Konvencija dėl tarptautinės reikšmės šlapžemių, ypač vandens paukščių buveinių

1. Šioje Konvencijoje šlapžemės – tai natūralūs ar dirbtini, pastovūs ar laikini pelkių, durpynų ar vandens plotai, kurių vanduo yra tekantis ar stovintis, gėlas, sūrokas ar sūrus, įskaitant jūros akvatorijos plotus, kurių gylis atoslūgio metu neviršija šešių metrų.

2. Šioje Konvencijoje vandens paukščiai – tai paukščiai, ekologiškai susiję su šlapžemėmis.

1. Kiekviena Susitariančioji Šalis savo teritorijoje nurodo šlapžemes, tinkamas įrašyti į Tarptautinės reikšmės šlapžemių sąrašą (toliau – Sąrašas), kurį tvarko pagal 8 straipsnį įsteigtas biuras. Kiekvienos šlapžemės ribos turi būti tiksliai aprašytos, taip pat pažymėtos žemėlapyje ir gali aprėpti pakrančių bei pajūrio zonas, gretimas šlapžemėms, šlapžemėse esančias salas bei jūros vandenis, atoslūgio metu gilesnius negu šeši metrai, ypač jei jos svarbios kaip vandens paukščių buveinės.

2. Šlapžemės turėtų būti parenkamos įrašyti į Sąrašą, atsižvelgiant į jų tarptautinę reikšmę ekologiniu, botaniniu, zoologiniu, limnologiniu arba hidrologiniu požiūriu. Pirmiausia įtrauktinos tos šlapžemės, kurios yra tarptautiniu mastu svarbios vandens paukščiams bet kuriuo metų laiku.

3. Šlapžemės įtraukimas į Sąrašą nevaržo išimtinių suverenių Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra šlapžemė, teisių.

4. Kiekviena Susitariančioji Šalis, pasirašydama šią Konvenciją arba deponuodama savo ratifikavimo ar prisijungimo dokumentus, kaip numatyta 9 straipsnyje, nurodo bent vieną šlapžemę, įrašytiną į Sąrašą.

5. Kiekviena Susitariančioji Šalis turi teisę papildyti Sąrašą kitomis jos teritorijoje esančiomis šlapžemėmis, išplėsti jau įtrauktų į Sąrašą šlapžemių ribas arba dėl svarbių nacionalinių interesų išbraukti iš Sąrašo jau įtrauktas į jį šlapžemes ar pakeisti jų ribas ir apie tokius pakeitimus kuo anksčiau praneša organizacijai ar vyriausybei, atsakingai už 8 straipsnyje numatytų nuolatinių biuro pareigų vykdymą.

6. Kiekviena Susitariančioji Šalis, parinkdama įrašus Sąrašui arba naudodamasi savo teise keisti Sąrašo įrašus, susijusius su jos teritorijoje esančiomis šlapžemėmis, atsižvelgia į savo tarptautinę atsakomybę už migruojančių vandens paukščių išteklių apsaugą, tvarkymą ir racionalų naudojimą.

1. Susitariančiosios Šalys sudaro ir įgyvendina savo planus taip, kad būtų skatinamas į Sąrašą įtrauktų šlapžemių išsaugojimas ir kuo racionalesnis jų teritorijoje esančių šlapžemių naudojimas.

2. Kiekviena Susitariančioji Šalis pasirūpina, kad kuo anksčiau būtų pranešta, jei dėl technologijų plėtros, užterštumo ar kitokio žmonių įsikišimo pasikeitė, keičiasi ar gali pasikeisti bet kurios jos teritorijoje esančios ir į Sąrašą įtrauktos šlapžemės ekologinė būklė. Informacija apie tokius pasikeitimus nedelsiant perduodama organizacijoms ar vyriausybėms, atsakingoms už 8 straipsnyje numatytų nuolatinių biuro pareigų vykdymą.

1. Kiekviena Susitariančioji Šalis prisideda prie šlapžemių ir vandens paukščių išsaugojimo, steigdama šlapžemėse gamtos draustinius, nesvarbu, ar jos įtrauktos į Sąrašą ar ne, ir tinkamai rūpinasi jų priežiūra.

2. Jei Susitariančioji Šalis dėl svarbių nacionalinių interesų išbraukia iš Sąrašo įtrauktas į jį šlapžemes arba pakeičia Sąraše esančios šlapžemės ribas, ji privalo kuo tinkamiau kompensuoti bet kokius prarandamus šlapžemių išteklius, pirmiausia įsteigdama papildomus gamtos draustinius vandens paukščiams, taip pat savitos buveinės atitinkamai daliai apsaugoti tame pačiame plote ar kitur.

3. Susitariančiosios Šalys skatina mokslo tyrimus ir keitimąsi duomenimis bei leidiniais apie šlapžemes, jų florą ir fauną.

4. Susitariančiosios Šalys stengiasi tvarkymo priemonėmis gausinti vandens paukščių populiacijas joms tinkamose šlapžemėse.

5. Susitariančiosios Šalys skatina šlapžemių tyrimų, tvarkymo ir priežiūros sričių specialistų rengimą.

Susitariančiosios Šalys tarpusavyje konsultuojasi dėl įsipareigojimų pagal šią Konvenciją įgyvendinimo, ypač tais atvejais, kai šlapžemė driekiasi ne per vienos, o per kelių Susitariančiųjų Šalių teritoriją, arba jei vandens sistema yra bendra kelioms Susitariančiosioms Šalims. Šalys taip pat stengiasi koordinuoti ir remti esamą ir būsimą politiką bei teisės aktus dėl šlapžemių, jų floros ir faunos išsaugojimo.

1. Šiai Konvencijai prižiūrėti ir padėti ją įgyvendinti įkuriama Susitariančiųjų Šalių konferencija. 8 straipsnio 1 dalyje nurodytas biuras ne rečiau kaip kas treji metai šaukia Susitariančiųjų Šalių konferencijos eilinius susirinkimus, jei konferencija nenusprendžia kitaip, ir neeilinius susirinkimus, kai yra ne mažiau kaip trečdalio Susitariančiųjų Šalių rašytinis prašymas. Kiekvienas eilinis Susitariančiųjų Šalių konferencijos susirinkimas nustato kito eilinio susirinkimo laiką ir vietą.

2. Susitariančiųjų Šalių konferencija kompetentinga:

3. Susitariančiosios Šalys užtikrina, kad tiems, kas visais lygiais atsakingi už šlapžemių tvarkymą, būtų pranešama apie tokių konferencijų rekomendacijas dėl šlapžemių, jų faunos ir floros apsaugos, tvarkymo ir racionalaus naudojimo ir jie į tai atsižvelgtų.

4. Susitariančiųjų Šalių konferencija priima kiekvieno savo susirinkimo darbo tvarkos taisykles.

5. Susitariančiųjų Šalių konferencija nustato ir prižiūri šios Konvencijos nuostatas, susijusias su finansavimu. Kiekvieno eilinio susirinkimo metu ji patvirtina ateinančio finansinio laikotarpio biudžetą dviejų trečdalių dalyvaujančių Susitariančiųjų Šalių balsų dauguma.

6. Kiekviena Susitariančioji Šalis moka įmokas į biudžetą pagal įmokų skalę, patvirtintą visais Susitariančiųjų Šalių, dalyvavusių eilinės Susitariančiųjų Šalių konferencijos susirinkime, balsais.

1. Tokiose konferencijose Susitariančiosioms Šalims atstovauja asmenys, kurie yra šlapžemių arba vandens paukščių specialistai, turintys žinių bei patirties, įgytų mokslinėje, administracinėje ar kitoje atitinkamoje veikloje.

2. Kiekviena konferencijoje atstovaujama Susitariančioji Šalis turi vieną balsą, rekomendacijos, nutarimai ir sprendimai priimami paprasta dalyvaujančių Susitariančiųjų Šalių balsų dauguma, jei šioje Konvencijoje nenumatyta kitaip.

1. Tarptautinė gamtos ir gamtos išteklių išsaugojimo sąjunga atlieka nuolatines biuro pareigas pagal šią Konvenciją tol, kol dviejų trečdalių visų Susitariančiųjų Šalių balsų dauguma bus paskirta kita organizacija ar vyriausybė.

2. Nuolatinės biuro pareigos, be visų kitų, yra šios:

1. Šią Konvenciją galima pasirašyti bet kuriuo metu.

2. Kiekviena Jungtinių Tautų Organizacijos ar bet kurios jos specializuotos agentūros, ar Tarptautinės atominės energijos agentūros narė, arba Tarptautinio teisingumo teismo statuto šalis gali tapti šios Konvencijos šalimi:

3. Ratifikuojama arba prisijungiama deponuojant ratifikavimo ar prisijungimo dokumentus Jungtinių Tautų Organizacijos Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos generaliniam direktoriui (toliau – Depozitarijus).

1. Ši Konvencija įsigalioja praėjus keturiems mėnesiams po to, kai septynios valstybės tampa šios Konvencijos šalimis pagal 9 straipsnio 2 dalį.

2. Po to ši Konvencija įsigalioja kiekvienai Susitariančiajai Šaliai praėjus keturiems mėnesiams nuo jos pasirašymo be ratifikavimo išlygos dienos ar nuo jos ratifikavimo arba prisijungimo dokumento deponavimo dienos.

1. Ši Konvencija gali būti pakeista ir papildyta Susitariančiųjų Šalių susirinkime, sušauktame tokiam tikslui pagal šį straipsnį.

2. Kiekviena Susitariančioji Šalis gali siūlyti pakeitimus.

3. Kiekvieno siūlomo pakeitimo tekstas ir jo pagrindimas perduodamas organizacijai ar vyriausybei, atliekančiai nuolatines biuro pareigas pagal Konvenciją (toliau – biuras), o biuras nedelsdamas jį perduoda visoms Susitariančiosioms Šalims. Visos Susitariančiųjų Šalių pastabos dėl teksto perduodamos biurui per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią biuras išsiuntė pakeitimus Susitariančiosioms Šalims. Tuoj pat po paskutinės pastaboms pateikti skirtos dienos biuras Susitariančiosioms Šalims perduoda visas iki tos dienos gautas pastabas.

4. Vieno trečdalio Susitariančiųjų Šalių rašytiniu prašymu biuras sušaukia Susitariančiųjų Šalių susirinkimą pagal šio straipsnio 3 dalį pateiktiems pakeitimams apsvarstyti. Biuras tariasi su Šalimis dėl susirinkimo laiko ir vietos.

5. Pakeitimai priimami dviejų trečdalių dalyvaujančių Susitariančiųjų Šalių balsų dauguma.

6. Priimtas pakeitimas įsigalioja jį priėmusioms Susitariančiosioms Šalims pirmąją ketvirto mėnesio dieną, skaičiuojant nuo tos dienos, kurią du trečdaliai Susitariančiųjų Šalių deponavo Depozitarijui priėmimo dokumentus. Kiekvienai Susitariančiajai Šaliai, kuri deponuoja priėmimo dokumentą po to, kai du trečdaliai Susitariančiųjų Šalių jau yra deponavusios savo priėmimo dokumentus, pakeitimas įsigalioja pirmąją ketvirto mėnesio dieną, skaičiuojant nuo pakeitimo priėmimo dokumento deponavimo dienos.

11 straipsnis

12 straipsnis