Dėl preliminariosios sutarties bei nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-111/2013

Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00342-2010-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 42.4; 114.11; 121.22 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (pranešėjas), Janinos Stripeikienės ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Observis“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Observis“ ieškinį atsakovams A. S. bei uždarajai akcinei bendrovei „Domus extra“ dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo bei šių atsakovų priešieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Observis“ ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Business Group“ dėl preliminariosios sutarties bei nuostolių atlyginimo; tretieji asmenys: A. S., V. B., V. B., A. R.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių pareigos vykdyti preliminariąją sutartį pažeidimo padarinius (CK 6.165 straipsnis), bei proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis) bei nustatančių draudimą priimti blogesnį teismo sprendimą (CPK 313 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.

Atsakovai A. S. ir UAB „Domus extra“ kartu su trečiaisiais asmenimis A. S., V. B. ir V. B. statė mažaaukščių daugiabučių gyvenamųjų namų (kotedžų) kompleksą (duomenys neskelbtini). Šie statytojai 2007 m. liepos 20 d. susitarė su BUAB „Baltic Business Group“, kad ši bendrovė nupirks iš jų 374,20 kv. m ploto butą su žemės sklypu, t. y. faktiškai du sujungtus pastatytus kotedžus, ir sudarė atitinkamą preliminariąją sutartį. Šalys, sudarydamos sutartį, sutarė, kad 306 800 Lt avansą, kuriuo buvo užtikrintas būsimojo pirkėjo prievolių pagal sutartį įvykdymas, statytojai (būsimieji pardavėjai) gavo iš būsimojo pirkėjo sutarties pasirašymo momentu. Atsakovams pertvarkius pagal pirkėjo pageidavimą kotedžus į vieną butą, toks objektas 2007 m. spalio 11 d. buvo inventorizuotas, o nuo 2007 m. spalio 29 d. įregistruotas kaip vieno atsakovo UAB „Domus extra“ nuosavybė. Šio objekto BUAB „Baltic Business Group“ nepirko.

2007 m. rugsėjo 11 d. trečiasis asmuo A. R. sumokėjo atsakovams A. S. ir UAB „Domus extra“ 643 000 Lt už ketinamą pirkti sujungtą butą. A. R. negavus banko paskolos šiam turtui įsigyti, jis atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį ir pareikalavo grąžinti jam už perkamą butą sumokėtus 643 000 Lt. Atsakovams pinigų negrąžinus, A. R. su atitinkamu reikalavimu kreipėsi į teismą.

Ieškovui A. R. pateikus į bylą 2010 m. birželio 1 d. sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią jis perleido byloje pareikštus reikalavimus UAB „Observis“, teismas parengiamajame teismo posėdyje ieškovą A. R. pakeitė ieškovu UAB „Observis“.

Ieškovas UAB „Observis“ nurodė, kad preliminariojoje sutartyje nebuvo nustatyta jokių sankcijų A. R. atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, todėl, pirminiam ieškovui negavus banko paskolos, atsakovas privalėjo grąžinti šio ieškovo sumokėtus 643 000 Lt, nes išnyko teisėtas pagrindas atsakovams gauti nurodytą pinigų sumą, atsakovai nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita. Ginčo atveju nebuvo pagrindo pripažinti, kad šalys sudarė preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį ir sumokėjo avansą, nes pagal CK 6.165 straipsnį šalys rašytinės preliminariosios sutarties nesudarė, dėl konkrečių pagrindinės sutarties sudarymo sąlygų ir terminų nesusitarė. Ieškovo nuomone, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pinigus faktiškai priėmė A. S., tačiau veikdamas UAB „Domus extra“ vardu ir interesais. Be to, užstatas buvo mokėtas už objektą, kuris nuosavybės teise priklausė ne A. S., o UAB „Domus extra“. Ieškovas prašė teismo: 1) nutraukti šalių 2007 m. rugsėjo 11 d. sudarytą preliminariąją žodinę sutartį; 2) taikyti restituciją, įpareigojant atsakovus A. S. ir UAB „Domus extra“ solidariai grąžinti ieškovui 643 000 Lt; 3) priteisti iš atsakovų šešių procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Atsakovai pateikė teismui priešieškinį ir prašė priteisti solidariai iš A. R. ir BUAB „Baltic Business Group“ 682 270 Lt žalai atlyginti, įskaičius A. S. ir UAB „Domus extra“ pareigą grąžinti 643 000 Lt avansą, galutinai priteisti iš A. R. ir BUAB „Baltic Business Group“ 39 270 Lt patirtai žalai atlyginti bei penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovai nurodė, kad ieškovas A. R. kotedžus ketino pirkti savo įmonės BUAB „Baltic Business Group“ vardu, paprašė preliminariosios sutarties, po 2007 m. liepos 20 d., dar nepateikęs pasirašytos tokios sutarties, pradėjo dviejų kotedžų perplanavimo darbus, tam pasitelkė savo specialistus; 2007 m. rugsėjo 11 d. pateikė atsakovams BUAB „Baltic Business Group“ pasirašytą preliminariąją buto pirkimo–pardavimo sutartį, kurią iš atsakovų buvo gavęs 2007 m. liepos 20 d. Ieškovas 2007 m. rugsėjo 11 d. sumokėjo dvigubo dydžio avansą – 643 000 Lt. Mokėdamas jis paaiškino, kad dar nežinojo, kieno vardu – įmonės ar jo paties – pirks kotedžą, todėl pakvitavime šalys nurodė, jog avansą mokėjo fizinis asmuo. Ieškovas A. R. iki 2007 m. lapkričio mėnesio vadovavo ir stebėjo pertvarkymo darbus, o suėjus terminui pagrindinei pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, objekte nebesirodė, vengė bendrauti. Atsakovai raštais kreipėsi į BUAB „Baltic Business Group“, tačiau šie buvo grąžinami neįteikti. Atsakovų vertinimu, ieškovas ir jo įmonė vengė sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, todėl privalo atlyginti atsakovams padarytus nuostolius. Atsakovai dėl kotedžo pertvarkymo vėl į du vienetus patyrė 682 270 Lt nuostolių. Juos ieškovas ir BUAB „Baltic Business Group“ privalo atsakovams atlyginti solidariai, nes veikė kartu. Kadangi ieškovo A. R. ir atsakovų reikalavimai (grąžinti avansą ir kompensuoti nuostolius) yra vienarūšiai, įskaitytini tarpusavyje, tai ieškovas A. R. ir BUAB „Baltic Business Group“ atsakovams liko skolingi 39 270 Lt.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:

pripažino, kad atsakovai A. S. ir UAB „Domus extra“ yra skolingi ieškovui UAB „Observis“ 643 000 Lt, ieškovas UAB „Observis“ ir BUAB „Baltic Business Group“ solidariai privalo atlyginti atsakovams A. S. ir UAB „Domus extra“ 643 000 Lt žalą, bei nusprendė šiuos šalių tarpusavio reikalavimus įskaityti;

priteisė atsakovams A. S. ir UAB „Domus extra“ 39 270 Lt žalai atlyginti ir 54,50 Lt palūkanų iš BUAB „Baltic Business Group“, pripažindamas, kad atlyginti tokio dydžio žalą ir sumokėti palūkanas atsakovo pagal priešieškinį BUAB „Baltic Business Group“ pareiga yra solidari su trečiuoju asmeniu A. R.;

atmetė atsakovų A. S. ir UAB „Domus extra“ reikalavimą priteisti iš ieškovo UAB „Observis“ 39 270 Lt žalai atlyginti.

Teismas pripažino, kad A. S., A. S., UAB „Domus extra“, V. B. ir V. B., sudarydami su BUAB „Baltic Business Group“ preliminariąją sutartį, įsipareigojo sudaryti buto ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Perkančiajai šaliai atsisakius vykdyti šį įsipareigojimą, kita šalis turėjo teisę reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Teismas, remdamasis sąmatų duomenimis, nustatė, kad atsakovai patyrė 682 270 Lt nuostolių, nes pagal ketinusios pirkti šalies pageidavimą butus pastatę ir juos parduodantys asmenys buvo priversti du butus sujungti į vieną, tai pareikalavo didelių išlaidų, tačiau, atsisakius pirkti specialiai potencialaus pirkėjo prašymu įrengtą butą, jam pertvarkyti taip pat reikalingos lėšos. Teismas pažymėjo, kad atsakovai pagrįstai reikalavo atlyginti nuostolius iš BUAB „Baltic Business Group“ ir UAB „Observis“, nes būtent pradinis ieškovas A. R. informavo atsakovus, jog veikė BUAB „Baltic Business Group“ vardu, tarėsi dėl dviejų kotedžų sujungimo ir naujai sukurto nekilnojamojo turto objekto nupirkimo, ėmėsi iniciatyvos, kad bendrovės vardu būtų sudaryta preliminarioji sutartis, nurodinėjo, kaip turi būti pertvarkomi kotedžai, vėliau rūpinosi buto apsauga, pats sumokėjo už perkamą butą 643 000 Lt. Kadangi šalys preliminariosios sutarties 2.11 punkte buvo susitarusios, kad gali keistis pirkėjas, tai atsakovai turėjo pagrindą tikėti A. R. paaiškinimais apie jo paties ketinimą sudaryti, remiantis preliminariąja sutartimi, pagrindinę buto ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, jei to negalės padaryti BUAB „Baltic Business Group“. Teismo vertinimu, aktyvūs A. R. veiksmai parodė, kad jis ir BUAB „Baltic Business Group“, ketindami nupirkti atsakovų parduodamą objektą, veikė kartu, todėl, atsisakius sudaryti sutartį, už atsakovų patirtus nuostolius jie yra atsakingi solidariai (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Teismas sprendė, kad ieškovas nurodė netinkamą ieškinio pagrindą (CK 6.237 straipsnio 1 dalį), atsakovai be teisėto pagrindo gavo 643 000 Lt, tačiau, šalims nesudarius pagrindinės buto pirkimo sutarties, ši suma, pagal preliminariąją sutartį gauta kaip avansas, grąžintina juos sumokėjusiam asmeniui remiantis preliminariosios sutarties 2.9 punktu. Teismas, remdamasis CK 6.108 straipsniu, įskaitė šalių tarpusavio reikalavimus ir nurodė, kad pradinis ieškovas perleido reikalavimo teises tik į 643 000 Lt skolą, todėl naujajam ieškovui dėl didesnės 643 000 Lt dalies reikalavimai buvo pareikšti nepagrįstai. Dėl to teismas atmetė priešieškinio reikalavimą įskaityti iš UAB „Observis“ po įskaitymo likusią dalį (39 270 Lt), o šią sumą priteisė iš BUAB „Baltic Business Group“, kurios prievolė atlyginti šią žalą pripažinta solidariąja su A. R.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens A. R. ir ieškovo UAB „Observis“ apeliacinius skundus, 2012 m. gegužės 16 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstė taip: atmetė ieškovo UAB,,Observis“ ieškinį, tenkino priešieškinio dalį, pripažino A. S. ir UAB,,Domus extra“ teisę į gautus 306 800 Lt; atmetė priešieškinio dalį dėl 336 200 Lt įskaitymo į prievolės BUAB,,Baltic Business Group“ įvykdymą ir dėl 39 270 Lt bei palūkanų; atmetė atsakovų A. S. ir UAB,,Domus extra“ reikalavimą priteisti iš ieškovo UAB „Observis“ 39 270 Lt žalai atlyginti. Kolegija nurodė, kad galiojant preliminariajai sutarčiai BUAB „Baltic Business Group“ turėjo prievolę sumokėti pagal šios sutarties 7.5 punktą atsakovų įgaliotam asmeniui A. S. 306 800 Lt avansą. Kadangi kito asmens prievolę visiškai ar iš dalies turi teisę įvykdyti trečiasis asmuo (CK 6.50 straipsnio 1 dalis), tai A. R. avanso sumokėjimas negali būti aiškinamas kaip jo asmeninis susitarimas su atsakovais dėl buto su žemės sklypu pirkimo. Kolegija, vertindama A. R. veiksmus jam sudarant 2007 m. liepos 20 d. preliminariąją sutartį bei sumokant 2007 m. rugsėjo 11 d. pagal pakvitavimą 643 000 Lt avansą, pažymėjo, kad jis veikė kaip juridinio asmens valdymo organo įgaliojimus turintis asmuo, t. y. A. R. veikė pagal BUAB „Baltic Business Group“ suteiktus įgaliojimus, o jo ketinimai įsigyti savo nuosavybėn preliminariojoje sutartyje aptartą būsimą pirkimo–pardavimo sutarties objektą suteiktų įgaliojimų turinio nekeičia, todėl preliminariosios sutarties neįvykdymo padariniai teko BUAB „Baltic Business Group“. Dėl to A. R. ir jo teises ir pareigas perėmęs ieškovas UAB „Observis“ neturėjo teisės reikalauti priteisti iš atsakovų sumokėtą avansą, nes pagal CK 6.50 straipsnio 3 dalį trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Tai reiškia, kad reikalauti grąžinti sumokėtą avansą turėjo teisę BUAB „Baltic Business Group“, o A. R. teisių perėmėjas UAB „Observis“, manydamas, kad A. R. asmeninėmis lėšomis sumokėtas avansas už skolininką BUAB „Baltic Business Group“ turi būti jam grąžinamas, tokį reikalavimą galėjo reikšti BUAB „Baltic Business Group“ įstatymų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismui netinkamai taikius ir išaiškinus materialiosios teisės normas, kolegija teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta, jog atsakovai A. S. ir UAB,,Domus extra“ skolingi UAB,,Observis“ 643 000 Lt, panaikino ir UAB,,Observis“ ieškinį atmetė.

Kolegija, pasisakydama dėl byloje pareikšto priešieškinio pagrįstumo, nurodė, kad A. S. ir UAB „Domus extra“ pripažintina teisė į gautus 306 800 Lt, o priešieškinio dalis dėl 336 200 Lt įskaitymo į prievolės įvykdymą ir dėl 39 270 Lt bei palūkanų priteisimo atmestina, nes avansas buvo sumokėtas siekiant preliminariojoje sutartyje nustatytų tikslų: apmokėti būsimos pirkimo–pardavimo sutarties kainos dalį 306 800 Lt, būsimo pirkėjo prievolėms pagal sutartį įvykdymą užtikrinti bei nustatyti šalims atsakomybę už sutartyje nustatytų sąlygų nevykdymą. Kolegija pažymėjo, kad šalys yra verslininkai (įmonės), todėl pagal CK 6.258 straipsnio 4 dalį įmonė, nevykdžiusi prievolės, atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo padarinį. Šalys preliminariosios sutarties 3.1 punkte nustatė galimų nuostolių atlyginimo ribas 306 800 Lt, kaip baudą už prievolių nevykdymą, taigi atsakovas pagal priešieškinį, neįvykdęs prievolės sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, turėtų sumokėti 306 800 Lt netesybų (baudą). Esant pareikštam reikalavimui atlyginti nuostolius, netesybos (bauda) įskaitytos į nuostolius.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Observis“ prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas ieškovo UAB „Observis“ ieškinys, ir dėl šios dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas atsakovų priešieškinis ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria atsakovams A. S. ir UAB „Domus extra“ pripažinta teisė į gautus 306 800 Lt, ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą – atsakovų priešieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl sutarčių aiškinimą reglamentuojančių materialiosios teisės normų (CK 6.193-6.195 straipsnių) pažeidimo ir įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnis). Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino A. R. pasirašyto rašto, šalių įvardyto pakvitavimu, turinį, nepagrįstai šį pakvitavimą kvalifikavo kaip dokumentą, patvirtinusį mokėjimą, atliktą pagal šalių sudarytą preliminariąją sutartį. Kasatoriaus teigimu, tai buvo atskiras A. R., UAB „Domus extra“ ir A. S. susitarimas. Remiantis teismų praktika, statytojų A. S., UAB „Domus extra“, A. S., V. B., V. B. ir būsimo pirkėjo BUAB „Baltic Business Group“ 2007 m. liepos 20 d. sudaryta preliminarioji sutartis bei 2007 m. rugsėjo 11 d. A. R. ir A. S., atstovavusio UAB „Domus extra“, pasirašytas pakvitavimas turėjo būti aiškinami atskirai, nes vien tik faktas, kad pagal dvi sutartis buvo tariamasi dėl to paties objekto įsigijimo, nebuvo pagrindas teigti, jog šalys sudarė tik vieną sutartį. Be to, iš sudaryto pakvitavimo turinio matyti suderinta šalių valia parduoti A. R. konkretų nekilnojamojo turto objektą už šalių sutartą kainą, todėl teigti, kad pakvitavimas buvo tik dokumentas, patvirtinęs mokėjimo faktą pagal jau anksčiau kitų šalių sudarytą preliminariąją sutartį, nebuvo pagrindo, nes buvo skirtingos abiejų susitarimų šalys, skyrėsi avansu įmokėtų sumų dydis, perkamo objekto kaina. Apeliacinės instancijos teismas, netinkamai kvalifikavęs A. R. sudarytą sandorį, neteisingai sprendė, kad atsakovai A. S. ir UAB „Domus Extra“ turėjo teisę pasilikti 306 800 Lt, nes dėl tokio dydžio baudos sumokėjimo buvo susitarta statytojų ir būsimo pirkėjo preliminariojoje sutartyje. Pripažinus, kad A. R. 2009 m. rugsėjo 11 d. sudarė savarankišką sandorį dėl buto pirkimo ir būtent pagal jį sumokėjo atsakovams 643 000 Lt avansą, apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti, jog atsakovai turėjo teisę į gautus 306 800 Lt. A. R. nesudarius buto pirkimo–pardavimo sutarties ir nenustačius jo pareigos atlyginti bet kokias dėl sutarties nesudarymo atsakovų patirtas išlaidas, darytina išvada, kad visa A. R. avansu sumokėta suma (643 00 Lt) jam grąžintina. Teismas, neteisingai aiškindamas šalių teisinius santykius, ne tik pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, bet ir nesivadovavo įrodymų vertinimo taisyklėmis. Tai, kad vienas įrodymų šaltinis teismo atmetamas, nereiškia, kad kitas įrodymų šaltinis yra pagrindas padaryti išvadą dėl įrodinėtinos aplinkybės ir jo duomenų patikimumas neturi būti vertinamas.

Dėl CK 2.137 straipsnio 1 dalies ir 2.140 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai vertino A. R. veiksmus jam 2007 m. liepos 20 d. sudarant preliminariąją sutartį bei sumokant pagal pakvitavimą 643 000 Lt avansą, padarė nepagrįstą išvadą, kad A. R. veikė kaip juridinio asmens valdymo organo įgaliojimus turintis asmuo. Nagrinėjamoje byloje teismai nenustatė, kad trečiajam asmeniui A. R. buvo pavesta atlikti mokėjimą pagal preliminariąją sutartį, susitarti dėl dvigubai didesnio avanso sumokėjimo bei padidinti sandorio kainą; priešingai BUAB „Baltic Business Group“ vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas nesuteikė teisių A. R. atlikti už jį šiuos veiksmus. Byloje taip pat nėra duomenų, kad bendrovės vadovas S. P. dėl susidariusių tam tikrų aplinkybių negalėjo pats to atlikti, ir tam, kad apsaugotų bendrovės interesus, būtų priverstas perduoti savo įgaliojimus trečiajam asmeniui A. R. (CK 2.145 straipsnio 1 dalis), kad BUAB „Baltic Business Group“ būtų pritarusi trečiojo asmens A. R. 2007 m. rugsėjo 11 d. išduotam pakvitavimui. Taigi byloje nesant duomenų, kad bendrovės vadovas negalėjo pats atlikti jam pavestų veiksmų ar kad jis būtų pritaręs trečiojo asmens išduotam pakvitavimui, teismui nebuvo pagrindo spręsti, kad A. R. veikė kaip juridinio asmens valdymo organo įgaliojimus turintis asmuo.

Dėl CPK 313 straipsnio pažeidimo, apeliacinės instancijos teismui pažeidus draudimą priimti blogesnį sprendimą apeliacinės instancijos teisme. Kasatoriaus teigimu, nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo peržiūrėjimo pateikė tik viena šalis – ieškovas UAB „Observis“ ir trečiasis asmuo (ieškovo pusėje), nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. R. Taigi apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo pripažinta, kad atsakovai A. S. ir UAB „Domus extra“ liko skolingi ieškovui UAB „Observis“ 643 000 Lt, ir atmesdamas ieškovo UAB „Observis“ reikalavimą priteisti 643 000 Lt, priėmė apeliantui (kasatoriui) blogesnį negu buvo skųstas sprendimą, t. y. teismas panaikino tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieškovo pareikštas ieškinys, ir nutarė dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, nepaisant to, kad nė viena bylos šalių šios priimto teismo sprendimo dalies neskundė.

Atsakovai A. S., UAB „Domus extra“ ir tretieji asmenys A. S., V. B. ir V. B. atsiliepimu į ieškovo UAB „Observis“ kasacinį skundą prašo jį atmesti. Jie nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino A. R. pasirašyto rašto turinį, pagrįstai pripažino šį raštą dokumentu, patvirtinusiu mokėjimą pagal anksčiau kitų šalių sudarytą preliminariąją sutartį. Kasatoriaus veiksmai tiek iki preliminariosios sutarties sudarymo, tiek sudarius preliminariąją sutartį įrodė, kad A. R. ir BUAB „Baltic Business Group“ veikė kartu. Argumentai dėl įgaliojimo nepaneigė faktinių aplinkybių dėl šalių atstovavimo. Byloje buvo nagrinėjamas tiek ieškinys, tiek priešieškinis, šalių reikalavimai buvo vienarūšiai, todėl kasatoriaus argumentai dėl CPK 313 straipsnio nepagrįsti, nes kasatorius vieną teismo nutarties dalį aiškina atskirai nuo viso nutarties teksto.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl šalių sudarytos preliminariosios sutarties ir pagal ją sumokėtų pinigų

Sutartis yra labiausiai paplitusi sandorių rūšis ir reiškia dviejų ar daugiau asmenų susitarimą sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Paprastai sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitokiais šalių veiksmais, patvirtinančiais bei įrodančiais sutarties sudarymą. Taigi sutartis dažniausiai sudaroma (išskyrus įprastinius nesudėtingus, pvz., buitinius vartojimo sandorius) pradėjus derybas, kurių metu kai kuriais atvejais gali būti sudaryta ne šalių siekiama sudaryti sutartis, o preliminarioji sutartis. CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Taigi preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo, t. y. sutartis dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti šiuos tokios sutarties bruožus: 1) aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; 2) aptariami būsimos pagrindinės sutarties dalykas ir esminės pagrindinės sutarties sąlygos; 3) nurodomas terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; 4) susitarimas įforminamas raštu.

Pagal bendrąją nuostatą sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą (CK 6.192 straipsnio 1 dalis), o įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Dėl preliminariosios sutarties pažymėtina, kad įstatyme nustatyta, jog formos reikalavimų nesilaikymas šią sutartį daro negaliojančią (CK 6.165 straipsnio 2 dalis).

Įstatyme pateikta preliminariosios sutarties samprata (CK 6.165 straipsnyje) leidžia daryti išvadą, kad šia sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t. y. prievolė, kurioje pinigai atliktų mokėjimo – atsiskaitymo funkciją, nes šia sutartimi nė viena šalių neįgyja turtinės naudos. Vis dėlto, nors įstatyme nenustatyta pareigos perduoti pinigus kitai šaliai pagal preliminariąją sutartį, tačiau sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti ir dėl kitų sąlygų (pvz., pinigų perdavimo kitai šaliai), kurios neprieštarautų imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Tokiu atveju, susitarus dėl pinigų perdavimo kitai šaliai, būtų išeita už preliminariosios sutarties ribų ir toks susitarimas neatliks mokėjimo – atsiskaitymo funkcijos, bet gali turėti kitą preliminariajai sutarčiai aktualią reikšmę. Įstatyme nustatyta, kad įsipareigojimų nevykdymo atveju šalims gali atsirasti civilinė atsakomybė, nes, šią sutartį sudariusiai šaliai nepagrįstai vengiant ar atsisakant sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Dėl to pagal preliminariąją sutartį perduodami pinigai gali būti šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kaip, pvz., bauda už atsisakymą ar vengimą sudaryti pagrindinę sutartį, arba kaip šalių sutartas prievolės įgyvendinimo būdas, kuriuo užtikrinamas iš anksto šalių aptartų nuostolių atlyginimas.

Nagrinėjamoje byloje kasatorius visų pirma ginčija bylą nagrinėjusių teismų padarytą išvadą, kad atsakovai dėl 374,20 kv. m ploto buto su žemės sklypu, esančio mažaaukščių daugiabučių gyvenamųjų namų (kotedžų) komplekse (duomenys neskelbtini) buvo sudarę tik vieną, o ne dvi preliminariąsias sutartis, iš kurių viena – žodinė – buvo sudaryta su A. R. ir kad būtent jis asmeninėmis, o ne BUAB „Baltic Business Group“ (šiuo metu bankrutavusios), lėšomis pagal šią, o ne su šiuo juridiniu asmeniu sudarytą kitą preliminariąją sutartį, atsakovams sumokėjo 643 000 Lt avansą.

Minėta, kad įstatyme nustatyta, jog preliminarioji sutartis turi būti rašytinė, o formos reikalavimų nesilaikymas tokią sutartį daro negaliojančią (CK 6.165 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, aplinkybę, kad atsakovas „Domus extra“ ir trečiasis asmuo A. R., kurio teisių ir pareigų perėmėja yra UAB „Observis“, 2007 m. rugsėjo 11 d. sudarė žodinę preliminariąją sutartį, privalėjo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių ir pats jų nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos pobūdis yra dispozityvus, nesusijęs su viešuoju interesu, taigi nėra pagrindo peržengti kasacinio skundo nagrinėjimo ribas (CPK 353 straipsnio 2, 3 dalys). Įrodinėjimo taisyklių taikymo pažeidimų nagrinėjant šią bylą nenustatyta. Skundžiamos palikta galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis yra tinkamai motyvuotos, išvados nuosekliai išplaukia iš teismų ištirtų ir įvertintų įrodymų, buvo tinkamai ištirtas ir motyvuotai įvertintas ieškovo nurodytas pakvitavimas apie pinigų sumokėjimą. Aplinkybė, kad kasatorius vertina teismo pagal civilinio proceso reikalavimus įvertintus įrodymus, savaime nėra pagrindas paneigti teismų išvadas dėl atitinkamų aplinkybių nustatymo bei pripažinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus neteisėtais. Ieškovui neįrodžius ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių – žodinės preliminariosios sutarties sudarymo fakto, teismai turėjo pakankamą faktinį pagrindą nuspręsti, kad 2007 m. rugsėjo 11 d. trečiojo asmens A. R. sumokėti pinigai (643 000 Lt) buvo sumokėti vykdant 2007 m. liepos 20 d. preliminariąją sutartį, sudarytą atsakovų ir BUAB „Baltic Business Group“ – atsakovu pagal priešieškinį, nes, kaip matyti iš šios preliminariosios sutarties teksto, būsimasis pirkėjas įsipareigojo prieš sutarties pasirašymą sumokėti ketinamo parduoti turto savininkui 306 800 Lt avansą (2.9 punktas), kuris šalių susitarimu, jeigu pirkimo–pardavimo sutartis iki sutartimi nustatyto termino nebus sudaryta dėl būsimojo pirkėjo kaltės arba jam atsisakius sudaryti šią sutartį joje aptartomis sąlygomis, lieka turto savininkui kaip bauda už būsimo pirkėjo prievolių nevykdymą (3.1 punktas). Kasatoriaus nurodomo sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimo nenustatyta (CK 6.193–6.195 straipsniai).

Kasaciniame skunde kasatorius nurodo, kad BUAB „Baltic Business Group“ bendrovės vadovas nesuteikė A. R. teisės atlikti mokėjimus atsakovams už nurodytą bendrovę pagal šios 2007 m. liepos 20 d. sudarytą preliminariąją sutartį. Tokie teiginiai prieštarauja apeliacinės instancijos teismo nustatytoms bei nutartyje nurodytoms aplinkybėms, pagal kurias tuometis bendrovės vadovas S. P., apklaustas kaip liudytojas, patvirtino, jog A. R. veikė ir buvo įgaliotas bendrovės vadovo veikti bendrovės vardu ir interesais, jis kaip vadovas A. R. veiksmams pritardavo, o bendrovės sutartiniams įsipareigojimams vykdyti iš bendrovės kasos išmokėdavo pinigus. Pažymėtina, kad atsakovai turėjo pakankamą pagrindą tikėti, jog A. R., tuo metu buvęs BUAB „Baltic Business group“ komercijos direktorius, veikė preliminariąją sutartį sudariusios bendrovės vardu ir interesais, nes būtent jis derėjosi dėl preliminariosios sutarties sudarymo bei jos sąlygų nustatymo. Esant tokiai situacijai apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad A. R., o po to jo teisių perėmėjas UAB „Observis“ neturi pagrindo reikalauti priteisti sumokėtą avansą iš atsakovų, nes pagal CK 6.50 straipsnio 3 dalį trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai išaiškino, kad reikalauti grąžinti sumokėtą avansą turi teisę BUAB „Baltic Business Group“, o A. R. teisių perėmėjas UAB „Observis“, manydamas, jog A. R. asmeninėmis lėšomis avansas už skolininką BUAB „Baltic Business Group“ jam grąžintinas, tokį reikalavimą gali reikšti šiai bendrovei įstatymuose nustatyta tvarka.

Nagrinėjamoje byloje nė vienas iš priešieškinį pareiškusių atsakovų kasacine tvarka neskundė apeliacinės instancijos teismo nutarties, todėl jos dalis dėl priešieškinio, kuris iš dalies buvo patenkintas, kasacine tvarka nenagrinėtina.

Dėl CPK 313 straipsnyje nustatyto draudimo priimti blogesnį sprendimą

CPK 313 straipsnyje nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti blogesnį, negu yra skundžiamas, sprendimą ar nutartį, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Tai vadinama principu non reformatio in pejus. Šis draudimas yra būtina apeliacijos teisės įgyvendinimo sąlyga, garantuojanti asmeniui, kuris naudosis apeliacijos teise, kad jo esama padėtis, inicijavus pirmosios instancijos teismo sprendimo peržiūrėjimą apeliacine tvarka, nebus pabloginta. Šį draudimą sustiprina civiliniame procese galiojantys dispozityvumo ir rungimosi principai, kurių išraiška civiliniame procese įtvirtinta įstatyme nustatant, kad bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamos neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad draudimas nėra absoliutus, nes netaikomas tais atvejais, kai teismo sprendimą ar nutartį skundžia abi šalys. Blogesnio sprendimo priėmimu taip pat nelaikomas skundžiamo sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnis), taip pat kai sprendimas priimamas peržengus apeliaciniame skunde nustatytas ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Analogiškos nuostatos galioja ir kasacinio proceso metu (CPK 353 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamos bylos atveju kasatorius nurodo, kad nors teismo sprendimą skundė tik jis, t. y. tik viena šalis, apeliacinės instancijos teismas, nesant kitos šalies apeliacinio skundo, pablogino jo padėtį, nes buvo panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo pripažinta, jog atsakovai A. S. ir UAB „Domus extra“ yra skolingi ieškovui 643 000 Lt, šį reikalavimą apeliacinės instancijos teismui atmetant. Kasacinis teismas, vertindamas tokį kasatoriaus argumentą, atkreipia dėmesį į tai, kad nors pirmosios instancijos teismo sprendimu minėta ieškovo turtinė teisė buvo pripažinta, bet tuo pačiu sprendimu ji buvo panaikinta, nustačius ieškovo turtinę pareigą atlyginti tiems patiems atsakovams A. S. ir UAB „Domus extra“ tokio paties dydžio (643 000 Lt) žalą, o šiuos šalių tarpusavio reikalavimus įskaičius šią teismo sprendimo dalimi, nei ieškovui, nei atsakovams nebeliko vykdytinų prievolių pagal teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismui nutartimi atmetus ieškovo ieškinį, ta pačia nutartimi ieškovams buvo panaikinta pareiga atlyginti atsakovų A. S. ir UAB „Domus extra“ patirtą žalą, o ieškovui ar (ir) A. R., kurio teises perėmė ieškovas, dalinis priešieškinio patenkinimas nenukreiptas. Teisėjų kolegija byloje pareikštų ir apeliacinės instancijos teismo spręstų reikalavimų įvertinimą ir pakeitimą pripažįsta kaip nepabloginantį kasatoriaus (apelianto) padėties. Apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuri nukreipta į kasatorių, nelaikytina blogesniu sprendimu, palyginus ją su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Atstovauti kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, taip pat BUAB „Baltic Business group“ ieškovas neturi teisės. Minėta, kad, esant šiai bylai dispozityviai ir nesant kitų asmenų kasacinių skundų, kasacinis teismas bylos dalies pagal priešieškinį kasacine tvarka nenagrinėja (CPK 353 straipsnis).

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai, bylą išnagrinėjus kasacine tvarka, nepasitvirtino. Naikinti ar keisti skundžiamus procesinius teismų sprendimus nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 88,73 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 15 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Observis“ (juridinio asmens kodas 300076474) 88,73 Lt (aštuoniasdešimt aštuonis litus 73 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Janina Stripeikienė

Juozas Šerkšnas