Civilinė byla Nr. 3K-7-5/2006
Procesinio sprendimo kategorijos:
34.3; 34.4.9; 128.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. sausio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (teisėjų kolegijos pirmininkas), Romualdo Čaikos, Janinos Januškienės, Egidijaus Laužiko, Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pranešėjas), Teodoros Staugaitienės ir Juozo Šerkšno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Č. O. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. vasario 8 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Č. O. ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo panaikinimo; tretieji asmenys - Vilniaus rajono 1-asis notarų biuras ir Vilniaus apskrities viršininko administracija.
Išplėstinė teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas Č. O. ieškiniu prašė teismo:
1. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B. 1988 m. rugpjūčio 25 d. testamentu paliko visą savo turtą Č. O., turint tikslą ieškovui priimti palikimą į 163 000 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
2. Panaikinti Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro 2003 m. birželio 6 d. išduotą valstybei paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą dėl 163 000 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo.
Ieškovas nurodė, kad pateikė Vilniaus rajono 1-ajam notarų biurui prašymą dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po V. B. mirties, siekdamas priimti palikimą - 163 000 kv. m žemės sklypą, į kurį Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. sausio 20 d. sprendimu mirusiajai buvo atkurtos nuosavybės teisės, tačiau notaras atsisakė išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą. Ieškovas padėjo rūpintis nuosavybės teisių į nurodytą žemės sklypą atkūrimu, rūpinosi gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais ir kitais įrenginiais, priklausiusiais V. B., priežiūra. Į testamentą V. B. įtraukti žemės sklypo negalėjo, nes testamento surašymo metu nebuvo privačios žemės nuosavybės.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 1988 m. rugpjūčio 25 d. V. B. sudarė testamentą, kuriuo ieškovui paliko gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais (b. l. 7, 9), 1991 m. spalio 22 d. ji kreipėsi su prašymu grąžinti nuosavybės teise turėtą žemę (b. 1. 48-58). V. B. mirė 1993 m. gegužės 7 d. (b. l. 37). Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. sausio 20 d. sprendimu mirusiajai V. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko - mirusiosios vyro V. B. - nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą (b. 1. 41-43), šį sklypą paveldėjo valstybė Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro 2003 m. birželio 6 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Teismas konstatavo, kad atsiradus palikimui paveldėjimo teisė buvo realizuota pagal galiojusio 1964 m. CK ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Pagal 1964 m. CK 578 ir 593 straipsnių nuostatas testatoriaus turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, padalijama tarp įstatyminių įpėdinių arba pereina valstybei. Ieškovo paveldėjimo teisių turinys yra nustatytas testamente ir šios teisės yra realizuotos pagal testamentą, dėl to nėra pagrindo nuginčyti Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro 2003 m. birželio 6 d. paveldėjimo teisės liudijimą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. gegužės 2 d. nutartimi ieškovo Č. O. apeliacinio skundo netenkino ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. vasario 8 d. sprendimą. Teisėjų kolegija įvertino kaip pagrįstą apelianto argumentą, kad testamento surašymo metu V. B. negalėjo į testamentą įtraukti žemės sklypo, nes tuo metu nuosavybės teisių į žemę atkūrimas nevyko, tačiau tai nereiškia, kad testamento pagrindu ieškovas galėjo įgyti žemės sklypą. Galiojusio 1964 m. CK teisės normos neleido ne testatoriui keisti ar plečiamai aiškinti testamento turinį. Kadangi testamente neįvardyta, kad ieškovui paliekamas žemės sklypas, tai nėra pagrindo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, kad ieškovui atsirado palikimas į žemę arba teisė į žemės nuosavybės teisių atkūrimą. Nėra duomenų, liudijančių apie tai, kad palikėja pati būtų kreipusis dėl žemės nuosavybės teisių atkūrimo. Dėl palikimo priėmimo po V. B. mirties ieškovas nesikreipė, taigi jo testamento turiniu ieškovas taip pat negali grįsti teisės į žemės sklypą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas Č. O. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. vasario 8 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 2 d. nutartį, bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Kasatorius nurodo, kad:
1. V. B. 1988 m. rugpjūčio 25 d. testamentu ir jos vyro V. B. 1985 m. birželio 20 d. testamentais visas palikėjų turtas paliktas ieškovui, tačiau dėl ne viso turto apimties, t. y. neįtraukus ginčo žemės sklypo, testamentai ne visiškai išreiškė testatorių valią. V. B. ketino palikti turėtą turtą ieškovui, kuris pradėjo palikimą faktiškai valdyti po testatorės mirties, dėl to padarydami išvadą, kad ieškovui nepriklauso ginčo žemės sklypas, teismai netinkamai taikė 1964 m. CK 575, 587 straipsnius. Aiškinantis palikėjos V. B. valią paliekant turtą turėjo būti atsižvelgiama ir į palikėjos senyvą amžių, neraštingumą, taip pat ieškovo (paveldėtojo) ir palikėjų tarpusavio santykius, ieškovo teikiamą materialinę paramą.
2. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnį ir Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 2.2 papunktį asmenys, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų dėl žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo, turi teisę į nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, o šiems mirus - jų sutuoktiniai, nagrinėjamos bylos atveju palikėja yra V. B. sutuoktinė ir testamentu paliko savo turtą. Ieškovas rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu į žemės sklypą, jo iniciatyva buvo atkurtos nuosavybės teisės.
3. Ieškinys pateiktas dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, dėl to CPK 31 straipsnyje nustatyta, kad tokios bylos teismingos daikto buvimo vietos teismui. Kadangi žemės sklypas yra Vilniaus rajone, tai bylą pirmąja instancija turėjo nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismas.
Atsiliepimu į ieškovo Č. O. kasacinį skundą atsakovas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo kasacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad V. B. testamentu pareiškė valią palikti tik konkretų turtą ieškovui. Taigi nėra galimybės teismine tvarka pakeisti testamente tiksliai ir patikimai užfiksuotos testatorės valios.
k o n s t a t u o j a :
IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės
1988 m. rugpjūčio 25 d. V. B. sudarė testamentą, kuriuo ieškovui paliko gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 9), 1991 m. spalio 22 d. ji kreipėsi su prašymu grąžinti nuosavybės teise turėtą žemę (b. 1. 48-58). V. B. mirė 1993 m. gegužės 7 d. (b. l. 37). Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. sausio 20 d. sprendimu mirusios V. B. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko - mirusiosios vyro V. B. - nuosavybės teisėmis valdytą 16,30 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (b. 1. 41-43). Šį sklypą paveldėjo valstybė Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro 2003 m. birželio 6 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu (b. l. 3). Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. sausio 27 d. įsakymu nurodytas sklypas paimtas į laisvos valstybinės žemės fondą (b. l. 30).
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai yra įstatyme numatyti juridiniai faktai ar kitokios aplinkybės, kurios pagal įstatymų prasmę sukuria teises ir pareigas. Byloje ginčas kilo dėl vieno iš nuosavybės teisės į turtą atsiradimo pagrindų – paveldėjimo. Pagal 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį paveldėjimo santykiams taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusios CK normos.
Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK 567 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei tuo atveju, jeigu nėra nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti. Ieškovui ginčijant Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro 2003 m. birželio 6 d. išduotą valstybei paveldėjimo teisės liudijimą, teismai turėjo įvertinti, ar toks paveldėjimo teisės liudijimas išduotas pagal nurodytas įstatymo reikalaujamas sąlygas.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad ieškovas Č. O. yra 1993 m. gegužės 7 d. mirusios V. B. testamentinis įpėdinis. Iš byloje esančių duomenų (b. l. 68, 72) matyti, kad Č. O. V. B. testamente nurodytą turtą priėmė (1964 m. su vėlesniais pakeitimais ir papildymais CK 587 straipsnis). 1988 m. rugpjūčio 25 d. testamentu V. B. nurodė paliekanti gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), Č. O. Byloje nėra duomenų apie testamento sudarymo metu V. B. turėtą kitą turtą, taigi testatorė aiškiai išreiškė savo valią dėl savo turto palikimo Č. O. Testatoriaus teisė laisvai savo nuožiūra spręsti dėl viso ar dalies turto palikimo konkretiems įpėdiniams įtvirtinta 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK 575 straipsnio 1 dalyje, taip pat galiojančio 2000 m. CK 5.19 straipsnyje, dėl to, spręsdami bylos šalių (įpėdinių) tarpusavio ginčą, teismai turėjo atsižvelgti į testatorės pareikštą tikrąją valią dėl įpėdinio paskyrimo testamente.
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad paveldėjimas reiškia universalų palikėjo teisių ir pareigų perėmimą, taigi palikimo atsiradimo metu perimamas ne tik faktinis palikėjo turtas, bet ir tos turtinės teisės, kurios gali būti perduotos palikėjo nurodytam įpėdiniui. V. B., 1991 m. spalio 22 d. kreipdamasi su prašymu grąžinti nuosavybėn turėtą žemę (duomenys neskelbtini), įgijo tokią turtinę teisę. Velionės V. B. vardu Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. sausio 20 d. sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 16,30 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (b. 1. 41-43). Pagal tuo metu galiojusio 1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuosavybės teisės į žemę atkuriamos asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą. 1988 m. rugpjūčio 25 d. testamente dėl turto palikimo įpėdiniui Č. O. testatorė V. B. nenurodė, kad įpėdiniui palieka žemės sklypą, nes nuosavybės į jį neturėjo ir negalėjo turėti, net ir nurodžius žemės sklypą testamente jo sudarymo metu jis nebūtų legaliai patvirtintas tuometės valdžios institucijų. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje buvo aiškiai nurodyta, kad jeigu nustatytu laiku padavę prašymus atkurti nuosavybės teises piliečiai yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui. Šio įstatymo ir testamento pagrindu įgytos teisės vienintelis testamentinis įpėdinis Č. O. neatsisakė, priešingai, rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu: ieškovas nustatyta tvarka 1998 m. birželio 8 d. pateikė Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo (b. l. 47), iš 2001 m. spalio 12 d. rašto Vilniaus apskrities viršininko administracijai matyti, kad ieškovas siekė paveldėti žemės sklypą, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės testatorės vardu. Todėl 1999 m. sausio 20 d. velionės V. B. vardu atkūrus nuosavybės teises jos turėjo būti perduotos įpėdiniui Č. O. Dėl tokių priežasčių Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro 2003 m. birželio 6 d. paveldėjimo teisės liudijimas, išduotas valstybei, dėl 16,30 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), paveldėjimo, turi būti panaikintas, nes teisė į šio turto paveldėjimą pripažintina testamentiniam įpėdiniui ieškovui Č. O. (1964 m. su vėlesniais pakeitimais ir papildymais CK 567 straipsnio 3 dalis, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).
Ieškinio reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad V. B. 1988 m. rugpjūčio 25 d. testamentu paliko visą savo turtą Č. O., neturėjo būti nagrinėjamas, šis prašomas nustatyti faktas yra reikšminga bylos aplinkybė tik dėl paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro 2003 m. birželio 6 d., panaikinimo (CPK 445 straipsnis). Testamentu palikėja V. B. paliko savo turtą ieškovui, taigi jam, kaip testamentiniam įpėdiniui, atiteko teisės į palikimo priėmimą.
Darytina išvada, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai kasacine tvarka skundžiamuose procesiniuose sprendimuose netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl šie sprendimai naikinami ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo tenkinamas ieškovo Č. O. ieškinys dėl Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro 2003 m. birželio 6 d. paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. vasario 8 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 2 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo Č. O. ieškinį tenkinti.
Panaikinti Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro 2003 m. birželio 6 d. paveldėjimo teisės liudijimą dėl 163 000 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo, po V. B. mirties išduotą valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas Jokūbauskas
Romualdas Čaika
Janina Januškienė
Egidijus Laužikas
Aloyzas Marčiulionis
Teodora Staugaitienė
Juozas Šerkšnas
