nustatė:
Atsakovės padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno apygardos prokuratūros ieškinį atsakovėms dėl civilinio turto konfiskavimo, trečiasis asmuo J. R.
Kauno apygardos teismas 2025 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. lapkričio 13 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kasaciniu skundu atsakovės prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 13 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 11 d. sprendimą.
Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis), skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika dėl Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymo (toliau – CTKĮ) 2 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos turto neteisėtumo prezumpcijos taikymo ir aiškinimo. Nagrinėjamoje byloje remiamasi CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytos prezumpcijos pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis teismų praktika, kurioje pasisakyta dėl kitos įstatymo nuostatos aiškinimo. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje aiškiai nurodoma, jog kiekvienos iš CTKĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų prezumpcijų atveju prokuroras turi įrodyti ne tik konkrečios prezumpcijos buvimo sąlygas, bet ir prašomo konfiskuoti turto ryšį su neteisėta (galimai nusikalstama) veikla, kurios prevencijai skirtas CTKĮ. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė konstatavęs, kad ieškovas nenurodė konkrečių trečiojo asmens atliktų neteisėtų veiksmų ir jų tiesioginės sąsajos su prašomu konfiskuoti turtu. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės nepagrindė, kodėl nesutiko su tokia teismo išvada.
Apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė CTKĮ straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą prezumpciją, nurodydamas, kad pareiga ją paneigti tenka atsakovėms. Bylose dėl civilinio turto konfiskavimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko iki CTKĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant preziumuojama, jog turtas nėra gautas teisėtu būdu, nustatinėjimo. Tokio pobūdžio byloje įstatyme nurodytos prezumpcijos negali būti taikomos formaliai, turi būti įrodomos siekiamo konfiskuoti turto sąsajos su nusikalstama veikla. Šiuo atveju civilinio turto konfiskavimo procedūra atsakovei A. B. taikoma vadovaujantis CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta prezumpcija, t. y. kad ji veda bendrą ūkį su J. R. Prezumpcijos buvimą ieškovas įrodinėjo iš esmės vieninteliu įrodymu, kad trečiasis asmuo įtrauktas į organizuotų nusikalstamų grupių ir jų narių sąrašą. Byloje nepateikta duomenų, kad jis būtų teistas už apysunkius, sunkus ar labai sunkius nusikaltimus, kad pelnėsi iš nusikalstamos veikos. Dėl to bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo yra beprasmis, nes pirmosios instancijos teismas jau atskleidė visas bylai reikšmingas aplinkybes.
Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą išvadą dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pareiga įrodyti, ar siekiamas konfiskuoti turtas yra susijęs su padarytu ar galimai padarytu nusikaltimu, tenka ieškovui (prokurorui). Įrodinėjimo standartas priklauso nuo pagrindo, kuriuo vadovaujantis yra inicijuota civilinio turto konfiskavimo procedūra. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad J. R. gali daryti nusikalstamas veikas ir iš jų pelnytis, atitinkamai teismui nebuvo pagrindo nustatinėti tokių veikų sąsajos su konfiskuotinu turtu. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad teismas nepasisakė dėl atsakovių įgyto turto teisėtumo. Vien tai, kad J. R. yra įtrauktas į organizuoto nusikalstamumo grupių narių sąrašą, nesant kitų įtikinamų įrodymų apie tariamas nusikalstamas veikas ir jo pelnymąsi iš jų, savaime nepatvirtina atsakovės turto kilmės ryšio su neteisėta (nusikalstama) veikla.
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CTKĮ 2 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytą sąlygą, kad įgijėjas yra nesąžiningas, kai turtas perleidžiamas šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto asmens artimiems giminaičiams. Prezumpcija, kad įgijėjas yra nesąžiningas, yra taikoma tik tuo atveju, kai turtas yra įgyjamas iš CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 ar 5 punkte nurodyto asmens. Turto tyrimas atsakovės E. R. atžvilgiu buvo atliekamas pagal CTKĮ 2 straipsnio 4 dalies 1 punktą, taigi ieškovas turėjo pareigą rinkti įrodymus, pagrindžiančius šios teisės normos sąlygas. Tačiau byloje nepateikta įrodymų, leidžiančių atsakovę E. R. pripažinti nesąžininga prašomo iš jos konfiskuoti turto įgijėja. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė įstatymo sąlygų, kurioms esant galėtų būti konfiskuotas E. R. priklausantis turtas, yra teisėta.
Be to, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, netinkamai vadovavosi teismų praktika dėl teismo pareigos motyvuoti sprendimą. Ieškinys grindžiamas formalia įstatymo prezumpcija. Nesant pagrįstų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų susiformuoti įsitikimą dėl nusikalstamos veiklos, iš kurios toks asmuo gali pelnytis ir šios veiklos ryšio su siekiamu konfiskuoti turtu, teismas negali prieiti prie išvados, jog tiriamieji asmenys vis tiek turi įrodyti, kad jie turtą įgijo teisėtai. Nenustačius nusikalstamos veiklos ir jos ryšio su siekiamu konfiskuoti turtu, įstatyme nustatytos prezumpcijos paneigimas savaime prarastų prasmę.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti atsakovių kasacinį skundą, prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nespręstinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
