I. Bylos esmė
1. V. A. nuteistas už tai, kad viešai veiksmu, žodžiu užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teisėją: 2024 m. vasario 8 d. apie 10.00 val., būdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžių salėje Nr. 202, adresu: Laisvės pr. 79A, Vilnius, viešojo teismo posėdžio metu nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-183-827/2024, girdint kitiems teismo posėdyje dalyvavusiems asmenims, kai bylą nagrinėjanti teisėja I. Š. paprašė kaltinamojo V. A., kad kalbėdamas jis atsistotų ir prisistatytų, V. A. kategoriškai atsisakė atsistoti, po to viešai žodžiu užgauliai pažemino teisėją I. Š. sakydamas žodžius: „Praeitą kartą sakiau dėl atsistojimo“, „O už ką aš turiu gerbt Tave, ką? Už ką aš turiu gerbt, kas Tu tokia esi?“, po to teisėjai I. Š. pasitikslinus, ar su ja kalba V. A., pastarasis atsakė: „Taip, taip, taip. Kas Tu tokia esi?“, ir į teisėjos I. Š. pastabą nereagavo bei informuotas, kad už teismo negerbimą teisėjos protokoline nutartimi pašalinamas iš teismo posėdžių salės, kai kitas šioje byloje kaltinamas asmuo E. Ž. padavė V. A. plastikinį 0,5 l talpos vandens buteliuką su vandeniu viduje, V. A. dešine ranka tyčia jį metė į teisėjos I. Š. pusę, dėl to policijos pareigūnams panaudojus prieš jį fizinę jėgą, buvo išvestas iš teismo posėdžių salės, tokiais žodžiais ir veiksmais tyčia užgauliai pažemino teisingumą vykdančią Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją I. Š. dėl jos veiklos.
2. A. R. nuteistas už tai, kad viešai žodžiu užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teisėją: jis 2024 m. vasario 8 d. apie 10.00 val., būdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžių salėje Nr. 202, viešojo teismo posėdžio metu nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-183-827/2024, girdint kitiems teismo posėdyje dalyvavusiems asmenims, bylą nagrinėjančią teisėją I. Š. viešai žodžiu užgauliai pažemino sakydamas žodžius: „Eina nachui, Tu rimtai, Tu debile esi, Tu kurva, sėdi“, o teisėjai paklausus, kokia jo pavardė, A. R., garsiai šaukdamas, viešai žodžiu užgauliai pažemino teisėją sakydamas žodžius: „R.. Eik nachui, apsišik galvą, žertva Tu jibana“, dėl to policijos pareigūnų buvo išvestas iš teismo posėdžių salės, tokiais žodžiais tyčia užgauliai pažemino teisingumą vykdančią Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją I. Š. dėl jos veiklos.
3. V. V. nuteistas už tai, kad viešai veiksmu užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teisėją: jis 2024 m. vasario 8 d. apie 10.00 val., būdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžių salėje Nr. 202, viešojo teismo posėdžio metu nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-183-827/2024, matant kitiems teismo posėdyje dalyvavusiems asmenims, tyčia metė į bylą nagrinėjančios teisėjos I. Š. pusę su savimi turimą plastikinį 0,5 l talpos vandens buteliuką su vandeniu viduje, dėl to policijos pareigūnams panaudojus prieš jį fizinę jėgą, buvo išvestas iš teismo posėdžių salės, tokiais veiksmais tyčia užgauliai pažemino teisingumą vykdančią Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją I. Š. dėl jos veiklos.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nukentėjusiosios I. Š. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bausmių bendrinimo byloje
6. Nukentėjusiosios kasaciniame skunde iš esmės teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, nesubendrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistiesiems V. A., A. R. ir V. V. paskirtų bausmių su ankstesniais teismų nuosprendžiais jiems paskirtų bausmių neatliktomis dalimis, pažeidė jos teisę į teisingą teismą ir taip padarė esminį BPK pažeidimą. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais kasacinio skundo argumentais nesutinka.
7. Vadovaujantis BPK 369 straipsnio 3 dalimi, esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie šio kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Patikrinus bylą teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad nukentėjusiosios procesinių teisių pažeidimų proceso metu nebuvo padaryta. Nors nuteistiesiems skirtų bausmių bendrinimo klausimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nesprendė, tačiau bausmių bendrinimo klausimas išspręstas nuosprendžio (nutarties) vykdymo procese, vadovaujantis BPK VII dalyje, 361, 362 ir 364 straipsniuose, nustatyta tvarka. Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje reikšminga tai, kad po apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo Vilniaus regiono apylinkės teismas nuteistiesiems paskirtas bausmes subendrino tokiu būdu, kokiu ir buvo prašoma nukentėjusiosios apeliaciniame skunde. LITEKO sistemos duomenimis, įsiteisėjus Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. nuosprendžiui, jo vykdymo proceso metu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 ir 17 d. nutartimis pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo teikimus nuteistiesiems V. A., A. R. ir V. V. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo subendrintos su jiems ankstesniais procesiniais sprendimais paskirtomis bausmėmis.
8. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmes, jų su ankstesniais teismų sprendimais paskirtomis bausmėmis nebendrino, motyvuodamas tuo, kad neturi tikslių duomenų apie šių bausmių atliktas dalis, o dalies baudžiamųjų bylų nagrinėjimas tebesitęsia. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios apeliacinį skundą, nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę iš nuteistųjų bausmes vykdančių institucijų gauti duomenis apie nuteistiesiems likusias atlikti bausmių dalis, o kitų baudžiamųjų bylų nagrinėjimas netrukdo bausmių bendrinimui, juo labiau kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nuosprendžio priėmimo metu nuteistiesiems nebuvo priimtų kitų neįsiteisėjusių apkaltinamųjų nuosprendžių, kuriais paskirtos bausmės nebūtų subendrintos. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo kliūčių subendrinti nuteistiesiems skirtų bausmių su atliekamų bausmių dalimis, ir to neatlikus buvo nesilaikyta BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų, tačiau šiuo atveju, ištaisant apeliacinės instancijos teismui pirmosios instancijos teismo padarytą BPK pažeidimą, iš esmės susidarytų tokia teisinė procesinė situacija, kai apeliacinės instancijos teismas pats priimtų procesinį sprendimą, o ne patikrintų jau priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
9. Savo kasaciniame skunde nukentėjusioji nurodo, kad nesutinka su tokiu apeliacinės instancijos teismo vertinimu. Tam pritaria ir kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.
10. Bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas, priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-190-648/2018).
11. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, iš šių nuostatų išplaukia ir apeliacinės instancijos teismo paskirtis užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, todėl apeliacinės instancijos teismas, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, turi kruopščiai patikrinti kiekvieno apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011,
2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). Pažymėtina, kad, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas turi įgaliojimus iš esmės nagrinėti bylą – iš naujo vertinti bylos įrodymus, atlikti įrodymų tyrimą ir atitinkamai keisti, naikinti ar palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimtus sprendimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016,
2K-241-303/2018, 2K-48-511/2020).
12. Konstitucinėje jurisprudencijoje yra pabrėžta, kad konstitucinė teisė į teisingą teismą, inter alia (be kita ko), reiškia ne tik tai, kad teismo proceso metu turi būti laikomasi baudžiamojo proceso teisės principų ir normų, bet ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatyta ir teismo paskirta bausmė turi būti teisinga; baudžiamajame įstatyme turi būti numatytos visos galimybės teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, paskirti teisingą bausmę (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-1-719/2020, 2K-7-38-1073/2023, 2K-91-891/2025 ir kt.). Taigi, neabejotina, kad teisinga bausmė yra tokia, kuria išlaikoma pusiausvyra tarp nusikalstamą veiką padariusio ir nuo jos nukentėjusio asmens interesų. Be to, teisinga turi būti tiek už atskirą nusikalstamą veiką skiriama, tiek ir galutinė subendrinta bausmė.
13. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 307 straipsnio 1 dalies 4 punktą, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi bausmės skyrimo motyvai, o rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomi sprendimai dėl bausmės. Šios BPK nuostatos reiškia, kad teismų sprendimuose turi būti nurodyti ir bausmių subendrinimo motyvai bei sprendimai dėl bausmių subendrinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-654/2023).
14. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimą dėl informacijos apie nuteistiesiems likusias atlikti bausmių dalis ir šią informaciją gavo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, turėdamas tikslius duomenis apie nuteistiesiems paskirtų bausmių neatliktas dalis, turėjo galimybę subendrinti nuteistiesiems paskirtas bausmes, tačiau to nepadarė. Susiklosčiusioje situacijoje, priėmęs sprendimą subendrinti minėtąsias bausmes, apeliacinės instancijos teismas būtų įgyvendinęs savo, kaip aukštesnės instancijos teismo, pareigą, juo labiau kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog išspręsti šį klausimą apeliacinės instancijos teisme pagrįstų kliūčių nebuvo.
15. Nepagrįstu laikytinas ir skundžiamos nutarties argumentas, jog apeliacinės instancijos teismas negali subendrinti bausmių, nesant išspręsto nuteistajam V. A. paskirtų bausmių švelninimo, pasikeitus baudžiamajam įstatymui, klausimo. Pažymėtina, kad nuteistojo prašymo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės sušvelninimo padavimo metu šis nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs, dėl to tokį prašymą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti. Nesant įsiteisėjusio ir vykdytino nuosprendžio, taigi ir sprendimo dėl vykdytinos bausmės, prašymo dėl jos sušvelninimo padavimas negalėjo daryti įtakos vertinant dar neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, taigi, ir sprendžiant klausimą dėl galimumo apeliacinės instancijos procese bendrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesubendrintas bausmes.
16. Taigi, iš esmės konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė bendrinti nuteistiesiems paskirtas bausmes byloje, tačiau kasacinio skundo argumentas, kad tokiu sprendimu buvo padarytas esminis BPK pažeidimas ir pažeista kasatorės teisė į teisingą teismą, kaip jau minėta pirmiau, nepagrįstas.
17. Pagrindo naikinti skundžiamą nutartį (ar jos dalį) ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra. Bausmių subendrinimo klausimas byloje išspręstas.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo
18. Kasacinės instancijos teismui buvo pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. lapkričio 24 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jose nurodoma, kad advokato R. Mockevičiaus nuteistajam A. R. suteiktos teisinės pagalbos išlaidų dydis yra 220,83 Eur, o advokato S. Pelšo nuteistajam V. V. – 93,75 Eur.
19. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, 2K-7-25-495/2020, 2K-143-788/2022 ir kt.), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-46-895/2015, 2K-24-654/2023 ir kt.). Vis dėlto kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-788/2021, 2K-167-303/2022, 2K-7-38-1073/2023, 2K-118-976/2025 ir kt.).
20. Baudžiamoji byla buvo nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nukentėjusiosios kasacinį skundą, paduotą nuteistųjų padėtį bloginančiais pagrindais. Nuteistieji atlieka laisvės atėmimo bausmes, todėl 2025 m. lapkričio 12 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, gynėjų dalyvavimas byloje pripažintas būtinu ir kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjų nuteistiesiems parinkimo. Taigi, gynėjai nuteistiesiems buvo paskirti ne dėl nuo jų valios priklausančių aplinkybių. Be to, nuteistiesiems A. R. ir V. V. paskirti gynėjai advokatai prašė netenkinti prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo, o išnagrinėjus bylą, priimamas sprendimas nukentėjusiosios kasacinį skundą atmesti.
21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo iš nuteistųjų A. R. ir V. V. atmestini.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
