Dėl 6000 Lt skolos

Civilinė byla Nr. 3K-3-22/2006

Procesinio sprendimo kategorija 42.11.1 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. sausio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko ir Teodoros Staugaitienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 22 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Forumo rūmai“ ieškinį atsakovui V. P. dėl sutarties nutraukimo ir 6000 Lt skolos priteisimo, atsakovo V. P. priešieškinį ieškovui UAB „Forumo rūmai“ dėl 6000 Lt skolos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė nutraukti jo ir atsakovo 2003 m. gruodžio 22 d. sudarytą verslo modelio sukūrimo ir verslo scenarijų prognozavimo autorinę sutartį, priteisti 6000 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir 280 Lt bylinėjimosi išlaidų; nurodė, kad atsakovas sutartimi įsipareigojo per 30 dienų nuo jos sudarymo sukurti autorinį kūrinį – verslo vykdymo scenarijų, kas ketvirtį pakeisti faktinius duomenis ir verslo vykdymo tendencijas, perskaičiuoti pagrindinį verslo vykdymo scenarijų, pateikti ataskaitą Excel formatu (sutarties 1, 2 punktai); pagal sutarties 3 punktą atsakovas įsipareigojo suvesti kiekvieno mėnesio faktinius duomenis ir pagrindinį verslo vykdymo scenarijų perskaičiuoti per tris dienas nuo PNA (pelno nuostolių ataskaita), balanso duomenų pateikimo dienos. Ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui atlyginimą sutarties 7–13 punktuose nustatyta tvarka; vykdydamas sutarties 11.1 punktą, 2003 m. gruodžio 31 d. sumokėjo atsakovui 6000 Lt, tačiau šis neįvykdė sutarties 2 punkte nurodyto įsipareigojimo; gauto avanso negrąžino, nors jam buvo pareikšta pretenzija. Atsakovui neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų ir nepavykus išspręsti ginčo derybomis, šalių sudaryta sutartis ieškovui tapo nenaudinga ir nebereikalinga.

Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 6000 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas nurodė, kad darbai pagal sutartį buvo pradėti po sutarties pasirašymo, tačiau užsitęsė ne dėl atsakovo kaltės, bet šalių sutarimu, ieškovui neparengus visų duomenų, būtinų sutarties objektui sukurti. Šalys bendradarbiavo iki 2004 m. vasario 25 d., nes susirašinėjo, keitėsi duomenimis, ir ieškovas nereiškė pretenzijų dėl sutarties vykdymo, dėl to suprato, kad šį sutarties vykdymas tenkino; tik pasikeitus ieškovo administracijai, šalims nepavyko tęsti bendradarbiavimo, nors atsakovas siūlė išspręsti ginčą derybomis. Atsakovas nurodė, kad įsipareigojimus pagal sutartį jis įvykdė iš dalies, nes sukūrė pirmą verslo vykdymo scenarijų, tačiau jų negalėjo toliau vykdyti, nes ieškovas neteikė tam reikalingų duomenų; liko jam skolingas 6000 Lt.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad sutarties objektas yra nekonkretus, dėl to negalima nustatyti tikrųjų šalių įsipareigojimų pagal ją; prieštaringu vertintas atsakovo aiškinimas, kad ieškovas verslo planui sukurti neteikė reikiamos informacijos; pripažinta, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie atsakovo turimą verslo modeliavimo programą, kurią šis turėjo panaudoti, kurdamas autorinį kūrinį; teismas padarė išvadą, kad šalys nesutarė dėl sutarties objekto, dėl to šios įvykdymas tapo neįmanomas nuo jos pasirašymo dienos; šalys skirtingai vertino prisiimtų įsipareigojimų turinį bei jų įgyvendinimo metodus; atsakovo veiksmai, sudarant sutartį, pripažinti nerūpestingais ir neapdairiais, nes šis neįvertino ieškovo galimybės teikti verslo modeliavimo programai atitinkančią informaciją; tuo tarpu ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad verslo modelis bus sukurtas pagal jų turimą informaciją. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neatliko sutartyje nustatytų darbų; elektroniniai laiškai, atsakovo pateikti į bylą, teismo vertinimu, nėra pagrindas išvadai apie atlikto darbo apimtį ir jo įgyvendinimo galimybes.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2005 m. birželio 1 d. nutartimi Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas veikė nerūpestingai ir neapdairiai, neįvertino ieškovo galimybės teikti atsakovui šio sukurtai verslo modeliavimo programai reikiamą informaciją. Kolegija nurodė, kad pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kolegija padarė išvadą, kad atsakovas neįvykdė sutartinio įsipareigojimo per 30 dienų sukurti pirmą verslo vykdymo scenarijų ir neįrodė, jog ieškovas jam neteikė reikiamos informacijos šiam scenarijui sukurti; nurodė, kad pagal CK 6.215 straipsnį sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 1 d. nutartį, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 117, 119, 124 straipsnius, nes 2004 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdis nevyko, tačiau byloje užfiksuotas kaip įvykęs, nurodant, jog šalys į posėdį neatvyko.

2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė CPK 55 straipsnį, nes nesvarstė ieškovo tinkamo atstovavimo pirmosios instancijos teisme klausimo, taip pat generalinio direktoriaus tinkamo atstovavimo ieškovui teisme klausimo; ieškovo atstovė nepateikė CPK 57 straipsnyje nustatyta tvarka išduoto įgaliojimo. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl šių apeliacinio skundo argumentų.

3. Teismų išvada, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė priešieškinio reikalavimus, yra nepagrįsta, nes neatsižvelgta į ginčijamos sutarties dalyko sudėtingumą, nulėmusį tai, jog atsakovas galėjo pagrįsti reikalavimą tik nedidele rašytinių įrodymų dalimi, t. y. šalių susirašinėjimu, liudytojų parodymais. Šiais įrodymais patvirtinamas autorinio kūrinio sukūrimo faktas; kilus abejonių dėl ginčijamos sutarties objekto turinio kokybės, teismai tai turėjo patikrinti CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, ekspertų išvadomis. Teismai pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl įrodymų vertinimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje AB „Kauno baldai“ prieš UAB „Skraja“, bylos Nr. 3K-3-1005/2003; 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. prieš Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialą, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prieš J. M., bylos Nr. 3K-3-462/2002; ir kt.).

4. Netinkamai taikytas CK 1.5 straipsnyje įtvirtintas įpareigojimas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus, siekiant protingos skirtingų interesų pusiausvyros, kartu teikiant pirmenybę silpnesnės šalies interesams. Ginčo sutartyje atsakovas yra silpnoji šalis. Kilus ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama, nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Pasikeitus ieškovo administracijai, ši nepritarė sutarties vykdymui, nesutiko su sutarties objektu, turiniu, vykdymo forma, kartu neinicijavo šios sutarties sąlygų pakeitimo ar jų tikslinimo; laikydama, kad yra esminių sutarties pažeidimų – jos nenutraukė.

5. Nenagrinėjo ir nesiaiškino esminės sutarties sąlygos – sutarties dalyko esmės (CK 6.193 straipsnis). Pagrindinį darbą, t. y. verslo modeliavimo programą, atsakovas sukūrė iki šios sutarties pasirašymo; ginčo sutartimi įsipareigojo sukurti autorinį kūrinį, t. y. verslo vykdymo scenarijų, apimantį pelno nuostolių ataskaitą, balansą, piniginius srautus, koeficientinę analizę ir apyvartumų bloką, apskaičiuotus dešimčiai metų, panaudojant nurodytą programą, nes ši yra sutarties pagrindas – įdiegus į ją ieškovo duomenis, taip būtų sukurtas verslo vykdymo scenarijus. Teismai šių aplinkybių netyrė, dėl to nenustatė sutarties turinio, taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kad, nustatant sutarties turinį, lemiamą reikšmę turi tikrieji šalių ketinimai, tikroji valia, o ne vien tik rašytinės sutarties gramatinis tekstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo valdybos Visagino miesto skyrius prieš UAB „Rina“, bylos Nr. 3K-3-21/1998; 2000 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje A. Č. prieš Lazdijų rajono savivaldybę, bylos Nr. 3K-3-215/2000).

6. Aiškindami šalių įsipareigojimus pagal sutartį, teismai neteisingai taikė CK 6.193 straipsnį. Atsakovas įsipareigojo sukurti autorinį kūrinį, panaudodamas užsakovo finansinius duomenis; remdamiesi šiuo punktu, teismai siaurinamai aiškino ieškovo pareigą pateikti atsakovui tik tuos duomenis, kuriuos šis turi; atsakovas, tardamasis dėl sutarties vykdymo, negalėjo numatyti, kad jam nebus pateiktos balanso, pelno nuostolių ataskaitos, nes sutarties esmė apima šių finansinių duomenų adaptavimą. Teismai, aiškindami sutartį, neteisingai nustatė sutarties šalių pareigas, kad esą atsakovas pats turėjo rinkti reikalingus finansinius duomenis. Pagal sutarties 12, 13 punktus ši pareiga tenka ieškovui; be to, pripažintina, kad bendradarbiavimas elektroniniu paštu, keičiantis rašytine medžiaga, yra tinkama racionalaus bendradarbiavimo forma, ir tai netiesiogiai nurodyta sutartyje – ataskaitos pateikiamos Excel formatu, t. y. elektroninėmis susisiekimo priemonėmis.

7. Teismai neteisingai įvertino, kad atsakovui išmokėta 6000 Lt avanso. Atlyginimo už nurodytus darbus apmokėjimo tvarka nustatyta sutarties 11 punkte, jame nenustatytas avansinis mokėjimas. Darbus pagal sutartį atsakovas pradėjo iš karto po to, kai ji buvo šalių pasirašyta, dėl to sumokėti 6000 Lt vertintini kaip atlyginimas už darbą ir negali būti išieškoti iš atsakovo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Ieškovas nesutinka su kasacinio skundo argumentais, kad teismai neteisingai įvertino šalių sutartinius santykius, aiškino ginčo sutarties dalyką. Sutartis buvo sudaryta dėl verslo vykdymo scenarijaus sukūrimo, o verslo modeliavimo programa, apie kurią kalbama kasaciniame skunde, yra tik priemonė sutarties objektui sukurti. Tikrieji šalių ketinimai buvo įtvirtinti sutarties 1 punkte, tačiau atsakovas nėra pateikęs ieškovui sukurto šio sutarties objekto ar jo dalies, nėra darbų priėmimo–perdavimo aktų; kai kurių duomenų pavėluotas pateikimas atsakovui nelaikytinas sutarties neįvykdymo priežastimi; atsakovas nesigilino į sutarties objektą, paviršutiniškai kūrė verslo vykdymo scenarijų. Teismai nepriskyrė atsakovui pareigos savarankiškai rinkti duomenis, reikalingus kūriniui sukurti; atsakovas nebendravo su padalinių vadovais, nesigilino į finansines įmonės problemas, t. y. nesistengė pažinti įmonės, kuriai kūrė verslo vykdymo scenarijų.

k o n s t a t u o j a :

IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės

Šalys 2003 m. gruodžio 22 d. sudarė verslo modelio sukūrimo ir verslo scenarijų prognozavimo autorinę sutartį. Ieškovas 2003 m. gruodžio 31 d. atsakovui sumokėjo 6000 Lt. Teismai nustatė, kad atsakovas neįvykdė sutartinio įsipareigojimo per 30 dienų sukurti pirmą verslo vykdymo scenarijų; priteisė ieškovui iš atsakovo 6000 Lt šiam nepagrįstai išmokėto avanso.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje kasacijos dalykas – procesinės ir materialinės teisės normų taikymas, aiškinant šalių sudarytos sutarties turinį, jos vykdymo aplinkybes.

Sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis). Šalių ginčas dėl sutarties turinio sprendžiamas, taikant CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, sutartis turi būti aiškinama, vadovaujantis protingumo kriterijumi (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties aiškinimas yra fakto klausimas, sprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose; kasacinis teismas nesprendžia fakto klausimų, pagal kasaciniame skunde nurodytus argumentus patikrina, ar žemesniųjų instancijų teismai tinkamai taikė procesinės teisės normas, nustatydami byloje turinčias reikšmės aplinkybes, ar teismo išvados atitinka materialinės teisės normas.

Teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai taikė įrodinėjimą, įrodymų įvertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Pagal CPK įtvirtintą rungtyniškumo principą ginčo šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Byloje nustatyta, kad atsakovas neįvykdė ginčo sutartimi prisiimto įsipareigojimo per 30 dienų nuo sutarties sudarymo sukurti verslo vykdymo pirmą scenarijų. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neprašė skirti ginčo sutarties objekto turinio kokybės ekspertizės, teismai nelaikė būtinu tai daryti savo iniciatyva. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tyrė ginčo sutarties tikslą, turinį, šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį; įvertinę rašytinius ir kitus įrodymus, teismai priėjo išvadą, kad sutarties objektas yra nekonkretus, iš jo turinio negalima tiksliai nustatyti konkrečių šalių įsipareigojimų, todėl nuo sutarties sudarymo dienos jos vykdymas buvo neįmanomas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši išvada padaryta, nepažeidžiant CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodymų įvertinimo reikalavimų; taip pat nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad teismai nukrypo nuo teismų praktikos formuluojamų laisvo įrodymų vertinimo principo taikymo taisyklių. Atsakovas ginčo sutartyje įsipareigojo, panaudodamas savo sukurtą verslo modeliavimo programą, pagal ieškovo turimus apskaitos duomenis ir žinomas verslo vykdymo tendencijas sukurti verslo vykdymo scenarijų, apimantį pelno nuostolių ataskaitą, balansą, piniginius srautus, koeficientinę analizę ir apyvartumų bloką, apskaičiuotus dešimčiai metų. Sutartyje kalbama apie autorinio kūrinio – verslo vykdymo scenarijaus – sukūrimą; pažymėtina, kad pagal Autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 straipsnio 18 dalį kūriniu laikomas originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityje, nepaisant jo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos; autorių teisių objektais nelaikomi idėjos, procedūros, procesai, sistemos, veiklos metodai, koncepcijos, principai ir kt. (Įstatymo 5 straipsnis). Sprendžiant šalių ginčą dėl sutarties sąlygų ir jos vykdymo, turi reikšmės šalių tarpusavio santykių teisinis kvalifikavimas. Šalys sutarties dalyką pavadino kūriniu, tačiau būtų sudėtinga priskirti jį literatūros, mokslo ar meno sričiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių susitarimas savo esme labiau atitiko paslaugų teikimo atlygintiną sutartį, kurios samprata įtvirtinta CK 6.716 straipsnyje. Šios rūšies sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu (audito, konsultacinės, informacijos, mokymo ir kt.), todėl CK 6.716 straipsnyje nurodytos paslaugos vadinamos intelektinėmis paslaugomis; šalys paprastai tariasi dėl paslaugų teikimo, tačiau gali susitarti ir dėl tam tikro rezultato. Paslaugų teikimo sutartims būdinga tai, kad paslaugų teikėjams, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų pobūdį, taikomi reikalavimai, susiję su jų kvalifikacija, patirtimi. Sutarties šalys nusistato tarpusavio teises ir pareigas, tačiau pažymėtina tai, kad paslaugos sutarties vykdymas grindžiamas CK 6.718 straipsnyje įtvirtintu kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vertinti, kad atsakovas, sudarydamas su ieškovu sutartį dėl verslo modelio sukūrimo, veikė nerūpestingai ir neapdairiai; įsipareigodamas per 30 dienų sukurti verslo vykdymo scenarijų, kuris apimtų įvairius finansinius duomenis, apskaičiuotus 10 metų, atsakovas neįvertino ieškovo galimybės pateikti jam reikalingą informaciją; teismas nurodė ir tą reikšmingą aplinkybę, kad atsakovas turėjo sukurti verslo vykdymo scenarijų pagal turimą verslo modeliavimo programą, tačiau, kilus ginčui dėl sutarties vykdymo, nepateikė teismui įrodymų apie tokios programos buvimą. Atsižvelgiant į įstatyme nustatytą intelektualinių paslaugų teikimo reglamentavimą ir į teismo nustatytas faktines aplinkybes, pripažintinas nepagrįstu kasacinio skundo argumentas, kad atsakovas – sutarties vykdytojas – turėjo būti laikomas silpnesne šalimi ir jo interesams teikiamas prioritetas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, ištyrę ginčo sutarties turinį, nustatę sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybes, priėjo teisingą išvadą, jog atsakovas neįvykdė sutartimi prisiimto įsipareigojimo, todėl ieškovui neatsirado prievolės mokėti jam atlyginimą (CK 6.2, 6.205 straipsniai); ieškovas negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, tolesnis jos vykdymas neįmanomas, todėl sutartis pagrįstai nutraukta (CK 6.217 straipsnis). Skundžiami sprendimai atitinka materialinės teisės normas, CK 1.5 straipsniuose įtvirtintus teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Kasacinio skundo argumentai dėl nevisapusiško ginčo santykių ištyrimo ir neteisingo jų vertinimo atmestini.

Šalis siejo civiliniai sutartiniai, o ne darbo santykiai. Atsakovas, gavęs dalį sutartyje už konkretaus objekto sukūrimą nustatytos sumos, bet šio nesukūręs, privalo grąžinti ieškovui iš jo gautą pinigų sumą; kasaciniame skunde nepagrįstai remiamasi darbo teisės nuostatomis dėl galimybės išieškoti darbuotojui sumokėtą atlyginimą už darbą.

Kasacinio skundo argumentas dėl procesinės teisės normų pažeidimo, pirmosios instancijos teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. posėdžio protokole įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, taip pat argumentas, kad 2004 m. spalio 5 d. ir lapkričio 2 d. teismo posėdžiuose ieškovui buvo netinkamai atstovaujama, todėl jo ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas, o dėl atsakovo priešieškinio – galėjo būti priimtas sprendimas už akių, atmestini, nes nurodytomis dienomis teismas atidėjo bylos nagrinėjimą, o tokios teismo nutartys nėra kasacijos dalykas (CPK 340–341 straipsniai); tuo pačiu pagrindu atmestinas kasacinio skundo argumentas dėl apeliacinio skundo priėmimo vilkinimo. Kiti kasacinio skundo argumentai, susiję su šalių sudarytos sutarties aiškinimu, jos vykdymo vertinimu atmestini.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Romualdas Čaika

Virgilijus Grabinskas

Teodora Staugaitienė