Dėl bendrijos valdybos ir jos narių rinkimų panaikinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-113/2013

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-01135-2010-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

27.3.1.10; 27.5; 95.1; 95.3; 99.5; 123.7;

123.9

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko, Janinos Stripeikienės (pranešėja) ir Juozo Šerkšno (kolegijos primininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. D. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. B. ir R. B. ieškinį atsakovams daugiabučių namų savininkų „Lino“ poilsio bendrijai, uždarajai akcinei bendrovei „Borusta“, uždarajai akcinei bendrovei „Aidila“, D. D., R. M. dėl daugiabučių namų savininkų „Lino“ poilsio bendrijos steigiamojo susirinkimo nutarimo įsteigti bendriją ir daugiabučių namų savininkų „Lino“ poilsio bendrijos narių steigiamojo susirinkimo nutarimo dėl bendrijos valdybos ir jos narių rinkimų panaikinimo, tretieji asmenys byloje: uždaroji akcinė bendrovė „Palangos Linas“, uždaroji akcinė bendrovė „Lucanica“, A. firma „Pirmas žingsnis“, akcinė bendrovė „City Service“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai prašė panaikinti 2010 m. rugsėjo 11 d. DNS „Lino“ poilsio bendrijos narių steigiamojo susirinkimo nutarimą dėl DNS „Lino“ poilsio bendrijos įsteigimo pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), pažymėtame unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2010 m. rugsėjo 11 d. DNS „Lino“ poilsio bendrijos narių steigiamojo susirinkimo nutarimą dėl DNS „Lino“ poilsio bendrijos valdymo organų – bendrijos valdybos organų ir jos narių rinkimų.

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), pažymėtos unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini); 2010 m. rugsėjo 11 d. buvo surengtas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų steigiamasis susirinkimas, kurio iniciatoriai UAB „Borusta“, UAB „Aidila“, D. D., R. M., dėl šio daugiabučio namo bendrijos įsteigimo; tos pačios dienos steigiamojo susirinkimo protokolu užfiksuota, kad steigiamajame susirinkime dalyvavo 113 iš 212 visų patalpų savininkų; svarstyta dėl DNS „Linas“ poilsio bendrijos įsteigimo, bendrijos buveinės adreso, bendrijos įstatų patvirtinimo bei bendrijos valdymo organų rinkimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Palangos miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas, remdamasis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 11 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio nuostatomis, atmetė ieškovų argumentus, kad bendrija įsteigta pažeidžiant steigiamojo susirinkimo procedūras, nurodydamas, jog prašyme įregistruoti bendriją duomenų tikrumą, juridinio asmens steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams ir faktą, kad šį juridinį asmenį registruoti galima, nes įstatymuose nustatytos prievolės yra įvykdytos, patvirtino Palangos miesto 2-ojo notarų biuro notarė, atlikusi 2010 m. gruodžio 3 d. einamąjį įrašą notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad vieną Bendriją steigti dviejuose ar daugiau daugiabučių namų, kurie gali būti naudojami atskirai, galima tik tuo atveju, jei neįmanoma šių namų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudoti, valdyti ir prižiūrėti atskirai, tokiu atveju kelių namų bendrojo naudojimo objektai pripažįstami vienu nekilnojamojo turto vienetu, kurio savininkai yra visų tų namų patalpų savininkai. Jei namus arba jų dalis įmanoma naudoti atskirai, tokiuose namuose ar jų dalyse esantys bendrojo naudojimo objektai pripažįstami atskiru turtu, kuriuos bendrosios nuosavybės teise valdo skirtingi asmenys. Teismas nurodė, kad šiuo atveju pagal 2011 m. balandžio 8 d. AB „City service“ raštą pastatai yra susiję vandens tiekimo sistemomis, todėl viena bendrija galėjo būti steigiama, o toks steigiamojo susirinkimo nutarimas neprieštarauja įstatymo reikalavimams. Be to, pagal DNSBĮ 15 straipsnio nuostatas, esant poreikiui, įkurta bendrija įstatyme nustatyta tvarka gali būti skaidoma į mažesnes, jei kiekviena iš jų gali veikti viename ar keliuose namuose. Ieškovų reikalavimas dėl DNS „Linas“ poilsio bendrijos narių steigiamojo susirinkimo nutarimo dėl šios bendrijos valdymo organo – bendrijos valdybos ir jos narių rinkimų, panaikinimo taip pat yra nepagrįstas, nes DNSBĮ 12 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad steigiamasis susirinkimas priima nutarimą įsteigti bendriją ir patvirtina jos įstatus, bet nėra nustatytos imperatyviosios normos, kad steigiamasis susirinkimas negali apsvarstyti ir daugiau klausimų, t. y. išsirinkti savo valdymo ir kontrolės organus.

Teismas, įvertinęs tai, kiek D. D. ir UAB „Borusta“ dalyvavo teismo posėdžiuose, kad teikė tuos pačius, besikartojančius, jau išspręstus teismo nutartimis prašymus, o byla yra vidutiniškos apimties, jos dokumentai šalims žinomi, vadovaudamasis Advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.18, 10, 11 punktais, sumažino priteistiną šių atsakovių turėtų išlaidų advokato pagalbai atlyginimą.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškovų apeliacinis skundas patenkintas: panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir priimtas naujas teismo sprendimas – ieškinys patenkintas visiškai: panaikintas DNS „Lino“ poilsio bendrijos narių steigiamojo susirinkimo 2010 m. rugsėjo 11 d. nutarimas dėl DNS „Lino“ poilsio bendrijos įsteigimo (duomenys neskelbtini) ir 2010 m. rugsėjo 11 d. nutarimas dėl DNS „Lino“ poilsio bendrijos valdybos organų ir jos narių rinkimų; ieškovų naudai priteistos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų; atsakovų UAB „Borusta“ ir D. D. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija išaiškino, kad ne turto savininkų valia neturi įtakos nustatant valdymo ir naudojimosi bendrąja nuosavybe būdą. Nekilnojamojo turto atskirumas ir šio turto savininkai apibrėžiami pagal tai, ar įmanoma kelis namus arba namo dalis naudoti atskirai (DNSBĮ 11 straipsnio 2 dalis). Jeigu kelių namų negalima naudoti atskirai, tai tokių namų bendrojo naudojimo objektai pripažįstami vienu nekilnojamojo turto vienetu, kurio savininkai yra visų šių namų patalpų savininkai, tačiau jeigu namus ar jų dalis įmanoma naudoti atskirai, tokiuose namuose ar jų dalyse esantys bendrojo naudojimo objektai pripažįstami atskiru turtu, kuriuos bendrosios nuosavybės teise valdo skirtingi asmenys. Įsteigus DNSB keliuose namuose, kuriuos galima naudoti atskirai, sprendimo dėl DNSB įsteigimo konkrečiame name teisėtumas gali ir turi būti vertinamas atskirai būtent šio namo patalpų savininkų, o ne visų namų, kuriuose įsteigta bendrija, patalpų savininkų atžvilgiu. Steigiant vieną DNSB dviejuose ar daugiau daugiabučiuose namuose, kuriuos galima naudoti atskirai, DNSBĮ 12 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytas steigiamojo susirinkimo kvorumas bei balsų dauguma, būtina priimti nutarimą steigti bendriją, skaičiuojami kiekvienam namui atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-706/2002).

Šiuo atveju nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), sudaro keturi atskiri 12, 8, 10 ir 1 aukšto pastatai (korpusai). Spręsdama dėl galimybės juos naudoti atskirai, teisėjų kolegija pripažino, kad iš AB „City Service“ 2011 m. gruodžio 22 d. pažymos dėl pastato geriamojo vandens įvadinių apskaitų nustatyta, jog 8 ir 12 aukštų pastatus (I ir II korpusus), jų inžinerines sistemas galima eksploatuoti atskirai, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu jie jau turi įrengtus atskirus įvadinius vandens apskaitos prietaisus bei kitas inžinerines sistemas, galimybė nurodytus pastatus (korpusus) prižiūrėti atskirai nurodyta ir AB „City Service“ 2011 m. balandžio 8 d., 2011 m. gegužės 23 d. raštuose. Statinį sudarančius pastatus faktiškai prižiūri trys skirtingi juridiniai asmenys – 12 ir 8 aukštų – AB „City Service“, 1 aukšto – A. A. firma „Pirmas žingsnis“, 10 aukštų – UAB „Palangos linas“, 1 ir 10 aukštų pastatai visada turėjo atskiras inžinerines sistemas, todėl visi jie faktiškai yra eksploatuojami atskirai. Steigiant bendriją visuose pastatuose (korpusuose) bendrijos steigiamojo susirinkimo kvorumas bei balsų dauguma (būtini priimti sprendimą steigti bendriją), turėjo būti skaičiuojami kiekvienam pastatui atskirai. Už bendrijos steigimą pasisakė tik 45 iš 132 – 12 aukštų pastate patalpas turinčių savininkų, o 1 ir 10 aukšto pastatų patalpų savininkai iš viso nedalyvavo steigiamajame bendrijos susirinkime. Taip pat teisėjų kolegija pažymėjo, kad statinio teritorijoje yra įregistruota automobilių aikštelė, kurios bendraturčiai nedalyvavo steigiamajame bendrijos susirinkime, todėl bendrija nepagrįstai įgijo teisę priimti sprendimus, susijusius su šios aikštelės naudojimu, priežiūra. Konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino DNSBĮ 11 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas, nepagrįstai sprendė klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis) ir pažeidė betarpiškumo principą byloje (CPK 14 straipsnio 3 dalis).

Panaikinus DNS „Lino“ poilsio bendrijos narių steigiamojo susirinkimo nutarimą dėl DNS „Lino“ poilsio bendrijos įsteigimo, panaikintas ir DNS „Lino“ poilsio bendrijos narių steigiamojo susirinkimo nutarimas dėl DNS „Lino“ poilsio bendrijos valdymo organų – bendrijos valdybos organų ir jos narių rinkimų, nes pagal DNSBĮ 14 straipsnio 4 dalį – bendrijos valdyba ir jos pirmininkas galėjo būti renkami tik po bendrijos įregistravimo, o ne steigiamojo susirinkimo metu.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasatorė atsakovė D. D. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir priimti naują teismo sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl DNSBĮ nuostatų netinkamo taikymo ir aiškinimo. Kasatorės teigimu, bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė DNSBĮ 11 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 4, 5 dalių nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiuo klausimu (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-706/2002). Kasatorės nuomone, įstatyme įtvirtintas reikalavimas: „galėjimas naudoti atskirai“ pastato korpusus turi būti aiškinamas kaip faktinis atskirų pastato konstrukcijų, inžinerinių, apskaitos sistemų buvimas steigiamojo susirinkimo dieną, o ne atskyrimo galimybė ateityje, t. y. bendrijos steigiamojo susirinkimo dieną jie turi būti naudojami atskirai, tik tokiu atveju bus galima konstatuoti pastatų (korpusų) atskirumą. Tik galimybė ateityje naudoti pastatus (korpusus) atskirai neįpareigoja bendrijos steigiamojo susirinkimo organizatorių to numatyti ir vertinti. Tais atvejais, kai bendrija jau įkurta, o pastatai (korpusai) vėliau tampa atskiri, turėtų būti vadovaujamasi, anot kasatorės, DNSBĮ 15 straipsnio 2, 3 dalimis, t. y. bendrijos gali atsiskirti, tokiu atveju nereikia naikinti buvusios bendrijos steigimo. Nagrinėjamoje byloje 8 ir 12 aukštų (I ir II korpusų) pastatų inžinerinės sistemos tapo atskiros tik 2011 m. gruodžio 22 d., todėl, anot kasatorės, tai nebuvo pagrindas naikinti 2010 m. rugsėjo 11 d. vykusio steigiamojo bendrijos susirinkimo nutarimų. Steigiamojo susirinkimo dieną bendraturčiai žinojo, kad korpusai turi vieną vandens apskaitos sistemą, atskirai naudojami gali būti tik sąlyginai, jei bus įrengti atskiri įvadiniai vandens apskaitos prietaisai, tokie veiksmai nebuvo atlikti, todėl susirinkimo nutarimams priimti dalyvavusių susirinkime bendraturčių kvorumas buvo skaičiuojamas teisingai.

Dėl netinkamų atsakovų byloje. Kasatorės manymu, pagal CPK 37 straipsnio 1 dalies nuostatas juridinis asmuo, kurio steigimo teisėtumas ginčijamas, neturi pareigos atsakyti dėl savo įsteigimo, nes jo steigiamojo susirinkimo metu nebuvo, atsakovais tokiais atvejais gali būti tik juridinį asmenį įsteigę asmenys – steigiamojo susirinkimo dalyviai, o juridinis asmuo turėtų būti trečiasis asmuo byloje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z. A. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis” ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNDUvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-345/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-345/2007">3K-7-345/2007</a>), CK 4.83 straipsnio 3 dalį atsakomybės subjektu – pagal vieno iš patalpų savininko ieškinį dėl šių patalpų savininkų daugumos priimtų sprendimų pasirinkti vieną iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų – bendriją – panaikinimo gali būti tik bendraturčiai, t. y. kiti patalpų savininkai, steigiamojo susirinkimo dalyviai, bet ne pati bendrija, nes tai vidiniai butų ir kitų patalpų savininkų teisiniai santykiai. Kasatorė pabrėžia, kad DNS „Lino“ poilsio bendrija nagrinėjamoje byloje, esant vidiniams patalpų savininkų teisiniams santykiams, yra netinkamas atsakovas. Kasatorė nurodo, kad, esant netinkamam atsakovui, ieškovui nesutikus pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį netinkamos bylos šalies pakeisti tinkama, ieškinys turėjo būti atmestas vien šiuo pagrindu. Be to, apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, nusprendė dėl asmenų, neįtrauktų ir neinformuotų apie teismo procesą (visų daugiabučio namo patalpų savininkų) teisių ir pareigų, netinkamai taikė CPK 45 straipsnio 3 dalį.

Taip pat kasatorė nurodo, kad ji nepagrįstai yra atsakovė byloje, nes pagal DNSBĮ 12 straipsnį bendrijos steigiamojo susirinkimo iniciatoriai turi aiškiai šiame įstatyme įvardytas teises, atlieka konkrečius, administracinio pobūdžio veiksmus ir nėra atsakingi už juridinio asmens steigimo dokumentų atitiktį įstatymo reikalavimams, nes tai patvirtina notaras. D. D. teigia, kad ji neatsako už steigiamojo susirinkimo priimtus nutarimus, kaip iniciatorė neįsteigė bendrijos ir nerinko jos valdymo organų – tai atliko bendraturčių susirinkimas jų valia, o nuo bendrijos įsteigimo momento – susirinkimo iniciatorių įgaliojimai pasibaigia, priimti teismo sprendimai jiems jokios įtakos neturi. Kasatorės nuomone, ji yra netinkama atsakovė byloje, nes neturi visiškai jokio suinteresuotumo bylos baigtimi.

Dėl byloje (ne)dalyvavusių asmenų, jų informavimo apie procesą. Kasatorės teigimu, atsakovas DNS „Lino“ poilsio bendrija, iškeliant šią civilinę bylą, dar nebuvo įregistruota (Juridinių asmenų registre įregistruota tik 2010 m. gruodžio 21 d.), neturėjo juridinio asmens teisnumo ir veiksnumo, be to, nebuvo išrinktas jos pirmininkas, o pastato administravimas iš AB „City service“ nebuvo perduotas, todėl procesiniai dokumentai, siųsti buveinės adresu ir įteikti AB „City service“ darbuotojui, buvusiam pastate, kuriame įkurta bendrija, – nėra tinkamas įteikimas pagal CPK 123 straipsnio 2, 4 dalis. AB „City service“ darbuotojas–budėtojas nėra bendrijos vadovas, valdymo organas, raštinės ar kitas darbuotojas. Be to, tinkamu procesinių dokumentų DNS „Lino“ poilsio bendrijai įteikimu nelaikoma tai, kad procesiniai dokumentai buvo siunčiami jos valdybos nariams – kaip fiziniams asmenims asmeniškai, nes valdybos narys buvo ir pats ieškovas – V. B.. CPK 123 straipsnio pakeitimai, įsigalioję po 2011 m. spalio 1 d., netaikytini. Taigi, atsakovei DNS „Lino“ poilsio bendrijai, anot kasatorės, nesuteikta galimybės pateikti teismui reikiamus procesinius dokumentus, dalyvauti nagrinėjant bylą teisme, o bylą nagrinėję teismai pagal CPK 39 straipsnio 1 dalį, 55 straipsnį, bendrijai neturint išrinkto pirmininko, turėjo paskirti kuratorių, atstovaujantį bendrijai, kaip atstovą pagal įstatymą.

Kasatorės teigimu, byloje trečiuoju asmeniu taip pat turėjo dalyvauti Palangos miesto 2-ojo biuro notarė, patvirtinusi DNS „Lino“ poilsio bendrijos steigimo dokumentus, nes, pripažinus juos neteisėtais ir panaikinus, gali kilti notarės civilinė atsakomybė, todėl teismai sprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. Tai – absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų kasatorei priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, anot kasatorės, netinkamai taikė CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto, 263 straipsnio nuostatas: nenurodė motyvų, kuriais remdamasis iš ieškovų atsakovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 500 Lt, neišskirdamas, kiek priteisiama išlaidų už atstovavimą teisme, kiek kitų patirtų bylinėjimosi išlaidų, netinkamai taikydamas Rekomendacijų 11 punktą, nevertino to, kad prašoma priteisti suma advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija nustatyto maksimalaus dydžio, neįvertino bylos sudėtingumo, ginčo pobūdžio. Taip pat kasatorė nurodo, kad prie kitų bylinėjimosi išlaidų priskirtinos pašto išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais, nemažintinos, o kitos patirtos bylinėjimosi išlaidos galėtų būti mažinamos tik bendraisiais pagrindais pagal CK 6.249, 6.281 straipsnius. Kasatorė nurodo, kad ji byloje buvo atsakovė kaip DNS „Lino“ poilsio bendrijos pirmininkė, tačiau ieškovai teismo posėdyje pripažino tokio savo reikalavimo nepagrįstumą, jo atsisakė, todėl jai turi būti pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį priteistos visos patirtos prašytos priteisti bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovai V. B. ir R. B. pateiktu atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

Dėl kasacinio skundo atitikties įstatyme keliamiems reikalavimams. Ieškovai nurodo, kad byloje buvo priimti du priešingi teismo sprendimai, todėl kasatorės prašymas panaikinti abiejų teismų priimtus procesinius sprendimus – nelogiškas. Ieškovai pabrėžia, kad kasatorė skundė ne visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, o tik jo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo jos naudai. Kasaciniame skunde ji prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kelia reikalavimą, kuris nebuvo nagrinėtas apeliacijoje. Taip pat pažymėta, kad kasatorė nenurodo ir nesiremia aplinkybėmis, kurių pagrindu būtų galima bylą nutraukti, o dar kartą prašo, panaikinus abiejų instancijų teismų sprendimus, ieškinį atmesti. Ieškovų nuomone, kasatorė kvestionuoja iš esmės vien faktines bylos aplinkybes.

Dėl DNSBĮ nuostatų netinkamo taikymo ir aiškinimo. Ieškovai pabrėžia, kad visi keturi namo korpusai yra naudojami atskirai, turi atskirus inžinerinius tinklus, todėl pagal DNSBĮ 11 straipsnio nuostatas šiuo atveju svarbiausia tai, kad būtų įvertinta, ar į atskirus korpusus yra atvesti atskiri inžineriniai įvadai, kad jose esančias patalpas būtų galima naudoti pagal paskirtį. Pirmosios instancijos teismas, ieškovų teigimu, pasisakė tik dėl dviejų korpusų, kad jie turi bendrą vandens sistemą, tačiau neįvertino kitų dviejų korpusų ir automobilių stovėjimo aikštelės galimybės naudoti atskirai, o apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apskritai galimybė naudoti korpusus ir automobilių stovėjimo aikštelę atskirai buvo ir yra pagal AB „City service“ pateiktas išvadas ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme jau net ir buvę du korpusai turėjo atskirus vandens apskaitos prietaisus, kitus objektus prižiūrėjo skirtingos įstaigos. Taigi, susirinkimo organizatoriai turėjo užtikrinti, kad jame dalyvautų daugiau kaip pusė patalpų savininkų iš kiekvieno korpuso, kitu atveju bendrija įsteigta neteisėtai (DNSBĮ 12 straipsnio 4, 5 dalys). Ieškovų teigimu, susirinkimą inicijuojantys asmenys privalo atlikti DNSBĮ 12 straipsnyje nustatytus veiksmus, taip pat išsiaiškinti galimybes naudoti atskirai atskirtus namo korpusus, jei tokie yra, o šiuo atveju to nebuvo padaryta, todėl steigiamojo susirinkimo iniciatoriai atsako už steigiamajame susirinkime priimtų sprendimus. Ieškovai pabrėžia, kad, galiojant pirmosios instancijos teismo sprendimui, įvairiuose korpusuose esančių patalpų savininkų teisės į jiems priklausančius bendrojo naudojimo objektus buvo suvaržytos be šių patalpų savininkų žinios ir valios (iš dviejų korpusų bendrijos steigiamajame susirinkime savininkai nedalyvavo, o 12 aukštų korpuso savininkų dalyvavo mažiau kaip pusė). Kasatorės argumentai dėl galimybės vėliau atskirti bendrijas pagal DNSBĮ ir nepaisyti DNSBĮ 12 straipsnio 4, 5 dalių nuostatų nepagrįsti, nes ginčijamas šiuo atveju bendrijos įsteigimo teisėtumas, o ne veikiančios bendrijos teisė ir pareigos. Argumentai, kad atskirų korpusų negalima prižiūrėti atskirai tik dėl to, kad du iš jų buvo sujungti vandens tiekimo įrenginiais, neatitinka kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vitės valdos“ v. DNSB „Bastas“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-475/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-475/2011">3K-3-475/2011</a>).

Dėl netinkamų atsakovų. Ieškovai teigia, kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais civilinėse byloje Nr. 3K-7-706/2002, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-475/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-475/2011">3K-3-475/2011</a>, kai yra ginčijamas DNSB įsteigimo teisėtumas, bendrija yra tinkamas atsakovas byloje, nes turi tiesioginį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o kasatorės nurodomu išaiškinimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNDUvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-345/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-345/2007">3K-7-345/2007</a>, kurioje buvo sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, nagrinėjamu atveju nesivadovautina. Tai ginčas ne tarp bendrijos narių, o bendrijos nario su pačia bendrija dėl jos įsteigimo teisėtumo. Kasatorė siekia nepagrįstai įtikinti, kad šis ginčas yra tarp bendrijos susirinkimo dalyvių dėl susirinkime priimto sprendimo, tačiau, anot ieškovų, taip nėra, nes tai ne eilinis susirinkimas, o steigiamasis, pagal kuriame priimtus nutarimus atsiranda teisinė galimybė įregistruoti naują juridinį asmenį. Ginčo tarp susirinkimo dalyvių nėra, jie išreiškė savo valią dėl bendrijos įsteigimo, tačiau yra ginčijama steigimo procedūra, jos neatitiktis įstatymui, toks įsteigtas juridinis asmuo negali tęsti savo veiklos.

Steigiamojo susirinkimo iniciatoriai, ieškovų nuomone, tinkamai neatliko savo pareigų, suklaidino steigiamojo susirinkimo dalyvius, kurie priėmė neteisėtus sprendimus, todėl atsakovai byloje yra tinkami, jie privalėjo žinoti ir žinojo tikrąsias ginčijamos bendrijos steigimo aplinkybes, tačiau sąmoningai jas nuslėpė nuo kitų dalyvių, pažeidė materialiąsias teises. Iniciatoriai visiškai atsako už tai, kad nebuvo tinkamo kvorumo susirinkime, dalies korpusų patalpų, automobilių stovėjimo aikštelės savininkai jame iš viso nedalyvavo. Ieškovų nuomone, kasatorės, kuri yra teisininkė, kaltė dėl neteisėto bendrijos įsteigimo yra išskirtinė, nes ji, suvokdama tikrąsias ginčo aplinkybes, kad yra keturi atskiri pastatų korpusai, automobilių stovėjimo aikštelė, nuslėpė tokius faktus nuo susirinkimo dalyvių, neinformavo apie privalomą kvorumą.

Ieškovų nuomone, atsakovui DNS „Lino“ poilsio bendrijai buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą, nes teismo šaukimai ir pranešimai buvo siunčiami jos registracijos adresu, (CK 2.49 straipsnio 2 dalis). Be to, kasatorė šiuo pagrindu skundžia tik apeliacinės instancijos teismo nutartį, nes apeliaciniame skunde tokių argumentų nekėlė, o apeliacinės instancijos teismas vadovavosi bylos nagrinėjimo metu CPK 123 straipsnio redakcija, įsigaliojusia 2011 m. spalio 1 d. Ieškovai pabrėžia, kad atsakovo DNS „Lino“ poilsio bendrija buvo faktiškai tinkamai atstovaujama per valdymo organą – valdybą.

Ieškovai taip pat nurodo, kad kasatorė apeliaciniu skundu neskundė to, jog byloje nedalyvavo notarė, patvirtinusi bendrijos steigimo dokumentus, dėl to nebuvo pasisakyta ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, kuris negalėjo savo iniciatyva notarės traukti į nagrinėjamą bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjMvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-163/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-163/2006">3K-3-163/2006</a>). Be to, notaras gali atsisakyti atlikti notarinius veiksmus tik tokiais atvejais, kai konstatuojamos akivaizdžios kliūtys notariniam veiksmui atlikti (Notariato įstatymas 40 straipsnis), o šiuo atveju aplinkybes dėl galimybės steigti vieną bendriją atskiriems pastato korpusams kasatorė nuslėpė, todėl už tokią įstatymų neatitiktį notaras neatsako, t. y. teismo sprendimas neturi įtakos jo teisėms ir pareigoms.

Bendrija buvo įsteigta jos steigėjų (susirinkime priimtais nutarimais), o ne VĮ Registrų centro, reikiami įregistravimo dokumentai buvo patvirtinti notarės daug anksčiau nei 2010 m. gruodžio 21 d., o pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tik 2010 m. gruodžio 22 d., t. y. kai bendrija jau buvo įregistruota.

Dėl bylinėjimosi išlaidų kasatorei priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. K. M., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-533/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-533/2008">3K-3-533/2008</a>) dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Atsakovas UAB „Aidila“ pateiktu atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime sutinkama su apeliacinės instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, jų vertinimu ir teismo priimto sprendimo motyvavimu, argumentacija, papildomai nurodoma:

Įsteigta bendrija apėmė visus keturis ginčo pastato korpusus, kurie visi šiuo metu yra naudojami atskirai, todėl steigiamojo bendrijos susirinkimo kvorumas turėjo būti skaičiuojamas kiekvienam pastatui (korpusui) atskirai, o kasatorė, paskelbusi apie kvorumo susidarymą, suklaidino susirinkimo dalyvius.

Be to, anot atsakovo, įsteigus bendriją buvo pažeistos bendrosios dalinės nuosavybės valdymo teisės, nes, pvz., kasatorė, nuosavybės teise turinti patalpas I korpuse, įgijo galimybę lemti kitų korpusų bendrojo naudojimo objektų valdymą ir priežiūrą, taip pat spręsti dėl automobilių stovėjimo aikštelės priežiūros ir tvarkos, tai pažeidžia Konstitucijos 23 straipsnį.

Bylos duomenimis, Palangoje, Vytauto g. 155, yra keli skirtingų asmenų valdomi žemės sklypai, šiai teritorijai rengiamas vienas detalusis planas, o kasatorė, kaip viena bendraturčių, visą informaciją apie plano rengimą žinojo, buvo kviečiama į svarstymą, tai, anot atsakovo, paneigia jos teiginius, kad pastatų bendro naudojimo turtas yra vienas nekilnojamojo turto vienetas, nes, kai pastatų bendro naudojimo turtas priklauso visiems patalpų savininkams, yra privalomas visų jų sutikimas nustatant ginčo teritorijoje esamų žemės sklypų ribas, sutikimas atidalyti žemės sklypus, rengti bendrą žemės sklypo detalųjį planą, o nuo 2004 metų vykusiems darbams kasatorės, kaip bendraturtės, sutikimo nereikėjo, todėl nurodytoje teritorijoje esantys pastatai visada buvo savarankiški. Pirmosios instancijos teismas priimtu sprendimu faktiškai pavertė sklypo planavimo darbus niekiniais, nes jei būtų pripažinta, kad įsteigtos bendrijos jurisdikcija yra visoje sklypo teritorijoje, tai jos dalyvavimas planuojant sklypą būtų buvęs privalomas, o UAB „Palangos linas“, kiti žemės sklypų valdytojai negalėtų savarankiškai spręsti dėl jiems priklausančių žemės sklypų naudojimo, planavimo, nes nebeturėtų daugiau teisių nei visi kiti pastato korpusų savininkai, tai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo principams, viešajam interesui.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl daugiabučio namo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkų teisių būti informuotiems apie teismo procesą ir dalyvauti civiliniame procese, kuriame ginčijamas bendrijos steigiamojo susirinkimo nutarimų teisėtumas

Nagrinėjamoje byloje, kurioje sprendžiamas daugiabučių namų savininkų bendrijos įsteigimo teisėtumas, proceso dalyviai – bendrija kaip juridinis asmuo, jos steigimo iniciatoriai ir steigiamajame susirinkime išrinkti valdybos nariai. Kasatorė (atsakovė) nurodo, kad šie asmenys yra netinkami atsakovai byloje, taip pat kad teismai, priimdami skundžiamus procesinius sprendimus, nusprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. Šie kasacinio skundo argumentai teisėjų kolegijos pripažįstami teisės aiškinimo klausimu, susijusiu su asmens teisės kreiptis į teismą veiksmingumo užtikrinimu, kartu apimančiu suinteresuoto asmens tinkamą informavimą apie jo teisėms įtakos turintį teismo procesą. Teisinio ar faktinio pobūdžio šių teisių ribojimai gali būti pripažinti nesuderinamais su konstitucine asmens teise į veiksmingą teisinę gynybą bei su valstybės tarptautiniais įsipareigojimais užtikrinti pagrindines asmens teises ir laisves, konkrečiai teisę kreiptis į teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies garantijos; žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimus Golder v. United Kingdom, judgment of 21 February 1975, Series A no. 18; Fayed v. United Kingdom judgment of 21 September 1994, Series A no. 294-B, p. 49–50, § 65; Tolstoy Miloslavsky v. United Kingdom judgment of 13 July 1995, Series A no. 316-B, p. 78–79, § 59; Bellet v. France judgment of 4 December 1995, Series A no. 333-B, p. 41, § 31; Levages Prestations Services v. France judgment of 23 October 1996, Reports of Judgments and Decisions 1996-V, p. 1543, § 40 Guérin v. France, judgment of 29 July 1998, Reports 1998-V, p. 1867, § 37; kt.). EŽTT nuolat pabrėžia, kad Konvencija garantuoja „praktines ir efektyvias teises, bet ne teorines ir iliuzines“, todėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja valstybes kiekvienam asmeniui užtikrinti veiksmingą teisę kreiptis į teismą (žr. Airey v. Ireland, judgment of 9 October 1979, Series A no. 32, pp. 12-14, § 24, Garc?a Manibardo v. Spain, no. 38695/97, § 43, ECHR 2000-II). Nacionalinėje teisėje įtvirtintas teismo,,prieinamumo“ laipsnis turi būti pakankamas asmens teisei kreiptis į teismą garantuoti, atsižvelgiant į teisės viršenybės demokratinėje visuomenėje principą (žr. Ashingdane v. United Kingdom, judgment of 28 May 1985, Series A no. 93, p. 24-25, § 57).

Ieškovai ginčija daugiabučių namų savininkų bendrijos įsteigimo teisėtumą teigdami, kad nebuvo įstatyme nustatyto bendraturčių dalyvavimo susirikime kvorumo.

Daugiabučių gyvenamųjų namų gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkai įsteigdami bendriją bendrajai dalinei nuosavybei valdyti ir naudoti, įgyvendina savo konstitucinę teisę vienytis (Konstitucijos 35 straipsnis), siekdami tam tikro bendro tikslo – tinkamo daugiabučių namų eksploatavimo bei jų išsaugojimo, įgyvendindami namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Šį daugiabučio namo savininkų bendrijos steigimo aspektą analizavo Konstitucinis Teismas (2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas „Dėl narystės daugiabučių namų savininkų bendrijose“), bendrosios nuosavybės savininkų teisių įgyvendinimo tvarką ir sąlygas bei ypatumus akcentavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 4.82–4.85 straipsnių bei DNSBĮ nuostatas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vitės valdos“ v. DNSB „Bastas“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-475/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-475/2011">3K-3-475/2011</a>; kt.). Pažymėtina, kad teisės normose įtvirtinta daugiabučių namų patalpų savininkų teisė rinktis jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios nuosavybės valdymo, naudojimo ir įgyvendinimo būdą: daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, o jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, savivaldybės mero arba jo įgalioto atstovo skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, kuris administruoja turtą CK 4.240 straipsnio pagrindu (CK 4.84 straipsnio 1, 2 dalys, redakcija galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.). Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai, pasirinkdami jiems priklausančios dalinės nuosavybės valdymo būdą – steigdami bendriją, privalo laikytis nustatytos steigimo tvarkos, kad būtų užtikrintas bendrijos įsteigimo teisėtumas.

Nagrinėjamoje byloje ginčijami DNS „Lino“ poilsio bendrijos narių 2010 m. rugsėjo 11 d. steigiamojo susirinkimo nutarimai dėl DNS „Lino“ poilsio bendrijos įsteigimo ir valdymo organų, jų narių rinkimų, todėl taikytinos būtent tuo metu galiojusio DNSBĮ nuostatos, reglamentavusios bendrijos įsteigimo klausimus (Įstatymo Nr. I-798 redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 5 d. iki 2012 m. liepos 1 d.). Daugiabučių namų savininkų bendrijos steigimo iniciatyvos teisė suteikta kiekvienam daugiabučio namo patalpų savininkui ar jų grupei, taip pat savivaldybės administracijos direktoriui ar už namo priežiūrą atsakingai įmonei, įstaigai, organizacijai (DNSBĮ 11 straipsnio 1 dalis). Daugiabučiame name arba keliuose namuose, jei jų neįmanoma naudoti atskirai, steigiama viena bendrija (DNSBĮ 11 straipsnio 2 dalis). Bendrijai įsteigti šaukiamas steigiamasis susirinkimas, apie jį tinkamai pranešus DNSBĮ 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. Bendrijos steigiamasis susirinkimas teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip ½ namo patalpų savininkų, o nutarimai, priimti steigiamojo susirinkimo, yra teisėti, jei už juos balsavo daugiau kaip ½ susirinkime dalyvavusių namo patalpų savininkų (DNSBĮ 12 straipsnio 3, 4 dalys).

Taigi, steigdami bendriją daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai siekia savanoriškai vienytis bendram tikslui – valdyti bendrąją nuosavybę. Savanoriškumas – konstitucinė garantija, sauganti nuo priklausymo kokiam nors susivienijimui prieš asmens valią. Ši garantija reiškia, kad susivienijimas, bendrija ar asociacija įsteigiami dalyvaujant tiems subjektams, kuriems ši steigimo teisė įtvirtinta teisės normose ir esant (išreiškiant savo valią) privalomam turinčių teisę naudotis šia teise asmenų skaičiui. Asmenys, turintys teisę steigti bendriją, turi teisę dalyvauti sprendžiant klausimą dėl įsteigimo teisėtumo.

Taip pat nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad bendrija buvo įsteigta ir pradėjo veikti iki ieškinio, kuriuo prašoma pripažinti ją neteisėtai įsteigta ir išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, priėmimo teisme. Tuo atveju, kai juridinio asmens įsteigimas pripažįstamas neteisėtu, juridinis asmuo turi būti likviduojamas įstatymų nustatyta tvarka, ir tik kai jis pasibaigia, gali būti išregistruotas iš Juridinių asmenų registro (CK 2.64 straipsnio 5 dalis, 2.114 straipsnio 2 dalis). Taigi, yra siekiama likviduoti jau veikiantį juridinį asmenį, o toks pasirinktas teisių gynimo būdas dėl sukeliamų padarinių laikytinas ultima ratio. Byloje, kilus daugiabučių namų patalpų savininkų ginčui dėl bendrijos įsteigimo teisėtumo, bendrijos steigimo atitiktis įstatymo reikalavimams vertinama ne ex ante, o ex post – jau esant įsteigtai ir veikiančiai bendrijai ir sprendžiant dėl jos veiklos tęstinumo.

Taigi, kai ginčijamas bendrijos steigimas, siekiant likviduoti juridinį asmenį, o tai, kaip jau buvo nurodyta – ultima ratio padarinys, turintis įtakos visiems daugiabučių namų (šiuo atveju – atskirų korpusų) patalpų savininkams, todėl ją turintys teisę steigti daugiabučio namo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkai turi aiškų materialinį ir procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi dalyvauti byloje. CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dalyvaujantys asmenys – tai teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turintys asmenys. Sąvoka „byloje dalyvaujantys asmenys“ yra apibendrinamoji, apimanti tuos proceso dalyvius, kuriems būdingas teisinis (materialusis ir procesinis arba tik procesinis) suinteresuotumas bylos baigtimi. Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju tokį suinteresuotumą turi visi pastato, esančiame (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai, turėję teisę spręsti dėl DNS „Lino” poilsio bendrijos įsteigimo bei pareikšti savo nuomonę ginčijant įsteigimo teistumą – sprendžiant dėl bendrijos likvidavimo. Taip pat kasatorė pagrįstai nurodo, kad Palangos miesto 2-ojo notarų biuro notarė, atlikusi 2010 m. gruodžio 3 d. einamąjį įrašą, t. y. patvirtinusi juridinio asmens (DNS „Lino“ poilsio bendrijos) steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams ir faktą, kad šį juridinį asmenį galima įregistruoti, turėdama materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi, nes pagal Notariato įstatymą gali kilti jos, kaip notarės, atsakomybė už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą (Notariato įstatymo 16 straipsnis), taip pat turėjo dalyvauti byloje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų yra teismo nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. V. v. D. M., O. D. M., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-103/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-103/2010">3K-3-103/2010</a>; 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. L. v. E. L., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-391/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-391/2009">3K-3-391/2009</a>; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje IĮ,,Du broliai“ v. UAB,,Baltic Express“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-346/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-346/2009">3K-3-346/2009</a>; 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bendrija,,Spaudos rūmai“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-180/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-180/2008">3K-3-180/2008</a>; 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno rajono savivaldybė ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjIvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-462/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-462/2008">3K-3-462/2008</a>; kt.). Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. V. v. D. M., O. D. M., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-103/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-103/2010">3K-3-103/2010</a>; 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. F. v. UAB,,Lietuvos rytas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-265/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-265/2008">3K-3-265/2008</a>; kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje nedalyvavo ir, tikėtina, apie vykstantį civilinį procesą apskritai nežinojo (viešai informacija apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme nebuvo skelbiama, o apie nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme – paskelbta specialiame internetiniame puslapyje) tiek tie butų bei kitų patalpų savininkai, kurie dalyvavo steigiamajame susirinkime ir patys išreiškė savo valią dėl bendrijos įsteigimo ir priklausymo jai, tiek tie savininkai, kurie nedalyvavo steigiamajame susirinkime, nors tokią teisę turėjo, o apie bendrijos likvidavimą visi tokiu atveju sužinotų tik ją likvidavus. Nurodyti asmenys niekaip negalėjo pareikšti savo nuomonės ginčo klausimais. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad įsteigta bendrija ar jos valdymo organai negali atstovauti visiems ją įsteigusiems savininkams, nes ginčijimas juridinio asmens bei jos valdymo organų legitimumas. Pažymėtina, kad byloje buvo pažeista teisė ir kartu teismo pareiga informuoti apie vykstantį civilinį procesą dėl DNS „Lino“ poilsio bendrijos įsteigimo teisėtumo šiai bendrijai priklausančių daugiabučio namo skirtingų korpusų dalinės nuosavybės bendraturčius, nes teismo pranešimai, šaukimai buvo siunčiami ir įteikiami tik bendrijos steigėjams, bendrijai ir jos, netinkamai taikant DNSBĮ, galiojusio steigiamojo susirinkimo metu, 14 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad per 30 dienų nuo bendrijos įregistravimo dienos sušaukiamas bendrijos narių susirinkimas, skirtas bendrijos valdybai ir valdybos primininkui (bendrijos pirmininkui), taip pat revizijos komisijai (revizoriui), išrinkti, išrinktai valdybai, valdybos nariams. Įvertinus kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus dėl bendrijos informavimo apie procesą, pabrėžtina, kad nustačius esminių proceso teisės normų pažeidimų dėl materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi turinčių asmenų neįtraukimo į bylą, jų neinformavimo apie procesą, akivaizdu, jog tokie pažeidimai apima ir CPK 123 straipsnio – tinkamo procesinių dokumentų byloje dalyvaujantiems asmenims įteikimo – pažeidimą. Bylą nagrinėję teismai turėjo ne formaliai taikyti tiek iki 2011 m. spalio 1 d., tiek po to įsigaliojusias CPK 123 straipsnio nuostatas (jų pakeitimus), o užtikrinti realų materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi turinčių asmenų informavimą apie procesą, tinkamą tiek visų daugiabučio namo korpusų patalpų savininkų, tiek ginčo bendrijos atstovavimą teisme.

Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo bei atsiliepimų į kasacinį skundą argumentus dėl automobilių stovėjimo aikštelės savininkų dalyvavimo bendrijoje, nustatyta, jog pagal ginčo nutarimų priėmimo metu galiojusią DNSBĮ redakciją įstatymas nustatė tik daugiabučių namų savininkų bendrijų steigimo, valdymo, veiklos, reorganizavimo, likvidavimo tvarką, o aktualiojoje DNSBĮ redakcijoje yra patikslinta, kad šis įstatymas nustato daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją, reglamentuoja jos įsteigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą, likvidavimą, bendrijos narių teises ir pareigas (DNSBĮ 1 straipsnio 1 dalis; nauja įstatymo Nr. I-798 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. liepos 1 d.). Be to, pagal aktualias DNSBĮ 2 straipsnio 10 dalies nuostatas kitos paskirties pastatas – asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties pastatas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trims ir daugiau butų ir kitų patalpų savininkų, taip pat vienbučiai ir dviejų butų gyvenamieji namai, susieti bendrojo naudojimo žemės sklypu ir (ar) vietiniais inžineriniais tinklais. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos. Taigi, tiek pagal ginčo santykių metu galiojusią, tiek pagal aktualią DNSBĮ redakciją, jų teisinį reglamentavimą svarstytina, ar įstatymų leidėjas priskiria automobilių stovėjimo aikštelės – kaip pastato – savininkus prie asmenų, kurie turi teisę jungtis ir dalyvauti DNSBĮ reglamentuojamose įsteigtose DNS bendrijose. Byloje nebuvo nustatinėjama, ar automobilių stovėjimo aikštelė ginčo atveju yra apdengta stogu (pvz., kaip sudedamoji pastato dalis rūsyje ir pan.), ar ne (pvz., asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė lauke).

Įvertinusi tai, kas nurodyta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatuoja absoliutaus proceso teisės normų pažeidimo faktą, nes pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, o apeliacinės instancijos teismas dėl šio pažeidimo nepasisakė, todėl teismų priimti procesiniai sprendimai naikintini ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, siekiant tinkamai nustatyti byloje dalyvaujančius asmenis (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 15 d. pažymą bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 158,74 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šalys taip pat patyrė bylinėjimosi išlaidų. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų bei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą ir Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Janina Stripeikienė

Juozas Šerkšnas