Konvencija dėl kovos su neteisėtu orlaivio pagrobimu

Skrendančiame orlaivyje esantis asmuo, kuris:

įvykdo nusikaltimą (toliau vadinama „nusikaltimas“).

Kiekviena Susitarianti Valstybė įsipareigoja tokio nusikaltimo atveju taikyti griežtas bausmes.

1. Šioje Konvencijoje orlaivis laikomas esančiu skrydyje nuo to momento, kai po pakrovimo visos jo išorinės durys uždaromos iki to momento, kai bet kurios durys atidaromos iškrovimui. Esant priverstiniam nutūpimui, manoma, kad skrydis vyksta, iki to laiko, kol kompetentinga vadovybė prisiima atsakomybę už orlaivį ir jame esančius asmenis bei turtą.

2. Ši Konvencija netaikoma orlaiviams, naudojamiems karinėje, muitinių ir policijos tarnybose.

3. Ši Konvencija taikoma tik tada, kai orlaivio, kuriame įvykdytas nusikaltimas, pakilimo ir nutūpimo vieta yra ne šio orlaivio registravimo Valstybės teritorijoje; šiuo atveju nesvarbu, ar orlaivis vykdė tarptautinį arba vidaus skrydį.

4. Ši Konvencija netaikoma 5 straipsnyje minimais atvejais, jei orlaivio, kuriame įvykdytas nusikaltimas, pakilimo ir faktiško nutūpimo vieta yra tos pačios Valstybės teritorijoje ir kai ši Valstybė yra viena iš nurodytame straipsnyje minimų Valstybių.

5. Nepaisant šio straipsnio 3 ir 4 punktų, 6, 7, 8 ir 10 straipsniai taikomi nepriklausomai nuo orlaivio pakilimo arba faktiško nutūpimo vietos, jeigu nusikaltėlis arba asmuo, įtariamas nusikaltimo padarymu, yra ne orlaivį įregistravusios Valstybės teritorijoje.

1. Kiekviena Susitarianti Valstybė imasi priemonių, kurių gali prireikti jos jurisdikcijai nusikaltimui ir bet kuriems kitiems smurto veiksmams prieš keleivius arba įgulą, įvykdytiems asmens, įtariamo nusikaltimo padarymu, nustatyti, tada:

2. Kiekviena Susitarianti Valstybė imasi tokių priemonių, kurių gali prireikti savo jurisdikcijai nusikaltimui nustatyti tuo atveju, kai asmuo, įtariamas nusikaltimo padarymu, yra jos teritorijoje ir ji neišduoda jo pagal 8 straipsnį vienai iš Valstybių, minimų šio straipsnio 1 punkte.

3. Ši Konvencija neatmeta galimybės taikyti bet kokią baudžiamąją jurisdikciją pagal nacionalinę teisę.

Susitariančios Valstybės, kurios steigia bendras oro transporto eksploatavimo organizacijas arba tarptautines eksploatacines agentūras, eksploatuojančias orlaivius, kurie turi būti bendro arba tarptautinio registravimo, atitinkama tvarka kiekvienam orlaiviui nurodo iš savo tarpo valstybę, kuri taiko savo jurisdikciją ir šios Konvencijos tikslais dalyvauja kaip registravimo valstybė bei apie tai praneša Tarptautinei civilinės aviacijos organizacijai, kuri tokį pranešimą išsiuntinėja visoms Valstybėms – šios Konvencijos dalyvėms.

1. Įsitikinusi, kad to reikalauja aplinkybės, bet kuri Susitarianti Valstybė, kurios teritorijoje yra nusikaltėlis arba asmuo, įtariamas nusikaltimo padarymu, jį suima arba imasi kitų priemonių, garantuojančių jo dalyvavimą. Suėmimas ir kitos priemonės taikomos pagal tos Valstybės įstatymus, bet jis gali trukti tik tiek, kiek to reikia baudžiamojo proceso arba išdavimo veiksmams atlikti.

2. Ši Valstybė, nedelsdama atlieka pirminį tyrimą.

3. Asmeniui, suimtam pagal šio straipsnio 1 punktą, padedama tuoj pat susisiekti su artimiausiu atitinkamu Valstybės, kurios piliečiu jis yra, atstovu.

4. Valstybė, suėmusi asmenį pagal šį straipsnį, nedelsdama praneša orlaivio registravimo Valstybei, Valstybei, minimai 4 straipsnio 1(c) punkte, Valstybei, kurios pilietis yra sulaikytasis asmuo, ir, jei manys reikalinga, bet kurioms kitoms Valstybėms apie tokio asmens suėmimą bei aplinkybes, kurių pagrindu jis sulaikytas. Valstybė, atliekanti pirminį tyrimą, numatytą šio straipsnio 2 punkte, nedelsdama praneša gautus duomenis išvardintoms Valstybėms ir nurodo, ar ketina taikyti savo jurisdikciją.

Susitarianti Valstybė, kurios teritorijoje atsiduria asmuo, įtariamas padarius nusikaltimą, jei jo neišduoda, privalo be jokių išimčių, nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimas įvykdytas jos teritorijoje, bylą perduoti savo kompetentingoms institucijoms baudžiamajai atsakomybei taikyti. Šios institucijos sprendimą priima pagal šios Valstybės įstatymus tokiu pat būdu, kaip ir bet kurio kito sunkaus nusikaltimo atveju.

1. Nusikaltimas įtrauktinas į bet kurią sutartį dėl išdavimo, sudarytą tarp Susitariančių Valstybių, kaip nusikaltimas, už kurį turi būti išduodama. Susitariančios Valstybės įsipareigoja įtraukti tokį nusikaltimą į bet kurią sutartį dėl išdavimo, sudarytą tarp jų, kaip nusikaltimą, už kurį išduodama.

2. Jei Susitarianti Valstybė, kuri sąlygoja išdavimą sutartimi, gauna kitos Susitariančios Valstybės, su kuria ji neturi sutarties dėl išdavimo, prašymą išduoti, ji savo nuožiūra to nusikaltimo atžvilgiu, kaip juridinį pagrindą išdavimui, gali taikyti šią Konvenciją. Išduodama pagal kitas sąlygas, numatytas Valstybės, į kurią kreiptasi su prašymu išduoti, įstatymuose.

3. Susitariančios Valstybės, nesąlygojančios išdavimo sutartimi, tarpusavio santykiuose tokį nusikaltimą laiko nusikaltimu, už kurį išduodama pagal Valstybės, į kurią kreiptasi dėl išdavimo, įstatymuose numatytas sąlygas.

4. Susitariančios Valstybės nusikaltimą išdavimo tikslais traktuoja taip, lyg jis būtų padarytas ne tik jo padarymo vietoje, bet taip pat ir Valstybių, kurios privalo taikyti savo jurisdikciją pagal 4 straipsnio 1 punktą, teritorijoje.

1. Kai bet kuri veika, minima 1(a) straipsnyje, atlikta arba tuojau bus atlikta, Susitariančios Valstybės imasi visų reikiamų priemonių teisėto vado kontrolei orlaiviui atstatyti arba išsaugoti jo kontrolę orlaiviui.

2. Prieš tai esančiame punkte numatytais atvejais, bet kuri Susitarianti Valstybė, kurioje yra orlaivis, jo keleiviai arba įgula, padeda jiems kaip galima greičiau tęsti kelionę ir nedelsiant orlaivį ir jo krovinį grąžina teisėtiems valdytojams.

1. Susitariančios Valstybės teikia viena kitai visokeriopą pagalbą atliekant baudžiamojo proceso veiksmus, kurių imtasi tokio nusikaltimo ir kitų veikų, minėtų 4 straipsnyje, atžvilgiu. Visais atvejais taikomi įstatymai tos Valstybės, į kurią kreipiamasi su prašymu.

2. Šio straipsnio 1 punkto nuostatos neįtakoja įsipareigojimų pagal bet kurią dvišalę ar daugiašalę sutartį, kuri pilnai arba dalinai reguliuoja ar reguliuos tarpusavio teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose.

Susitariančios valstybės pagal savo nacionalinius įstatymus kuo greičiau praneša Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos tarybai bet kokią turimą informaciją apie:

1. Ginčai tarp dviejų arba daugiau Susitariančių Valstybių dėl šios Konvencijos aiškinimo arba taikymo, kurie nesureguliuojami derybomis, vienos iš jų prašymu bus perduodami arbitražui. Jei per 6 mėnesius nuo tokio prašymo dienos Šalys nesusitaria dėl arbitražo organizavimo, bet kurios Šalies prašymu ginčas pagal Teismo Statutą gali būti perduotas Tarptautiniam Teismui.

2. Kiekviena valstybė, pasirašydama, ratifikuodama arba prisijungdama prie šios Konvencijos, gali pareikšti, kad jos nesaisto prieš tai esančio punkto nuostatos. Kitos Susitariančios Valstybės santykiuose su bet kuria Susitariančia Valstybe, padariusia tokią išlygą, nebus saistomos prieš tai esančio punkto nuostatų.

3. Bet kuri Susitarianti Valstybė, padariusi išlygą pagal prieš tai esantį punktą, gali bet kuriuo metu panaikinti šią išlygą, notifikuodama vyriausybes-depozitores.

1. Šią Konvenciją valstybės, dalyvaujančios Tarptautinėje oro teisės konferencijoje, įvykusioje 1970 m. gruodžio 1-16 d. Hagoje (toliau vadinama Hagos konferencija), gali pradėti pasirašyti nuo 1970 m. gruodžio 16 d. Hagoje. Po 1970 m. gruodžio 31 d. Konvenciją Maskvoje, Londone ir Vašingtone galės pasirašyti visos valstybės. Bet kuri valstybė, nepasirašiusi šios Konvencijos iki jos įsigaliojimo pagal šio straipsnio 3 punktą, gali prie jos prisijungti bet kuriuo metu.

2. Šią Konvenciją pasirašiusios valstybės turi ją ratifikuoti. Ratifikaciniai raštai ir dokumentai apie prisijungimą atiduodami saugoti TSRS, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybėms, kurios tuo pačiu paskiriamos vyriausybėmis-depozitorėmis.

3. Ši Konvencija įsigalios po trisdešimties dienų nuo tos dienos, kai dešimt Valstybių, dalyvavusių Hagos konferencijoje ir pasirašiusių šią Konvenciją, atiduos saugoti savo ratifikacinius raštus.

4. Kitoms valstybėms ši Konvencija atitinkamai pradeda galioti nuo jos įsigaliojimo pagal šio straipsnio 3 punktą arba po trisdešimties dienų nuo tos dienos, kai jų ratifikaciniai raštai arba dokumentai apie prisijungimą atiduodami saugoti.

5. Vyriausybės-depozitorės nedelsdamos praneša visoms pasirašiusioms ir prisijungusioms valstybėms apie kiekvieno pasirašymo datą, kiekvieno ratifikacinio rašto arba dokumento apie prisijungimą atidavimo saugoti datą, šios Konvencijos įsigaliojimo datą, o taip pat apie kitą informaciją.

6. Įsigaliojus šiai Konvencijai, ją vyriausybės-depozitorės turi įregistruoti pagal SNO Įstatų 102 straipsnį ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos (Čikaga,1944) 83 straipsnį.

1. Bet kuri Susitarianti Valstybė gali atsisakyti dalyvauti šioje Konvencijoje, apie tai pranešdama raštu vyriausybėms-depozitorėms.

2. Atsisakymas dalyvauti Konvencijoje įsigalioja po šešių mėnesių nuo tos dienos, kai vyriausybės – depozitorės gavo tokį pranešimą.

TAI PATVIRTINDAMI, atitinkamai savo Vyriausybių įgalioti, atstovai pasirašė šią Konvenciją.

SUDARYTA Hagoje vienas tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimtų metų gruodžio 16 d. trimis egzemplioriais, kurių kiekvienas surašytas keturiais autentiškais tekstais anglų, ispanų, prancūzų ir rusų kalbomis.

______________