Tarptautinio darbo biuro Administracinės tarybos sušaukta Ženevoje ir 1971 m. birželio 2 d. susirinkusi į penkiasdešimt pirmąją sesiją,
atsižvelgdama į 1949 metų konvencijos dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas nuostatas, kuriose numatyta ginti darbuotojus nuo bet kokių diskriminacinių veiksmų, ribojančių laisvę vienytis darbo srityje,
atsižvelgdama į pageidavimus papildyti šias nuostatas darbuotojų atstovų atžvilgiu,
nutarusi priimti tam tikrus pasiūlymus dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje, o tai yra penktasis sesijos darbotvarkės klausimas,
nusprendusi įforminti šiuos pasiūlymus kaip tarptautinę konvenciją,
tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt pirmųjų metų birželio trečią dieną priima šią Konvenciją, kurią galima vadinti 1971 metų konvencija dėl darbuotojų atstovų:
1 straipsnis
Darbuotojų atstovai įmonėje naudojasi efektyviu gynimu nuo bet kokių veiksmų, kurie gali padaryti jiems žalą, įskaitant atleidimą iš darbo dėl jų statuso arba jų, kaip darbuotojų atstovų, veiklos, arba dėl jų narystės profesinėse sąjungose, arba veiklos profesinėse sąjungose tokiu mastu, kokiu jie veikia pagal galiojančius įstatymus ar kolektyvinius susitarimus, arba pagal kitas bendrai suderintas sąlygas.
2 straipsnis
1. Darbuotojų atstovams įmonėje suteikiamos atitinkamos galimybės operatyviai ir efektyviai vykdyti savo funkcijas.
2. Dėl to atsižvelgiama į konkrečios šalies darbo santykių sistemą, atitinkamos įmonės dydį, poreikius ir galimybes.
3. Tokių galimybių teikimas negali mažinti atitinkamos įmonės darbo efektyvumo.
3 straipsnis
Šioje Konvencijoje terminas „darbuotojų atstovai“ reiškia asmenis, kurie tokiais pripažinti pagal nacionalinius įstatymus arba praktiką, tai:
(a) profesinių sąjungų atstovai, tai yra profesinių sąjungų narių paskirti arba išrinkti atstovai; arba
(b) renkami atstovai, tai yra įmonės darbuotojų pagal nacionalinių įstatymų ar kitų norminių aktų arba kolektyvinių susitarimų nuostatas laisvai išrinkti atstovai, į kurių funkcijas neįeina veikla, kuri atitinkamose šalyse pripažinta kaip profesinių sąjungų išimtinė prerogatyva.