S. R. pagal BK 140 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1-108-1199/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00561-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.1.14.2; 2.1.15.3.3.2

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova,

sekretoriaujant Donatai Kojytei,

dalyvaujant prokurorėms Indrei Petkevičiūtei, Vidai Bracevičienei,

kaltinamajam S. (S.) R.,

nukentėjusiajam S. M., jo atstovui advokatui Petrui Ragauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. (S.) R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis pavėžėju, teistas, paskutinį kartą 2015 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo įsakymo (toliau – ir BK) 199² straipsnio 1 dalį – 80 MGL (3 012 Eur) bauda, bauda neišieškota,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

nustatė:

S. R. smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, t. y. 2023 m. gruodžio 23 d., apie 15 val., adresu Taikos g., Kreivalaužių k., Nemenčinės sen., Vilniaus raj. sav., kelyje Vilnius–Nemenčinė, įvykus žodiniam konfliktui, tyčia papurškė į akis S. M. nenustatytos cheminės medžiagos, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam S. M. cheminį abiejų akių nudegimą, vertinamą kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukėlė fizinį skausmą.

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis S. R. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad važiavo Nemenčines plentu už Meškonių, buvo dvi eismo juostos, važiavo savo automobiliu už nukentėjusiojo automobilio, jis važiavo 50 kilometrų per valandą greičiu, buvo galima 90 kilometrų per valandą. S. R. pamirksėjo vieną kartą. Tuomet nukentėjusysis pristabdė savo automobilį, dėl ko S. R. vos jam neatsitrenkė į automobilio galą. S. R. aplenkė nukentėjusįjį iš dešinės pusės. Pamatė, kad nukentėjusysis važiuodamas parodė jam ištiestą vidurinį pirštą, kumštį. Kai S. R., užkirtęs kelią nukentėjusiajam, išlipo iš savo automobilio, pastarasis pradėjo rėkti, kad S. R. važiuos su juo į mišką, vartojo necenzūrinius žodžius. S. R. grįžo į automobilį, paėmė dujų balionėlį, įsidėjo į kišenę ir laikė iš kairės pusės, kad galėtų apsiginti. Nukentėjusysis toliau rėkė ant jo, pasakė jam, kad apsiramintų ir tuomet papurškė nukentėjusiajam į akis iš 3–4 metrų kažkur. Pastarasis toliau rėkė ant jo, vartojo necenzūrinius žodžius. S. R. iškvietė greitąją, policiją. Nukentėjusysis nuėjo, pradėjo valyti akis sniegu. S. R. sakė, kad taip nedarytų, nes bus blogiau, kadangi sniegas purvinas. Iš pradžių nukentėjusysis sakė, kad nerašys jokio pareiškimo ant S. R., kad jį sugaus ir važiuos į mišką. Atvažiavus policijai, pasakė, kad parašys pareiškimą. Po pusės metų kažkur kaltinamasis gavo laišką atvykti į policiją. Tada buvo pas tyrėją, nukentėjusysis jam pasakė, ar nori sumokėti baudą, tada jis atsakė, kad nieko nemokės, nes yra nekaltas, o nukentėjusysis viską išprovokavo. Buvo kaip koks neadekvatus, girtas gal, nežino. Policininkai netikrino jų blaivumo. Nukentėjusysis rėkė, kad jį išveš kažkur, taip provokavo kaltinamąjį. Matė, kad dar kažkas su juo buvo automobilyje. Kai S. R. pradėjo atidarinėti automobilio duris, nukentėjusysis iš karto pradėjo šaukti, rėkti. Tada S. R. paėmė dujų balionėlį, iš 3?4 metrų papurškė, kad galėtų apsiginti. Gal, kai nukentėjusysis pavalė sniegu savo akis, gavosi jam infekcija. Prie kelio buvo sniegas purvinas, jis su tuo sniegu valė akis, sakė jam, kad bus blogiau. Jam „biški“ papurškė ir gavo popierių iš kažkur apie šį sužeidimą. Mano nukentėjusysis turi ryšių kažkokių ir tiesiog nori pasipelnyti. S. R. matė, kai policininkai išvažiavo, moteris buvusi jo automobilyje persėdo į vairuotojo pusę. Paskui tik pamatė, kad šalia nukentėjusiojo sėdėjo moteris. Po to, kai nukentėjusysis staigiai sustabdė savo automobilį, pradėjo apvažinėti jį iš dešinės, jis pradėjo rodyti necenzūrinius gestus. Tuomet kaltinamasis sustojo įstrižai, kad jis sustotų ir nepravažiuotų. Norėjo su juo pakalbėti tiesiog, o nukentėjusysis pradėjo rėkti, kaltinamasis nesikreipė į policija dėl jo tokio elgesio. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Vilniaus teritorinės ligonių kasai sakė, jog gali sumokėti pinigus, bet niekas nenurodė jam sąskaitos, kur sumokėti. O nukentėjusiajam sakė, kad nemokės jokių pinigų. Kai papurškė jam į akis, nukentėjusysis vėl pradėjo rėkti ir kviesti į miškus, užėjo už mašinos pradėjo valyti akis sniegu. Kaltinamasis nurodė manantis, kad jo papurkštos dujos nukentėjusiojo net nepasiekė, o šis padarė „klounadą“. Nežino, ar kažkas matė jų konfliktą. Nebent su juo mašinoje sėdėjusi moteris. Jeigu jis būtų važiavęs normaliai, nebūtų rėkęs ant kaltinamojo, kad išveš į mišką, nebūtų šio įvykio, S. R. gynėsi. Kai nukentėjusysis pradėjo jį kviesti į mišką, jis sutiko, bet dujų balionėlį vis tiek paėmė tam, kad apsigintų, nes nukentėjusysis nenustojo rėkti. Sąmoningai purškia, norėjo, kad nusiramintų nukentėjusysis. Kita juosta, kai važiavo, buvo laisva, S. R. trukdė jį aplenkti pats nukentėjusysis. Išlipęs iš automobilio, nukentėjusysis grėsmingai ėjo link jo. Nukentėjusysis buvo jau vieną koją išlipęs iš automobilio, tada S. R. jam papurškė į akis.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau? ir BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka, teismas pagarsino kaltinamojo S. R. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 16 d., kuomet jis nurodė, kad nori parodyti, kad įtarimo esmę suprato, kaltu prisipažįsta, dėl padaryto gailisi. Psichiatrinėse ligoninėse niekada nesigydė, į narkologinę įskaitą nėra įrašytas. Nori parodyti, kad 2023 m. gruodžio 23 d. apie 15 val., jis Vilniaus r. kelyje Vilnius–Nemenčinė važiavo savo automobiliu Toyta Prius, valst Nr. (duomenys neskelbtini), buvo dvi eismo juostos į vieną pusę, jis važiavo 2-ra juosta priekyje jo, irgi antra eismo juosta važiavo automobilis Volswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo vingiuodamas, nors buvo ženklas 90 kilometrų per valandą ir pirma juosta buvo laisva, automobilis Volswagen važiavo apie 50 kilometrų per valandą antroje juostoje ir nesirikiavo į pirmą juostą. Jis minėtam automobiliui pamirksėjo tolimomis šviesomis vieną kartą, tada minėtas automobilis staigiai stabdė, jis vos neįvažiavo jam į galą, tada minėtą automobilį aplenkė pirma juosta ir lenkdamas minėtą automobilį pažiūrėjo į vairuotoją, kuris jam parodė ženklą t. y. ištiestą vidurinį pirštą, t. y. kitaip sakant jį pasiuntė ant trijų raidžių. Tada jis minėtam automobiliui užvažiavo į priekį ir užblokavo jam kelią, nes galvojo, kad taip važiuodamas ir elgdamasis minėto automobilio vairuotojas galimai yra neblaivus, dėl to taip ir pasielgė. Tada jis ir Volswagen automobilis sustojo, jis tada išlipo iš savo automobilio ir ėjo link Volswagen automobilio. Vairuotojas Volswagen automobilio atidarė dureles ir lipdamas iš automobilio keikėsi ir kažką turėjo rankoje, ką turėjo nematė. Tada jis iš savo automobilio paėmė dujų balionėlį ir nuėjo iki Volswagen automobilio vairuotojo, kuris sėdėjo savo automobilyje vieną koją iškišęs į lauką, ir buvo jo langas iki pusės atidarytas, minėtas vairuotojas keikėsi, jam grasino, t. y. sakė: „Važiuosim į mišką, tau bus (necenzūrinis žodis), sudaužysiu tau galvą“. Ir tada pamatė, kad kažkas atidarė priekines keleivio pusės duris, bet niekas neišlipo, tada jis pasakė Volkswagen vairuotojui apsiraminti ir papurškė jam savo dujų balionėliu į akis, kai purškė buvo apie 2?3 m atstumu nuo Wolsvagen automobilio. Papurškė, nes išsigando, kad automobilyje yra 2 žmonės ir jam gali blogai baigtis. Jis dujų balionėliu apramino Volswagen vairuotoją. Tada nuėjo į savo automobilį, atsisėdo, paskambino 112 ir iškvietė policiją. Kai jis skambino 112, jo paklausė, ar reikia greitosios pagalbos, tada jis išlipo iš savo automobilio ir paklausė Volswagen vairuotojo, ar jam reikalinga greitoji, pastarasis atsakė, kad nereikalinga. Tada visi laukė policijos, toliau tęsėsi tarp jų žodinis konfliktas, konflikto metu Volksvagen vairuotojas jam grasino, t. y. sakė važiuos į mišką. Kai atvažiavo policija niekas iš jų pareiškimo nerašė, policininkai jiems pasakė, kad jeigu norės rašyti pareiškimą, kreiptis per E-policiją. Jis pasakė, kad jis niekur nesikreips ir pareiškimo nerašys, ko ir nedarė, o Volkswagen vairuotojas irgi pasakė, kad pareiškimo nerašys. Tada jie visi išsiskirstė. Šiandien sužinojo, kad Volkswagen vairuotojas parašė pareiškimą. Dėl to, kad papurškė Volkswagen vairuotojui gailisi, bet jis to nedarytų, jeigu minėtas vairuotojas jam negrasintų. Dujų balionėlį su kuriuo papurškė, jis kažkur išmetė, kur tiksliai nepamena, pasakyti negali. Ten buvo dujų balionėlis, pipirinis, kuris sukelia ašaras, kainavo 10 eurų, kur pirko nepamena, pasakyti negali. Jis tą dujų balionėlį turėjo, nes dirba pavėžėju ir turėjo savigynai, jeigu kas nors užpultų, nes dirba naktimis. Daugiau neturi ką pasakyti. Nuo parodymų patikrinimo vietoje, akistatų ir bet kokių kitokių veiksmų atsisako. Daugiau neturi ką pasakyti. Mano, kad rašys pareiškimą irgi (b. l. 84–85).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis S. M., parodė, kad 2023 m. gruodžio 23 d. žmonai buvo išeiginė diena, turėjo važiuoti į sodybą pasiimti drabužius šventėm, vyko link Pabradės, keliu Vilnius–Nemenčinė. Netoli degalinės juos prisivijo automobilis. Kadangi buvo oro sąlygos prastos, buvo šlapio sniego ant kelio, jo galinis stiklas buvo apsnigtas, nieko nesimatė, pamatė tik, kad juos prisivijo automobilis. Nesuprasdamas kas vyksta, stabtelėjo, jo greitis buvo iki 90 kilometrų per valandą. Važiavo kelyje antra juosta, todėl, kad ten kelias po kelių kilometrų susiaurėja taip ar taip, kad nereiktų daryti staigių manevrų buvo pasirinkta tokia kelio juosta. Išvydęs šviesas pristabdė, kadangi automobilis, kurį vairavo, jam buvo nepažįstamas, įmonėje jam buvo neseniai išnuomotas, jį lenkiantis automobilis per pirmą kelio juostą kažką jam ten mosikavo. Jis tiesiog paklausė gestais, kas ne taip. Tuomet kaltinamasis užlindo į antrą eismo juostą ir pradėjo blokuoti jo vairuotą transporto priemonę, beblokuodamas sustojo šaligatvyje. Išlipo asmuo, priėjo prie jo, atidarė langą, buvo grubus pasakymas iš asmens, kad kaip vairuoja, grubiai ir jis asmeniui atsakė, kad kaip nori, taip vairuoja. Tada tą sekundę pakėlęs akis pamatė, kad kaltinamasis rankose laiko skystį ir papurškė jam į akis kažkokio skysčio. Jautė tik čiurkšles, sekundės reikalas buvo, nieko nematė, pradėjo dusulys imt, ašarojimas. Žmona irgi nieko nesupratusi pradėjo sakyti, kad kaltinamasis išvažiuoja, jis pats negalėjo nieko įžiūrėti, vos rado kaip duris atsidaryti. Tada išgirdo, kad dar vienas automobilis sustoja, bet nematė nei numerių, nei nieko, paklausė žmonės, ar viskas gerai. Bet tuo metu jis šiaip ne taip surinko numerį 112 ir iškvietė policiją, tiesiai šviesiai jiems pasakė, kad jį užpuolė, papurškė skysčio į akis. Tą sekundę jam ir griaužė smarkiai, ir kvėpavimas buvo sutrikęs, nežinojo ką daryti, nuo savo automobilio ėmė sniegą ir dėjo prie veido, kad graužimas atslūgtų. Po kiek laiko žmona pasakė, jog kaltinamasis grįžta, negalėjo tame kelyje apsisukti, todėl grįžo atbulas, pamatė per veidrodį, kad sustojo ir kitos mašinos, išsigando ir grįžo. Pasakė jam, kad iškvietė policiją ir viskas, laukė policijos. Jis bandė dar kažką kalbėti, bet ne iki jo buvo. Atvykus policijai tikėjosi, kad jie viską užfiksavo ir pasakė, kad tikrai rašys pareiškimą, bet dabar to padaryti negali. Pasiūlė greitąją pagalbą, bet pasakė jei bus blogiau kreipsis pats. Iki atvykstant policijai kaltinamasis grįžo link jo. Rankos mostelėjimas buvo parodytas iš jo pusės, klausimo forma tiesiog. Sustojo, pravėrė langą, kad sužinoti priežastį, kas vyksta. Žodis į žodį vyko pokalbis. Pravėrė langą per pusę, kai prieidinėjo užpuolikas, pakeldamas akis pamatė, kad kažkokia srovė skysčio papuolė į veidą, į akis, kai gavo skysčio tada lipo iš mašinos, kadangi buvo ir dusulys, ir išgąstis, ašarojo akys. Kol surado automobilio rankeną, kad išliptų į lauką, pilietis jau buvo pasišalinęs. Su pareigūnais nelabai ką bendravo, nes nieko nematė, tai negali pasakyti, kuris ten bendravo su juo. Pasakė, kad pareiškimo parašyti dabar negali, bet būtinai parašys. Jis skambino 112. O ką darė kaltinamasis nežino. Regėjimas negalėjo atsistatyti, todėl prašė, kad žmona sėstų prie vairo. Po kelių valandų akys pagerėjo, bendra savijauta pablogėjo. Nuvyko į Lazdijų ligoninę, spaudimas buvo užkilęs. Pirmas tris dienas buvo labai blogai. Vėliau kreipėsi į teismo ekspertizę, kai kvietė, jie vizualiai dar matė, jog jo akys paraudusios. Smarkiai mato skirtumą koks buvo regėjimas kairės akies tada ir dabar. Šiomis pasekmėmis ir grindžia civilinį ieškinį. Tą pačią dieną važiavo į Lazdynų ligoninę, apie kokia 19 val., įvykis vyko 15 val. Iš karto nesikreipė, nes nekeitė kelionės tikslo, važiavo į sodybą, nors pareigūnas sakė, kad apsisuko ir nuvažiavo į Vilnių, jie neapsisuko ir nenuvažiavo į Vilnių, važiavo į sodybą. Kadangi nepraeidinėjo tas deginimo jausmas akyse, nuvyko į ligoninę. Neturi patirties su tokiais nudegimais, negalėjo žinoti, kaip klostysis toliau. Kaip jis kaltinamajam galėjo pasakyti kažką grasinamo, kai net nesitikėjo, kad kažkas čia įvyks, dėl konflikto, jis to nesitikėjo. Žmogus matosi, kad yra kažkuo nepatenkintas. Akių gydymas truko metai laiko. Tikrai nebuvo su kaltinamuoju kažkokių pokalbių. Visiškai netiesa, kad kaltinamasis priėjo prie jo tik antrą kartą su skysčiu, pastarasis jį jau turėjo prieidamas pirmą kartą. Visą šventinį laikotarpį praleido galima sakyti nematydamas. Kairės akies skausmas truko gal pusmetį gerą, o peršėjimą iki šiol jaučia. Nesnigo tą dieną, bet buvo prisnigta. Uždari langai buvo jo automobilio, negali pasakyti, kad kaltinamasis gerai jam matėsi, kadangi nežiūri į visas detales. Kadangi pradėjo stabdyti automobilį, galvojo, kad matyt yra rimta priežastis to, tai norėjo išklausyti tos priežasties, dėl to pradėjo atidarinėti langą. O dėl oro sąlygų, tai jis irgi turi nuotrauką.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. K. parodė, kad jau yra pensijoje, nebedirba policijoje. Tą dieną patruliavo su Ramūnu Rasteniu, gavo pranešimą, kad kelyje Vilnius–Nemenčinė, tarp vairuotojų kilo konfliktas, kurio metu vienas iš vairuotojų papurškė dujų kitam. Atvykus, prie jų priėjo S. R. Nurodė, kad jam važiuojant nuo Nemenčinės, jis prisivijo kitą automobilį, minėjo, jog pamirksėjo šviesomis, jo nepraleido, jam parodė nepadorų gestą ar kažką panašaus, tada jie sustojo ir kilo konfliktas ir S. R. papurškė dujų nukentėjusiajam. Buvo pasiūlyta rašyti pareiškimą, bet vairuotojai atsisakė ir išsivažiavo. Dar buvo pasiūlyta greitąją medicinos pagalbą iškviest, bet irgi atsisakė. Buvo papurkšta dujų nukentėjusiajam, todėl siūlė greitąją iškviest, jis sniegu valėsi veidą, atsisakė greitosios. Pasakė jei ką, pats kreipsis į gydymo įstaigą, ir jei sugalvos kreipsis dėl pareiškimo. Tada prie vairo atsisėdo jo sutuoktinė, ir jie nuvažiavo link Vilniaus. M. nenoriai bendravo su jais, nenorėjo bendrauti. Nesiskundė skausmais jokiais. S. R. papasakojo, aišku, sunku pasakyti dabar jam, nelabai pamena smulkmenų, bet grynai dėl to žodinio konflikto, vienas kitam kažką pasakė, dėl to kilo konfliktas tarp jų. Dėl to, kad dujų papurškė, dėl to žmona sėdo prie vairo. Matėsi, kad ašarojo nukentėjusiojo akys, kiek suprato buvo sukeltas jam neigiamas poveikis. Nebuvo asmenys agresyvūs. Pats S. R. iškvietė policiją ir pats pasakė, kad papurškė dujų, neneigė to. Dėl to, kad jo nepraleido, dėl konflikto jis taip pasielgė. Muštynių ten tikrai nebuvo, kad gynyba būtų nežino. Dujų balionėlio nematė, kuris buvo panaudotas.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Ramūnas Rasteinis parodė, kad prisimena, jog vyko konfliktas ir dujų papurškė vienas vairuotojas kitam. Kreipėsi dabar nepamena kuris, gal abu kartu priėjo prie jų. Toyota vairuotojas per langą Passat vairuotojui dujų papurškė. Passat vairuotojas pasakė, kad per langą papurškė jam į akis dujų, tiksliai nepamena, bet lygtais per langą. Gal jau buvo konfliktas tarp jų, kol jie atvažiavo. Jam atrodo, jie mašinose sėdėjo prieš pareigūnams atvažiuojant, tada jie išlipo ir priėjo. Pasakė, kad kelio lyg ir nepasidalino, kažkas ten įvyko. Nepamena dėl konflikto detalių. Matėsi ant nukentėjusiojo pasekmės, paraudimai buvo ant veido. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė, sakė kreipsis savarankiškai pas medikus. Nepamena pagal kieno iškvietimą važiavo. Oro sąlygų nepamena, gal ir buvo sniego, kelias lygtai šlapias buvo. Nukentėjusysis sakė, kas akys ašaroja, degina. Nepamena, ar kažkokių patarimų jam davė. Nuo nukentėjusiojo jautėsi dujų kvapas. Nukentėjusysis atsisakė rašyti pareiškimą, tada kaltinamasis pasakė: „Jeigu jis nerašo, ir aš nerašau“, ir išsiskirstė. Passat automobilyje buvo moteriškė dar, jie dviese važiavo. Nukentėjusysis šone atsisėdo, moteriškė atsisėdo prie vairo. Akys jo ašarojo, nelabai galėjo vairuoti. Dujų balionėlio nematė. Dėl žodinių grasinimų nežino, jie šaukė vienas ant kito. Bet grasinimų nepamena, negirdėjo. Tarp jų buvo dar konfliktinė situacija policijos pareigūnams atvažiavus. Nukentėjusysis nebuvo agresyvus, vos ten matė kažką. Apsižodžiavimas vyko dėl to kelio, nepasidalino jo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. M. parodė, kad jie važiavo į sodybą, antra kelio juosta, nesuprato, kodėl pradėjo stabdyti kažkiek vyras, tada pamatė, jog pirma juosta pradėjo juos lenkti kitas automobilis. Blokavo, jie sustojo, atidarė langą, gal kažką ir sakė tiek jiems, tiek jos vyras tam kitam vairuotojui, bet jai rodos ne. Tiesiog ištraukė balionėlį ir papurškė, jai atrodo. Matė, jog lūpos jo judėjo, lenkiančio automobilio vairuotojo. Ji tik žiūrėjo į tą mašiną, kuri juos lenkė, neatsimena, ar rodė kažką gestais vyras. Kad jos vyras kažką rodytų nematė. Tuomet kitas automobilis sustojo, vairuotojas priėjo prie jų, labai greitai papurškė. Gal kažką ir sakė vyrui, bet negirdėjo. Nedaug langas buvo pradarytas jų automobilio. Ji pati dujų poveikio nejuto, jos tai neprilietė. Kaltinamasis papurškė ir išėjo, vyras pradėjo ieškoti durų rankenos, kad išeitų. Mašinoje dujų kvapo nebuvo. Vyras išbėgo, pradėjo valyti veidą sniegu, be striukės. Pasėdėjo šoke, tada išnešė jam striukę į lauką, jis bandė kviesti policiją, pareigūnai atvažiavo. Sniego buvo, šalta irgi. Buvo sniego ant automobilio, visas langas buvo su sniegu. Sniegą jos vyras valyti akims ėmė nuo mašinos pirma, jai atrodo. Atvažiavo policija, klausė ar rašys pareiškimą, sakė ne, nes negalėjo vyras fiziškai to padaryti, bet pasakė po to rašys būtinai, ar kviesti greitąją, sakė jei bus blogai, patys važiuos. Sustojo dar prie jų viena mašina. Kaltinamasis papurškė, atsisėdo į savo automobilį ir išvažiavo, sustojo toliau, vėliau po 5 minučių grįžo atgal. Neatsimena, ar kartu laukė policijos, ar vėliau jis grįžo. Policija atvažiavo, ji atsisėdo į mašina, lauke nebuvo ilgai. Kai jis buvo lauke, nevyko jokio konflikto tarp jų. Vyras pasakė, kad ji vairuos, atsisėdo prie vairo, į sodybą važiavo, rūbus paėmė ir važiavo namo, kai palengvėjo su akimis, vyras nuvažiavo į Lazdynus savarankiškai. Ašarojo jam akys ir labai skaudėjo. O pirmai net oro negalėjo įkvėpt. Išrašė antibiotikus, lašinti į akis kažką. Po to jis dar susirgo. Ilgai buvo pasekmės, mėnesį ir psichologiškai negalėjo nusiraminti. Kaltinamasis tikrai neatsiprašė, nieko nebuvo. Vyras sakė, kad blogiau mato dabar, raudonumas nepraeidavo akių. Ranką į vidų įkišo ir tiesiai į akį papurškė, ranka buvo mašinoje.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, teismas pagarsino liudytojos N. M. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 21 d., kuomet ji nurodė, jog nori parodyti, kad 2023 m. gruodžio 23 d. apie 15 val. ji kartu su savo vyru S. važiavo su automobiliu VW Passat, valstybinio numerio nepamena, automobilis buvo išnuomotas, važiavo keliu Vilnius–Pabradė. Jiems bevažiuojant Vilniaus r., Nemenčinės sen., nedavažiuojant degalinės „Emsi“, kaimo pavadinimo nežino, vairavo vyras S., buvo dvi eismo juostos, S. važiavo antra eismo juosta ir ramiai važiavo, vienu momentu, jos vyras pristabdė automobilį ir pradėjo lėčiau važiuoti, nes kaip jai sakė, norėjo persirikiuoti į pirmą juostą, nes važiuojantis iš paskos automobilis jos vyrui, kaip jai vyras sakė, pamirksėjo šviesomis. Po to automobilis, kaip vėliau paaiškėjo Toyta Prius, aplenkė jų automobilį pirma eismo juosta ir kai lenkė, automobilio Prius vairuotojas juos, jos vyras sumosikavo jam rankomis kaip ir paklausdamas, kas yra, kas atsitiko. Niekas niekam jokių nepadorių ženklų nerodė, ji nematė. Tada jos vyras persirikiavo į pirmą juostą, automobilis Prius irgi persirikiavo į pirmą juostą ir atsidūrė priekyje jų automobilio, tada jos vyras sustojo ir automobilis Prius sustojo, koks buvo atstumas tarp automobilių ji neatsimena, pasakyti negali. Ji mano įvyko konfliktas dėl kelio nepasidalijimo, automobilio Prius vairuotojas labai norėjo juos aplenkti. Po to kai sustojo, su vyru sėdėjo automobilyje. O automobilio Prius vairuotojas išlipo iš savo automobilio ir ėjo link jų, tuo mementu ji išsigando, t. y. nes nežinojo kas vyks toliau. Tada automobilio Prius vairuotojas priėjo prie jos vyro pusės, vyras atidarė langą ir paklausė kas yra, o Prius vairuotojas iš karto, nieko nepasakęs, įkišo ranką su dujų balionėliu į automobilį ir papurškė dujomis tiesiai vyrui į akis. Po to Prius vairuotojas sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo, po to sustojo, tolumoje, ji matė jo stovintį automobilį Prius. Vyras pasijuto blogai, jam griaužė akis, tada išlipo iš automobilio ir pradėjo sniegu valyti veidą. Ji išlipo vyrui iš paskos, ir jam padėjo valyti akis. Kai automobilio Prius vairuotojas papurškė vyrui, ji sėdėjo automobilyje, bet jai nieko neatsitiko, dujų negavo į akis, jai neskaudėjo ir negriaužė akių. Kai vyrui pavalė akis, tada pats vyras iš savo telefono paskambino 112 ir iškvietė policiją. Kai važiavo policija link jų automobilio, Prius vairuotojas irgi sugrįžo link jų. Po to, kai atvažiavo policija ir automobilio Prius vairuotojas, ji sėdo į automobilį, nes buvo šalta, o vyrai aiškinosi su policija. Po to, kai išsiaiškino, jos vyras grįžo į automobilį pasakė, kad dėl akių griaužimo negali vairuoti, tada ji sėdo prie vairo, o jis sėdo šalia. Po to grįžo namo, vyrui link vakaro praėjo griaužimas, tada vyras pats nuvažiavo į ligoninę, tiksliai kokią nežino, tam, kad užfiksuotų įvykį, patikrinti akis ir gauti vaistų. Tai ir buvo padaryta ligoninėje. Po kelių dienų vyras nusprendė parašyti pareiškimą į policiją, tą ir padarė per E-policija. Ji minėto įvykio metu nenukentėjo, nenori būti pripažinta nukentėjusiąja, nes tokia nesijaučia, ji tik minėto įvykio metu išsigando, tuo metu, kai sustojo, kai automobilio Prius vairuotojas ėjo link jų, nežinojo kas bus toliau. Daugiau neturi ką pasakyti (b. l. 57–58).

Pareiškime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 23 d. 15 val. adresu Nemenčinės plentas, Meškonių k., Nemenčinės sen., Vilniaus rajono sav., Lietuva, važiuojant link Nemenčinės, S. M. vairuojamą automobilį blokavo jam nepažįstamas asmuo su Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priėjęs pro pravirą langą šliukštelėjo ar papurškė tiesiai į veidą, akis, neaiškios kilmės skysčiu, po ko prasidėjo stiprus veido ir akių graužimas. Iškart užpuolikas nuvažiavo toliau ir už kokio pusės kilometro sustojo. Pamatė, kad sustojo dar kažkoks automobilis padėti S. M. Jis buvo išlipęs iš automobilio ir bandė valytis veidą, ir atgauti kvėpavimą. Iš streso kartu vykusi žmona liudininkų automobilio neįsidėmėjo. Maždaug po penkių minučių atbuline pavara grįžo ir užpuolikas. Jis jau buvo pranešęs Bendruoju pagalbos numeriu 112 apie įvykį ir laukė pareigūnų. Užpuolikas kažką nerišliai marmėjo, bet S. M. negalėjo nei pažiūrėti, nei išgirsti, ko jis nori. Atvykus policijai užfiksavo įvykį ir kadangi iš karto negalėjo rašyti pareiškimo dėl deginančių akių, pareiškė, kad tai padarys vėliau. Tada pareigūnai užrašė ant lapelio ROIK numerį ir sakė, kad galės tai padaryti ir vėliau. Vakare apie 19 val. kreipėsi į Lazdynų greitosios pagalbos priimamąjį dėl akių graužimo. Jam buvo nustatytas cheminis akių nudegimas (b. l. 4–7).

Policijos registruojamų įvykio registro išraše užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 23 d. apie 14.59 val. kelyje Vilnius?Nemenčinė, likus keliems šimtams metrų iki „Emsi“ degalinės, tarp pranešėjo ir kito automobilio vairuotojo kilo konfliktas, kurio metu pranešėjas pripurškė dujų į akis automobilio vairuotojui. Įvykio vietoje pareigūnų ekipažas išsiaiškino, kad S. R. vairavo automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai antra juosta pasivijęs automobilį VW Passat, pastarajam pasignalizavo ilgomis šviesomis. Šio automobilio vairuotojas tada paspaudė ant stabdžių staigiai, dėl ko S. R. vos suvaldė automobilį. Susilyginus automobiliams, vairuotojai vienas kitam parodė nepadorius gestus. Vairuotojams sustojus kelkraštyje, S. R. priėjo prie S. M. ir tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu jie apsižodžiavo. S. R. pripurškė dujų S. M. į akis. S. M. aiškino, kad jis susitiko su neadekvačiu asmeniu ir pastarasis pripurškė jam į akis dujų. Konflikto dalyviai dėl pareiškimų rašymo neapsisprendė. Išaiškinta jų teisė kreiptis į policiją. (b. l. 16).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus aps. VPK) Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos M. Sapiego tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. sausio 4 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-00561-24 dėl to, kad 2023 m. gruodžio 23 d. apie 15 val. Vilniaus r., kelyje Vilnius–Nemenčinė, likus keliems šimtams metrų iki degalinės „Emsi“, esančios Kreivalaužių k., tarp pranešėjo S. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir automobilio Toyota, valts. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo, kilo konfliktas, kurio metu S. M. kito automobilio vairuotojas pripurškė neaiškaus skysčio į akis. Įvykio patikrinime yra nurodyta, kad į įvykį vyko policijos pareigūnų ekipažas V5018 bei nurodyta, kad pareigūnams atvykus nurodytu adresu, pranešėjas S. R., gim. (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad jam vairuojant automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Nemenčinės plentu link Pabradės m. antra juosta prisivijęs automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jam pasignalizavo ilgomis šviesomis, kad VW Passat vairuotojas atlaisvintų antrą eismo juostą. Tačiau automobilio VW Passat vairuotojas staigiai paspaudė stabdžius, dėl ko S. R. vos suvaldė automobilį. Susilyginus automobiliams, vairuotojai vienas kitam parodė nepadorius gestus. Vairuotojams sustojus kelkraštyje ir S. R. priėjus prie VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo S. M., tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jie apsižodžiavo ir tuo metu S. R. papurškė dujų S. M. į akis ir iškvietė policiją. S. M. paaiškino, kad kelyje susitiko su neadekvačiu asmeniu, kuris jam papurškė dujų į akis. Konflikto dalyviai dėl pareiškimų rašymo neapsisprendė. Abiem piliečiams apsisprendus rašyti pareiškimą suteiktas ROIK numeris ir paaiškinta, kad savarankiškai galės su pareiškimu kreiptis per tinklapį e-policija. Siekiant patikslinti (tiksliai nustatyti) automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo duomenis, 2024 m. sausio 4 d. buvo susisiekta su įvykio aprašyme nurodytu asmeniu – S. R., kuris paaiškino, kad 2023 m. gruodžio 23 d. apie 15 val. dalyvavo pirmiau nurodytame konflikte, kad kito automobilio vairuotojui papurškė dujų bei patikslino savo asmens duomenis (b. l. 17).

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad įvykio vietos apžiūros objektas yra kelias Vilnius?Švenčionys?Zarasai. Šio kelio 20,7 km ir yra įvykio vieta, nuo kurios pavažiavus 300 metrų yra reguliuojama šviesoforais sankryža, esanti adresu Vilniaus r., Nemenčinės sen., Kreivalaužių k. Jos kairėje pusėje yra degalinė „Emsi“. Įvykio vietoje matomas dviejų krypčių, keturių eismo juostų kelias. Kiekviena kryptimi yra po dvi eismo juostas. Kelio danga – asfaltas. Apžiūros metu kelio danga yra šlapia, apsnigta. Abiejų krypčių eismo juostos yra atitvertos metaliniu pilkos spalvos atitvaru. Dešinėje kelio pusėje esantis miškas atitvertas metaline tinkline tvora. Įvykio vietos apžiūros metu, pėdsakų, tinkančių fiksavimui nėra. (b. l. 18–20).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G111/2024(01) užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad S. M. nustatytas cheminis abiejų akių nudegimas, kuris galėjo būti padarytas akių sritį paveikus chemine medžiaga, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. S. M. sužalojimo jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Neatmetama, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Nustatyto sužalojimo vietoje pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, medicinos dokumentuose nėra aprašyta. S. M. sužalojimo jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (b. l. 41–42).

Specialisto paaiškinimo protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad remiantis specialisto išvada G111/2024 (01) ir pateiktais S. M. medicininiais dokumentais 2024 m. vasario 15 d. ir 2024 m. liepos 22 d. gydytojų oftalmologų konsultacijomis, teismo medicinos ekspertė R. Gaidienė daro išvadą, jog nėra pagrindo sieti S. M. diagnozuotas lėtines akių ligas (pgl. TLK: H52 3, H52 1, H52 4) su 2023 m. gruodžio 23 d. įvykiu (b. l. 73).

2024 m. gegužės 15 d. perkalusius bendrojo pagalbos centro (toliau ir – BPC) pateiktus du garso įrašus, nustatyta, kad į BPC paskambina vyras prisistatęs kaip S. R. Praneša, kad prie Nemenčinės degalinės „Emsi“ jį puolė žmogus, padarė avarinę situaciją, pradėjo ant jo šaukt, todėl jam balionėliu į veidą biški įpurškė ir sustojo. Dabar stovi laukia. Nurodo, kad jis važiavo iš paskos ir kitam vairuotojui pamirksėjo, nes antra juosta važiavo 50, o pastarasis pradėjo greitai stabdyti, gerai, kad pranešėjas sureagavo, ir kad iš dešinės mašinos nebuvo. Tada jį greit pralenkė ir sustabdė. Tas vairuotojas iš mašinos pradėjo bėgti ant jo, todėl jis papurškė biški į veidą ir viskas. Jo automobilis Toyota Prius. Perklausius antrąjį BPC garso įrašą nustatytą, kad į BPC paskambina pirmiau minėtas vyras ir nurodo, kad kvietė policiją prie Nemenčinės ir kad policija pravažiavo. Vyras nurodo, kad stovi neprivažiavus Nemenčinės 200 metrų iki „Emsi“ degalinės (b. l. 24–25).

Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo kameromis darytų vaizdo įrašų neišliko, nes jie nebuvo laiku išsaugoti.

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis S. R., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, įvykus žodiniam konfliktui tyčia papurškė į akis S. M. nenustatytos cheminės medžiagos, padarė nukentėjusiajam S. M. cheminį abiejų akių nudegimą, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo S. M. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą, t. y. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Jo kaltę be paties S. R. duotų parodymų, kuomet jis nurodė, kad išties kilus konfliktui tarp jo ir nukentėjusiojo S. M., pastarajam papurškė dujų į akis, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiojo parodymai, kur jis nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes ir nurodė, kad jam kaltinamasis į akis pripurškė kažkokios cheminės medžiagos, galimai dujų; liudytojos N. M. parodymai, kuri patvirtino, kad jos vyrui buvo papurkšta dujomis į akis; specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, kuriais nustatyta, kad nukentėjusiajam nežymus sveikatos sutrikdymas – cheminis akių nudegimas, galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu būdu; vyresniosios tyrėjos tarnybinio pranešimo duomenys, kurie patvirtina, kad kilus žodiniam konfliktui tarp S. M. ir S. R., kaltinamasis papurškė nukentėjusiajam neaiškaus skysčio į akis; BPC garso įraše užfiksuoti duomenys, kuomet pats kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusiajam balionėliu papurškė į veidą; pareiškime užfiksuoti duomenys apie įvykio aplinkybes, kurie taip pat patvirtina, kad nukentėjusiajam tiesiai į akis buvo papurkšta dujų, kita bylos medžiaga.

Byloje iš esmės nekilo ginčas dėl dalies faktinių įvykio aplinkybių, tai yra, kaltinamasis S. R. pripažino, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis papurškė dujų nukentėjusiajam S. M. į veidą. Tačiau kaltinamasis teigė, kad jis nesukėlė nukentėjusiajam kaltinime nurodytų padarinių, t. y. anot jo, nežymus sveikatos sutrikdymas S. M. atsirado galbūt dėl to, kad jis pats purvinu sniegu trynė akis. O visas procesas yra surengtas tik siekiant pasipelnyti. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad taip pasielgė gindamasis nuo S. M., nes pastarasis elgėsi agresyviai ir grasino, jog S. R. išveš į mišką.

Teismo vertinimu, byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad, priešingai nei tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė kaltinamasis, nukentėjusiajam nustatytos pasekmės – abiejų akių cheminis nudegimas, kuris vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, kilo būtent dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų (nenustatytos cheminės medžiagos papurškimo) ir yra susietos su šiais veiksmai priežastiniu ryšiu.

Darydamas tokią išvadą, teismas atsižvelgia į tai, kad viso proceso metu nukentėjusysis S. M. nuosekliai teigė, jog iš karto po to, kai kaltinamasis jam papurškė kažkokios cheminės medžiagos į akis, jam pajutus tas čiurkšles ant veido, S. M. nieko nematė, pradėjo dusti, prasidėjo ašarojimas. Vos rado kaip duris atsidaryti. Anot nukentėjusiojo, jam ir griaužė smarkiai, ir kvėpavimas buvo sutrikęs, nežinojo ką daryti, nuo savo automobilio ėmė sniegą ir dėjo prie veido, kad graužimas atslūgtų. Vėliau tas dusulys nuslūgo, kvėpavimas atsistatė. Regėjimas negalėjo atsistatyti, todėl prašė, kad žmona sėstų prie vairo. Po kelių valandų akys pagerėjo, bendra savijauta pablogėjo. Dėl to nuvyko į Lazdijų ligoninę, kadangi nepraeidinėjo tas deginimo jausmas akyse. Pirmas tris dienas buvo labai blogai, o ir vėliau gydymas truko ilgą laiko tarpą.

Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtino ir teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai bei liudytoja N. M. Teismo posėdžio metu į įvykį reagavęs pareigūnas D. K. nurodė, kad tą dieną gavo pranešimą, jog kelyje Vilnius–Nemenčinė, tarp vairuotojų kilo konfliktas ir vienas iš vairuotojų papurškė dujų kitam. Atvykus į įvykio vietą, S. R. paaiškino, kad kilus konfliktui, papurškė dujų nukentėjusiajam, dėl ko pareigūnai siūlė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau S. M. atsisakė ir nurodė, kad jei kas, pats kreipsis į gydymosi įstaigą. Pažymėtina, kad abu policijos pareigūnai nurodė, jog nukentėjusiajam ašarojo akys, buvo paraudimai ant veido, nuo jo jautėsi dujų kvapas, o kelionę automobiliu tęsė nukentėjusiojo žmona, nes jis to padaryti negalėjo dėl ašarojusių akių. R. Rastenis taip pat nurodė, kad nukentėjusysis vos kažką matė, bei patvirtino, kad akių cheminis nudegimas gali kilti, jeigu dujų buvo papurkšta iš arti.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja N. M. nurodė, kad ji su vyru, t. y. S. M. važiavo į sodybą, kai pirma juosta pradėjo juos lenkti kitas automobilis, užblokavo juos, tada jie sustojo, atidarė langą ir tada kaltinamasis ištraukė dujų balionėlį ir papurškė, tada vyras pradėjo ieškoti durų rankenos, kad galėtų išeiti. Vėliau vyras pradėjo akis valyti sniegu, ašarojo akys, labai skaudėjo, o pirma net oro negalėjo įkvėpti. Po įvykio vairavo ji. Kai vyrui palengvėjo, nuvažiavo į ligoninę, ilgai buvo juntamos pasekmės, vis nepraeidavo akių raudonumas, blogiau mato dabar. Teismui pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus BPK 276 straipsnio tvarka, nustatytos analogiškos aplinkybės, susijusios su nukentėjusiajam nustatytomis pasekmėmis (b. l. 57–58).

Teismas atkreipia dėmesį, kad tą pačią, įvykio, dieną, t. y. 2023 m. gruodžio 23 d., 18.41 val., praėjus kažkur trims valandoms nuo įvykio, S. M. kreipėsi į gydymo įstaigą. Tai patvirtina ir ambulatorinio apsilankymo aprašymas, kuriame nurodyta, kad S. M. nustatytas akies junginės paraudimas, injekuota, diagnozuota akies ir jos priedinių organų nudegimas, abiejų akių cheminis nudegimas (b. l. 38). Analogiški duomenys yra užfiksuoti ir specialisto išvadoje Nr. G111/2024(1), kuri patvirtina, kad S. M. nustatytas cheminis abiejų akių nudegimas, kuris galėjo būti padarytas akių sritį paveikus chemine medžiaga, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, S. M. galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio, neatmetama, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu būdu (b. l. 41–42). Taigi pirmiau išanalizuotais byloje esančiais objektyviais duomenimis nustatyta, kad iš karto po įvykio? nenustatytos cheminės medžiagos papurškimo nukentėjusiajam į veidą, S. M. jautė akių skausmą, graužimą, ašarojimą, o jam tą pačią dieną, kažkur po trijų valandų, pasikreipus į gydymo įstaigą dėl skubios medicinos pagalbos suteikimo, S. M. buvo diagnozuotas cheminis abiejų akių nudegimas, kuris galėjo būti padarytas akių sritį paveikus chemine medžiaga. Šie duomenys patvirtina pirmiau teismo jau padarytą išvadą dėl priežastinio ryšio tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir nukentėjusiajam kilusių pasekmių buvimo.

Pasisakydamas dėl kaltinamojo argumentų, kuomet jis nurodė, kad S. M. nustatytos pasekmės galėjo kilti ne dėl jo veiksmų, bet dėl to, kad pastarasis po dujų papurškimo valėsi akis purvinu sniegu, teismas pažymi, kad toks veiksmas galėtų sukelti nukentėjusiajam akių uždegimą dėl įneštos infekcijos, tačiau ne akių cheminį nudegimą, paveikus jas chemine medžiaga, kaip yra nustatyta byloje.

Kaltinamasis taip pat tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje nurodė, kad šią nusikalstamą veiką jis įvykdė, nes gynėsi nuo nukentėjusiojo, kadangi pastarasis jam grasino. Tokius kaltinamojo teiginius teismas atmeta kaip nepagrįstus.

BK 28 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Pagal teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQyLTMwMy8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-142-303/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-142-303/2021">2K-142-303/2021</a>).

Atsakydamas į kaltinamojo argumentus, susijusius su BK 28 straipsnio taikymu, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo tuo metu, kai nukentėjusysis važiavo antra eismo juosta ir, kaltinamajam privažiavus prie jo automobilio iš galo ir pamirksėjus ilgosiomis automobilio šviesomis, savo automobilį staiga pristabdė. Pažymėtina, kad tolesnes, detalesnes ir tikslesnes įvykio aplinkybes teismas galėtų nustatyti remdamasis tiesioginių šio įvykio dalyvių parodymais, t. y. kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojos N. M., tačiau jie vieni kitiems prieštarauja. Šie proceso dalyviai įvykio aplinkybes, o būtent tai, kas įvyko nuo to momento, kai automobiliai susilygino būdami gretimose eismo juostose, iki to momento, kai nukentėjusiajam buvo papurkšta dujų į akis, nupasakoja skirtingai.

Pasak kaltinamojo, kai jis aplenkė S. M., pastarasis jam parodė nepadorų gestą, dėl ko S. R. sustojo įstrižai, kad S. M. nepravažiuotų, norėjo pasikalbėti. Tada S. M. pradėjo rėkti, jam grasinti, kad išveš į mišką, provokavo jį ir kai nukentėjusysis pradėjo atidarinėti duris, S. R., pasiėmęs iš mašinos dujų balionėlį, norėdamas apsiginti, papurškė jam dujų. Po įvykio iš karto iškvietė policijos pareigūnus. Jiems atvažiavus, abu su nukentėjusiuoju atsisakė rašyti pareiškimus ir išsiskirstė. O pasak nukentėjusiojo, kai kaltinamasis jį pasivijo, S. M. nesuprato kas darosi, mašinos galinis stiklas buvo apsnigtas, dėl to jis pristabdė automobilį, tada kaltinamasis, jį lenkdamas pirma eismo juosta, mosikavo kažką, dėl to iš S. M. pusės buvo parodytas rankos mostelėjimas, tiesiog klausimo forma, ir S. R. pradėjo blokuoti S. M., beblokuojant, jie sustojo šaligatvyje. Tada S. R. priėjo prie S. M., kuris atidarė automobilio langą, jie apsižodžiavo, tuomet S. M. pakėlė akis ir pamatė, kad kaltinamasis rankose laiko skystį ir papurškė jam į akis kažkokio skysčio čiurkšlėmis. Pareiškimo nerašė vien dėl to, kad nieko nematė atvykus policijos pareigūnams. Jokio žodinio konflikto tarp jo ir kaltinamojo nespėjo kilti, nes jam buvo iš esmės iš karto papurkšta dujų. Pasak liudytojos N. M., jie su vyru važiavo antra eismo juosta, kai jos vyras pradėjo stabdyti, tada pamatė, kad juos lenkia ir blokuoja kelią kaltinamasis. Jie sustojo, vyras nedaug pradarė langą, o kaltinamasis tiesiog išsitraukęs balionėlį papurškė. Liudytoja apklausiama teisme taip pat nurodė nemačiusi, kad jos vyras būtų rodęs kažkokius nepadorius gestus kaltinamajam. Taip pat negirdėjo, kad vyktų apsižodžiavimas. Esant šiems nukentėjusiojo, kaltinamojo ir liudytojos parodymų prieštaravimams, įvertinus šių proceso dalyvių galimą suinteresuotumą bylos baigtimi, teismas, nustatydamas konflikto aplinkybes tiek, kiek tai yra būtina siekiant įvertinti kaltinamojo veiksmus BK 28 straipsnio prasme, jų parodymais vadovausis tiek, kiek jie sutampa tarpusavyje ir atitinka kitus objektyvius byloje surinktus įrodymus.

Minėta, kad teismo posėdyje policijos pareigūnas D. K. nurodė, jog atvykus į įvykio vietą, S. R. paaiškino, kad jis pasivijo kitą automobilį, pamirksėjo šviesomis, bet jo nepraleido, jam parodė nepadorų gestą ar kažką panašaus, tada jie sustojo ir kilo konfliktas. D. K. taip pat nurodė, kad viskas įvyko grynai dėl to žodinio konflikto, vienas kitam kažką pasakė ir dėl to kilo konfliktas. Apklaustas policijos pareigūnas R. Rastenis teismo posėdyje nurodė ir tai, kad kai jie atvažiavo į įvykio vietą, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo konfliktinė situacija tęsėsi, jie šaukė vienas ant kito. Vyko apsižodžiavimas dėl kelio nepasidalinimo. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš karto po įvykio policijos pareigūnų buvo užpildytas Policijos registruojamų įvykio registras, kurio išraše užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 23 d. apie 14.59 val. kelyje Vilnius?Nemenčinė, likus keliems šimtams metrų iki „Emsi“ degalinės, tarp pranešėjo (kaltinamojo) ir kito automobilio vairuotojo kilo konfliktas, kurio metu pranešėjas pripurškė dujų į akis automobilio vairuotojui. Įvykio vietoje pareigūnų ekipažas išsiaiškino, kad S. R. vairavo automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai antra juosta pasivijęs automobilį VW Passat, pastarajam pasignalizavo ilgomis šviesomis. Šio automobilio vairuotojas tada paspaudė ant stabdžių staigiai, dėl ko S. R. vos suvaldė automobilį. Susilyginus automobiliams, vairuotojai vienas kitam parodė nepadorius gestus. Vairuotojams sustojus kelkraštyje, S. R. priėjo prie S. M. ir tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu jie apsižodžiavo. S. R. pripurškė dujų S. M. į akis. S. M. aiškino, kad jis susitiko su neadekvačiu asmeniu ir pastarasis pripurškė jam į akis dujų. Konflikto dalyviai dėl pareiškimų rašymo neapsisprendė. Išaiškinta jų teisė kreiptis į policiją. (b. l. 16).

Įvertinęs šiuos bylos duomenis kaip visumą, teismas sprendžia, kad įvykio dieną tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo įvyko konfliktas dėl to, kad privažiavęs prie nukentėjusiojo vairuoto automobilio, kaltinamasis pamirksėjo jam ilgomis šviesomis, taip prašydamas jį praleisti. Reaguodamas į tokius kaltinamojo veiksmus, nukentėjusysis staiga stabdė. Kaltinamajam pradėjus jį lenkti pirma eismo juosta, tiek pastarasis, tiek nukentėjusysis rodė vienas kitam kažkokius gestus, dėl ko S. R. blokavo kelią, taip priversdamas nukentėjusįjį sustabdyti automobilį. Automobiliams sustojus tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo įvykio abipusis žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis pro atidarytą automobilio langą, nukentėjusiajam būnant automobilyje, papurškė nenustatytos cheminės medžiagos (galimai pipirinių dujų) pastarajam į akis. Nustatydamas tokias įvykio aplinkybes ir pripažindamas, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo kilęs žodinis konfliktas, teismas vadovaujasi policijos pareigūnų parodymais, kurie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, taip pat jų iš karto po iškvietimo užpildytu dokumentu. Teismo vertinimu, tą aplinkybę, kad kilęs konfliktas buvo abipusis netiesiogiai patvirtina ir tai, kad nei nukentėjusysis, nei kaltinamasis, atvykę policijos pareigūnams nerašė pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad to nepadarė, nes nieko nematė dėl akių skausmo, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu, atvykstant policijos pareigūnams pagal iškvietimą, yra būtina tik išreikšti tokią savo valią. Visi dokumentai yra pildomi pačių policijos pareigūnų, naudojantis jų su savimi turimais įrenginiais. Šiuo atveju, kaip nurodė abu policijos pareigūnai, konflikto dalyviai dėl pareiškimų rašymo buvo tiesiog neapsisprendę.

Siekdamas patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, teismas taip pat vadovaujasi ir kaltinamojo bei liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie teismo buvo pagarsinti teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Antai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, S. R. buvo nurodęs, kad nukentėjusysis važiavo po kelią vingiuodamas. Jis minėtam automobiliui užvažiavo į priekį ir užblokavo jam kelią, nes galvojo, kad taip važiuodamas ir elgdamasis (vingiuodamas po kelią ir rodydamas jam nepadorius gestus, nepraleisdamas jo) minėto automobilio vairuotojas galimai yra neblaivus. Kaltinamasis taip pat buvo nurodęs, kad automobiliams sustojus, Volkswagen automobilio vairuotojas atidarė automobilio langą iki pusės, automobilio dureles ir, lipdamas iš automobilio, keikėsi bei kažką turėjo rankoje, ką turėjo nematė. Pažymėtina, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu S. R. šių aplinkybių jau neminėjo. Kalbėdamas apie nukentėjusiojo buvimo vietą tuo metu, kai jam buvo papurkšta nenustatytos cheminės medžiagos, iš viso nebuvo nuoseklus – nurodė, kad lyg ir bandė eiti link jo nukentėjusysis, vėliau teigė kad buvo tik iškišęs koją iš mašinos. Tačiau tiek paties kaltinamojo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, tiek kitais byloje surinktais duomenimis byloje nustatyta, kad purkšta buvo pro atidarytą automobilio langą (tą patvirtino teisme apklausti policijos pareigūnai, liudytoja, nukentėjusysis; pats kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusysis buvo tik iškišęs koją iš mašinos, o tai reiškia, kad likusi jo kūno dalis buvo likusi automobilyje. Apie pravertą automobilio langą kaltinamasis kalbėjo ikiteisminio tyrimo metu). Esant šioms aplinkybėms, teismas laiko byloje įrodytu, kad minėto papurškimo metu nukentėjusysis nebuvo išlipęs iš automobilio. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu S. R. nekalbėjo apie kažkokį nukentėjusiojo rankoje neva turėtą daiktą, nebuvo užsiminęs ir apie tai, kad matė, jog automobilyje be nukentėjusiojo, buvo kitų asmenų, pastebėjo lyg ir atsidarančias keleivio dureles, dėl to išsigando ir papurškė dujų.

Kitų byloje surinktų įrodymų neatitinka ir kaltinamojo parodymai tiek, kiek jis nurodo, jog nebuvo išvažiavęs iš įvykio vietos. Nukentėjusiojo ir liudytojos nuosekliais ir šioje dalyje tarpusavyje sutampančiais parodymais byloje nustatyta, kad S. R. buvo pasišalinęs, tačiau vėliau, iškvietęs policijos pareigūnus, grįžo į įvykio vietą.

Pasisakydamas dėl liudytojos N. M. parodymų, teismas kritiškai vertina jos nurodytas aplinkybes, kad ji nematė, jog jos vyras būtų kažką rodęs kaltinamajam važiavimo metu. Pats nukentėjusysis patvirtino, kad mostelėjo ranka kaltinamajam, lyg ir klausdamas kažko. Be to, veiksmas turėjo būti atliktas prieš pat liudytojos akis, tad nematyti jo ji negalėjo. Pažymėtina ir tai, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė mačiusi tuos gestus.

Teismas nesivadovauja nukentėjusiojo parodymais ta apimtimi, kuomet jis nurodė pamatęs kaltinamojo automobilio šviesas, nesupratęs kas vyksta dėl apsnigto galinio lango, dėl to išsigando ir stabdė automobilį. Atkreiptinas dėmesys, kad konfliktas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo įvyko dienos metu, o stebėti artėjantį automobilį vairuotojas gali ne tik per galinio vaizdo veidrodėlį, bet ir per šoninius veidrodėlius. Be to, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja parodė, kad nurodydamas savo automobilio stabdymo priežastį, vyras jai sakė, kad norėjo persirikiuoti į pirmą juostą, nes važiuojantis iš paskos automobilis jam pamirksėjo šviesomis.

Taigi pirmiau aptartais nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais (nukentėjusiojo, liudytojos N. M. parodymais tiek, kiek jie sutampa tarpusavyje ir atitinka kitus įrodymus; iš dalies liudytojų D. K. ir R. Rastenio parodymais) byloje nustatyta, to neneigia ir pats kaltinamasis, kad, nukentėjusysis S. M., be žodinio konflikto, jokių realių ir pavojingų veiksmų kaltinamojo atžvilgiu nesiėmė. Byloje įrodyta, kad nenustatytos cheminės medžiagos nukentėjusiajam buvo papurkšta tuo metu, kai šis sėdėjo mašinoje. Kaltinamojo teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės, kad jis purškė nenustatytą cheminę medžiagą nukentėjusiajam iš didelio, kelių metrų, atstumo, ir ne pro automobilio langą, prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams ir reikšmės S. R. veiksmų kvalifikavimui pagal BK 140 straipsnio 1 dalį neturi. Teismas atkreipia dėmesį, kad šioje byloje S. R. yra kaltinamas tik nenustatytos cheminės medžiagos papurškimu nukentėjusiajam, dėl ko pastarajam kilo byloje nustatytos pasekmės. Šios aplinkybės byloje nustatytos neginčijamai. Detalesnės įvykio aplinkybės (iš kokio atstumo buvo panaudota cheminė medžiaga, kaip buvo ji papurkšta ir kt.) nėra inkriminuotos S. R., todėl, kaip minėta, teismas dėl jų pasisako tik BK 28 straipsnio taikymo kontekste.

Minėta, kad būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia vartoti smurtą, o smurtas pavartojamas netikėtai esant užpultam. Byloje nustačius, kad nukentėjusysis įvykio metu nesiėmė jokių smurtinių veiksmų prieš kaltinamąjį, nėra pagrindo kalbėti apie pavojingą kėsinimąsi, o tai savo ruožtu reiškia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo susidariusi būtinosios ginties situacija.

Pastarosios teismo išvados pagrįstumo nepaneigia ir kaltinamojo nurodytos aplinkybės, jog nukentėjusysis jam grasino, jog šis S. R. išveš į mišką. Teismas atkreipia dėmesį, kad kalbant apie būtinąją gintį, teisinę reikšmę turi realūs, akivaizdūs ir pavojingi prieš asmenį nukreipti veiksmai (kėsinimasis). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk0LTM4Ny8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-194-387/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-194-387/2021">2K-194-387/2021</a>). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOS03MTkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-9-719/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-9-719/2018">2K-9-719/2018</a>, 2K-73-495/2022). Tačiau toks pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis, nuo kurio kaltinamasis būtų turėjęs teisę gintis, šioje byloje nenustatytas. Be to, jei, kaip teigia kaltinamasis, jis išties abejojo dėl nukentėjusiojo veiksmų jam sukeliant avarinę situaciją, o vėliau bijojo dėl savo gyvybės, jis galėjo pasirinkti kitą, teisėtą, elgesį – iškarto iškviesti policijos pareigūnus, laukti jų savo automobilyje, bet ne blokuoti kelio nukentėjusiajam, o vėliau pačiam eiti link jo, kaip nurodė pats S. R., siekiant „pamokyti“. Nepasinaudojęs tokia galimybe ir sužalojęs S. M., kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri sukėlė nukentėjusiajam pavojingas pasekmes ir turi atsakyti už savo veiksmus. Teismo nustatytos aplinkybės, kad kilęs konfliktas buvo abipusis, S. R. baudžiamosios atsakomybės nešalina ir jo neteisėtų veiksmų nepateisina.

Esant šioms pirmiau aptartoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje surinktais duomenimis yra įrodyta, jog S. R. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam S. M., t. y. jis 2023 m. gruodžio 23 d. apie 15 val., adresu Taikos g., Kreivalaužių k., Nemenčinės sen., Vilniaus raj. sav. kelyje Vilnius–Nemenčinė, įvykus žodiniam konfliktui, papurškė į akis S. M. nenustatytos cheminės medžiagos, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam S. M. cheminį abiejų akių nudegimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą. Atlikdamas šiuos neteisėtus veiksmus kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaip pats kaltinamasis teigė teismo posėdžio metu, jis žinojo, kad purškia pipirines dujas kaltinamajam į akis ir norėjo taip daryti, kad pastarasis „nusiramintų“.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad S. R. veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, nes jie atitinka visus šio nusikaltimo sudėties, tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius, požymius.

Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

S. R. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika padaryta žmogaus sveikatai, ji yra baigta, kaltinamasis teistas (b. l. 111– 112), trijų metų laikotarpiu šešis kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, beveik visos baudos sumokėtos (b. l. 113?116), pasak kaltinamojo, dirba pavėžėju. Byloje nėra duomenų apie S. R. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įvertinus jo elgesį proceso metu, paaiškinimų turinį, byloje nenustatyta. Sutiktina, kad S. R. neneigė savo kaltės dėl nenustatytos cheminės medžiagos nukentėjusiajam papurškimo fakto, tačiau, nustatant baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įtvirtintą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, būtinas ir kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl savo neteisėto elgesio ir kilusių pasekmių, kurio šiuo atveju nenustatyta.

Nukentėjusiojo atstovas advokatas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad tai buvo klasikinis chuliganiškų paskatų pavyzdys, ir toks elgesys turi būti vertinamas kaip S. R. baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo teiginiu. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad tais atvejais, kai nusikalstamos veikos padarymo metu yra kilęs tarpusavio konfliktas, kaip kad yra nustatyta šioje byloje, baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, įtvirtinta BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nėra nustatoma kaltinamajam. Kartu teismas pažymi, kad prokurorė nei kaltinamajame akte, nei bylos nagrinėjimo metu, teismo taip pat neprašė pirmiau nurodytą aplinkybę pripažinti kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančią. Taigi šioje byloje nenustatyta S. R. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, pavartoto smurto intensyvumą, kilusių pasekmių sunkumą, byloje nustatytas įvykio faktines aplinkybes, taip pat S. R. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. R. paskyrus už nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 140 straipsnio 1 dalyje, 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, ir įpareigojant S. R. bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis). Ši bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, teisinga ir proporcinga įvykdytam nusikaltimui.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamajam paskirti baudžiamąją poveikio priemonę? atlyginti padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam, nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą.

Teismo nuosprendžio priėmimo galiojanti BK 69 straipsnio redakcija nustato, kad teismas skiria turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai. Žala turi būti atlyginta ar pašalinta per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu treji metai. Baudžiamojo poveikio priemonė tokiu atveju įpareigoja kaltininką realiai švelninti nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala, padarinius, atkurti nukentėjusio asmens teises, dėti visas pastangas per nustatytą teismo laikotarpį atlyginti žalą dirbant, neslepiant finansinių šaltinių ir pan.

Pažymėtina, kad nusikaltimo padarymo metu galiojusi BK 69 straipsnio redakcija nustatė, kad šia baudžiamojo poveikio priemone asmuo gali būti įpareigojamas atlyginti tik turtinę žalą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymas Nr. VIII-1968). Byloje nukentėjusiajam pareiškus civilinį ieškinį tik dėl neturtinės žalos atlyginimo ir atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojanti BK 69 straipsnio redakcija šiuo atveju laikytina sunkinančia kaltinamojo teisinę padėtį, kaltinamajam S. R. neskirtina prokurorės nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė kalbant apie įpareigojimą atlyginti nukentėjusiajam jo patirtą neturtinę žalą.

Tačiau vadovaujantis BK 69 straipsniu, S. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtą 42,85 Eur turtinę žalą, nustatant vieno mėnesio jos atlyginimo terminą, šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos.

Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė byloje 42,85 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad S. M. dėl sveikatos sutrikdymo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 42,85 Eur (b. l. 45–46). Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys, jo dydis yra pagrįstas rašytiniais duomenimis (b. l. 47), todėl, šiuo nuosprendžiu pripažinus kaltinamąjį kaltu, tenkintinas visiškai, priteisiant iš S. R. 42,85 Eur (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. M. taip pat pateikė 1 400 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad kaltinamajam į nukentėjusiojo veidą papurškus skysčio, pastarajam iš karto pradėjo labai stipriai graužti akis ir veido odą, tapo sunku kvėpuoti. Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, S. M. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, be sveikatos sutrikdymo šiais neteisėtais veiksmais, nukentėjusiajam taip pat buvo sukeltas kelias valandas trukęs labai intensyvus fizinis skausmas, o vėliau dar dvi dienas mažesnis skausmas, taip pat psichinis sukrėtimas (didelis stresas). Net ir pasibaigus kaltinamojo veiksmams, ne mažiau nei visą ateinančią parą nukentėjusysis labai nerimavo, kad jam gali pablogėti regėjimas. Taip pat nukentėjusįjį kankina nesaugumo jausmas ir padidėjusi psichinė įtampa, iki šiol nepasitiki nepažįstamais žmonėmis, mano, kad jie gali jo atžvilgiu panaudoti kokias nors chemines medžiagas ar kitokį smurtą. Dar daugiau, dėl patirto sveikatos sutrikdymo, buvo sutrikdyti nukentėjusiojo planai šventiniam laikotarpiui. Jį pažemino bei padarė papildomos žalos savigarbai (b. l. 75–76). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis pareikštą civilinį ieškinį palaikė. Nurodė, kad savijauta buvo labai bloga, akių gydymas truko metus laiko, šventinį laikotarpį praleido beveik nematydamas, mato didelį skirtumą, koks buvo regėjimas iki įvykio ir dabar.

Teismas, vertindamas neturtinę žalą pinigais už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenka tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistinos žalos dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018). Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 2.25⁰ straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Todėl CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą, tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.

Byloje nustačius, kad kaltinamojo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, konstatuotina, kad jis patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta. Nustatydamas nukentėjusiajam S. M. priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, veikiant tiesiogine tyčia, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, cheminį abiejų akių nudegimą, patirtų sužalojimų lokacija (akys, t. y. svarbiausias žmogaus jutimo organas). Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis akivaizdžiai patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, baimę, stresą ir pažeminimą. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamojo neteisėtais veiksmais sukelto cheminio akių nudegimo gydymas užtruko ilgesnį laiko tarpą, nukentėjusysis negalėjo susitikti su šeima švenčių metu. Nukentėjusysis tvirtino, jog jis jautė ne tik fizinį skausmą, bet dėl šio įvykio patyrė stresą, psichinę įtampą. Iki šiol jaučia diskomfortą, prastas regėjimas kaire akimi yra išlikęs iki dabar. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl įvykio nukentėjusiajam S. M. emociniai išgyvenimai būtų peraugę į mediciniškai patvirtintus psichinės sveikatos susirgimus, nepateikti duomenys dėl psichinės sveikatos, pablogėjimo, diagnozuotų ligų, reikalingo medikamentinio ar ilgalaikio psichoterapinio gydymo ar duomenų, kad asmuo negalėjo tinkamai atlikti savo darbo, užsiimti mėgstama laisvalaikio veikla.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje bylose, kuriose asmenys buvo nuteisti už BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas nusikalstamas veikas, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, neturtinės žalos atlyginimui priteisiamos sumos nuo 150 iki 2 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQxLTY5OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-141-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-141-699/2017">2K-141-699/2017</a>, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-693/2019, 2K-128-489/2020 ir kt.). Bylose dėl padarytų cheminių ar kitokių akių nudegimų, teismai priteisdami nukentėjusiesiems neturtines žalas ir nustatydami jų dydžius, laikosi pirmiau minėtos šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos dėl asmens patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymo (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. lapkričio 22 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNDg0LTk4OC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-484-988/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-484-988/2022">1A-484-988/2022</a>, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. liepos 4 d. nuosprendis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0xMzktMTIwNi8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-139-1206/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-139-1206/2024">1-139-1206/2024</a>, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 31 d. nuosprendis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS01LTY2Ny8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-5-667/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-5-667/2023">1-5-667/2023</a>, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 13 d. nuosprendis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0xOTktNDcxLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-199-471/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-199-471/2023">1-199-471/2023</a> ir kt.). Vienok, teismas pažymi, kad pastaraisiais atvejais nukentėjusiesiems būdavo priteisiamos ne tik neturtinės, bet ir turtinės žalos atlyginimai.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, atsižvelgdamas į Lietuvos teismų suformuotą praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį (asmenys nuteisti už nežymius sveikatos sutrikdymus, pasireiškusius akių cheminiu nudegimu), be kita ko, įvertinęs ir tai, kad nukentėjusysis atskirai neprašo priteisti jo patirtos turtinės žalos, o viešoje vietoje kilęs žodinis konfliktas buvo abipusis, sprendžia, kad S. M. ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos pagrįstas iš dalies, todėl jo prašoma priteisti neturtinės žalos suma mažintina iki 1 200 Eur.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusiojo S. M. advokatas P. Ragauskas baigiamųjų kalbų metu prašė teismo priteisti S. M. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintos Rekomendacijos dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatyme (toliau – ir Rekomendacijos) yra nustatytos rekomendacijos dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama nustatant atlygintinų asmens patirtų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti dydį ir atlygintinų išlaidų rekomenduojamą maksimalų dydį.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos sudaro 1 936 Eur. Nukentėjusįjį viso proceso metu atstovavo advokatas, kuriam už suteiktas paslaugas buvo sumokėta minėta pinigų suma. Tai patvirtina byloje esantys pinigų pervedimo banko sąskaitų išrašų kopijos (b. l. 144–145, 185). Spręsdamas klausimą dėl prašomos priteisti pinigų sumos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo teismo nuosprendžiu S. R. pripažintas kaltu dėl vienos nusikalstamos veikos padarymo, dėl tokių jo veiksmų nukentėjusysis buvo priverstas kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas, dalyvauti baudžiamajame procese, kuriame jį atstovavo profesionalus teisininkas. Nagrinėjamoje byloje advokatas dalyvavo keturiuose teisiamuosiuose posėdžiuose, kuriuose buvo nagrinėjama ši baudžiamoji byla, kurių pirmas truko 51 min., antras?13 min, trečias? 1 val. 13 min, ir ketvirtas? 1 val. 52 min. Taip pat teismas atsižvelgia ir į pirmiau minėtas rekomendacijas, kurių 10 punkte nustatyta, kad už visas suteiktas teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu, kai ginamasis įtariamas padaręs tyčinį apysunkį ar tyčinį nesunkų nusikaltimą taikomas 1,5 koeficientas, už procesinių dokumentų, kuriuose pareikšti prašymas, reikalavimas, atsikirtimai, paaiškinimai ar kt., parengimą – 0,4 koeficientas, o už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1 koeficientas. Taip pat rekomendacijų 9 punkte nustatyta, kad rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). Nagrinėjamu atveju taikomas 2024 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto), kurio dydis yra 2 161 Eur (dėl ikiteisminio tyrimo metu suteiktų teisinių paslaugų, 847 Eur dydžio), 2024 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto), kurio dydis yra 2 196,40 Eur (dėl 2024 m. gruodžio mėnesį 544,50 Eur suteiktų teisinių paslaugų bylą nagrinėjant teisme) ir 2024 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto), kurio dydis yra 2 237,90 Eur (dėl 2025 m. sausio mėnesį 544,50 Eur suteiktų teisinių paslaugų bylą nagrinėjant teisme). Aptariamu laikotarpiu rekomenduojamas maksimalus atlygintinų išlaidų dydis už visas suteiktas teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu, kai ginamasis įtariamas padaręs nesunkų nusikaltimą, papildomo įrodymo pateikimą bei teismo posėdyje dalyvavimas siekė 2 809,30Eur (prašomas priteisti išlaidų dydis sudaro 847 Eur ir pastarojo maksimalaus dydžio neviršija), maksimalus atlygintinų išlaidų dydis už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą 2024 m. gruodžio mėnesį siekė 219,64 Eur (0,1x2 196,40 Eur), o 2025 m. sausio mėnesį – 223,79 Eur (0,1x2 237,90 Eur). Remiantis teismui pateiktais duomenimis, nukentėjusiajam buvo išrašytos dvi sąskaitos po 554,50 Eur, kiekvienoje jų nurodant, kad ji yra išrašyta už 3 val. pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje. Esant šioms aplinkybėms ir vadovaudamasis pirmiau aptartu teisiniu reglamentavimu, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo atstovo advokato prašymas tenkintinas visiškai, priteisiant S. M. 1 936 Eur jo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimui.

Kiti klausimai

Kaltinamajam S. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 87–88), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra laikmena su garso įrašu, gautu iš BPC, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302?307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. (S.) R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros, ir įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsniu, S. (S.) R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtą 42,85 Eur turtinę žalą, nustatant vieno mėnesio jos atlyginimo terminą, šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. (S.) R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš S. (S.) R. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 42,85 Eur (keturiasdešimt du eurus 85 ct), žalai atlyginti. Išaiškinti, kad ši pinigų suma turi būti pervedama į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 191351679.

Civilinio ieškovo S. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti S. M. iš kaltinamojo S. (S.) R. 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, išieškoti iš S. (S.) R. nukentėjusiojo S. M. naudai 1 936 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt šešis eurus) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimui.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra laikmena su garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti S. (S.) R., kad:

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Liudmila Larionova