Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutarties

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-64-689/2019

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00783-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 19.9 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Prano Kuconio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. Č. atstovės advokatės Renatos Jatužytės-Mulevičienės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutarties.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutarimu S. Č. nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už šešis administracinius nusižengimus: dėl 2018 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 30-3379/18(2.1.1E-TD2) ir 2018 m. lapkričio 2 d. įsakymo Nr. 30-3408/18(2.1.1E-TD2) nevykdymo – 500 Eur baudomis, dėl 2018 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. 30-3430/18(2.1.1E-TD2) nevykdymo – 600 Eur bauda, dėl 2018 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr. 30-3449/18(2.1.1E-TD2) ir 2018 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr. 30-3452/18(2.1.1E-TD2) nevykdymo – 700 Eur baudomis, dėl 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymo Nr. 30-3487/18(2.1.1E-TD2) nevykdymo – 800 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, S. Č. paskirta galutinė nuobauda – 800 Eur bauda.

2. S. Č. nubaustas už šiuos administracinius nusižengimus:

2.1. Būdamas UAB „N.“ direktorius, nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 2 d. įsakymo Nr. 30-3408/18(2.1.1E-TD2) „Dėl UAB „B.“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ 4.1 punkto reikalavimų, juo UAB „N.“ buvo įpareigota per mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui (toliau – Departamentas) daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB B. aktų kopijas, tačiau iki 2018 m. gruodžio 3 d. nustatyto termino daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) perdavimo aktų kopijos Departamentui nepateiktos (nepateiktos ir iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo dienos, t. y. 2019 m. sausio 18 d.).

2.2. Būdamas UAB „N.“ direktorius, nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr. 30-3452/18(2.1.1E-TD2) „Dėl UAB „S.“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ 4.4 punkto reikalavimų, juo UAB „N.“ buvo įpareigota per mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos pateikti Departamentui daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „S.“ aktų kopijas, tačiau iki 2018 m. gruodžio 10 d. nustatyto termino šių daugiabučių namų perdavimo aktų kopijos Departamentui nepateiktos (nepateiktos ir iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo dienos, t. y. 2019 m. sausio 18 d.).

2.3. Būdamas UAB „N.“ direktorius, nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 30-3379/18(2.1.1E-TD2) „Dėl UAB „R.“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ 4.3 punkto reikalavimo, juo UAB „N.“ buvo įpareigota per mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos pateikti Departamentui daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „R.“ aktų kopijas, tačiau iki 2018 m. lapkričio 30 d. nustatyto termino šių daugiabučių namų perdavimo aktų kopijos Departamentui nepateiktos (nepateiktos ir iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo dienos, t. y. 2019 m. sausio 18 d.).

2.4. Būdamas UAB „N.“ direktorius, nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr. 30-3449/18(2.1.1E-TD2) „Dėl UAB „A.“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ 4.2 punkto reikalavimo, juo UAB „N.“ buvo įpareigota per mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos pateikti Departamentui daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „A.“ akto kopiją, tačiau iki 2018 m. gruodžio 10 d. nustatyto termino šio daugiabučio namo perdavimo akto kopija Departamentui nepateikta (nepateikta ir iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo dienos, t. y. 2019 m. sausio 18 d.).

2.5. Būdamas UAB „N.“ direktorius, nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymo Nr. 30-3487/18(2.1.1E-TD2) „Dėl UAB „D.“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ 4.1 punkto reikalavimo, juo UAB „N.“ buvo įpareigota per mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos pateikti Departamentui daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „D.“ akto kopiją, tačiau iki 2018 m. gruodžio 12 d. nustatyto termino šio daugiabučio namo perdavimo akto kopija Departamentui nepateikta (nepateikta ir iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo dienos, t. y. 2019 m. sausio 18 d.).

2.6. Būdamas UAB „N.“ direktorius, nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. 30-3430/18(2.1.1E-TD2) „Dėl UAB „O.“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ 4.1 punkto reikalavimo, kuriuo UAB „N.“ buvo įpareigotas per mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos pateikti Departamentui daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „O.“ akto kopiją, tačiau iki 2018 m. gruodžio 6 d. nustatyto termino šio daugiabučio namo perdavimo akto kopija Departamentui nepateikta (nepateikta ir iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo dienos, t. y. 2019 m. sausio 18 d.).

3. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis palikta nepakeista ir S. Č. atstovės advokatės Renatos Jatužytės-Mulevičienės apeliacinis skundas netenkintas.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2019 m. birželio 27 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. Č. atstovės advokatės Renatos Jatužytės-Mulevičienės prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutarimo bei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutarties priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. Č. atstovė Renata Jatužytė-Mulevičienė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutarimą bei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą S. Č. nutraukti. Pareiškėja prašyme nurodo:

5.1. Abiejų instancijų teismai padarė esminius materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, kurie lėmė neteisėtų procesinių sprendimų priėmimą. Teismai formaliai, tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir VMSA) duotų įpareigojimų formos (įpareigojimų vykdymas nesustabdytas), bet ne jų turinio prasme vertino S. Č. veiksmus. Teismai iš esmės pažeidė pareigą visapusiškai bei objektyviai ištirti ir tinkamai įvertinti visas reikšmingas bylos aplinkybes, taip padarė esminius ANK 2 straipsnio 3 ir 4 dalių, 18 straipsnio 3 dalies, 505 straipsnio 1 dalies ir 609 straipsnio 1 dalies pažeidimus.

5.2. Tai, kad VMSA priėmė įsakymą dėl naujo administratoriaus skyrimo ir į jį papildomai įrašė reikalavimą (įpareigojimą) bendrovei „N.“, savaime nereiškia, kad už jo neįvykdymą asmuo traukiamas atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnį. VMSA įpareigojimo pobūdis (turinys, jo davimo teisinis pagrindas, privalomumas) taip pat yra administracinio nusižengimo bylos dalykas, o teismai to neįvertino. Pagal teismų praktiką bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėdami administracines bylas, kuriose asmenys yra pripažinti kaltais padarę ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusižengimą, aiškinasi ir vertina aplinkybes, dėl kurių negalėjo (ar neturėjo) būti vykdomas nurodymas (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTEwNC0yMTEvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-104-211/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-104-211/2018">AN2-104-211/2018</a>); jei taikoma administracinė atsakomybė, jos taikymo akto teisminės kontrolės metu turėtų būti tikrinamas ir nurodymo teisėtumas bei pagrįstumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUFTLTIzLTUwMi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eAS-23-502/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eAS-23-502/2019">eAS-23-502/2019</a>).

5.3. S. Č. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir jis patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad nepateikė VMSA perdavimo akto kopijos, todėl tik pagal šį kaltinimą ir turėjo būti nagrinėjama byla. Teismai privalėjo vertinti patį įpareigojimą ir jo privalomumą vykdyti. VMSA negalėjo nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu į įsakymą buvo įrašytas toks įpareigojimas ir koks teisės aktas nustato VMSA teisę reikalauti (o administratoriui atitinkamai – pareigą) pateikti minėtą dokumentą. Šiuo klausimu teismai nepasisakė. Apygardos teismas tik abstrakčiai nurodė, kad savivaldybei yra pavesta daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose (toliau – ir Nuostatai) (patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 83) nurodytų funkcijų atlikimu, priežiūra bei kontrolė ir kad todėl savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas įsakymus, turi teisę duoti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui teisėtus reikalavimus ANK 505 straipsnio prasme. Tačiau teismas nevertino, kokius reikalavimus VMSA turi teisę duoti, kokios tokių reikalavimų davimo ribos.

5.4. S. Č. neteisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn už įpareigojimo, kuris nėra administracinio pobūdžio, nevykdymą ir kurio davimas nepatenka į VMSA kompetencijos sritį. ANK 505 straipsnis patenka į ANK XXV skyrių „Administraciniai nusižengimai, susiję su valdymo tvarka“, nustatantį atsakomybę asmenims, kurie administraciniais nusižengimais kėsinasi į nustatytą valdymo tvarką ir siekia ją pažeisti. Asmenys, nevykdantys įstatymų įgaliotų pareigūnų, įgyvendinančių jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises, teisėtų nurodymų ir reikalavimų, pažeidžia nustatytą valdymo tvarką. Todėl, pripažįstant S. Č. kaltu pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už įpareigojimo neįvykdymą, privalėjo būti įvertintas teisinis įpareigojimo davimo pagrindas (jo teisėtumas ir privalomumas). Tik nustačius, kad įpareigojimas yra teisėtas ir pagrįstas, galėjo būti sprendžiamas S. Č. administracinės atsakomybės klausimas (ANK 18 straipsnio 3 dalis).

5.5. Apygardos teismas netinkamai aiškino materialiosios teisės normas dėl privalomo VMSA įpareigojimo pobūdžio ir atsakomybės už jo nevykdymą taikymo, darydamas iš esmės nepagrįstą ir neteisėtą išvadą: „Tačiau tai nepaneigia galimybės taikyti administracinę atsakomybę už įgaliotos institucijos valdingo reikalavimo atliekant viešojo administravimo funkcijas (šiuo atveju – vykdant administratoriaus veiklos, pareigų atlikimo kontrolę) nevykdymą, nes savivaldybės funkcijos šioje srityje yra susijusios ne tik su administratorių skyrimu, bet ir su jų veiklos bei pareigų vykdymo kontrole.“ Toks galimybės taikyti administracinę atsakomybę aiškinimas nesuderinamas su įstatymų viršenybės principu, akivaizdžiai viršijantis kaltinimo ir bylos nagrinėjimo ribas (ANK 609 straipsnio 1 dalis).

5.6. Nei pačiuose įsakymuose, nei administracinio nusižengimo protokoluose nebuvo nurodyta, kad įpareigojimai yra duodami ir (ar) kad S. Č. administracinėn atsakomybėn yra traukiamas už netinkamą kokių nors UAB „N.“ funkcijų vykdymą ar teisės aktų reikalavimų nesilaikymą. Todėl teismai negalėjo išplėsti S. Č. traukimo administracinėn atsakomybėn pagrindų naujais kaltinimais, keisti kaltinimo turinio ir nurodyti, kad jis baustinas yra dėl to, jog UAB „N.“ nevykdė įsakymų, neperdavė daugiabučių namų valdymo ir pažeidė teisės aktų reikalavimus, nors tuo įpareigojimas nebuvo grindžiamas ir administracinio nusižengimo protokolas dėl to nebuvo surašytas.

5.7. Teismų ne kartą yra išaiškinta, kad savivaldos institucijos įgyvendina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.84 straipsnyje nustatytus įgaliojimus butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo srityje, susijusius su butų ir kitų patalpų bendrojo naudojimo objektų administravimo nustatymu bei bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimu. Nors savivaldybės vykdomoji institucija veikia kaip viešojo administravimo subjektas, ji savo įsakymu (sprendimu) įformina civilinio teisinio pobūdžio teisinius administravimo santykius, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, ir ginčai, kylantys iš turto administravimo teisinių santykių, savo teisine prigimtimi yra civiliniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTMtMzc4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-313-378/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-313-378/2015">3K-3-313-378/2015</a>, specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 14 d. nutartis teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC0yMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-23/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-23/2018">T-23/2018</a>). Administratoriaus paskyrimas (CK 4.84 straipsnio 2 dalis) ir paskirtojo administratoriaus funkcijų vykdymo kontrolė (CK 4.83 straipsnio 3 dalis) yra skirtingos kompetencijos ir vykdomos pagal visiškai skirtingus teisės aktų reikalavimus. Kiekviena iš šių kompetencijų turi savo ribas ir jų įgyvendinimo tvarką. Be to, subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-79/2013, 2012 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1830/2012, 2012 m. balandžio 2d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1385/2012).

5.8. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą savivaldybė turi savarankiškąsias funkcijas, t. y. šias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Įgyvendinant šias funkcijas, savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai nurodyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose.

5.9. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašas (patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567) (toliau – ir Aprašas) nustato, kad: sprendime dėl administratoriaus skyrimo nurodomas teisinis administratoriaus skyrimo pagrindas, daugiabučio namo adresas, informacija apie asmenį, kuris skiriamas administratoriumi, bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifas, bendrojo naudojimo objektų administravimo laikotarpis, nurodytas CK 4.84 straipsnio 4 dalyje, administratoriaus įgaliojimų pabaigos atvejai ir data (Aprašo 20, 21 punktai); savivaldybės vykdomoji institucija, paskyrusi administratorių, apie tai raštu, elektroniniu paštu arba elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą (priklausomai nuo prašymo gavimo būdo) per 5 darbo dienas nuo administratoriaus paskyrimo praneša paskirtam administratoriui. Bendrojo naudojimo objektų administravimo faktas registruojamas Nekilnojamojo turto registre ir nurodomas bendrojo naudojimo objektų administratorius (Aprašo 25 punktas).

5.10. Civilinis kodeksas nustato, kokius dokumentus pasibaigus administravimui administratorius privalo pateikti jį paskyrusiam asmeniui (CK 4.84 straipsnio 5 ir 8 dalys, 4.252 straipsnio 1 dalis), – savivaldybės vykdomajai institucijai yra pateikiama tik administratoriaus veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaita, bet ne bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo akto kopija ar dar kokie nors dokumentai ir pan. Iš CK 4.82–4.84 straipsnių, taip pat Nuostatų ir Aprašo matyti, kad savivaldybės vykdomoji institucija perduodant daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymą (šiame santykyje) iš viso nedalyvauja, tai nepatenka ir į viešojo administravimo sritį. Todėl įsakymuose dėl naujų administratorių skyrimo papildomai UAB „N.“ įrašyti įpareigojimai yra neteisėti, nėra privalomo pobūdžio ir yra už savivaldybės vykdomajai institucijai teisės aktais suteiktų įgaliojimų (kompetencijos) ribų.

5.11. Įstatymų leidėjas, suteikęs įstatymu įtvirtintus įgaliojimus savivaldybėms vykdyti CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų daugiabučių namų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę (CK 4.83 straipsnio 3 dalis), aiškiai apibrėžė šios kontrolės ribas ir nustatė, kad ji vykdoma pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktas). Šių Pavyzdinių taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. D1-612) 5 punkte, taip pat Priežiūros ir kontrolės taisyklių (patvirtintų Vilniaus miesto tarybos 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. 1-2011) 6 ir 7 punktuose aiškiai apibrėžta priežiūros ir kontrolės vykdytojo organizuojamos veiklos priežiūros ir kontrolės turinys bei ribos. Klausimų, susijusių su daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo ar dokumentų perdavimu, nagrinėjimas ir jų vertinimas į VMSA deleguotą priežiūros ir kontrolės apimtį nepatenka. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo akto formos 3 punkte taip pat nurodyta, kad bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos aprašymas ir įvertinimas atliekami pagal akto 2 punkte pateiktą informaciją aprašant, kaip vykdomos valdytojui pavestos funkcijos, kokie esminiai trūkumai.

5.12. Iš bylos medžiagos, įsakymų priėmimo aplinkybių ir pagrindų, nurodytų jų preambulėse, akivaizdu, kad įsakymuose VMSA įrašyti įpareigojimai UAB „N.“ pateikti jai perdavimo aktų kopijas suformuluoti ne vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punkto bei patikrinimo akto pagrindu ir ne dėl UAB „N.“, kaip administratorės, funkcijų vykdymo kontrolės. Pagal teismų praktiką, vertinant savivaldos institucijų vykdomą kontrolę ir administratoriams duodamų įpareigojimų pagrįstumą bei teisėtumą, taip pat yra nagrinėjama, kokiu pagrindu (pagal kokias teisės normas) yra formuluojami reikalavimai bei įpareigojimai administratoriui, ar tos teisės normos nustato teisę savivaldos institucijai duoti būtent tokius nurodymus administratoriui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-824-662/2019). Todėl VMSA į įsakymus įrašyti įpareigojimai yra pertekliniai, neturi privalomo teisinio pobūdžio, o VMSA suteikta administracinė kompetencija (ANK 589 straipsnio 82 punktas) surašant protokolus panaudota akivaizdžiai ne pagal ANK nustatytus tikslus, bet kaip papildomas spaudimo įrankis VMSA civiliniuose ginčuose su daugiabučių namų administratoriais, siekiant juos priversti perduoti daugiabučių namų valdymą VMSA naujai paskirtiems administratoriams. Turto administravimo teisiniai santykiai yra civiliniai, daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymas yra išimtinai civilinės teisės dalykas, atsakomybė už jų neperdavimą ar netinkamą perdavimą yra civilinė, bet ne administracinė, todėl tik bendrosios kompetencijos teismas (bet ne VMSA (CK 1.138 straipsnis)) gali atsakyti, ar pagrįstai administratoriai neperduoda kai kurių daugiabučių namų valdymo dėl bylinėjimosi su VMSA.

5.13. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai). Nagrinėjamoje byloje teismai neužtikrino šių nuostatų laikymosi (ANK 2 straipsnio 3, 4 dalys), paviršutiniškai ir formaliai išsprendė S. Č. kaltės klausimą, neatsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes ir, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių, klaidingai konstatavo, kad jis padarė ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatytus nusižengimus.

5.14. Tuo atveju, jei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas manytų, kad teismų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, S. Č. veiksmai (neveikimas) turėtų būti vertinami kaip vienas tęstinis pažeidimas, kurį sudaro tapatūs tos pačios veikos, kuri lėmė civilinius ginčus su VMSA, epizodai, nukreipti į vieną objektą, kuriuos apima bendra pažeidėjo tyčia (įpareigojimo pateikti perdavimo aktų kopijas neįvykdymas (dėl to, kad, remiantis CK 4.84 straipsnio 4 dalimi, jo, kaip daugiabučių namų (kuriems VMSA paskyrė administratorius iš naujo) administratoriaus, įgaliojimų terminas nėra pasibaigęs).

6. Vilniaus miesto savivaldybės Teisės grupės patarėja Neringa Aleksonytė atsiliepimu į pareiškėjos prašymą prašo jį atmesti. Atsiliepime į prašymą nurodoma:

6.1. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalies, 4.84 straipsnio, 4.85 straipsnio nuostatas butu? ir kitu? patalpu? savininkai turi is?imtine? teise? priimti sprendima? de?l bendrojo naudojimo objektu? administratoriaus pasirinkimo, inicijuoti balsavimą de?l bendrojo naudojimo objektu? administratoriaus keitimo kitu administratoriumi, keisti ir bendrojo naudojimo objektu? valdymo forma? (sudaryti jungtine?s veiklos sutartį ir jos atsisakyti, likviduoti bendrija?). Ju? pasirinkta? administratoriu? skiria savivaldybe?s vykdomoji institucija (organizuoja balsavima? ir priima i?sakyma?, kuriuo i?tvirtina butu? ir kitu? patalpu? savininku? valia?) (CK 4.84 straipsnis, Aprašo 18, 19, 21 punktai). Pareiškėjo prašymo 5 punkte nurodomas Vilniaus miesto apylinke?s teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimas (priimtas civiline?je byloje Nr. e2-7995- 599/2018), kuriuo tenkintas UAB „N.“ ir kitu? administratoriu? ies?kinys (nustatant, kad terminas, iki kurio UAB „N.“ turi teise? administruoti daugiabuc?iu? namu? bendrojo naudojimo objektus, – 2022 m. gruodz?io 31 d., bet ne ilgiau, nei kol daugiabuc?io gyvenamojo namo savininkai CK 4.84 straipsnio 2 dalies pagrindu priims sprendima? de?l administratoriaus pakeitimo), Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimu (civiline?je byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTExMzMtNjE0LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-1133-614/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-1133-614/2019">e2A-1133-614/2019</a>) buvo panaikintas ir ies?koviu? ies?kinys atmestas. Šiuo metu nėra nė vienos civilinės ar administracinio nusižengimo bylos, kuri būtų palanki S. Č..

6.2. Pareiškėja klaidina teismą, teigdama, kad VMSA neturėjo teisės savo nuožiūra, neatsižvelgdama į įstatymų leidėjo suteiktą kompetenciją, surašyti administracinio nusižengimo protokolą. VMSA direktorius turi viešojo administravimo teises, yra savivaldybės vykdomoji institucija ir pareigūnas, o savivaldybei yra pavesta daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus priežiūra ir kontrolė. Savivaldybė, atlikdama viešojo administravimo funkcijas, prižiūrėdama bei kontroliuodama daugiabučių bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklą bei pareigų vykdymą, turi įgaliojimus reikšti administratoriams teisėtus reikalavimus, kontroliuoti, kaip yra vykdomi teikti įpareigojimai, kontroliuoti paskirtų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtomis funkcijomis, įgyvendinimą, vadovaudamiesi ANK nuostatomis, surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba perduoti administracinių nusižengimų bylas nagrinėti teismui (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUFOMi0yMzctODQzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eAN2-237-843/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eAN2-237-843/2019">eAN2-237-843/2019</a>). VMSA direktorius, įgyvendindamas teisės aktus pagal jam priskirtą kompetenciją, priima įsakymus, todėl administracijos direktorius laikomas pareigūnu, turinčiu teisę duoti teisėtus reikalavimus ANK 505 straipsnio prasme (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUFOMi0yMTYtODczLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eAN2-216-873/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eAN2-216-873/2019">eAN2-216-873/2019</a>, AN2-209-312/2019).

6.3. Pareiškėjos argumentai, kad VMSA direktorius viršijo savo įgaliojimus, yra nepagrįsti. VMSA direktoriaus kompetencijai yra priskirtina priimti įsakymą dėl administratoriaus paskyrimo daugiabučiams namams (įsakymu įtvirtinti butų ir kitų patalpų savininkų valią). VMSA direktorius administracinio nusižengimo teisenoje yra laikomas pareigūnu, jo priimto įsakymo nevykdymas yra traktuojamas kaip kliudymas atlikti veiksmus. Atitinkamai šiuo aspektu nepagrįstas ir prašymo 36 punktas. Priešingai nei teigia pareiškėja, kaltinimo ribos nebuvo išplėstos. Protokolas S. Č. surašytas dėl įsakyme reglamentuoto įpareigojimo neįvykdymo – perdavimo–priėmimo akto neperdavimo, tačiau aktas yra paskutinis veiksmas po įsakymų įvykdymo, po daugiabučio namo valdymo perdavimo, todėl protokolas ir buvo formuluojamas dėl akto neperdavimo.

6.4. Pareiškėjos teigimu, ANK 505 straipsnio 1 dalis negali būti taikoma formaliai tik dėl to, jog VMSA priėmė įsakymą dėl naujo administratoriaus skyrimo į jį papildomai įrašiusi reikalavimą, pavadindama jį įpareigojimu (formalumas – pareikalavimas, neįvykdymas, bauda). ANK 505 straipsnio nuostata suponuoja, kad šis nusižengimas aprašytas formaliąja nusižengimo sudėtimi, tai reiškia, kad jau pats įsakymo (individualaus teisės akto) nevykdymo faktas yra neteisėtas ir užtraukia atsakomybę. Tuo atveju, jeigu dėl neteisėtų S. Č. veiksmų kiltų ir kitokio pobūdžio padarinių, galėtų būti plečiamos administracinės atsakomybės ribos (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-192-209/2019). VMSA direktoriaus įsakymas, individualus teisės aktas, yra privalomas UAB „N.“, tai ne pareikalavimas, bet privalomumas laikytis teisės aktų ir juos vykdyti, nepaisant to, kuris subjektas teisės aktą priėmė. Jei asmuo nesutinka su individualiu teisės aktu, jis skundžiamas teismine tvarka, tačiau apskundimas nesuteikia teisės nevykdyti įsakymo.

6.5. Pareiškimo argumentai, kad VMSA direktoriaus įsakymo nevykdymas pats savaime nereiškia, jog už jame nurodyto reikalavimo neįvykdymą asmuo turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnyje reglamentuotą sudėtį, tėra pareiškėjos pasirinkta gynybinė pozicija, o ne juridinę reikšmę turintis argumentas. Pareiškėja nepaneigė aplinkybės, kad pažeidimo padarymo metu egzistavo visos sąlygos UAB „N.“ direktoriui taikyti ANK 505 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusižengimą. Taip pat nepagrįstas prašymo teiginys (19 punktas), kad teismai formaliai (tik VMSA duotų įpareigojimų formos, bet ne jų turinio prasme) vertino S. Č. veiksmus. Be to, pareiškime remiamasi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTEwNC0yMTEvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-104-211/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-104-211/2018">AN2-104-211/2018</a>, tačiau minimoje byloje buvo nagrinėjamas visai kitas klausimas (apelianto skundas patenkintas tik dėl to, kad baigėsi dokumentų saugojimo terminas, o ne dėl pareigos vykdyti galiojančius teisės aktus). Kiekvienu atveju poziciją argumentuojant teismo išaiškinimu turi būti atsižvelgiama į nagrinėjamos ir cituojamos bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODMtMjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-183-248/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-183-248/2015">3K-3-183-248/2015</a>).

6.6. Byloje minimi įsakymai buvo priimti 2018 m. spalio–lapkričio mėn., o juose reglamentuotas įpareigojimas turėjo būti įvykdytas per vieną mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos. Ši VMSA suteikta teisė reglamentuota Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 7.11 punkte. Per teisės aktuose nustatytą vieno mėnesio terminą S. Č. neįvykdžius įsakymų, 2019 m. sausio 18 d. buvo surašyti protokolai dėl teisės akto pažeidimo. Individualūs teisės aktai įsigalioja jų pasirašymo dieną (Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Nors buvo pasinaudota apskundimo teise, tačiau įsakymo apskundimas per se (savaime) nesustabdo ginčijamo įsakymo vykdymo ir nesudaro pagrindo teigti, kad toks įsakymas yra neįsiteisėjęs, kadangi priimtų individualių teisės aktų įsiteisėjimo institutas apskritai nėra nustatytas teisės aktais ir tokia procedūra nėra taikoma. Pabrėžtina, kad šioje situacijoje įsakymų apskundimas civiline tvarka buvo pasirenkamas kaip tariama priemonė ir toliau administruoti daugiabučius namus: byloje minimo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), valdymas perduotas tik 2019 m. spalio 31 d., (duomenys neskelbtini) – 2019 m. liepos 30 d., (duomenys neskelbtini) – 2019 m. liepos 19 d., (duomenys neskelbtini) – spalio 31 d., (duomenys neskelbtini) – 2019 m. spalio 31 d., (duomenys neskelbtini) – 2019 m. spalio 31 d., (duomenys neskelbtini) – liepos 30 d., (duomenys neskelbtini) – 2019 m. liepos 29 d., (duomenys neskelbtini) – 2019 m. spalio 31 d., (duomenys neskelbtini) – 2019 m. liepos 29 d., (duomenys neskelbtini) – 2019 m. rugsėjo 13 d., buvo įregistruota 69-oji daugiabučio namo savininkų bendrija. Akcentuotina, kad daugumos daugiabučių namų valdymas buvo perduotas praėjus kone metams nuo įsakymo priėmimo, tačiau kai kurie namai iki šiol dar nėra perduoti.

6.7. Apibendrinant pažymėtina, kad protokolas, priešingai nei nurodo pareiškėja, surašytas ne dėl daugiabučio namo valdymo perdavimo akto nepateikimo, o dėl VMSA direktoriaus įsakymo nevykdymo, dėl daugiabučio namo faktinio (ne tik dėl oficialiai įtvirtinto perdavimo–priėmimo rašte) valdymo neperdavimo naujai butų ir kitų patalpų savininkų išrinktam administratoriui, o kartu – ir dėl UAB „N.“, kaip daugiabučius namus administruojančios bendrovės, tiesioginių pareigų (teisės aktų) nevykdymo. Tai nurodyta ir pačiame protokole – UAB „N.“ direktorius S. Č., būdamas atsakingas už įmonės veiklą ir teisės aktų laikymąsi, nevykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 7.11 punkte nurodytos daugiabučio namo administratoriaus prievolės pasibaigus administravimui per 30 dienų nuo administravimo pabaigos pateikti daugiabučio namo valdymo perdavimą ir tai patvirtinančius dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad perdavimo–priėmimo aktas yra tik oficialus dokumentas, patvirtinantis faktinį daugiabučio namo valdymo perdavimą, tačiau iš esmės baudžiama už paties įsakymo nevykdymą.

6.8. Nesutiktina su prašymo 30 punkte išdėstytu teiginiu, kad S. Č. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už įpareigojimo, kuris nėra administracinio pobūdžio bei kurio davimas nepatenka į VMSA kompetencijos sritį, ir dar pagal ANK 505 straipsnį, nevykdymą. Savivaldybės vykdomoji institucija (jos įgaliotas asmuo) turi teisę kontroliuoti, kaip yra vykdomi įpareigojimai, paskirtų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtomis funkcijomis, įgyvendinimą, surašyti administracinių nusižengimų protokolus ir kt. 2019 m. sausio 18 d. S. Č. buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai, juose, be kita ko, nurodyta, jog UAB „N.“ iki protokolo surašymo dienos nėra įvykdęs VMSA direktoriaus įsakymų nuostatų.

6.9. Pažymėtina, kad turto administravimas baigiasi pasibaigus administravimo terminui ar įvykus sąlygai, nurodytai administravimo nustatymo akte (CK 4.150 straipsnio 2 dalis); turto administratoriaus įgaliojimai baigiasi pakeitus vieną administratorių kitu (CK 4.151 straipsnio 1 dalies 4 punktas). UAB „N.“, kaip administracinio nusižengimo byloje nurodytų daugiabučių namų administratorės, įgaliojimai yra pasibaigę VMSA direktoriui 2018 m. pabaigoje priėmus įsakymus. Dėl šios priežasties UAB „N.“, vadovaujantis Nuostatų 7.11 papunkčiu, privalėjo įvykdyti nustatytas pareigas. S. Č. žinojo, kad įsakymo vykdymas nėra sustabdytas ir, jam neįvykdžius savo pareigos, naujai paskirtas administratorius negalės pradėti vykdyti priskirtų funkcijų, ir to norėjo. S. Č. tokiais savo veiksmais pažeidė butų ir kitų patalpų savininkų aiškiai ir nedviprasmiškai išreikštą valią, galimai jiems sukeldamas ir tam tikrą turtinę žalą, moralinius nepatogumus, be to, menkinamas butų ir kitų patalpų savininkų pasitikėjimas VMSA kaip institucija. Tokia pozicija leidžia manyti, kad viešasis interesas viešąją paslaugą teikiančiam subjektui tėra antraeilis dalykas, neturintis įtakos jo palaikomai pozicijai administracinių nusižengimų bylose.

6.10. Klaidingi pareiškimo 35–40 punktuose nurodyti teiginiai, kad visi be išimties teisiniai santykiai, susiję su butų ir kitų patalpų savininkų klausimais, yra nagrinėjami civiline tvarka. S. Č. baudžiamas už VMSA direktoriaus (pareigūno) priimto individualaus teisės akto neįvykdymą (vieno punkto pažeidimas reiškia ir viso įsakymo neįvykdymą). Tai nėra civilinis ginčas – yra nevykdomas teisės aktas. Įsakymų teisėtumą UAB „N.“ apskundė civiline tvarka, tačiau įsakymų nevykdymas nepatenka į civilinės teisės reguliavimo ribas.

6.11. Kritiškai vertintinos prašyme nurodytos aplinkybės dėl ydingai surašyto administracinio nusižengimo protokolo. Administracinių teisės pažeidimų teisenos normos nedraudžia pačiam teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse. Pažymėtina, kad naudojantis šia teise svarbu užtikrinti, kad nebūtų pabloginta atsakomybėn traukiamo asmens padėtis, pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės. Nagrinėjamu atveju padaryto pažeidimo esmė yra aiški, nurodytas teisingas ANK taikomas straipsnis bei jo dalis ir, kaip patvirtina prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, S. Č. supranta, dėl kokio administracinio nusižengimo yra kaltinamas, todėl neegzistuoja aplinkybės, dėl kurių administracinio nusižengimo byla turėtų būti nagrinėjama iš naujo.

6.12. Dėl prašymo 41 ir 42 punktuose nurodytų teiginių pažymėtina, kad S. Č., būdamas atsakingas už UAB „N.“ veiklą ir teisės aktų laikymąsi, nevykdė Nuostatų 7.11 punkte nurodytos daugiabučio namo administratoriaus prievolės pasibaigus administravimui pateikti daugiabučio namo valdymo perdavimą ir tai patvirtinančius dokumentus. Būtent įstatymų leidėjas VMSA suteikė teisę reikalauti administravimo perdavimą įrodančių dokumentų. Akivaizdu, kad, leidus netrukdomai nevykdyti VMSA įsakymų ir nesulaukti jokių neigiamų pasekmių už tokius veiksmus, administratoriams būtų suteikti įgaliojimai savo veiklą vykdyti netrukdomai, nevykdyti VMSA priimtų įsakymų, o tuomet būtų pažeistos ir butų bei kitų patalpų savininkų teisės. Pabrėžtina, kad VMSA nei civilinėse, nei administracinio nusižengimo bylose asmeninio suinteresuotumo neturi – negauna pelno už daugiabučių namų administravimą, administracinio nusižengimo bylose paskirtos nuobaudos nėra pervedamos į VMSA banko sąskaitą. VMSA svarbu tik tai, kad daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams būtų teikiamos kokybiškos administravimo paslaugos ir kad būtų vykdomi VMSA priimti individualūs teisės aktai.

6.13. Nesutiktina su prašymo 51 punkte nurodytu argumentu, kad visos veikos turėtų būti traktuojamos kaip tęstinės. Visose prašyme minimose bylose yra surašyti protokolai dėl skirtingų VMSA direktoriaus įsakymų nevykdymo. Perdavus daugiabučių namų valdymą, kiekvienu atveju bus parengti skirtingi valdymo perdavimo aktai. Įsakymai priimti skirtingais laikotarpiais, atitinkamai S. Č. per mėnesį nuo kiekvieno įsakymo įsigaliojimo turėjo pateikti daugiabučių namų valdymo perdavimo aktus. S. Č. padarė skirtingus nusižengimus – nevykdė ne vieną, o kelis įsakymus, tad nusižengimai negali būti identiški. S. Č. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už skirtingus įsakymus, jam neperdavus daugiabučių namų valdymo, skirtingais laikotarpiais susiformavo netapati tyčia, kėsinamasi į netapačius objektus, žala padaryta skirtingiems naujai paskirtiems administratoriams ir kitų daugiabučių namų butų bei kitų patalpų savininkams. Pagal Vilniaus apygardos teismo praktiką analogiškose bylose už kiekvieno įsakymo nevykdymą atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirtos baudos (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. eAN2-308-312/2018, eAN2-38-574/2019, eAN2-192-209-2019, eAN2-209-312-2019, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUFOMi0yMTYtODczLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eAN2-216-873/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eAN2-216-873/2019">eAN2-216-873/2019</a>, eAN2-253-576/2019). Nuo įsakymo priėmimo iki daugiabučio namo valdymo perdavimo (anksčiausiai tai įvyko liepos mėn.) daugiabučius namus administravo UAB „N.“, o ne butų ir kitų patalpų savininkų laisva valia pasirinktas naujas verslo subjektas, visą šį laikotarpį ir šiuo metu už kiekvieno daugiabučio namo administravimą pelną gauna UAB „N.“. Tad kyla klausimas, kodėl VMSA turėtų surašyti bendrą protokolą ir reikalauti paskirti tik vieną baudą, jei S. Č. iš kiekvieno namo visą šį laikotarpį neteisėtai gavo skirtingas pajamas, tad ir veika buvo ne tęstinė.

6.14. Nagrinėjamoje byloje teismai tinkamai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, detaliai, išsamiai ir visapusiškai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes. Dėl visų prašyme išdėstytų esminių aplinkybių ir motyvų teismai pateikė detalų vertinimą, o tai, kad S. Č. nesutinka su teismų išvadomis, nesudaro pagrindo teigti, jog teismų priimti sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. Č. atstovės advokatės Renatos Jatužytės-Mulevičienės prašymas atmestinas.

Dėl ANK 505 straipsnio 1 dalies taikymo

8. Pareiškėja nurodo, kad teismai neįvertino VMSA duoto įpareigojimo pobūdžio, teisinio pagrindo, privalomumo (ANK 18 straipsnio 3 dalis), VMSA kompetencijos duoti tokį įpareigojimą, išplėtė administracinių nusižengimų protokoluose nustatytas administracinio nusižengimo aplinkybes papildomais kaltinimais (ANK 609 straipsnio 1 dalis), nevisapusiškai bei neobjektyviai ištyrė ir netinkamai įvertino reikšmingas bylos aplinkybes, formaliai išsprendė S. Č. kaltės klausimą ir jį neteisėtai bei nepagrįstai nubaudė pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. Šie argumentai atmestini.

9. Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).

10. ANK 505 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus, užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimties iki šešių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

11. Apylinkės teismas, įvertinęs byloje ištirtus įrodymus – traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens S. Č., Institucijos atstovių paaiškinimus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus, kvietimus atvykti surašyti administracinių nusižengimų protokolų, administracinio nusižengimo protokolus su priedais, kitą medžiagą, atsižvelgdamas į aktualių teisės aktų nuostatas, nustatė, kad S. Č., būdamas UAB „N.“ direktorius, nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo reikalavimo, kuriuo UAB „N.“ buvo įpareigotas per mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos pateikti Departamentui įsakyme nurodyto (-ų) daugiabučio (-ių) namo (-ų) bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo kitam nurodytam trečiajam asmeniui (UAB) akto (-ų) kopiją (-as), tačiau iki nustatyto termino šio (-ių) daugiabučio (-ių) namo (-ų) perdavimo akto (-ų) kopijos (-ų) Departamentui nepateikė, t. y. padarė vieną iš alternatyvių ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusižengimų – nevykdė įstatymų įgaliotų pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų. Teismas V. Č. nubaudė už šešis administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 505 straipsnio 1 dalyje.

12. Apygardos teismas, bylą išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. Č. atstovės apeliacinį skundą, konstatavo, kad S. Č. pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį nubaustas teisėtai ir pagrįstai.

13. Pareiškėja prašyme nurodo argumentus, kurie iš esmės analogiški apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams. Apygardos teismas dėl šių argumentų pateikė išsamias išvadas. Antai, apygardos teismas, pasisakydamas dėl argumentų, susijusių su VMSA kompetencija duoti valdingus (administracinio pobūdžio) įpareigojimus, nurodė, kad VMSA direktorius, kaip pareigūnas, atliekantis viešojo administravimo funkcijas ir pagal įstatymus turintis įgaliojimus duoti nepavaldiems asmenims teisės aktų nustatytus privalomus vykdyti nurodymus, įgyvendindamas teisės aktus pagal jam priskirtą kompetenciją, priima įsakymus (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalis, Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis, 8 dalies 2 punktas). Apygardos teismas pažymėjo, kad nors nagrinėjamu atveju įsakymai susiję su turto administravimo teisiniais santykiais (butų ir kitų patalpų bendrojo naudojimo objektų administravimo nustatymu ir tokių objektų administratoriaus skyrimu), kurie savo prigimtimi yra civiliniai, tačiau savivaldybės funkcijos šioje srityje yra susijusios ir su tokių objektų administratoriaus veiklos bei pareigų vykdymo kontrole. Tokie savivaldybės viešojo administravimo įgaliojimai įtvirtinti Nuostatuose. Pagal Nuostatų, kuriuose nustatytos daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijos, teisės ir pareigos, 18 punktą administratoriaus veiklos, susijusios su Nuostatuose nurodytų funkcijų ir pareigų atlikimu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybė, pagal 7.11 punktą administratoriaus pareiga yra per 30 dienų nuo administravimo pabaigos pateikti savo veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitą savivaldybės vykdomajai institucijai. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys ir į Nuostatų 7.8 punktą, kuriame nustatyta administratoriaus pareiga per teisės aktų nustatytus terminus pateikti dokumentus, susijusius su administruojamu namu, valstybės ir savivaldybės pareigūnams, atliekantiems įstatymų nustatytas funkcijas. Apygardos teismas taip pat pasisakė (nutarties 11 punktas) dėl VMSA direktoriaus įsakymų teisinio pagrindo. Iš įsakymų turinio matyti, kad įsakymai priimti vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais ir Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašu. Minėti teisės aktai buvo priimti vadovaujantis CK 4.84 straipsnio nuostatomis, t. y. vadovaujantis įstatymu. Už įstatymų įgaliotų pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymą (ar netinkamą vykdymą) atsakomybė nustatyta ANK 505 straipsnio 1 dalyje. Kaip pagrįstai konstatavo teismai, VMSA už jos, kaip įgaliotos institucijos, teisėtų reikalavimų vykdant daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos ir pareigų atlikimo kontrolę, t. y. viešojo administravimo funkcijas, nevykdymą turi teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolus (ANK 589 straipsnio 82 punktas) ir bausti pagal ANK 505 straipsnį.

14. Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad VMSA direktoriaus įpareigojimai pateikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo aktų kopijas suformuluoti netinkamai, nesivadovaujant Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktu bei Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklėmis (toliau – Taisyklės) (patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. 1-2011) ir ne šiose Taisyklėse nustatyto patikrinimo akto pagrindu. Priimant minėtus VMSA direktoriaus įsakymus šiomis Taisyklėmis nesivadovauta. Taisyklėse nėra nustatyti administratoriaus veiksmai, kuriuos jis privalo atlikti pasibaigus jo administravimui, ir tokių veiksmų priežiūra ir kontrolė, vykdoma savivaldybės. Minėta, kad administratoriaus veiksmai, pasibaigus administravimui, nustatyti Nuostatuose, o administratoriaus veiklos, susijusios su Nuostatuose nurodytų funkcijų ir pareigų atlikimu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybė (Nuostatų 18 punktas).

15. Pareiškėja nurodo, kad, kaip nustatyta CK 4.84 straipsnio 5 ir 8 dalyse, 4.252 straipsnio 1 dalyje, savivaldybės vykdomajai institucijai yra pateikiama tik administratoriaus veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaita, bet ne bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo akto kopija. Pagal CK 4.252 straipsnio 1 dalį, pasibaigus administravimui, administratorius turi pateikti ataskaitą jį paskyrusiam asmeniui (institucijai), naudos gavėjui, taip pat kitiems administratoriams, perduoti turtą jo buvimo vietoje bei grąžinti viską, ką gavo vykdydamas pareigas, išskyrus atlyginimą už administravimą. Pagal CK 4.84 straipsnio 8 dalį bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Nuostatų 7.11 punkte įtvirtinta administratoriaus pareiga per 30 dienų nuo administravimo pabaigos pateikti savo veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitą savivaldybės vykdomajai institucijai, patalpų savininkams ir namo bendrojo naudojimo objektų valdymą perimančiam asmeniui (daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai ar jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar kitam administratoriui), perduoti turtą jo buvimo vietoje, patalpų savininkų sukauptas lėšas, pagal Nuostatų 4 punktą rengtus ir saugotus dokumentus, taip pat grąžinti viską, ką gavo vykdydamas pareigas, išskyrus atlyginimą už administravimą ir (ar) kitas teisėtai teiktas paslaugas; perdavimas įforminamas perdavimo aktu, kurį pasirašo perduodančios ir priimančios šalių atstovai; iki perdavimo akto pasirašymo dienos administratorius atlieka jam priskirtas funkcijas. Iš šio punkto turinio spręstina, kad jame įtvirtinti administratoriaus veiksmai, kuriuos jis įpareigotas atlikti pasibaigus vykdomam daugiabučio namo administravimui, subjektai, kuriems turi būti pateikti konkrečiai nurodyti dokumentai ir (ar) turtas (lėšos). Nuostatų 7.11 punkte įtvirtinti veiksmai yra susiję ir nepasirašius perdavimo akto administratorius neturi galimybės pateikti ir savo veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitos. Taigi daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymą perimančiam asmeniui (kitam administratoriui) administravimą baigiantis vykdyti administratorius turi perduoti turtą (lėšas), dokumentus ir pasirašyti perdavimo aktą. Tik nuo perdavimo akto pasirašymo dienos pasibaigia tokio administratoriaus funkcijos administruoti. Taigi sistemiškai aiškinant Nuostatų 7.11 punkto nuostatas darytina išvada, kad perdavimo aktas yra neatsiejama ataskaitos dalis, todėl VMSA direktoriaus įsakymuose suformuluoti reikalavimai perduoti dokumentus atitinka įstatyme – CK 4.252 straipsnio 1 dalyje, 4.84 straipsnio 8 dalyje – nustatytą teisinį reguliavimą.

16. Pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį S. Č. nubaustas už tai, kad nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymuose išdėstytų įpareigojimų. Minėta, kad ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už įstatymų įgaliotų pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymą. Teismai padarė išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai įsigaliojo nuo jų pasirašymo (Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis), taigi nuo tos dienos S. Č. turėjo pareigą vykdyti minėtuose įsakymuose nustatytus įpareigojimus UAB „N.“ apskundus šiuos įsakymus civilinio proceso tvarka Vilniaus miesto apylinkės teismui, nagrinėjamose civilinėse bylose nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir įsakymų vykdymas nesustabdytas. S. Č. nevykdant įsakymuose išdėstytų įpareigojimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnai turėjo teisę pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus (ANK 589 straipsnio 82 punktas).

17. Teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, be kita ko, turėjo nustatyti ne tik tai, kad S. Č. privalėjo vykdyti įsakymuose nustatytus įpareigojimus, bet ir tai, kad šie įpareigojimai yra teisėti. Teismas tą turėjo nustatyti arba pats, arba, jeigu tokių įgaliojimų neturėjo, sulaukti, kol įsakymų teisėtumas bus konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka. Toks reikalavimas kyla iš konstitucinės teisingumo sampratos, kuri, kaip teisingai nurodo pareiškėja, suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Nagrinėjamu atveju teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, neturėjo įgaliojimų pats patikrinti įsakymų, už kuriuose nustatytų įpareigojimų nevykdymą administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas S. Č., teisėtumą, nes šių įsakymų teisėtumas buvo tikrinamas civilinio proceso tvarka. Taigi, nors ANK tai ir nenustatyta, tačiau teismas privalėjo sustabdyti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, iki bus išspręsta byla, nagrinėjama civilinio proceso tvarka, t. y. iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl įsakymo teisėtumo arba analogiškoje civilinėje byloje (iki bus suformuotas teismo precedentas). To nedarydamas, o tik konstatuodamas, kad S. Č. privalėjo vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymuose nustatytus įpareigojimus, teismas rizikavo priimti neteisėtą nutarimą.

18. Šiuo metu pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis kai kurių įsakymų, už kuriuose nustatytų įpareigojimų nevykdymą yra nubaustas S. Č., teisėtumas jau yra patvirtintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymuose nustatyti įpareigojimai buvo neteisėti ir dėl to naikinti teismų sprendimus, priimtus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje.

19. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nepagrįstai teigiama, kad teismai išplėtė S. Č. traukimo administracinėn atsakomybėn pagrindus naujais kaltinimais, t. y. tuo, kad UAB „N.“ nevykdė įsakymų, neperdavė daugiabučių namų valdymo ir pažeidė teisės aktų reikalavimus, nors dėl to administracinio nusižengimo protokolas nebuvo surašytas. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, faktinės aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Viena esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos – byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2012).

20. Nagrinėjamoje byloje dėl kiekvieno administracinio nusižengimo administracinio nusižengimo protokole nurodyta: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo konkrečiu punktu UAB „N.“ buvo įpareigotas per mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučio (-ių) namo (-ų) bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo nurodytam trečiajam asmeniui akto (-ų) kopiją (-as), tačiau iki nustatyto termino perdavimo akto (-ų) kopijos Departamentui nepateiktos (jos nepateiktos ir iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo dienos, t. y. 2019 m. sausio 18 d.). Nevykdydamas įsakymo konkretaus punkto įpareigojimo juridinio asmens UAB „N.“ vadovas S. Č. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje. Nors skundžiamuose teismų sprendimuose ir yra teiginių, kad S. Č. nevykdė minėtų įsakymų, neperdavė namų valdymo, tačiau jis nubaustas tik už įsakymuose nustatyto įpareigojimo, t. y. perduoti dokumentus iki nustatyto termino, nevykdymą. Daryti išvadą, kad teismai peržengė administracinio nusižengimo protokole apibrėžtas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas ir pažeidė ANK 609 straipsnio 1 dalies nuostatas, nėra pagrindo.

21. S. Č. 2019 m. sausio 18 d. buvo surašyti šeši administracinių nusižengimų protokolai, kuriais jis buvo kaltinamas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 30 d., 2018 m. lapkričio 2 d., 2018 m. lapkričio 6 d., 2018 m. lapkričio 8 d., 2018 m. lapkričio 8 d., 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymuose UAB „N.“ nustatytų įpareigojimų nevykdymą, t. y. jis buvo kaltinamas padaręs šešis administracinius nusižengimus. Prašyme atnaujinti administracinės bylos nagrinėjimą pareiškėja pagrįstai nurodo, kad S. Č. neveikimas (įsakymų nevykdymas) turėtų būti vertinamas kaip vienas tęstinis administracinis nusižengimas.

22. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką baudžiamosiose bylose tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00MTIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-412/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-412/2007">2K-P-412/2007</a>, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yNjcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-267/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-267/2011">2K-P-267/2011</a>). Nustatant bendrą tyčią, be kita ko, išsiaiškinama, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama; subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA2LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-406/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-406/2011">2K-406/2011</a>, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014). Šie kasacinio teismo išaiškinimai mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytini ir administracinių nusižengimų bylose.

23. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai, už kuriuose nustatytų įpareigojimų nevykdymą yra nubaustas S. Č., yra priimti dėl vienarūšio dalyko – per mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos pateikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo kitiems subjektams aktų kopijas. Visi įsakymai priimti per trumpą laiką (nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d.) ir jų skaičių, taigi ir S. Č. padarytų administracinių nusižengimų kiekį, lėmė subjektų, kuriems turėjo būti perduotas daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymas, skaičius. Visas veikas S. Č. padarė tokiu pat būdu – nevykdė įsakymuose nustatytų įpareigojimų ir dėl tos pačios priežasties – buvo įsitikinęs, kad įsakymai neteisėti ir juos skundė civilinio proceso tvarka. Taigi S. Č. padarytas administracinis nusižengimas susidėjo iš šešių tapačių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties ANK straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jas visas jungė bendra kaltė. Vadinasi, A. Č. padarė ne šešias, o vieną – tęstinę – veiką.

24. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartimi, pagal analogiją taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei vadovaujantis ANK 566 straipsnio 1 dalimi, 614 straipsnio 1 dalies 2 punktu, S. Č. padarytų administracinių nusižengimų bylos buvo sujungtos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutarimu S. Č. nubaustas už šešis administracinius nusižengimus, nurodytus ANK 505 straipsnio 1 dalyje, o galutinė nuobauda S. Č. paskirta vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Konstatavus, kad S. Č. padarė ne šešis, o vieną administracinį nusižengimą, reikėtų iš naujo skirti administracinę nuobaudą. Šiuo atveju S. Č. padaryto administracinio nusižengimo apimtis būtų didesnė nei sunkiausiojo jo padaryto administracinio nusižengimo, už kurį jis nubaustas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutarimu, todėl paskirta nuobauda galėtų būti didesnė, nei minėtu nutarimu jam paskirta galutinė nuobauda – 800 Eur. Nors ANK 662 straipsnyje tiesiogiai neįtvirtintas draudimas sunkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį, nesant atitinkamo prašymo, tačiau, vadovaujantis bendraisiais teisės principais, darytina išvada, kad, nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, turi būti vadovaujamasi nuostata, jog pabloginti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį galima tik tuo atveju, kai dėl to yra nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos ar institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, arba nukentėjusiojo prašymas ir ši padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma (ANK 652 straipsnio 2 dalis). Įvertinus šią aplinkybę, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo keisti teismų sprendimus, priimtus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje.

25. Nenustačius esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, naikinti ar keisti skundžiamus apylinkės teismo nutarimą ir apygardos teismo nutartį pareiškėjos prašyme išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistus.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Pranas Kuconis