Dėl akcininko pažeistų neturtinių teisių atkūrimo

Civilinė byla Nr. 3K–3–302/2007

Kategorijos: 27.7; 36.1; 100; 114.12; 121.9 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aloyzo Marčiulionio ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės,,Birių krovinių terminalas“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo laivų krovos akcinės bendrovės,,Klaipėdos Smeltė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei,,Birių krovinių terminalas“ dėl akcininko pažeistų neturtinių teisių atkūrimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė teismą įpareigoti atsakovą per 5 dienas nuo ieškovo reikalavimo pateikimo dienos pateikti ieškovui susipažinti atsakovo sudarytus sandorius, suteiktus laidavimus, garantijas, ilgalaikio materialaus turto įkeitimų ir mainų sutartis ir kitus dokumentus nuo 2003 m. sausio 1 d. iki reikalavimo pateikimo dienos. Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teisėmis priklauso 500 paprastųjų vardinių atsakovo akcijų, o tai yra 50 procentų atsakovo akcinio įstatinio kapitalo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas, atsisakydamas suteikti ieškovui jo prašomą informaciją, pažeidė bendrovės įstatus, įstatymus. Tiek bendrovės įstatuose, tiek Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme įtvirtinta rašytinio įsipareigojimo neplatinti konfidencialios informacijos galimybė. Ieškovo atstovas tokį įsipareigojimą pasirašė, tokio sandorio neginčijo, bet neįvykdė kitos įsipareigojimo dalies – nesumokėjo nustatyto dydžio užstato, todėl jam pagrįstai nebuvo suteikta prašoma informacija. Teismas nurodė, kad nors atsakovo vadovo įgalinimų apimtis buvo nustatyta visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu, tačiau akcininkai nepasinaudojo įstatyme nustatyta teise atšaukti bendrovės vadovą, todėl atsakovo administracijos vadovas teisėtai ir pagrįstai patvirtino konfidencialumo įsipareigojimo formą, nes tokią teisę jam suteikė Akcinių bendrovių įstatymas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir ieškinį patenkino: įpareigojo atsakovą per 5 dienas nuo ieškovo reikalavimo pateikimo dienos pateikti ieškovui susipažinti atsakovo sudarytus sandorius, suteiktus laidavimus, garantijas, ilgalaikio materialaus turto įkeitimų ir mainų sutartis ir kitus nurodytus dokumentus nuo 2003 d. sausio 1 d. iki reikalavimo pateikimo dienos; priteisė ieškovui iš atsakovo 200 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija nurodė, kad, sudarydamas ir patvirtindamas rašytinį įsipareigojimą neplatinti komercinės paslapties, atsakovas 2004 m. gruodžio 21 d. įsakymu už įsipareigojimo nesilaikymą nustatė tik baudą, nes tai yra teisės aktų nustatytas prievolių užtikrinimo būdas. Ieškovui 2004 m. gruodžio 22 d. pateikus prašymą pateikti susipažinti atsakovo dokumentus, susijusius su bendrovės komercine paslaptimi, atsakovas 2005 m. sausio 6 d. įsakymu patvirtino naują rašytinio įsipareigojimo neplatinti komercinės paslapties formą, numatant ne tik baudą, bet ir užstatą, banko garantiją, įkeitimą ar kitą bendrovei priimtiną turtinį įsipareigojimą kaip dar vieną prievolės užtikrinimo būdą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad konfidencialumo įsipareigojime numatyta bauda už įsipareigojimo nesilaikymą yra pakankamas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes 2005 m. sausio 6 d. įsakyme nustatytas užtikrinimo būdas – užstatas – ir 2005 m. balandžio 26 d. įsakymu nustatytas įpareigojimas ieškovui sumokėti 150 000 Lt užstatą į atsakovo sąskaitą banke nepagrįstai apriboja ieškovo, kaip bendrovės akcininko, neturtines, taip pat ir turtines teises – ieškovas ilgą laiką (užstato galiojimo laikotarpis – 3 metai) neturėtų galimybės disponuoti savo piniginėmis lėšomis, o tai turėtų neigiamos įtakos normaliai juridinio asmens ūkinei, komercinei veiklai. Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad atsakovo nurodymas neatitinka teisingumo ir protingumo principų, prieštarauja subjektinės teisės paskirčiai ir suteikia atsakovui galimybę piktnaudžiauti teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, nenustatydamas pagrindų, kuriems esant akcininkui neteiktina informacija apie bendrovės veiklą, baigtinio sąrašo ir pavesdamas klausimą dėl akcininko teisės į informaciją spręsti teismui (Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalis), sudarė galimybę sprendimą priimti atsižvelgiant į konkrečios situacijos ypatumus ir užtikrinti priešiškų interesų – akcininko teisės į informaciją gynybos ir bendrovės interesų apsaugoti konfidencialią informaciją – pusiausvyrą. Pirmosios instancijos teismas nerealizavo šios įstatymo leidėjo teismui suteiktos teisės, neanalizavo atsisakymo pateikti prašomus dokumentus priežasčių, nepakankamai tyrė, ar ieškovo elgesys laikytinas sąžiningu ir ar jis gali būti pagrindas riboti akcininko teisę gauti specifinio pobūdžio bendrovės informaciją. Byloje neįrodyta, kad atsakovo teisės būtų pažeistos dėl ieškovo nesąžiningos konkurencijos. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovui gali būti suteikiama bendrovei didelę reikšmę turinti informacija, o įsipareigojimo tekste esanti sąlyga dėl baudos laikytina pakankamu prievolės užtikrinimu.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikė įstatymo nustatytu terminu – 2006 m. spalio 5 d. Atsakovas buvo įsitikinęs, kad atsiliepimas yra pridėtas prie bylos. Apeliacinės instancijos teismas sprendime neaprašė atsakovo atsiliepimo argumentų. Susipažinę su išnagrinėta byla, bylą jau grąžinus į pirmosios instancijos teismą, paaiškėjo, kad atsakovo atsiliepimo iš viso nėra.

Tai, kad prie bylos nebuvo pridėtas atsiliepimas, kad teismas neįvertino atsakovo argumentų, lėmė neteisingo sprendimo priėmimą. Kasacinis teismas negali pašalinti šio proceso normų pažeidimo, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė atsakovo teises, nes neatsisakė priimti kartu su ieškovo apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų.

2. Apeliacinės instancijos teismas užstatą supainiojo su bauda, kurią ieškovas turėtų mokėti pagal konfidencialumo įsipareigojimo 3 punktą, jeigu pažeistų šio įsipareigojimo sąlygas. Teismas nepagrįstai rėmėsi CK 6.71 straipsniu ir pripažino, kad jei ieškovas įsipareigojimų dar nepažeidė, tai ir reikalaujamos sumos mokėti neprivalėtų. Atsakovas reikalavo, kad ieškovas mokėtų ne baudą, bet užstatą. Tokio užstato reikalavimas neprieštarauja CK 6.70 straipsnio 1 daliai. Tokio užstato reikalavimo teisėtumą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2003 motyvai.

3. Konfidencialumo įsipareigojimas yra sandoris ir kaip bet kuris kitas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu ex officio tik tada, jei šis yra akivaizdžiai niekinis. Ieškovo duotas konfidencialumo įsipareigojimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir nėra niekinis. Apeliacinės instancijos teismas išėjo už ieškinio ir apeliacinio skundo ribų, pripažindamas atsakovo reikalavimą dėl užstato sumokėjimo neteisėtu. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 2 dalį, 320 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnį, taip pat CK 6.156 straipsnį, 6.200 straipsnio 1 dalį, 6.59 straipsnį.

4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė Akcinių bendrovių įstatymo redakcijos, galiojusios ginčo kilimo ir bylos iškėlimo ir nagrinėjimo teisme metu (2003 m. gruodžio 11 d. redakcija Nr. IX-1889), o būtent – 18 straipsnio 1 dalies. Ieškovui nuosavybės teise priklauso 50 procentų atsakovo akcijų, todėl pagal nurodytą įstatymą ši akcininkė iš viso neturi teisės susipažinti su jokia konfidencialia bendrovės informacija.

5. Atsakovo nustatytas užstatas visiškai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Ieškovas prašė pateikti susipažinti visus bendrovės sudarytus sandorius, suteiktus laidavimus, garantijas, ilgalaikio materialaus turto įkeitimų ir mainų sutartis.

Teismas netyrė, kokia atsakovo metinė piniginių lėšų apyvarta, kokia ieškovo finansinė būklė, ar iš tikrųjų ieškovas patirtų didelių finansinių nuostolių, jei 3 metams į bendrovės sąskaitą sumokėtų tokio dydžio užstatą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką teismas, spręsdamas akcininko teisės į informaciją klausimą, turėjo atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus ir užtikrinti priešiškų interesų – akcininko teisės į informaciją ir bendrovės interesų apsaugoti konfidencialią informaciją – pusiausvyrą.

6. Nustatinėdami, ar akcininkų veiksmai dėl bendrovės atitinka sąžiningo elgesio reikalavimus, teismai gali remtis CK 2.87 straipsnyje juridinio asmens organų nariams nustatytais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-801/2002). Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į surinktus byloje įrodymus, kuriuos buvo įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurie patvirtina, kad ieškovas vykdo analogišką ir konkurencinę veiklą uoste ir veikia nesąžiningai ir priešingai atsakovo veiklos tikslams.

Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra be pakankamų motyvų, o tai pripažįstama absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

7. Ieškovas ginčija atsakovo generalinio direktoriaus D. B. (D. B.) teisę atstovauti kasatoriui. D. B. yra teisėtas atsakovo atstovas.

IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašė nutraukti kasacinį procesą, atmesti kasacinį skundą, o skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo ieškovui turėtas bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjant bylą kasaciniame teisme. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

D. B. nuo 2005 m. kovo 1 d. nėra atsakovo generalinis direktorius. Tai patvirtina UAB,,Birių krovinių terminalas“ 2004 m. lapkričio 18 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 18-11/04 ir VĮ Registrų centro Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2007 m. vasario 12 d. išplėstinis sąrašas, iš kurių matyti, kad D. B. į generalinio direktoriaus pareigas buvo paskirtas laikinai – nuo 2004 m. lapkričio 23 d. iki 2005 m. vasario 28 d. Taigi atsakovo paduotas kasacinis skundas yra pasirašytas neįgalioto asmens.

2. Kasaciniame skunde tik abstrakčiai nurodyta, kad egzistuoja CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte numatyti kasacijos pagrindai, tačiau kasacinio skundo argumentai tokių pagrindų buvimo neįrodo.

3. Apeliacinės instancijos teismui nepridėjus prie bylos atsakovo atsiliepimo, procesinės teisės normos nebuvo pažeistos. Be to, kasaciniame skunde nenurodyta, kaip reiškiasi procesinės teisės normų pažeidimų esminis reikšmingumas vienodam teisės taikymui ir aiškinimui.

Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė CPK 314 straipsnio. Šiuo atveju naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo būtent priėmus neteisėtą ir nepagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasatorius taip pat nenurodo, kaip reiškiasi procesinės teisės normos pažeidimų esminis reikšmingumas vienodam teisės taikymui ir aiškinimui.

4. Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė CK 6.71 straipsnio ir jį taikė tinkamai. Kasatorius nenurodė, kaip reiškiasi CK 6.71 straipsnio pažeidimo esminis reikšmingumas vienodam teisės taikymui ir aiškinimu, kaip toks pažeidimas turėjo įtakos neteisingo sprendimo priėmimui.

5. Neteisėti ir nepagrįsti yra kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 13 straipsnio, 265 straipsnio 2 dalies, 320 straipsnio 2 dalies, CK 6.59 straipsnio, 6.200 straipsnio 1 dalies normas.

Teismas neišėjo už ieškinio ir apeliacinio skundo ribų, nes konfidencialumo įsipareigojimo nepripažino ex officio iš dalies negaliojančiu. Kasaciniame skunde tik nurodyta, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, tačiau nenurodyta, nuo konkrečiai kokios.

Kasaciniame skunde nenurodyta, kaip reiškiasi šių normų pažeidimų esminis reikšmingumas vienodam teisės taikymui ir aiškinimui, kaip toks pažeidimas turėjo įtakos neteisingo sprendimo priėmimui.

6. Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies. Sprendžiant su bendrovės veikla susijusius klausimus, turi būti taikomos ne tik šio įstatymo, bet ir bendrovės įstatų nuostatos. Bendrovės UAB,,Birių krovinių terminalas“ įstatų 5.5 punkte nurodyta, kad akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklauso akcijos, kurių bendra nominali vertė yra ne mažiau kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, turi teisę susipažinti su visais bendrovės sandoriais, suteiktais laidavimais, garantijomis, ilgalaikio materialaus turto įkeitimų ir mainų sutartimis.

Kasaciniame skunde nenurodyta, kaip reiškiasi Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies pažeidimo esminis reikšmingumas vienodam teisės taikymui ir aiškinimui.

7. Kasacinio skundo dalyje dėl teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų pažeidimo keliami fakto klausimai, nenurodyta, nuo kokios konkrečiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos buvo nukrypta, nenurodyta, kaip reiškiasi teisės normų pažeidimo esminis reikšmingumas vienodam teisės taikymui ir aiškinimui.

8. Atsakovas savo atsisakymo pateikti informaciją negrindė ieškovo nesąžiningumu nei iki ginčo nagrinėjimo teisme, nei teisminio nagrinėjimo metu.

Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl ieškovo nesąžiningumo aplinkybės, atsižvelgė į byloje esančius įrodymus šiuo klausimu ir motyvavo, kodėl jie negali būti aiškinami kaip nesąžiningo akcininko elgesio įrodymai.

k o n s t a t u o j a :

V. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Šalys yra UAB,,Birių krovinių terminalas“ akcininkai. Kiekvienai jų priklauso po 50 procentų šios įmonės akcijų. Ieškovas prašė teismą įpareigoti atsakovą per 5 dienas nuo ieškovo reikalavimo pateikimo dienos pateikti ieškovui susipažinti atsakovo sudarytus sandorius, suteiktus laidavimus, garantijas, ilgalaikio materialaus turto įkeitimų ir mainų sutartis ir kitus dokumentus nuo 2003 m. sausio 1 d. iki reikalavimo pateikimo dienos.

VI. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl D. B. teisės paduoti kasacinį skundą

CPK 350 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad kasacinį skundą atsisakoma priimti, jeigu kasacinis skundas paduotas asmens, neturinčio teisės inicijuoti kasacinį procesą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio skundo argumentus, pirmiausia pasisako dėl D. B. teisės paduoti kasacinį skundą, nes nuo šio klausimo tyrimo išdavos priklauso kitų kasaciniame skunde keliamų klausimų nagrinėjimas kasaciniame teisme.

D. B. teisė paduoti kasacinį skundą yra ginčijama ieškovo atsiliepime į kasacinį skundą. Šio asmens teisė kreiptis į kasacinį teismą su skundu dėl žemesnės instancijos teismų sprendimų yra konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nutartyje, priimtoje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“ v. AB „Klaipėdos Smeltė“, valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, bylos Nr. 3K–3–238/2007. Taigi D. B. teisė paduoti kasacinį skundą šioje byloje negali būti paneigta ir dėl šios teisės kasacinis teismas plačiau nepasisako.

Dėl atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą

CPK 346 straipsnio 2 dalyje yra išvardyti kasacijos pagrindai. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neteisingai taikė procesines teisės normas ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą ir nutartį.

1. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio rungimosi principo ypač turi būti laikomasi tos instancijos teismuose, kuriose vyksta įrodinėjimo procesas. Jeigu atsisakoma priimti dalyvaujančio asmens nustatyta tvarka pateiktą įrodymą, toks atsisakymas turi būti motyvuojamas (CPK 181 straipsnio 1 dalis).

Rungimosi principo laikymasis užtikrina šalių lygiateisiškumą, teisėjų nešališkumą. Šis principas taip pat užtikrina šalių teisę įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), ir taip pasiekti įrodinėjimo tikslą. Įrodinėjimo tikslas pasiekiamas tiriant ir vertinant įrodymus. Civilinėje byloje įrodymais yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Viena iš priemonių nustatyti šiuos duomenis yra šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimai (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šių asmenų paaiškinimai teismui gali būti pateikti žodžiu ar raštu. Žodžiu jie pateikiami atitinkamame teismo posėdyje. Raštu jie gali būti pateikti ieškinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas), atsiliepime į ieškinį (CPK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktas) ir kituose CPK 110 straipsnyje nurodytuose dokumentuose.

2. CPK 318 straipsnyje yra įtvirtinta šalies teisė pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys per 20 dienų nuo apeliacinio skundo išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos apeliacinės instancijos teismui privalo, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę raštu pateikti išsamius atsiliepimus į apeliacinį skundą, kuriuose išdėsto savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo. Taigi pagal šią įstatymo normą, esant paduotam apeliaciniam skundui, šalis ne tik turi teisę, bet ir privalo raštu pateikti atsiliepimą, kuriame turi būti išdėstyta jo išsami nuomonė. Pagal įstatymą atsiliepimas į apeliacinį skundą turi svarbią reikšmę, nes jame gali būti faktinių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių aplinkybes, turinčias reikšmės bylai.

Atsakovas teigia, kad jis laiku pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Tačiau byloje šio atsiliepimo nėra. Aplinkybę, kad buvo pateiktas toks atsiliepimas, netiesiogiai patvirtina ir ieškovo atsiliepimo į kasacinį skundą turinys. Jame nurodoma, kad atsiliepimas į apeliacinį skundą buvo, tačiau jis įvardijamas neteisėtai paduotu ir nepridėtu prie bylos.

CPK 318 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiliepimų į apeliacinį skundą priėmimo klausimą išsprendžia apeliacinės instancijos teismas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą priėmus, jo nuorašai išsiunčiami apeliantui ir prie apeliacinio skundo prisidėjusiam asmeniui. Atsakovas teigia, kad jis atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikė nustatytu terminu. Tokiu atveju jis turėjo būti priimtas ir pridėtas, tačiau jo byloje nėra.

CPK 318 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsiliepimai į apeliacinį skundą, gauti praleidus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, grąžinami jį padavusiam asmeniui. Byloje yra Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. raštas (T. 3, b. l. 78) apie apeliacinio skundo išsiuntimą atsakovui. Jeigu remiantis šia rašto išsiuntimo data būtų nustatyta, kad atsiliepimas į apeliacinį skundą paduotas praleidus CPK 318 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 dienų terminą, tokiu atveju turėjo būti teismo nutartis (ar bent duomenys) apie jo grąžinimą atsakovui. Tokios nutarties byloje nėra.

Atsakovas pateikė 2006 m. rugsėjo 15 d. raštą apie apeliacinio skundo išsiuntimą atsakovui. Tokiu atveju pagal atsakovą atsiliepimas į apeliacinį skundą paduotas per įstatymo nustatytą terminą. Minėta, kad byloje atsiliepimo į apeliacinį skundą nėra.

Nurodytas procesinės teisės pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, dėl kurio galėjo būti priimtas neteisėtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų kasacinis teismas nepasisako, nes yra konstatuotas esminis proceso teisės pažeidimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą apeliacine tvarka iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Aloyzas Marčiulionis

Antanas Simniškis