sulaikymo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais į bausmės laiką T. L. įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. rugsėjo 9 d. 21.05 val. iki 2017 m. rugsėjo 10 d. 12.30 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 1 arešto parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, T. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dvejiems metams uždrausti naudotis (įgyti) specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti T. A. priklausantį, E. A. vardu registruotą, motorolerį ZIPP, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, kartu su konfiskuojamu motoroleriu ZIPP, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti už konfiskuojamą turtą atsakingai valstybės institucijai transporto priemonės registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini) ir keturis raktelius su pakabuku, saugomus Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje.
T. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti T. L., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Baudžiamojo įsakymo nuorašą išsiųsti T. A., E. A. ir VĮ Regitra.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Loreta Radzevičienė
