Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00779-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1;

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

2017 m. spalio 24 d.

Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Vyliaudaitė,

sekretoriaujant Laimai Adomaitienei,

dalyvaujant pareiškėjai A. Ž., jos atstovei advokatei R. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja A. Ž. pareiškimu teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos K. K. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (b.l. 2-4). Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjos motina K. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko jai priklausantis turtas: 1,96 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), K. K. nuosavybės teisės į jos tėvo J. K. nuosavybės teise valdytą turtą atkurtos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007 m. gruodžio 6 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyrius nuosavybės dokumentus atsiuntė tik 2011 m. spalio 27 d., t.y. praėjus daugiau nei trims metamas po K. K. mirties. Minėtas žemės sklypas, kuris buvo atkeltas adresu (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centras nebuvo registruotas, dėl šio priežasties žemės sklypu niekas nesinaudoja, už žemę nemokami mokesčiai. K. K. testamento nėra palikusi, dėl palikimo priėmimo pareiškėja į notarą nesikreipė, tačiau iš kart po motinos mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti: iki motinos mirties kartu su ja gyveno, pareiškėjai liko motinai priklausantys daiktai – indai, buities prietaisai, baldai, knygos. Taip pat kartu su motina vedė bendrą ūkį, augino gyvulius, kurie po motinos mirties taip pat atiteko pareiškėjai.

Teismo posėdyje pareiškėja pareiškimą jame nurodytais motyvais palaikė, prašė jį tenkinti.

Pareiškėjos atstovė prašė pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad K. K. savo namų neturėjo. 1997 metais, suprastėjus jos sveikatai, su visais užgyventais daiktais atsikėlė gyventi pas vienintelę dukrą – pareiškėją. K. K. buvo pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį tėvo nekilnojamąjį turtą. Tėvas turėjo 1,96 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). K. K. prašydama atkurti nuosavybės teises, prašė perkelti žemę į (duomenys neskelbtini). Nuosavybės dokumentai atsiųsti tik 2011 m., jau po K. K. mirties. Žemės sklypas nebuvo registruotas, todėl žemės mokestis nebuvo mokamas. Pareiškėjai žinoma, kad žemės sklypas laisvas, pareiškėjos sūnus kelis kartus per metus nušienauja pievą. Pareiškėja laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nes informaciją dėl nuosavybės teisių atkūrimo gavo 2011 m. Nuosavybės atkūrimo dokumentus tvarkėsi pati K. K.. Pareiškėjos motina K. K. turėjo dvi seseris, kurios jau mirusios.

Liudytojas V. S. parodė, kad pareiškėja yra jo kaimynė, giminystės ryšiais su pareiškėja nesusijęs. Paaiškino, kad su Ž. kaimynystėje gyvena nuo 1987 metų, žinojo, kad (duomenys neskelbtini) kaime gyveno pareiškėjos motina K. K.. Kai jau ji negalėjo viena gyventi, Ž. parsivežė ją į savo namus, parvežė visus jos daiktus ir iki mirties apie 10 metų K. K. gyveno pas pareiškėją. Žinojo, kad apie 2 ha žemės priklausė pareiškėjos motinai, teko padėti vežti šieną, pareiškėja pievą šienaudavo. Pareiškėja visada teikdavo, kad žemė priklauso jos motinai. Gali patvirtinti, kad pareiškėja rūpinosi motinos turtu, žemė be priežiūros nebuvo palikta.

Liudytoja V. K. parodė, kad yra pareiškėjos kaimynė, gyvena gretimai toje pačioje gatvėje, giminystės ryšiais su pareiškėja nėra susijusi. Paaiškino, kad pareiškėjos motiną pažinojo, ji pas pareiškėją iki mirties gyveno apie 10 metų, K. K. ateidavo pas jos motiną. Pareiškėjos motina pasakojusi, kad jai atkurtos nuosavybės teisės į tėvo žemę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime. Po pareiškėjos motinos mirties jos visas turtas liko pareiškėjai, kuri buvo vienintelė jos dukra. Pareiškėja pasakojusi, kad po motinos mirties likusi žemė, kurią pareiškėja prižiūrėjo, šienaudavo pievą. Be pareiškėjos daugiau niekas žemės neprižiūrėjo.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos savo atsiliepime (b.l. 31-34) nurodė, kad teismo nuožiūra palieka vertinti, ar pareiškėja A. Ž. po motinos K. K. mirties priėmusi jos kilnojamuosius daiktus, priėmė mirusiosios palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai – teismo šaukimu (b.l. 56). Atsiliepime suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra atstovui nedalyvaujant (b.l. 41-42). Atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos K. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį K. K. paveldimo turto priėmimą valdyti. Todėl, jeigu teismas išnagrinėjęs bylą įsitikins, kad pareiškėjos prašymas pagrįstas, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai (b.l. 58).

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Nurodė, palikimo priėmimo fakto faktiškai pradėjus turtą valdyti nustatymo neprieštaraus, jeigu pareiškėja teismui įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia pareiškimą (b.l. 37-38). Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai (b.l. 66).

Pareiškimas tenkinamas.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1, 2 dalys). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismas pasisakęs, kokie įpėdinių veiksmai laikytini palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, taip pat kad tai, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-152/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-152/2006">3K-3-152/2006</a>; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04Ni8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-86/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-86/2007">3K-3-86/2007</a>; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009). Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-152/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-152/2006">3K-3-152/2006</a>).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja A. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini) yra K. K. dukra (b.l. 9, 11).

K. K. nuosavybės teisės į jos tėvo J. K. nuosavybės teise valdytą turtą – 1,96 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atkurtos Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 17) ir 2007 m. gruodžio 6 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 18).

K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 8). Po K. K. mirties notarų biure paveldėjimo byla neužvesta (b.l. 10). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyrius K. K. nuosavybės dokumentus atsiuntė 2011 m. spalio 27 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 16). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. gegužės 26 d. duomenimis, K. K. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (b.l. 15).

Paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų palikimas atsirado po K. K. mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Palikėja po savo mirties testamento nepaliko. Pareiškėja A. Ž. per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi mirties dieną motinos vardu registruoto nekilnojamojo turto nebuvo. Apie tai, kad K. K. į tėvo turėtą žemę atkurtos teisės, pareiškėja informuota po jos mirties – (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus raštu. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą.

Po motinos mirties pareiškėja A. Ž. priėmė mirusiosios palikimą – kilnojamuosius daiktus, prižiūrėjo ir juos tvarkė. Pareiškėja su motina iki jos mirties kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, po motinos mirties pareiškėja liko gyventi jai priklausančiuose namuose, kuriuose liko asmeniniai palikėjos daiktai. Pareiškėja motinos paliktais daiktais naudojasi, juos prižiūri, laiko savais.

Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad kai palikimą sudaro palikėjo turtinės (bei kai kurios neturtinės) teisės ir pareigos, tarp jų – ir teisė atkurti nuosavybės teises (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Jeigu įpėdinis atlieka veiksmus, nukreiptus į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (pvz., paduoda pareiškimus atitinkamoms tarnyboms, kreipiasi dėl teisių įforminimo, teikia dokumentus, reikalingus joms įforminti, ar įgyvendina palikėjo ar savo vardu, užveda ir dalyvauja bylose, kuriose priimami sprendimai, turintys reikšmės palikėjo teisių atkūrimui ar įgyvendinimui, ir pan.), tai jie gali būti vertinami kaip faktinis palikimo priėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-586/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-586/2007">3K-3-586/2007</a>). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 23 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-251/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-251/2012">3K-3-251/2012</a>).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. K. nuosavybės teisės į jos tėvo J. K. nuosavybės teise valdytą turtą – 1,96 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atkurtos dar jai esant gyvai (2007 m. gruodžio 6 d.), tačiau praėjus beveik trims mėnesiams po jos mirties (mirė (duomenys neskelbtini)). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyrius K. K. nuosavybės dokumentus atsiuntė 2011 m. spalio 27 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini).

Šioje byloje susiklostė situacija, kai pareiškėja aktyviais veiksmais objektyviai negalėjo priimti per įstatymo nustatytą terminą po palikėjos mirties realiai atsiradusią palikimo dalį, pradėdami faktiškai ją valdyti.

Tačiau liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad sužinojus apie atkurtas nuosavybės teises į žemės sklypą, pareiškėja A. Ž. rūpinosi žemės sklypu, tiek jos sūnus, tiek liudytojas V. S. šienavo žemės sklypą. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad po informavimo apie atkurtas nuosavybės teises į žemės sklypą pareiškėja kaip savininkė valdė šį turtą, o dėl nuosavybės teisių atkūrimo institucijos veiksmų pareiškėja iki 2011 m. nežinojo apie atkurtas nuosavybės teises į žemės sklypą ir dėl to po savo motinos K. K. mirties aktyviais veiksmais, patvirtinančiais, kad ji priėmė būtent iš turtinių teisių susidedančią palikimo dalį, pradėdami faktiškai valdyti šį turtą, neturėjo galimybių.

Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą, nes palikimo priėmimas iš dalies, su sąlyga ar išlygomis įstatymo nuostatų yra draudžiamas. Bylos duomenims nustatyta, kad pareiškėja visu paveldimu turtu rūpinosi kaip savu, tokiu būdu faktiškai priėmė palikimą.

Taigi, nors pareiškėja palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, nesant testamentinių ir įstatyminių įpėdinių) laikytina, kad pareiškėja po motinos K. K. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdama įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, kurie patvirtino, kas pareiškėja po motinos mirties priėmė jos daiktus, prižiūrėjo žemės sklypą, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės, šienavo žolę, daugiau žemės sklypu niekas nesirūpino, nėra pagrindo netikėti, nes jie atitinka pareiškėjos išdėstytas teismo posėdžio metu aplinkybes. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.

Priteisti iš pareiškėjos A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20,25 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė