n u s t a t ė :
ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovams P. V., D. Ž., Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos apsaugos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo, dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu, dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo bei dėl leidimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys – Z. P., L. J., valstybės įmonė Registrų centras, valstybės įmonė Turto bankas, Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarė Neringa Bartkuvienė, institucija teikianti išvadą – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. spalio 9 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys, paliko nepakeistą.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas priėmė siurprizinį sprendimą, nes nagrinėjant šią bylą nuo 2021 m. niekada nebuvo svarstyta ir proceso dalyviai neturėjo galimybės pasisakyti dėl argumento, kad įgyjamoji senatis negali būti taikoma dėl to, jog K. V. mirė iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo. Abu kartus bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ir pirmąjį kartą ją nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo ginčą darydami prielaidą, kad įgyjamosios senaties institutas ginče taikytinas, tačiau neįrodytos jo taikymo sąlygos. Tik apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi pirmą kartą pateikė naują ir proceso dalyviams netikėtą teisinę argumentaciją, kad įgyjamosios senaties institutas šio ginčo aplinkybėms iš viso negali būti taikomas, taip iš esmės pakeisdamas ne tik bylos vertinimą, bet ir byloje nagrinėtinas aplinkybes, – taip pakeitus bylos nagrinėjimo apimtį, tapo aktualu vertinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnyje numatytos išimties taikymo sąlygas. Kadangi toks teisinės argumentacijos pakeitimas įvyko tik apeliacinėje instancijoje ir šalims nebuvo sudaryta galimybė dėl tokių naujų aspektų pasisakyti, buvo apribota šalių teisę būti išklausytoms. Tokia situacija prieštarauja kasacinio teismo praktikai, kurioje ne kartą pabrėžtas draudimas teismams priimti siurprizinius sprendimus, nes šalims turi būti sudaryta galimybė žinoti ir komentuoti visus argumentus bei aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimui.
2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė tiek proceso teisės (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis ir 331 straipsnio 4 dalis), tiek materialiosios teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnis, CK 1.112 straipsnis, 4.25 straipsnio 1 dalis ir 4.71 straipsnio 2 dalis) bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2018). Ieškovės vertinimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad įgyjamoji senatis apskritai negali būti taikoma, nes K. V. mirė iki naujojo CK įsigaliojimo, o 1964 m. CK nuosavybės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu nenumatė. Tačiau toks vertinimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnio ir jo taikymo klausimu suformuotos kasacinio teismo praktikos, kurioje aiškiai pripažįstama, kad įgyjamosios senaties taikymui aktualaus daikto valdymas yra turtinė, paveldima teisė, o įgyjamosios senaties terminui skaičiuoti gali būti sumuojamas kelių valdytojų tęstinis valdymas. Šių aspektų apeliacinės instancijos teismas visiškai neanalizavo ir nevertino, ar įgyjamosios senaties instituto taikymo aspektu ginčo pastatų valdymas tęsėsi po K. V. mirties. Tačiau ieškovė teikė duomenis, kad ji paveldėjo ir faktiškai tęsė motinos valdymą. Kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnyje yra numatyta galimybė taikyti įgyjamosios senaties institutą ir valdymui, prasidėjusiam iki CK įsigaliojimo, apeliacinės instancijos teismas turėjo sudaryti galimybę šalims pasisakyti ir pateikti įrodymus dėl galimybės taikyti šią išimtį, ir atitinkamai šį aspektą ištirti ir įvertinti.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Kadangi kasacinį skundą atsisakoma priimti, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 9 d. nutarties vykdymą nenagrinėjamas.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi. Kadangi žyminį mokestį už kasacinį skundą sumokėjo trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. J., tai, atsisakius priimti kasacinį skundą, jai ir grąžintinas žyminis mokestis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
