Civilinė byla Nr. 3K-7-246/2014
Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01271-2012-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 129.19.2;129.19.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. birželio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė), Egidijaus Laužiko, Gedimino Sagačio, Janinos Stripeikienės ir Dalios Vasarienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo; suinteresuoti asmenys – R. S., E. S., antstolė E. Rulienė, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas, ar gali būti vykdymo procese atskiroje byloje sprendžiamas skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo klausimas, kai yra pradėta santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byla, kurioje santuoka nutraukta, o reikalavimas padalyti turtą paliktas nenagrinėtas.
Antstolės E. Rulienės kontoros Raseinių skyriuje, vadovaujantis Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. išduotu vykdomuoju raštu, 2012 m. kovo 7 d. užvesta vykdomoji byla Nr. 0069/12/00510 dėl 166 388,52 Lt skolos išieškojimo iš skolininko R. S. (ši suma priteista Kauno apygardos teismui 2009 m. liepos 8 d. preliminariu sprendimu patenkinus PMSK „Savas miškas“ ieškinį R. S. dėl 163 338,44 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų, 3050,08 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo; Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 21 d. galutiniu sprendimu (įsiteisėjo 2011 m. lapkričio 4 d.) pirmiau nurodytą preliminarų sprendimą palikto nepakeistą). 2012 m. spalio 24 d. areštuotas R. S. ir E. S. priklausantis nekilnojamasis turtas.
2012 m. lapkričio 8 d. Raseinių rajono apylinkės teisme gautas pareiškėjo PMSK „Savas miškas“ pareiškimas suinteresuotiems asmenims R. S., E. S., antstolei E. Rulienei, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo (toliau – ir skolininko turto dalies nustatymo byla). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti R. S. naudai iš E. S. 2500 Lt, gautų E. S. pardavus nekilnojamąjį daiktą – 4 ha miško paskirties žemės sklypą, bei nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką. Pareiškėjas nurodė, kad R. S. yra skolingas jam 163 388,52 Lt; skolos išieškojimas vykdomas antstolės E. Rulienės kontoroje; antstolė areštavo visą R. S. ir E. S. priklausantį turtą ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo; be to, suinteresuoti asmenys buvo nesąžiningi, nes pareiškėjas (kreditorius) nebuvo įtrauktas į santuokos nutraukimo bylą, taip užkirtas kelias pareiškėjui apginti savo kaip kreditoriaus teises.
Raseinių rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-68-674/2013 (toliau – ir santuokos nutraukimo byla) paliko nenagrinėtą pareiškėjų E. S. ir R. S. prašymą patvirtinti 2012 m. lapkričio 14 d. patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių – santuokinio turto padalijimo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Raseinių rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 10 d. nutartimi pareiškėjo PMSK „Savas miškas“ patikslintą pareiškimą dėl skolininko R. S. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su E. S. nustatymo tenkino iš dalies: nustatė, kad kiekvienam sutuoktiniui priklauso po ½ dalį prašyme nurodytų nekilnojamųjų daiktų; nustatė naudojimosi jais tvarką; kitos patikslinto pareiškimo dalies netenkino; 2012 m. lapkričio 5 d. pareiškėjo pareiškimą paliko nenagrinėtą.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad skolos, kurios išieškojimas vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0069/12/00510, atsiradimo pagrindas – skolininko R. S., dirbusio direktoriumi PMSK „Savas miškas“, netinkamai organizuota ir vykdyta kooperatyvo veikla ir dėl to kooperatyvui padaryta žala, sprendė, jog skola yra asmeninė R. S. prievolė, kuri negali būti vykdoma iš bendro buvusių sutuoktinių (suinteresuotų asmenų) turto, todėl, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, būtina nustatyti R. S. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), visi nekilnojamieji daiktai dalūs, todėl kiekvienas buvusių sutuoktinių turi teisę į ½ jų dalį. Teismas nesutiko su pareiškėjo prašymu priteisti R. S. iš E. S. 2500 Lt – ½ dalį pinigų, gautų už 4 ha miško paskirties žemės sklypo pardavimą, nes skolininko dalis gali būti nustatyta tik tame turte, kuris yra; E. S. žemės sklypą teisėtai pardavė, kol dar nebuvo nuginčyta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, pinigus išleido vaikų išlaikymui; kadangi nėra pinigų, kuriuos E. S. buvo gavusi, tai nėra galimybės nustatyti R. S. dalį jungtinėje nuosavybėje, kurios nėra. Teismas taip pat patvirtino pareiškėjo pasiūlytą naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką.
Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs suinteresuoto asmens E. S. atskirąjį skundą, 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi panaikino Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartį ir civilinę bylą pagal pareiškėjo prašymą nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nutraukė.
Teismas pažymėjo, kad CK 3.53 straipsnio 3 dalyje, 3.59 straipsnyje ir 3.61 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas vienoje byloje išspręsti visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu, kartu padalyti bendrą sutuoktinių turtą. Tokia teismo pareiga akcentuojama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. J. v. J. J. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-529/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-529/2011">3K-3-529/2011</a>). Kreditorius, siekdamas apginti savo turtines teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto ir prievolių padalijimu, turi teisę dalyvauti santuokos nutraukimo byloje. Atnaujinus procesą santuokos nutraukimo byloje, pareiškėjas joje dalyvauja (įtrauktas į procesą) kaip sutuoktinių kreditorius. Teismas nurodė, kad ši byla neišnagrinėta, ji sustabdyta, o bylos šalys įpareigotos pateikti patikslintą santuokos nutraukimo sutartį; sprendė, kad tokiu atveju teisme negalėjo būti nagrinėjama atskira byla dėl sutuoktinių turto padalijimo, nes tokie reikalavimai privalėjo būti išnagrinėti vienoje (santuokos nutraukimo) byloje. Konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo pareiškimą pagal CPK 667 straipsnio nuostatas, pažeidė CPK 385 ir CK 3.53 straipsnių nuostatas, teismas laikė, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, byla nutrauktina, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 338 straipsniu.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir palikti galioti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad, teisme nagrinėjant bylą dėl sutuoktinių turto padalijimo, negali būti nagrinėjama atskira byla dėl skolininko turto dalies bendrame turte nustatymo, iš esmės pažeidžia išieškotojo procesines teises, neatitinka formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi, kasatoriaus teigimu, įstatyme garantuojama išieškotojo teisė vykdymo procese nustatyti skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje ir į ją nukreipti išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užtikrina išieškotojo teises ir pagrindinį vykdymo proceso principą – veiksmingą ir operatyvų teismo sprendimo vykdymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal CPK 667 straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normos nustatytus reikalavimus – sudarant turto balansą, sumokant (priteisiant) iš šio turto mokėtinas skolas, kurių mokėjimo terminas suėjęs, nustatant bendro dalytino turto visumą (CK 3.118 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų H. Ž. ir kt. prašymus, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjMvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-423/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-423/2006">3K-3-423/2006</a>). Nustačius naudojimosi tvarką, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji nuosavybė nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys toliau gali būti naudojamos bendrai. Taigi, kasatoriaus nuomone, negali būti sutapatinamas santuokos nutraukimo procesas, jo tikslas ir padariniai su skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymu pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį vykdymo procese bei šio proceso tikslais ir padariniais.
Raseinių rajono apylinkės teisme ne ginčo, o ypatingąja teisena nagrinėjama E. S. ir E. S. santuokos nutraukimo bylos dalis dėl turto padalijimo. Tai reiškia, kad tik nuo buvusių sutuoktinių valios priklauso, ar jie susitars dėl turto padalijimo. Teismas, nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylą ypatingąja teisena, neturi teisės savo iniciatyva nuspręsti, koks turi būti susitarimo dėl santuokos nutraukimo padarinių turinys, jis tik patikrina, ar toks susitarimas atitinka CK keliamus reikalavimus, neprieštarauja viešajam interesui, ir turi teisę ji patvirtinti arba ne. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatorius turi teisę ginti savo teises santuokos nutraukimo byloje, nagrinėjamoje ypatingosios teisenos tvarka, nepagrįsta, pažeidžia kasatoriaus interesus vykdymo procese, naudojantis jam CPK VI dalyje nustatytomis teisėmis, veiksmingai ir operatyviai patenkinti savo reikalavimą. Kasatoriaus nuomone, buvę sutuoktiniai piktnaudžiauja teise: Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartimi paliktas nenagrinėtas jų 2012 m. lapkričio 14 d. prašymas patvirtinti patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, nes buvę sutuoktiniai per teismo nustatytą šešių mėnesių terminą nepateikė patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių (santuokinio turto padalijimo).
Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo E. S. prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad visi klausimai, susiję su santuokos nutraukimu, kartu ir dėl turto padalijimo, turi būti sprendžiami vienoje byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. R. J. v. J. J. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-529/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-529/2011">3K-3-529/2011</a>, nurodyta, kad teismas turi taip organizuoti procesą, kad nesusidarytų kliūčių padalyti visą sutuoktinių turtą santuokos nutraukimo byloje: jis turi šalims išaiškinti, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo padalytas turtas, užkirs kelią reikšti tapatų reikalavimą ateityje; nustatęs, jog reikalavimai, susiję su sutuoktinių turto padalijimu, pareikšti kitoje byloje, turi spręsti klausimą dėl šių bylų sujungimo CPK 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Bendroji taisyklė yra tokia, kad jeigu vienas iš sutuoktinių ar kitas suinteresuotas asmuo atskiroje byloje pareiškia pretenzijas į sutuoktinių turtą, ši byla turi būti sujungiama ir nagrinėjama kartu su santuokos nutraukimo byla. Kasatorius įtrauktas į santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą ir gina savo teises joje. Argumentas, kad buvę sutuoktiniai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nepagrįstas, nes jiems nepavyksta susitarti dėl bendro turto padalijimo.
k o n s t a t u o j a:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį teisės taikymo aspektu keliami teisės normų, reglamentuojančių vykdymo procese skolininko dalies nustatymą bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje pagal CPK 667 straipsnyje nustatytą tvarką ir šios bylos stabdymo galimybę, kai teisme yra nagrinėjama byla dėl santuokinio turto padalijimo sutuoktinių bendru sutarimu, aiškinimo ir taikymo klausimai. Šiais klausimais teisėjų kolegija pasisako.
Dėl vykdymo procese skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagal CPK 667 straipsnyje reglamentuojamą tvarką
Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 4.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai iš anksto nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.92 straipsnio 1 dalies nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato Civilinio kodekso trečiosios knygos normos. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis).
Tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Antstolis, areštuodamas turtą ar vykdydamas teismo nutartį dėl turto arešto, turi nepažeisti CPK 675 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo, kad negalima areštuoti ar aprašyti turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį antstolis turi įvertinti turtą rinkos kaina bei nustatyti areštuoto turto vertės ir išieškotinos skolos santykį. Turto vertės nežinojimas turto arešto akto surašymo metu nėra kliūtis turtui areštuoti, tačiau jo negali būti areštuojama iš esmės daugiau, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Vadovaujantis CPK 690 straipsnio nuostatomis, kai reikalaujama išieškoti iš nekilnojamojo turto, antstolis vykdomojoje byloje iš atitinkamos registro įstaigos turi gauti rašytinius duomenis apie turto priklausymą skolininkui ir tam turtui taikytus apribojimus. Turto areštas įsigalioja nuo turto arešto akto paskelbimo skolininkui, o jeigu nėra galimybės paskelbti, – nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre (CPK 675 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 679 straipsnio nuostatas turto arešto aktas ir aprašas (jeigu jis sudaromas) įteikiami išieškotojui ir skolininkui pasirašytinai, jeigu įteikti turto arešto aktą ar turto aprašą nėra galimybės, jis siunčiamas registruotu laišku. Taigi įstatyme suinteresuotiems asmenims nustatyta teisė gauti informaciją apie turto areštą ir, ją gavus, išreikšti poziciją dėl areštuoto turto, jo priklausymo skolininkui, bendrosios nuosavybės teise skolininkui su kitais asmenimis ir pan.
Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad bendrojoje dalinėje nuosavybėje kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys yra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis) arba preziumuojama, kad jos yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad, CK 4.73 straipsnį aiškinant kartu su CPK 667 straipsniu, darytina išvada, jog šis reglamentuoja skolininkui priklausančios dalies nustatymą bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir naudojimosi ja tvarką, taip pat naudojimosi ja tvarkos nustatymą bendrojoje dalinėje nuosavybėje, jei tokios tvarkos nėra nustatyta. CPK 667 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodoma, kad nustatydamas skolininko dalį teismas kartu nustato ir naudojimosi ja tvarką. Pagal CPK 667 straipsnio 4 dalį išieškotojas turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip, kad būtų galima iš jos išieškoti, o CK 4.90 straipsnio 3 dalis nustato, kad bendraturčio kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį dėl skolininko dalies atidalijimo. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad su prašymu dėl skolininkui priklausančios dalies nustatymo antstoliui pasiūlius į teismą gali kreiptis kreditorius arba bendraturčiai, taip siekiant patenkinti kreditoriaus interesus (nustačius skolininko dalį turte, galima iš jos išieškoti) ir nepažeisti kito bendraturčio teisių (išieškojimas nukreipiamas tik į skolininko dalį). Teisėjų kolegija sprendžia, kad išieškojimo tikslu kreditorius, vadovaudamasis CK 4.90 straipsnio 3 dalimi ir CPK 667 straipsnio 1, 4 dalimis, taip pat gali reikalauti atidalyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip suformuojant atskirą daiktą kaip savarankišką objektą, į kurį bus nukreiptas išieškojimas.
CPK 593 straipsnyje nustatyta pareiškimų, teismui pateiktų vadovaujantis CPK 667 straipsniu, nagrinėjimo tvarka. Pareiškimą teismas turi išnagrinėti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jo priėmimo dienos (CPK 593 straipsnio 2 dalis); pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas, suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės (CPK 593 straipsnio 3 dalis); dėl pareiškimo teismas priima nutartį; nutartis išsiunčiama suinteresuotiems asmenims, o žodinio nagrinėjimo atveju – posėdyje nedalyvavusiems asmenims (CPK 593 straipsnio 4, 5 dalys). Antstolis turi pateikti teismui reikalingus dokumentus (turto arešto aktą, iš registro įstaigos rašytinius duomenis apie turto priklausymą skolininkui ir tam turtui taikytus apribojimus ir kt.). Nutartis dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 593 straipsnio 5 dalis). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto skolininko dalis, išieškoma iš skolininko turto dalies. CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, skatinanti pareiškėją per antstolio nustatytą terminą pateikti prašymą teismui, jeigu toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos. Tokia įstatyme įtvirtinta nuostata skatina išieškotoją ir kitus suinteresuotus asmenis, besikreipiančius į teismą šiuo klausimu, veikti operatyviai. Taigi įstatyme nustatyta išieškotojo pareiškimo vykdymo procese nagrinėjimo tvarka siekiama veiksmingo ir operatyvaus teismo sprendimo įvykdymo, nepažeidžiant kito bendraturčio teisių.
Remdamasi pirmiau nurodytais argumentais dėl bendrosios jungtinės nuosavybės ypatumų, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, vadovaujasi Civilinio kodekso trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (kai, vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>). Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl skolininko dalies nustatymo jungtinėje nuosavybėje, gali šias dalis nustatyti nelygias, atsižvelgdamas į nustatytas konkrečioje byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad vien faktas, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>).
Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis pirmiau aptartomis CPK 667 straipsnio nuostatomis, nustatė skolininko turto dalį bendrame turte, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Apeliacinės instancijos teismas šią pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir bylą nutraukė. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog kasatorius turi teisę ginti savo teises santuokos nutraukimo byloje, nagrinėjamoje ypatingosios teisenos tvarka, yra nepagrįsta, pažeidžia kasatoriaus interesus vykdymo procese, teisę į teisminę gynybą. Išplėstinė teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus laiko pagrįstais ir pažymi, kad tuo atveju, kai vykdymo procese būtina nustatyti skolininkui (sutuoktiniui) priklausančią dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir į ją nukreipti išieškojimą, tai šis klausimas gali būti sprendžiamas vadovaujantis CPK 667 straipsnio nuostatomis. Pirmiau nurodyta, kad pagal CPK 667 straipsnio 1 dalies nuostatas ne tik išieškotojui, bet ir reikiamais atvejais bendrosios nuosavybės dalyviui, antstolis pasiūlo kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį, esančią bendra su kitais asmenimis nuosavybe. Vykdymo procese bendraturčio teisės gali būti ginamos ir pareiškiant ieškinį dėl arešto turtui panaikinimo CPK 603 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, CPK vykdymo procese išieškotojo, skolininko ir kito bendraturčio teisės gali būti ginamos keliais civiliniame procese nustatytais būdais, sprendžiant dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Pareiškėjas pasirinko CPK 667 straipsnyje nustatytą išieškotojo teisių gynimo būdą vykdymo procese dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, kad nukreiptų išieškojimą į skolininko dalį ir nepažeistų kito bendraturčio teisių, todėl skolininko dalis jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatytina vykdymo procese ir teismas negali pažeisti asmens teisių į teismą be teisinio pagrindo nutraukdamas bylą.
Dėl skolininkui priklausančios dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagal CPK 667 ir CK 3.116 straipsniuose reglamentuojamą tvarką santykio
Įstatymas nustato ir kitus kreditoriaus bei kito bendraturčio teisių gynimo būdus dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Pagal CK 3.116 straipsnio nuostatas, jeigu nėra sutuoktinių sutarties dėl bendro turto padalijimo, tai vieno sutuoktinio, ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. Taigi įstatyme nustatyta, kad bendras turtas gali būti dalijamas bet kurio sutuoktinio ar kreditorių iniciatyva ir gyvenant santuokoje. Padalyti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, vadovaujantis CK 3.116 straipsnio nuostatomis, gali reikalauti ir kreditoriai, siekdami išieškoti iš sutuoktinio dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, jeigu asmeninėms tokio sutuoktinio prievolėms patenkinti nepakanka asmeninio jo turto. Pagal kreditoriaus ieškinį byla dėl santuokinio turto padalijimo nagrinėjama ieškinio teisenos tvarka, vadovaujantis Civilinio kodekso trečiosios knygos III dalies VIII skyriaus normomis, reglamentuojančiomis santuokinio turto padalijimą. Turtas, priklausantis sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, gali būti padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis), taip pat teismo sprendimu, kai sutuoktiniai kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo (CK 3.49 straipsnio 2 dalis, 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis) arba tik dėl turto padalijimo (CK 3.116 straipsnis). Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad visais šiais įstatyme nustatytais būdais, kai dalijama bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra nustatoma skolininkui priklausanti dalis bendrame turte. Sutuoktiniai, kreipdamiesi į teismą dėl santuokinio turto padalijimo ar sutarties šiuo klausimu patvirtinimo, turi pareigą nurodyti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius bei informaciją apie tai, kad žinomiems kreditoriams yra pranešta apie bylos iškėlimą (CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 3.126 straipsnis; žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. J. v. J. J. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-529/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-529/2011">3K-3-529/2011</a>). Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo, negali nuspręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis). Kreditorius, teismo ar savo iniciatyva įtrauktas į bylą dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko (turto padalijimo dalyje), turi šalies procesines teises (CPK 47 straipsnio 2 dalis; išskyrus šio straipsnio išimtis), tai suteikia jam teisę reikšti argumentus teismui dėl santuokinio turto padalijimo, kad turtas būtų dalijamas nepažeidžiant įstatymo nuostatų, bendrosios jungtinės nuosavybės dalyvių ir kreditorių interesų; kreditoriui įstatymu suteikta teisė skųsti teismų priimtus sprendimus. Tuo atveju, kai santuoka nutraukiama bendru šalių sutarimu ir teismui teikiama tvirtinti sutuoktinių sudaryta sutartis dėl turto padalijimo, tai kreditorius dalyvaudamas byloje negali veikti sutarties turinio (kad būtų pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų sutuoktinio kreditoriaus teisių), išskyrus priimto sprendimo apskundimą.
Kai sprendimas, kuriuo priteista konkreti suma, įstatymo nustatyta tvarka perduotas vykdyti antstoliui ir šis negali nukreipti išieškojimo į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nes nėra nustatyta skolininko dalis, į kurią nukreiptinas išieškojimas, antstolis kreditoriui (išieškotojui), o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Pirmiau nurodyta, kad šioje normoje yra įtvirtintos nuostatos, kurios skatina kreditorių ar kitą bendrosios jungtinės nuosavybės dalyvį veikti operatyviai dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis). O pagal CK 3.116 straipsnį kreditorius be antstolio pasiūlymo pats sprendžia, ar reikšti ieškinį teisme dėl santuokinio turto padalijimo, kad nukreiptų išieškojimą į sutuoktinio dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pagal šio asmeninę prievolę (CPK 5, 13 straipsniai).
Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį teisės taikymo aspektu keliamas klausimas dėl galimybės stabdyti bylą, nagrinėjamą CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka, kai teisme nagrinėjama byla dėl santuokinio turto padalijimo (CK 3.116 straipsnis). Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas nurodyta, konstatuoja, kad, esant teisme iškeltoms santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir vykdymo procese skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo byloms, teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagal CPK 667 straipsnio nuostatas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva spręsti dėl šios bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byla (CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kai sutuoktiniai (bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviai), laikydamiesi įstatymų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą ir turto padalijimą bei kreditorių teises turto padalijimo byloje, siekia operatyviai ir nepažeidžiant įstatymo nuostatų pasidalyti santuokinį turtą, teismas gali spęsti dėl šios bylos pirmesnio nagrinėjimo, o kitos sustabdymo ir pan. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Dėl to, net ir nenustačius CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo, byla galėtų būti stabdoma teismo nuožiūra, remiantis CPK 164 straipsnio 4 punktu. Pažymėtina, kad bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0zMTEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-311/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-311/2012">3K-P-311/2012</a>).
Pirmiau nurodyta, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas privačių miškų savininkų kooperatyvas,,Savas miškas“ pasirinko CPK 667 straipsnyje nustatytą išieškotojo teisių gynimo būdą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, pareiškimą teismui teikė laikydamasis CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos. Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į pareiškėjo veiksmų seką dėl skolos išieškojimo. Teismo sprendimu iš suinteresuoto asmens R. S. priteista 163 338,44 Lt žalos atlyginimo pareiškėjui, sprendimas įsiteisėjo išnagrinėjus šią bylą apeliacine tvarka (CPK 307 straipsnio 1 dalis, 331 straipsnio 6 dalis; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNDUwLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-450/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-450/2011">2A-450/2011</a>). Sprendime konstatuota, kad prievolė yra atsakovo asmeninė. Pareiškėjui (išieškotojui) išduotas 2011 m. gruodžio 5 d. vykdomasis raštas (Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi03MjctNTU1LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-727-555/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-727-555/2010">2-727-555/2010</a>) ir perduotas vykdyti antstolei. 2012 m. spalio 24 d. turto arešto akto (Nr. E021937) duomenimis, areštuotas nekilnojamasis turtas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklauso suinteresuotiems asmenims, skolininkui priklausanti dalis jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nenustatyta. Antstolė, vadovaudamasi CPK 667 straipsnio 1 dalies nuostatomis, 2012 m. spalio 24 d. pasiūlė (dokumento Nr. 0069/12/00510) išieškotojui su prašymu kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. Pirmosios instancijos teismas pagal pirmiau aptartas CPK 667 straipsnio nuostatas nustatė skolininko turto dalį bendrame turte, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas (Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-66-674/2013). Dėl areštuoto nekilnojamojo turto (pastatų, namų valdos žemės sklypo, miško žemės sklypų) nuosavybės teisėmis priklausymo bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei ginčo nėra. Byla išnagrinėta žodinio proceso tvarka, pranešus suiteresuotiems asmenims, suteikiant visiems proceso dalyviams ir jų atstovams dėl pareikšto prašymo teikti paaiškinimus žodžiu, taip pat procesinius dokumentus raštu, apskųsti priimtą nutartį ir pan. Taigi pareiškėjas (išieškotojas) įstatymo – CPK 667 straipsnio – nustatyta tvarka kreipėsi į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamos bylos duomenimis šį prašymą išnagrinėjo.
Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byloje pareiškėjų R. S. ir E. S. procesinių veiksmų ir teismų nutarčių seka rodo, kad pareiškėjai nesiekė veiksmingo ir operatyvaus santuokinio turto padalijimo ir teismo sprendimo įvykdymo, nukreipiant išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Santuokos nutraukimo bylos duomenimis, sutuoktiniai R. S. ir E. S. ypatingosios teisenos tvarka kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo. Pateikdami procesinius dokumentus teismui, sutuoktiniai neįvykdė pareigos nurodyti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius bei informaciją apie tai, kad pareiškėjams žinomiems kreditoriams yra pranešta apie bylos iškėlimą (CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 3.126 straipsnis), todėl sprendimo dalis byloje, kuria patvirtinta sutartis dėl turto padalijimo, buvo atnaujinta (Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-18-237/2010); išnagrinėjęs civilinę bylą atnaujintame procese, teismas konstatavo kreditoriaus teisių pažeidimą (Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi01Ni0yMzcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-56-237/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-56-237/2012">2-56-237/2012</a>). Tuo pačiu sprendimu teismas šalis įpareigojo pateikti įstatymo reikalavimus atitinkančią ir kreditoriaus teisių nepažeidžiančią sutartį dėl turto padalijimo. Pareiškėjai šią nutartį skundė, nutartis įsiteisėjo išnagrinėjus atskirąjį skundą (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-412-194/2012, kuria skundžiamas sprendimas paliktas galioti). Pareiškėjai vėl teikė teismui prašymą (2012 m. lapkričio 16 d.) patvirtinti sutartį dėl santuokinio turto padalijimo, teismas 2013 m. vasario 6 d. nutartimi atsisakė sutartį tvirtinti dėl kreditoriaus teisių pažeidimo. Pareiškėjai skundė šią nutartį atskiruoju skundu, ji įsiteisėjo išnagrinėjus atskirąjį skundą (Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-297-372/2013, kuria palikta galioti 2013 m. vasario 6 d. nutartis). Pareiškėjams nepateikus įstatymo reikalavimus atitinkančios sutarties dėl santuokinio turto padalijimo, byla Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartimi buvo sustabdyta (civilinės bylos Nr. 2-68-674/2013), o šio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartimi reikalavimas padalyti turtą paliktas nenagrinėtas. Atsižvelgdama į šias faktines bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo aplinkybes, išplėstinė teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pagrįstai nustatė CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka, nes pareiškėjai, teikdami teismui tvirtinti sutartį dėl santuokinio turto padalijimo, nesiekė teisiškai operatyviai išspręsti šio klausimo, skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta ir kreditoriaus interesas nukreipti išieškojimą į šią skolininko dalį nebuvo sprendžiamas. Remiantis tuo, kas aptarta atmestini atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai dėl kasatoriaus galimybės ginti savo teises (dėl skolininko dalies jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo) santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byloje.
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad nepaisant to, kokia įstatyme nustatyta tvarka dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo suinteresuotų asmenų būtų pasirinkta, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) aspektu svarbu, jog ji užtikrintų kreditoriaus teisę į galutinio, jo naudai priimto teismo sprendimo (dėl skolos) įvykdymą be nepagrįstų delsimų (pagal Konvencijos 6 straipsnį teisė į teismą nėra vien teorinė teisė galutiniu teismo sprendimu užsitikrinti atitinkamos teisės pripažinimą, ji apima ir teisėtą lūkestį šį sprendimą įvykdyti). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas) nuolat pabrėžia valstybių – Konvencijos dalyvių – pareigą nustatyti tokią teismų sprendimų vykdymo sistemą, kad ji būtų teisiškai ir praktiškai veiksminga bei užtikrintų sprendimų vykdymą be nereikalingų delsimų, didelių tolesnių diskusijų teisės ir fakto klausimais (žr., pvz., Fuklev v. Ukraine, no. 71186/01, par. 86, 7 June 2005, Zagrebačka Banka D. D. v. Croatia, no. 39544/05, 12 December 2013, par. 199-200).
Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Teismo jurisprudencijoje pabrėžta ir tai, kad šis „skubos“ reikalavimas turi būti vertinamas ir taikomas protingai, individualiai bei negali nepaisyti (užgožti) kitų fundamentalių Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies garantijų (šalių lygybės, rungimosi ir kitų principų) susijusių su tinkamu teisingumo administravimu (ypač kai vykdymo procesas „transformuojasi“ į antrąją bylinėjimosi stadiją) (žr. cituotą Zagrebačka Banka D. D. prieš Kroatiją). Taigi, viena vertus, pagal konvencinę teisę į teisingą bylos nagrinėjimą svarbu asmeniui, turinčiam teismo pripažintą reikalavimo teisę į skolos grąžinimą, užtikrinti efektyvų jos įgyvendinimą (pasirinkti veiksmingiausią (greičiausią, ekonomiškiausią ir pan.) „procesinį kelią“ reikalavimui patenkinti – ką būtina įvertinti ir nagrinėjamu atveju). Kita vertus, jei vykdymo procese kyla gilesnė teisinė diskusija, svarbu neužmiršti ir kitų abiejų šalių procesinių garantijų. Taigi teismui reikia nustatyti teisingą šių procesinių teisių pusiausvyrą. Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje vykdymo procese pagal CPK 667 straipsnio nuostatas nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju byla išnagrinėta vadovaujantis vykdymo procese CPK 667 straipsnio nustatytomis supaprastinto proceso procedūromis, tačiau žodinio proceso tvarka, pranešus suiteresuotiems asmenims, suteikiant visiems proceso dalyviams ir jų atstovams dėl pareikšto pareiškimo teikti paaiškinimus žodžiu, taip pat procesinius dokumentus raštu, apskųsti priimtą nutartį ir pan., dėl to nėra pagrindo išvadai, kad buvo pažeistas rungimosi ar kitas procesinio teisingumo principas.
Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Teismo jurisprudencijoje nustatyta, jog sprendimu priteista skola gali būti laikoma „nuosavybe“ (angl. „possession“) Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio prasme arba „reikalavimas“ gali sudaryti nuosavybę, jei jis yra pakankamai apibrėžtas, kad galėtų būti vykdomas (žr. Burdov v. Russia, no. 59498/00, ECHR 2002-III, par. 40). Pagal šią nuostatą ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, valstybė privalo pasinaudoti visomis jos dispozicijoje esančiomis priemonėmis, kad įgyvendintų galutinį sprendimą, netgi bylose, kuriose bylinėjasi privačios šalys (žr. cituotą Fuklev v. Ukraine, par. 89-91, Sovtransavto Holding v. Ukraine, no. 48553/99, ECHR 2002-VII, par. 96). Teismas ne kartą yra pakartojęs, kad pareiškėjo naudai priimto sprendimo nevykdymas apriboja jo galimybę netrukdomai naudotis nuosavybe, kaip apibrėžta Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnyje (žr. cituotus Burdov v. Russia, par. 40, Jasiūnienė v. Lithuania, par. 45). Delsiant įvykdyti sprendimą, kuriuo išieškotojui priteista konkreti suma dėl žalos atlyginimo, gali būti pažeidžiamos nuosavybės teisės, saugomos Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio nuostatų. Kreditoriaus (išieškotojo) teisėms apsaugoti Civilinio kodekso normos nustato kompensacines, procesines palūkanas ir kt., kuriomis gali didėti skolos dydis per visą neatsiskaitymo laiką (CK 6.37, 6.210 straipsniai).
Asmeninė sutuoktinio (buvusio sutuoktinio) prievolė atlyginti žalą vykdoma ne iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (CK 3.115 straipsnis), o tik iš asmeninio turto. Jeigu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, nepakanka, tai kreditorius, skolininkas ar kitas bendraturtis, minėta, turi inicijuoti bylą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo ar turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Kai sutuoktinio asmeninė prievolė (jos dalis) įvykdoma bendro turto sąskaita, šis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, o kompensavimo klausimas paprastai spręstinas dalijant bendrą sutuoktinių turtą (CK 3.98 straipsnio 4 dalis).
Dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties ir bylos procesinės baigties
Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi šios nutarties argumentais, pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina dėl netinkamo proceso teisės normų taikymo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas be teisinių argumentų panaikino pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį, kuria vykdymo procese pagal CPK 667 straipsnyje nustatytą tvarką buvo išnagrinėtas pareiškėjo (išieškotojo) pareiškimas dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, ir bylą nutraukė. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo nuoroda į kasacinio teismo praktiką, kad kasacinio teismo praktikoje nuosekliai yra laikomasi nuostatos, jog bendro turto padalijimo ir kitus klausimus dėl santuokos nutraukimo padarinių teismas turi išspręsti santuokos nutraukimo byloje, nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatyme nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bendro turto padalijimas turi būti išspręstas teismo priimtame procesiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Dalinis teismo sprendimas (CPK 261 straipsnis) ar reikalavimų padalyti bendrą turtą išskyrimas į atskirą bylą (CPK 136 straipsnis) taikomas tik išimtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. Ž. v. A. Ž., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xOTIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-192/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-192/2007">3K-7-192/2007</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad padalijant santuokinį turtą, turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių (CK 1.5, 1.137 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>). Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad šios įstatymo (CK 1.5, 1.137 straipsniai) nuostatos dėl santuokinio turto padalijimo taikytinos ir tuo atveju, kai sutuoktinio prievolės yra asmeninės ir įsipareigojimų kreditoriams turi tik vienas sutuoktinis.
Šiuo atveju teismas santuokos nutraukimo, santuokinio turto padalijimo ir kitus susijusius klausimus išnagrinėjo pažeisdamas šiuos santykius reglamentuojančias nurodytas teisės normas ir jų aiškinimą kasacinio teismo praktikoje. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, nagrinėdamas suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, neatsižvelgė į tai, kad po ilgo teisminio proceso byla dėl santuokinio turto padalijimo buvo sustabdyta, o galiausiai sutuoktinių prašymas patvirtinti sutartį dėl santuokinio turto padalijimo paliktas nenagrinėtas. Taip pareiškėjui nagrinėjamoje byloje užkirstas kelias į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis).
Dėl šioje nutartyje išdėstytų motyvų išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė neteisėtą procesinį sprendimą, todėl jis naikintinas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kadangi apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl pirmosios instancijos teismo vykdymo procese CPK 667 straipsnio reglamentuojama tvarka nustatytos skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bei naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos teisėtumo ir pagrįstumo, nors suinteresuotasis asmuo E. S. atskirajame skunde ir pareiškėjas (išieškotojas) atsiliepime į šį skundą nurodė argumentus dėl CPK 667 straipsnio tinkamo taikymo bei skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir naudojimosi nekilnojamuoju turtu nustatymo, tai byla perduotina šiam teismui nagrinėti atskirąjį skundą iš naujo apeliacine tvarka (CPK 320, 338 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 64,76 Lt tokių išlaidų. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti šiam teismui bylą nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Birutė Janavičiūtė
Janina Januškienė
Egidijus Laužikas
Gediminas Sagatys
Janina Stripeikienė
Dalia Vasarienė
